- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-319-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05725-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio energija“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6776-589/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui V. J. dėl leidimo įregistruoti daiktines teises.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Panevėžio energija“ teisę be atskiro atsakovo sutikimo įregistruoti atsakovo V. J. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) viešame registre valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“. Ieškovė nurodo, kad AB „Panevėžio energija“ tiekia šilumos energiją butui (duomenys neskelbtini). Šis butas nuosavybės teise registruotas S. J. vardu, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašą palikimą priėmęs asmuo – V. J.. Antstolis S. R. 2017 m. kovo 30 d. pateikė patvarkymą siūlymą kreiptis į teismą Nr. S-3.5-175, kuriame nurodo, kad vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš V. J., neišieškota skola, neskaičiuojant priteistų palūkanų ir vykdymo išlaidų, yra 2 554,45 Eur ir siūlo AB „Panevėžio energija“ kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Ieškovės nuomone, atsakovas V. J. pasinaudojo savo teise priimti palikimą ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.5 straipsniu, S. J. palikimą priėmė, tačiau nuosavybės teisės į butą neįregistravo. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidžia ieškovės interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į šį turtą.
Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė AB „Panevėžio energija“ neteikia kokybiškų paslaugų, atsakovas nesutinka ir su nurodoma 2 554,45 Eur skola, prašo ieškovės netiesioginį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pažeidžiantį jo konstitucines teises, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl situacijos ir teisinių santykių išaiškinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2017-11-14 sprendimu ieškinį tenkino: pripažino ieškovei akcinei bendrovei „Panevėžio energija“ teisę įregistruoti atsakovo V. J. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), viešame registre VĮ Registrų centras, paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę be atskiro atsakovo sutikimo; priteisė iš atsakovo V. J. ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ naudai 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti pareikštas netiesioginis ieškinys. Iš antstolio S. R. siūlyme kreiptis į teismą nurodytų duomenų teismas nustatė, kad šio antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas 2 118,94 Eur sumai, neskaičiuojant priteistų palūkanų ir vykdymo išlaidų, iš V. J. ieškovės naudai pagal įsiteisėjusius Panevėžio miesto apylinkės teismo procesinius sprendimus, priimtus 2013-2015 metais, nurodyto dydžio skola šio patvarkymo pateikimo ieškovei dienai nebuvo išieškota priverstine tvarka ar sumokėta atsakovo geruoju, todėl teismas sprendė, kad ieškovė turi aiškiai apibrėžtą, galiojančią, vykdytiną reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu, viršijančią CPK straipsnio 663 straipsnio 3 dalyje numatytą 2 030,00 Eur sumą.
Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktas pažymas apie pajamas, viešuosiuose registruose esančius duomenis, sprendė, kad atsakovas yra nepakankamai mokus ir neturi kito turto ieškovės reikalavimui patenkinti. Teismas nustatė, kad po S. J. mirties jo palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmė atsakovas, kitų įpėdinių nėra, tačiau atsakovas paveldėjimo teisės liudijimo iki šiol nėra atsiėmęs ir nuosavybės teisės į paveldėtą butą viešajame nekilnojamojo turto registre savo vardu nėra įregistravęs, ir sprendė, nerealizuodamas šių savo subjektinių teisių, atsakovas pažeidžia ieškovės teises ir interesus, užkirsdamas kelią nukreipti skolos išieškojimą į aptariamą butą.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis CPK 690 straipsnio nuostatomis, jog nustatant turto savininką reikalinga vadovautis viešojo registro duomenimis, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas (CK 3 straipsnio 7 dalis, CK 1.138 straipsnis) ir pripažino ieškovei teisę įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) viešame registre VĮ Registrų centras, ieškovei paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą be atskiro atsakovo sutikimo.
Teismas taip pat nurodė, kad ieškovei pareiškiant netiesioginį ieškinį teisme, jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6419-940/2017 pagal ieškovės AB „Panevėžio butų ūkis“ ieškinį atsakovui V. J., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini)daugiabučio namo savininkų bendrijai, dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovas V. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2017-11- 04 sprendimą ir nauju sprendimu ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei CK normas, reglamentuojančias daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą registravimą, konkrečiai – NTRĮ 23 straipsnio 1 dalį ir CK 4.256 straipsnio 2 dalį. Įstatymas numato, kad subjektas, turintis teisę paduoti prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą yra tik nekilnojamąjį daiktą įgijęs asmuo, kuris yra laisvas apsispręsti dėl nuosavybės teisių registravimo, todėl teismas negali pakeisti įstatymo ir ieškovui suteikti teisės atlikti tai, ką įstatymas draudžia arba nenumato. Įstatymui nenumatant (kas yra tas pat kas draudžiama), kad nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą būtų registruojamos pagal jų neįgijusio asmens prašymą, tokių teisių negali pripažinti ir teismas.
Pirmosios instancijos teismas nesilaikė funkcinio teismingumo taisyklių ir neteisėtai pasirinko bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka – teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą, kuri turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka Panevėžio apygardos teisme. Dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl skundžiamas sprendimas turėtų būti naikinamas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą vertino kaip neturtinį, nes patenkinus ieškovės AB „Panevėžio energija“ reikalavimą, ieškovė turi teisę įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į butą be atskiro atsakovo sutikimo, t.y. teismas sprendė dėl teisės į turtą, todėl ginčas laikytinas turtiniu. Teismas turėjo pats iš teismui prieinamų viešųjų registrų duomenų išsiaiškinti dabartinę turto vertę, kuri galimai viršija 40 000 Eur, pasiūlyti šalims pateikti įrodymus, pagal kuriuos būtų galima tiksliau spręsti apie buto vertę. Byla 2017-08-04 parengiamajame teismo posėdyje ir 2017-09-28 teismo posėdyje buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymas nenumato galimybės civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka vien tik todėl, kad abi šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus įrodinėja rašytiniais įrodymais.
Ieškovė AB „Panevėžio energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad atsakovo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, teisės normos interpretuojamos subjektyviai ir netinkamai, vadovaujamasi prezumpcijomis, nepagrindžiant jų jokiais pagrįstais teismo padarytais teisės aktų pažeidimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir civilinė bylą grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl ginčo faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad butui (duomenys neskelbtini) ieškovė AB „Panevėžio energija“ tiekia šilumos energiją. Šio buto nuosavybės teisė registruota S. J., mirusio (duomenys neskelbtini) vardu. Po S. J. mirties palikimą priėmė V. J., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nuosavybės teisės į paveldėtą butą viešajame nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu neįregistruotos (VĮ Registrų centro Testamentų registro 2017 m. lapkričio 8 d. išrašas, Panevėžio miesto 3-ojo notarų biuro paveldėjimo byla). VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenų bazės duomenimis, atsakovas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Atsakovas nevykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. vykdomojo dokumento Nr. e2-2163-902/2015 (išieškoma suma 1 003,99 Eur), Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. vykdomojo dokumento Nr. L2-5613-837/2013 (išieškoma suma 211,68 Eur), Panevėžio apylinkės teismo 2015-06-12 vykdomojo dokumento Nr. e2-4863-488/2014, išieškotoja – AB „Panevėžio energija“.
Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę prašyti jam leisti kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo, ir dėl proceso teisės normų, nustatančių bylos teismingumą ir bylos nagrinėjimo tvarką, taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnį nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. Duomenų įrašymo į centrinį duomenų banką tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.256 straipsnio 2 dalyje.
Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 25 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo. Pagal šių nuostatų 28 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 išaiškino, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė įgyvendinti skolininko turimą teisę taip pat apima ir situaciją, kai skolininkas vengia viešame registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka registruotinas turimas daiktines teises, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas kreditoriaus naudai.
Nagrinėjamoje byloje teismas tenkino ieškovės AB „Panevėžio energija“ ieškinį ir pripažino jai teisę įregistruoti atsakovo nuosavybės teisę į paveldėtą nekilnojamąjį daiktą - butą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad būtina įregistruoti skolininko vardu daiktines teises į paveldėtą turtą, nes priešingu atveju, yra pažeidžiami ieškovės interesai, sukuriamas apsunkinimas išieškoti iš skolininko priteistas sumas.Pažymėtina, jog atsakovas nuosavybės teises į minėtą turtą įgijo paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl atitinkamas nekilnojamasis turtas jam priklauso nuosavybės teise nepriklausomai nuo tuo, kad nėra atlikta teisinė registracija jo vardu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad daiktinės nuosavybės teisės į skolininko po S. J. mirties paveldėtą turtą nėra įregistruotos VĮ Registrų centre. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t. y. ribojama teisė visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 straipsnis) įtvirtintas savininko teises.
Pažymėtina, kad Civilinio kodekso nuostatose privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos nenustatyta. Taigi, įstatymo nuostatos nenumato nekilnojamo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą faktą viešame registre. Civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimų vykdymą, o būtent CPK 690 straipsnio 1 dalis, įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamo turto faktą, t. y. ar visas turtas priklauso skolininkui, kokia jo tikroji vertė, taip pat ar turtas nėra įkeistas, ar neareštuotas ir kokie nustatyti jam apribojimai. Todėl ieškovė pagrįstai teigia, jog nėra galimybės nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius raštus į atsakovo paveldėtą turtą, nes atsakovas, priėmęs palikimą, nesikreipdamas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis), kurio pagrindu galėtų registruoti nuosavybės teises į mirusio S. J. turtą, užkerta kelią realiai įvykdyti išieškojimą, taip pažeisdama ieškovės, kaip šieškotojos ir kreditorės, interesus. Dėl šios priežasties ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė leisti įregistruoti atsakovo V. J. nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) viešame registre VĮ Registrų centras, paduodant prašymą įregistruoti nuosavybės teisę be atskiro atsakovo sutikimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pareikštą ieškinį, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atsakovo apeliacinį skundą, sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra neįvykdomas.
Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1, 2 dalys).
Patenkinus ieškinio reikalavimą taip, kaip jis pareikštas, ieškovė faktiškai vis tiek negalėtų atlikti teisinės registracijos pagal teismo sprendimą atsakovo vardu, nes neturėtų pirminių nuosavybės teisių įgijimo dokumentų (paveldėjimo teisės liudijimo), turinčių būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teises pagal nurodyta reglamentavimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje surinktus įrodymus, atsakovui V. J. nesikreipiant dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovė turi teisę atsakovo vardu pareikšti reikalavimą CK 6.68 straipsnio pagrindu, kad priverstinis skolų išieškojimas būtų nukreiptas į mirusio S. J. vardu įregistruotą turtą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir pareiškė ieškinį atsakovui, kuriame išdėstė faktines aplinkybes, jos nuomone, sudarančias pagrindą tenkinti ieškovų ieškinį CK 6.68 straipsnio pagrindu. Ieškovė pareikštą ieškinį kvalifikavo kaip netiesioginį, kadangi siekė, jog atsakovas įgyvendintų nuosavybės teises į paveldimą nekilnojamąjį turtą, kurias atsakovas turi, tačiau vengia įgyvendinti. Ieškinyje pabrėžta, kad turima turtinio pobūdžio prievolė į atsakovą yra galiojanti, jos vykdymo terminas yra suėjęs, tačiau atsakovas geruoju šios prievolės nevykdo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ieškinį, kuriame jo juridiniu pagrindu buvo nurodytos CK 6.68 straipsnis, nustatinėjo būtinas sąlygas pareikšti netiesioginį ieškinį, tačiau neatkreipė dėmesio, kad ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas neatitinka ieškinyje pagal netiesioginio ieškinio pagrindą suformuluoto ieškinio dalyko: ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti teisę registruoti turtą registre, tačiau nereiškė reikalavimo pripažinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šio ieškinio neatitikimo CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams nepastebėjo ir termino ieškovei pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti ir tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, nenustatė (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis).
Pažymėtina, kad pasirengimo stadija yra skirta surinkti visą reikalingą civilinei bylai medžiagą, jog būtų įmanoma bylą išnagrinėti per vieną teismo posėdį. Galutinis ieškinio reikalavimo suformulavimas turi būti atliekamas pasirengimo teisminiam nagrinėjimui metu. Rengtis teisminiam nagrinėjimui galima tiek rašytinio proceso, tiek žodinio proceso tvarka. Kuri pasirengimo forma bus pasirinkta, lemia ieškinio ir atsiliepimų į ieškinį kokybė, civilinės bylos pobūdis, teisininkų galimybės dalyvauti nagrinėjant bylą, susitaikymo galimybės sprendžiant ginčą ir kitos aplinkybės.
Nagrinėjamoje byloje 2017-08-04 nutartimi teismas bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsiliepime į ieškinį pareikšto nesutikimo su ieškiniu argumentus. Sprendimą parengiamąjį teismo posėdį skirti rašytinio proceso tvarka teismas motyvavo tuo, kad tiek ieškovo pareikštas reikalavimas gali būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, tiek atsakovas savo argumentus taip pat gali grįsti rašytiniais įrodymais, savo iniciatyva teismas iš notarų biuro išreikalavo paveldėjimo bylą. 2017-09-28 teismas rašytinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje nutarė bylą skirtina nagrinėti rašytinio proceso tvarka, kadangi tiek ieškovo reikalavimas, tiek atsakovo išsakyta pozicija gali būti įrodinėjama rašytiniais įrodymais. Teismas taip pat informavo atsakovą dėl galimumo kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nurodė, kad atsižvelgiant į ginčo pobūdį, teismas, ir bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje, priims šalių pateiktus įrodymus priims ir juos vertins.
Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškinio faktines aplinkybes, ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas teisiškai ydingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent parengiamajame teismo posėdyje teismas turėjo išsiaiškinti ieškovo poziciją, pasiūlyti tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimą, prašant pripažinti teisę atlikti veiksmus už skolininką: gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir registruoti turtą registruose, tačiau šito padaryta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad parengiamajame teismo posėdyje bylos nagrinėjimui yra ruošiamasi žodinio proceso tvarka - rašytinio parengiamojo posėdžio CPK nenumato (CPK 230 str.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tinkamo pasirengimo nagrinėti bylą teisme nagrinėjamu atveju nebuvo ir ši aplinkybė galėjo neigiamai įtakoti bylos rezultatą.
Bendroji bylų nagrinėjimo ginčo teisenos pirmosios instancijos teisme taisyklė – teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, kviečiant į jį dalyvaujančius asmenis (CPK 153 straipsnio 1 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga ginčo šalių gali būti vykdoma tiek pateikiant teismui paaiškinimus žodžiu, tiek raštu, išdėstant juos teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose. CPK nustatytais atvejais galimas rašytinis procesas, kai dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nėra nei vienos šalies prašymo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 253 straipsnio 6 dalis), todėl sutiktina su apeliantu, kad ginčas turėjo būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau vien netinkamos proceso formos pasirinkimas savaime nesudarytų pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir galimai, išsiaiškinus ginčo turto kainą, byla turėjo būti nagrinėjama apygardos teisme. Turtiniu (įkainojamu) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą, nesvarbu kieno. Nagrinėjamu atveju, netiesioginio ieškinio patenkinimo atveju joks turtas ieškovei tiesiogiai nebūtų priteisiamas, nes asmuo, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu (CK 6.68.1 d.). Patenkinus netiesioginį ieškinį, atsakovas taip pat jokio turto neįgyja, nes paveldėtas turtas jam jau priklauso.Jeigu apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti procesinių teisės pažeidimų, byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją negali ištaisyti nustatytų procesinės teisės normų pažeidimų (nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškinio dalykui, atitinkančiam ieškinio pagrindą, suformuluoti), nes nustatyti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovų pareiga (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2, 4 punktai), bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio faktinis pagrindas ir ieškinio dalykas, kurie formuluojami ir nustatomi pirmosios instancijos teisme, be to, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Civilinio proceso įstatymai nustato, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti ir tirti naujus įrodymus, vertinti argumentus, kurių šalis neturėjo galimybės nurodyti ir pateikti pirmosios instancijos teismui. Kartu su apeliaciniu skundu apelianto atstovas pateikė fotonuotraukas, įrodančias netinkamą teikiamų komunalinių paslaugų kokybę, nurodė, kad nuotraukų pirmosios instancijos teismui pateikti negalėjo, nes paslaugų teikimo trūkumai išaiškėja tik šildymo sezono metu. Kadangi skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, naujų įrodymų priėmimo klausimas paliktinas spręsti teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nuo ieškinio priėmimo stadijos.