- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- e1-1710-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35152-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), turinti išduotą leidimą gyventi ilgalaikiam gyventojui, romė, netekėjusi, neturinti išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), neteista (ankstesnis teistumas išnykęs);
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. liepos 4 d., Vilniaus autobusų stotyje, Sodų g. 22, Vilniuje, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios J. Ž. pasitikėjimu, sudarydama patikimos būrėjos įvaizdį, psichologiškai įtikindama J. Ž. galint išburti laimingą meilę, suvokdama, kad tokios paslaugos suteikti negali, įtikindama, kad turėdama specialių galių ir gavusi pinigus gali padėti J. Ž. sukurti šeimą ir už tai paprašius atlygio, o nukentėjusiajai sutikus, J. Ž. 2018 m. birželio 29 d., 16.45 val., Antakalnio g. 59, Vilniuje, banko „Swedbank“ bankomate, nuo savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino 630 Eur, po ko, 2018 m. birželio 30 d. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį 4000 Eur paskolai, ir 2018 m. birželio 30 d., 10.52 val., banko „Swedbank“ bankomate Geležinkelio g. 2, Vilniuje, nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 400 Eur, po ko 2018 m. liepos 4 d., „Swedbank“ banke, Ozo g. 25, Vilniuje, nuėmė nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) - 3500 Eur, minėtus pinigus, bendrai 4530 Eur perdavė jai, tokiu būdu S. M. apgaule įgijo svetimą turtą - 4530 Eur, kaip atlygį už teiktas būrimo paslaugas ir taip padarė nukentėjusiajai 4530 Eur turtinę žalą.
Taip S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Be to, S. M. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus, o būtent:
ji, 2018 m. gruodžio 13 d., apie 15.50 val., (duomenys neskelbtini), siekdama išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir sulaikymo už galimai neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už galimai jų neteisėtą platinimą, tyčia tiesiogiai pasiūlė Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos pareigūnui T. Š. 500 EUR (penkių šimtų eurų) kyšį, siūlydama jam paimti 500 EUR iš greta esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kambaryje esančios spintelės stalčiaus, o ją ir I. B. paleisti, nesulaikyti.
Taip S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Pažymėtina, kad S. M. kaltinama dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Dėl vienos iš jų – numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2018 m. spalio 26 d. kaltinamoji S. M. ir nukentėjusioji J. Ž. pasirašė susitaikymo protokolą (4 tomas, b.l. 17-18). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Valentinos Strokinienės 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas S. M. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nutrauktas, jai susitaikius su nukentėjusiąja J. Ž. (4 tomas; b.l. 21-26).
Motyvuojamoji dalis
BK 38 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atnaujintas ikiteisminis tyrimas S. M. atžvilgiu, jai galimai padarius naujus tyčinius nusikaltimus (5 t., b.l. 10-13). Taigi šiuo atveju susiklosčiusioje situacijoje pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas, ar S. M. padarė antrąjį iš jai inkriminuotų tyčinių nusikaltimų, t. y. numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, kadangi tik konstatavus, kad ji padarė šį nusikaltimą, gali būti sprendžiamas klausimas dėl jos kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje
S. M. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, grindžiama rašytine bylos medžiaga, t.y.
- kaltinamosios S. M. 2018 m. gruodžio 14 d. duotais parodymais, kad po to, kai ji matė, kaip policijos pareigūnas pradėjo ieškoti aplink teritoriją ir, priėjęs prie lapų krūvos, joje surado baltą stiklainį, kurį įsidėjo sau į striukės išorinę kišenę, tuomet jis vėl ją (S. M.) ir I. nuvedė į namą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko atėjo kiti policijos pareigūnai, kurie atliko kratą. Toje stresinėje situacijoje, būdama išsigandusi, ji galėjo pasakyti, kad dėl savo paleidimo siūlo pareigūnui pinigus, kad nebūtų sulaikyta, tačiau jokios konkrečios sumos ji policijos pareigūnui nenurodė (2 t., b.l. 81).
2019 m. kovo 27 d. papildomos apklausos metu S. M. paaiškino, kad dėl kyšio davimo ji nieko negali pasakyti dėl kaltės, nes, jos žiniomis, ją atstovaujanti advokatė pateikė prašymą dėl šio epizodo nutraukimo ir yra laukiama prokuroro sprendimo. Koks bebūtų prokuroro sprendimas, ji įsipareigoja papildyti savo parodymus dėl šio epizodo (2 tomas, b.l. 87).
2019 m. spalio 9 d. papildomos apklausos metu S. M. paaiškino, kad ji negali pasakyti dėl kaltės, kad ji pasilieka prie tų pačių parodymų, duotų 2019 m. kovo 27 d., jų nekeis (5 tomas, b.l. 21-22).
2020 m. gegužės 21 d. papildomos apklausos metu S. M. paaiškino, kad savo kaltę ji pripažįsta, prašo vadovautis jos ankstesniais parodymais, nes jie yra išsamūs. Jeigu pareigūnas jos pasiūlymą suprato, kaip kyšį, kai ji, būdama streso būklės, pasiūlė nefiksuotų jos veiksmų, tai ji labai atsiprašo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (6 tomas, b.l. 41).
Liudytojo – policijos pareigūno T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad po to, kai buvo rasta galimai narkotinių medžiagų slėptuvė, atvedus sulaikytas moteris prie tos lapų krūvos, tos romų tautybės moterys liudytojo ir V. P. prašė, kad būtų žmoniškai išspręsta susiklosčiusi situacija, siūlydama pasiimti visa tai, kas yra ankščiau nurodyto namo, į kurį jos abi vaikščiojo, kambario spintelės stalčiuje. Liudytojas S. M. įspėjo apie baudžiamąją atsakomybę, kuri gresia už kyšio siūlymą, t. y. dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus, tačiau į įspėjimus S. M. nereagavo ir pasakė „paimkite iš stalčiaus pinigus, kuriame guli 500 eurų, ir manais į tai, mus paleiskite“. Liudytojas S. M. paaiškino, kad ji yra sulaikyta ir dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus. Apie viską liudytojas pranešė VPK OVS budėtojų daliai, į įvykio vietą atvyko iškviesti NVRS pareigūnai. S. M. ir I. B. buvo sulaikytos ir pristatytos į 2 PK tolimesniam įvykio aiškinimuisi (1 tomas, b.l. 8, 42-43);
- liudytojo – policijos pareigūno V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad po to, kai buvo rasta galimai narkotinių medžiagų slėptuvė, I. B. bei S. M. buvo atvestos prie minėtos lapų krūvos. Jos neigė, kad lapų krūvoje buvo jų baltos spalvos indelis su folijos lankstinukais su viduje esančia narkotine medžiaga. Tuomet S. M., kreipdamasi į T. Š., prašė nesulaikyti, sakydama, kad pastarasis iš šalimai esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimtų iš spintelės stalčiaus visus pinigus- kokią tiksliai sumą nurodė, liudytojas neprisimena, ir ją bei I. (B.) paleistų, t. y. ji siūlė kyšį. T. Š. įspėjo S. (M.) apie baudžiamąją atsakomybę, kuri gresia už kyšio siūlymą, bet į įspėjimus S. M. nereagavo ir dar kartą siūlė paimti iš stalčiaus pinigus. S. M. bei I. B. buvo sulaikytos, pristatytos į 2 PK patalpas (2 tomas, b.l. 134);
- liudytojo – policijos pareigūno T. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad po to, kai buvo rasta galimai narkotinių medžiagų slėptuvė, I. B. ir S. M. buvo atvestos prie minėtos lapų krūvos. Jos neigė, kad lapų krūvoje buvo jų baltos spalvos indelis su folijos lankstinukais, su viduje esančia galimai narkotine medžiaga. Tuomet S. M., kreipdamasi į T. Š., prašė nesulaikyti, sakydama, kad pastarasis iš šalimai esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimtų iš spintelės visus pinigus – kokią tiksliai sumą nurodė, liudytojas neatsimena, bei ją ir I. B. paleistų, t.y. ji siūlė kyšį. T. Š. įspėjo S. M. apie baudžiamąją atsakomybę, kuri gresia už kyšio siūlymą, tačiau į įspėjimus S. M. nereagavo ir dar kartą siūlė paimti iš stalčiaus pinigus. S. M. bei I. B. buvo sulaikytos, pristatytos į 2 PK patalpas (2 tomas, b.l. 138);
- 2018 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta teritorija prie namo (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad iš medžių lapų krūvos buvo paimtas baltos spalvos užsukamas indelis su 35 folijos lankstinukais, kuriuose yra baltos spalvos milteliai (1 tomas, b.l. 10-16);
- 2018 m. gruodžio 13 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus neatidėliotiną kratą (duomenys neskelbtini), dalyvaujant I. B. ir S. D., kratos metu paimti mobiliojo ryšio telefonai, pinigai, papuošalai, buvo fotografuojama (1 tomas, b.l. 18-31). Kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi (1 tomas, b.l. 34).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo veiklos skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio 2020 m. gegužės 19 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis S. M. atžvilgiu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nutrauktas (6 tomas, b.l. 21-30).
BK 227 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus.
Papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų – kyšio davimą, pasiūlymą ar pažadėjimą duoti kyšį. Ši nusikalstama veika yra padaroma tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad S. M., siekdama išvengti jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės ir sulaikymo už galimai neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už galimai jų neteisėtą platinimą, tyčia tiesiogiai pasiūlė Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos pareigūnui T. Š. 500 EUR (penkių šimtų eurų) kyšį, siūlydama jam paimti 500 EUR iš greta esančio namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), kambaryje esančios spintelės stalčiaus, o ją ir I. B. paleisti, nesulaikyti. Tokie S. M. veiksmai kvalifikuotini kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje. Taigi ji pripažintina kalta padariusi nurodytą nusikalstamą veiką.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje
S. M. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, grindžiama rašytine bylos medžiaga, t.y.
- kaltinamosios S. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kai ji papildomos apklausos metu prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad ji 2018 m. birželio - liepos mėn. laikotarpyje, autobusų stotyje Vilniuje, priėjo prie nepažįstamos moters, užkalbino, paklausė moters, ar ši norėtų išsiburti. Moteris sutiko. Kaltinamoji moteriai pasakė, kad už būrimą reikia sumokėti. Apsikeitė su ta moterimi telefono numeriais. Moteris jai paskambino kažkur po dviejų savaičių, pasakė, kad nori skubiai su ja susitikti. Su J., tokiu vardu prisistatė, susitiko dienos metu, tikslaus laiko negali pasakyti, prie Halės turgavietės Vilniuje. J. davė 630 EUR. Dar po dienos ar dviejų J. davė jai 400 EUR. Kaltinamoji J. nebūrė, tik ramino. J. jai pasakojo, kad nesutaria su mama, pasakojo apie kitokias problemas. Kažkur po savaitės ar dviejų J. jai vėl paskambino, pasakė, kad atnešė jai pinigus. Su J. šį kartą susitiko autobusų stotyje Vilniuje. J. davė kaltinamajai 3500 EUR. Taip bendrai iš J. paėmė 4530 EUR. Turtinę žalą J. atlygino, jos atsiprašė (3 tomas, b.l. 170-171);
Papildomų apklausų metu, įteikus S. M. pranešimą apie įtarimą, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ji pripažino padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, prisilaikė savo ankstesnių parodymų, papildė, kad apgaulės būdu iš J. Ž. ji išviliojo ne 3950 EUR, o 4530 EUR (3 tomas, b.l. 180); dėl padarytos nusiklastomos veikos nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino (5 tomas, 21-22; 6 tomas, b.l. 41);
- nukentėjusiosios J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji nuo 2018 m. birželio iki liepos už būrimo paslaugas Vilniaus autobusų stotyje romų tautybės moteriškei atidavė iš viso 4530 EUR. Apie tas aplinkybes papasakojo motinai, ši kreipėsi į policiją, surašė prašymą ištirti nusikaltimą. Ji pati po šio įvykio susirgo. Gydėsi ligoninėje. Prašo remtis motinos parodymais. Su romų tautybės moterimi sutinka taikytis (3 tomas, b.l. 124);
- liudytojos S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jos pilnametė dukra J. Ž. nuo paauglystės serga (duomenys neskelbtini), yra labai patiklus žmogus. Maždaug 7 metus ji dirba valytojos pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“, valo vaistines, esančias Vilniuje, (duomenys neskelbtini) rajone. 2018 m. liepos 12 d., apie 4.00 val. pastebėjo, kad J. išėjo iš namų ir pradėjo jos ieškoti. Rado Vilniuje prie (duomenys neskelbtini) ežero, kuris yra netoli jų namų, atvežė namo. Ieškojo raktų nuo J. kambario dukros kuprinėje ir pamatė, kad kuprinėje guli paskolos bendrovės (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis. Ji pradėjo klausinėti dukros, kokia čia paskolos sutartis. J. atsakė, kad prieš keletą dienų šalia Halės turgavietės sutiko moterį čigonę. Čigonė pažadėjo, kad padarys dukrą laiminga ir paprašė atnešti šeimos narių nuotraukas. Dukra atnešė nuotraukas iš namų, tada čigonė pasakė, kad jeigu nori susirasti vyrą ir kad visi tavo šeimos nariai būtų laimingi, turi duoti pinigų. J. taip ir padarė, išgrynino visus savo sąskaitoje turimus pinigus ir juos atidavė čigonei, tai buvo jos alga ir atostoginiai, iš viso 634 EUR. Čigonė pasakė, kad to nepakanka ir pasiūlė dukrai paimti paskolą. J. nuėjo į greitųjų paskolų bendrovę, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini) parduotuvėje prie stoties, kur užpildžiusį paraišką į savo sąskaitą Swedbank'e gavo 4000,00 EUR paskolą. Pinigus išgrynino ir atidavė minėtai čigonei. Ji J. paklausė, ar turi čigonės telefoną. J. atsakė, kad telefono žinutėmis ir balsu bendravo su čigone, bet žinutes ištrynė. Bet jos telefone liko čigonės numeris (duomenys neskelbtini), kurį nurašė iš dukros telefono. Šis numeris nebuvo niekaip pavadintas telefono adresų knygoje, tiesiog numeris jos įvykusių kontaktų sąraše. J. pasakė, kad būtent tai yra čigonės numeris ir čigonės vardas yra M.. Iš J. pasakojimo suprato, kad J. čigonei aukščiau paminėtus pinigus atidavė per tris kartus. Iš pradžių atidavė savo atlyginimą su atostoginiais - 634 EUR, po to 400 EUR pasiskolintų pinigų iš greitųjų kredito bendrovių, bet čigonė pasakė, kad to mažai, tai dukra paėmė dar 3600 EUR kredito, išgryninus pinigus irgi atidavė čigonei. Po šio įvykio dukrai paūmėjo susirgimas, todėl ją nuvežė pas gydytojus ir dukra šiuo metu (apklausa vyko 2018 m. liepos 23 d.) gydoma stacionare, gydytojai neleidžia su ja bendrauti pašaliniams asmenims. Dukters veiksnumas nėra apribotas, bet atsižvelgus į tai, kad dukra negali dabar tinkamai pasirūpinti savo interesais, ji pati nusprendė kreiptis su pareiškimu į policiją, prašo nustatyti kaltus asmenis ir juos nubausti (3 tomas, b.l. 112).
Papildomos apklausos metu 2018 m. rugpjūčio 1 d. liudytoja S. Ž. parodė, kad jos duktė J. Ž. nuo 2018 m. birželio 16 d. iki šiol gydosi (duomenys neskelbtini) stacionare. Jai nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Iki gydymo pabaigos gydytojai nerekomenduoja vykdyti dukros apklausos. Dukra naudojasi „Swedbank“ banko paslaugomis, jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal dukros sąskaitos atliktų operacijų išrašą, 2018 m. birželio 29 d. Vilniuje, Antakalnio g. 59, „Swedbak“ bankomate, dukra išgrynino 630 EUR, tačiau neaišku, kur ir kokiomis aplinkybėmis šie pinigai buvo perduoti romų tautybės moteriai vardu M.. 2018 m. birželio 30 d. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dukra sudarė sutartį dėl 400 eurų kredito, kuruos tą pačią dieną išgrynino Vilniaus geležinkelio stoties „Swedbank“ bankomate, tačiau nežinoma, kur ir kokiomis aplinkybėmis šie pinigai buvo perduoti romų tautybės moteriai. Pasak dukros, romų tautybės moteris jai nurodė, kad perduota suma per maža, todėl tą pačią dieną, toje pačioje kreditus teikiančioje bendrovėje sudaryta sutartis gauti 3600 EUR kreditą. 2018 m. liepos 4 d. 3500 EUR suma buvo paimta „Swedbank“ banke, esančiame PC „Akropolis“. Dukra paaiškino, kad tą pačią dieną, moters paliepimu, traukiniu nuvyko į Panerių geležinkelio stotį, tačiau kokiu laiku neaišku. Ten susitikusi su romų tautybės moterimi, perdavė 3500 EUR. Susisiekdama su moterimi, dukra naudojo telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Moters telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Dukros teigimu, nurodytą moterį ji galėtų atpažinti iš veido bruožų, kūno sudėjimo bei rūbų, tačiau iki šiol nenurodė jokių moters požymių ir amžiaus, teigdama, kad po gydymo viską paaiškins. Tikėtina, kad visas banko operacijas bei pinigų perdavimus dukra galėjo vykdyti po darbo laiko nuo 15-16 val., kadangi darbo metu jokių asmeninių reikalų netvarko. Dirbdama valytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi 5-6 objektus, t. y. vaistines, esančias (duomenys neskelbtini), kitų nežino, kurias tvarko kiekvieną darbo dieną. Dukra su moterimi galimai susipažino Halės turguje, prie kavinės (3 tomas, b.l. 113-114).
Papildomos apklausos metu 2018 m. rugpjūčio 7 d. liudytoja S. Ž. parodė, kad 2018 m. liepos 13 d., apie 04.00 val. atvežė dukrą namo, patikrino dukros kuprinę ir rado „Credit 24“ sutartį. Iškart paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Tada rado nuotraukas, kurias rodė ją apgavusiai moteriškei. Taip pat rado grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą. 2018 m. rugpjūčio 3 d., lankant dukrą ligoninėje, jai duktė pasakė, kad moteris, kuri ją apgavo, buvo su nepažįstamu vyru. Daugiau apie įvykį dukra pasakoti nenorėjo. Dukra darbo metu dėvi žalią liemenę su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Dukros plaukai yra trumpi, rusvi, su šviesiomis plunksnelėmis, 172 cm ūgio. Vaikščiodama mieste ar vykdama į kitą objektą, nešiodavo kuprinę ant pečių, rudos spalvos. Aprangą keisdavo dažnai, todėl nurodyti tikslios aprangos negali. Dukra dukart buvo būrimo salone prie Halės turgavietės. Dukra dirbo aštuoniose vaistinėse, vienoje vyno parduotuvėje (3 tomas, b.l. 117);
- S. Ž. 2018 m. liepos 12 d. pareiškimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 12 d., apie 4.00 val., iš jos dukros J. Ž., kuri serga (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad per laikotarpį nuo 2018 m. birželio 30 d. iki 2018 m. liepos 4 d., Vilniuje, Halės turguje (Vilniuje, Pylimo g. 58) romų tautybės moteris, pasinaudojus apgaule, iš jos išviliojo 4634,00 EUR. Prašo nustatyti kaltininkę ir ją nubausti įstatymų nustatyta tvarka (3 tomas, b.l. 4);
- J. Ž. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimu policijai, kuriuo ji taip pat prašo ištirti šį įvykį (3 tomas, b.l. 8);
- AB „Swedbank“ 2018 m. rugpjūčio 9 d. raštu bankas pateikė 2018 m. liepos 4 d. penkių vaizdo įrašų kopijas iš „Swedbank“, AB, padalinio, adresu Vilniuje, Ozo g. 25, kai J. Ž. nusiėmė 3500 eurų (3 tomas, b.l. 95);
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. pateiktu raštu, kad J. Ž. vardu 30.06.2018 9:23 gauta paskolos paraiška Nr. (duomenys neskelbtini), 4000 Eur sumai 36 mėnesių terminui. Paraiška buvo pildyta Perlo terminale. 30.06.2018 10:38 paraiška buvo patvirtinta, pinigai pervesti į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 16.07.2018 gauta įmoka – 4000 EUR, mokėtoja: S. Ž.. Šiuo metu (2018-08-06) J. Ž. yra atsiskaičiusi (3 tomas, b.l. 98);
- 2018 m. rugpjūčio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu peržiūrėti AB Swedbank banko adresu Vilniuje, Ozo g. 25, vaizdo kamerų 2018 m. liepos 4 d. vaizdo įrašai. Protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašus pavadinimais „Akropolio -KAC-Naujas_11_10_43_4_7_2018. Sale prie klaviaturos.mp4“, „Akropolio -KAC-Naujas_11_14_6_4_7_2018.Sale prie klaviaturos.mp4“ ir „Akropolio -KAC-Naujas_11_31_0_4_7_2018. Sale prie klaviaturos.2.mp4“. Vaizdo įrašuose matomas AB SWEDBANK banko įėjimas/išėjimas, dalis salės, savitarnos kompiuteriai. 00.37 vaizdo įrašo leistuvo laiko matoma, kaip šalia banko praeina moteris, apsirengusi šviesiomis basutėmis, geltonomis kelnėmis, marga suknele ir tamsiu švarkeliu, šviesių trumpų plaukų, kairėje rankoje laikė tamsios spalvos kuprinę, dešinėje rankoje laikė popierius (toliau - moteris). Moteris viena. Daugiau vaizdo įrašuose tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrimas objektas - DVD laikmena su AB SWEDBANK banko adresu Vilniuje, Ozo g. 25, 2018-07-04 vaizdo kamerų archyvo įrašais. Apžiūrimo vaizdo įrašo pavadinimas „Akropolio -KAC-Naujas_11_14_0_4_7_2018. Sale prie uždaru kasu .2.mp4“. Vaizdo įraše matoma AB SWEDBANK banko salės dalis prie uždarų kasų, laukimo stalai ir kėdės; 00:46 vaizdo įrašo leistuvo laiko matoma, kaip į banką užeina moteris. 00:57 vaizdo įrašo leistuvo laiko moteris užeina į uždarą kasą, o 01:05 išeina. 01:15 vaizdo įrašo leistuvo laiko moteris atsisėda prie staliuko laukimo salėje, daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūrima DVD laikmena su AB SWEDBANK banko adresu Vilniuje, Ozo g. 25, 2018-07-04 vaizdo kamerų archyvo įrašais. Apžiūrimas vaizdo įrašas „AkropolioKAC-Naujas_11_19_0_4_7_2018. Uždara kasa 4.2.mp4“. Vaizdo įraše matoma AB SWEDBANK banko uždara kasa, kur sėdi moteris ir banko darbuotoja, tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Visuose vaizdo įrašuose moteris vaikšto viena (3 tomas, b.l. 31-32);
- 2018 m. rugpjūčio 14 d. pakvitavimu, iš kurio matyti, kad S. Ž. gavo iš advokato B. C. 4630 eurų turtinei žalai atlyginti (3 tomas, b.l. 122).
Kaip konstatuota anksčiau šame nuosprendyje, S. M. 2018 m. gruodžio 13 d. įvykdė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, taigi, kaip minėta, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, nustoja galioti ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės ir už šią galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad S. M., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 29 d. iki 2018 m. liepos 4 d., Vilniaus autobusų stotyje, Sodų g. 22, Vilniuje, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios J. Ž. pasitikėjimu, sudarydama patikimos būrėjos įvaizdį, psichologiškai įtikindama J. Ž. galint išburti laimingą meilę, suvokdama, kad tokios paslaugos suteikti negali, įtikindama, kad turėdama specialių galių ir gavusi pinigus gali padėti J. Ž. sukurti šeimą ir už tai paprašius atlygį, o nukentėjusiajai sutikus, J. Ž. 2018 m. birželio 29 d., 16.45 val., Antakalnio g. 59, Vilniuje, banko „Swedbank“ bankomate, nuo savo sąskaitos išgrynino 630 Eur, po ko, 2018 m. birželio 30 d. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ sudarė sutartį 4000 Eur paskolai, ir 2018 m. birželio 30 d., 10.52 val., banko „Swedbank“ bankomate Geležinkelio g. 2, Vilniuje, nuo sąskaitos išgrynino 400 Eur, po ko 2018 m. liepos 4 d., „Swedbank“ banke, Ozo g. 25, Vilniuje, nuėmė nuo sąskaitos 3500 Eur, minėtus pinigus, bendrai 4530 Eur perdavė jai (S. M.), tokiu būdu ji (S. M.) apgaule įgijo svetimą turtą - 4530 Eur, kaip atlygį už teiktas būrimo paslaugas ir taip padarė nukentėjusiajai 4530 Eur turtinę žalą. Minėti S. M. veiksmai, siekiant įgyti svetimą turtą – pinigus, teismo vertinimu, įvykdyti panaudojant J. Ž. atžvilgiu apgaulę, pasinaudojant jos pažeidžiamumu ir patiklumu, įtikinant pastarąja savo gebėjimai ir galimybėmis ir pan., dėl ko nukentėjusioji ir perdavė kaltinamajai kaltinime nurodytą ir įrodymais patvirtintą pinigų sumą. Atitinkamai nurodyti S. M. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. M. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (6 tomas, b. l. 63-64, 65).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei bei apysunkis nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams), į nustatytas kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes – ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinimo dalyje pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - ji savo noru atlygino nukentėjusiajai J. Ž. padarytą turtinę žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją S. M. – neteista (2 tomas, b.l. 63; 3 t., b. l. 190-191), bausta administracine tvarka, daugiausiai už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių nuobaudų (2 tomas, b.l. 66-75; 3 t. b.l. 184-189), nedirba (2 tomas, b.l. 65), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (2 tomas, b.l. 64; 3 tomas b.l. 192), duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra, taip pat nėra duomenų, ar ji yra įrašyta į Priklausomybės ligų centro įskaitą.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma subendrinta 42 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytiems nusikaltimams, todėl mažinti jos jokio pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamoji prisipažino esanti kalta ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, S. M. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d., 17.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d., 15.19 val. (1 para) ir nuo 2018 m. gruodžio 13 d., 15.50 val. iki 2018 m. gruodžio 14 d., 15.22 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (2 t., b.l. 91, 105; 3 t., b.l. 129, 164).
Kaltinamajai S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b.l. 100), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 102-103) ir dokumento, t.y. paso, išduoto Rusijos Federacijoje, paėmimas, kuris yra saugomas byloje, prisegtas prie viršelio (2 t., b.l. 107) - palikti iki įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti bei pasą grąžinti S. M..
Kaltinamajai S. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, ir konfiskuojami 500 (penki šimtai) eurų, kaip nusikalstamos veikos priemonė, kurie buvo pasiūlyti policijos pareigūnui kaip kyšis.
Daiktiniai įrodymai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai, palikti prie bylos medžiagos.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 20 parų arešto bausmę.
S. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 25 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu bei skirti S. M. subendrintą bausmę – 42 (keturiasdešimt dviejų) parų areštą, jį atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. skirti galutinę bausmę – 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti S. M. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d., 17.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d., 15.19 val., taip pat nuo 2018 m. gruodžio 13 d., 15.50 val. iki 2018 m. gruodžio 14 d., 15.22 val., prilyginant jas dviem arešto paroms ir konstatuoti, kad neatlikta arešto bausmės dalis yra 26 (dvidešimt šešios) paros arešto.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. M. sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.
Paskirti S. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš S. M. valstybės nuosavybėn 500 (penkis šimtus) eurų.
Kaltinamajai S. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento, t.y. paso, išduoto Rusijos Federacijoje, paėmimą (saugomas byloje, prisegtas prie viršelio) - palikti iki įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti, pasą grąžinant S. M..
Daiktinius įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus, esančius byloje - palikti prie bylos medžiagos.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
6. Nuteistoji, kuriai paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, privalo darbo dieną įstaigos darbo metu (I-IV – 8.00 val. – 17 00 val.; V – 8 val. – 15.45 val.) atvykti atlikti arešto bausmę į Panevėžio pataisos namus, esančius adresu P. Puzino g. 12, Panevėžys (tel. Nr. 8 45 461431). Nuteistajai per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalės kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, nurodant, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.