Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2. AAD (Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius) atliko pareiškėjos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2019–2022 metų mokestinius laikotarpius (toliau ir – Patikrinimas). Patikrinimo metu buvo patikrinta kaip pareiškėja vykdo savo prievoles smėlio, žvyro ir grunto (toliau ir – ištekliai), išgavimo karjeruose veikloje už 2019-2022 metus.

3. Atlikęs patikrinimą, AAD surašė pareiškėjai 2023-02-14 patikrinimo aktą Nr. PA-457/1-2023 (toliau ir – Patikrinimo aktas), kuriuo buvo įforminti Patikrinimo rezultatai. Patikrinimo akte nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau ir – MUVGIĮ) 6 str. 2 d. reikalavimais, už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas mokestis už išgautus nedeklaruotus gamtos išteklius (toliau ir – Mokestis ) taikant 10 kartų didesnį tarifą.

4. Už 2019 metų I ketvirčio mokestinį laikotarpį nedeklaruotą 9 224 m3 grunto kiekį paskaičiuotas 25 901 Eur mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą, mokesčio suma pagal standartinį tarifą sudaro – 2 590,10 Eur; už 2020 metų III ketvirčio mokestinį laikotarpį nedeklaruotą smėlio/žvyro 23 946 m3 kiekį paskaičiuotas 111 133 Eur mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą, mokesčio suma pagal standartinį tarifą sudaro – 11 113,30 10 Eur; už 2021 metų I ketvirčio mokestinį laikotarpį nedeklaruotą smėlio/žvyro 3 778 m3 kiekį paskaičiuotas 17 708 Eur mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą, mokesčio suma pagal standartinį tarifą sudaro – 1 770,80 Eur. Per šiuos tris nurodytus ketvirčius iš viso už nedeklaruotą 36 948 m3 valstybinių gamtos išteklių kiekį paskaičiuota 154 742 Eur papildoma mokesčio suma, kuri buvo paskaičiuota taikant 10 kartų padidintą mokesčio tarifą, mokesčio suma pagal standartinį tarifą sudaro – 15 474,20 Eur.

5. Pareiškėja pateikė 2023-03-16 pastabas dėl AAD pareiškėjai surašyto Patikrinimo akto (toliau ir – Pastabos), kuriose pareiškėja sutiko su visu papildomai apskaičiuotu išgautų gamtos išteklių kiekiu bei sutiko su standartiniu tarifu už šiuos išgautus gamtos išteklius (sutiko su anksčiau minėtais ketvirčiais išgautais gamtos išteklių kiekiais, iš viso 36 948 m3, ir sutiko už šį kiekį mokėti 15 474,20 Eur mokestį už gamtos išteklius pagal standartinį mokesčio tarifą) ir šioje dalyje dėl Patikrinimo akto ginčo nebėra. Pareiškėja Pastabose nurodė, kad ji ne tik sutinka su 15 474,20 Eur Mokesčio dalimi (pagal standartinį tarifą), bet taip pat ji sutiktų su 30% nuo šios sumos dydžio padidinto tarifo suma, t. y. su 4 642,26 Eur papildoma Mokesčio dalimi pagal padidintą tarifą (dėl 1,3 padidinto mokesčio tarifo vietoj 10 kartų padidinto tarifo taikymo).

6. AAD Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir visą jame nurodytą 154 742 Eur gamtos išteklių mokesčio sumą pagal 10 kartų padidintą tarifą pagal anksčiau minėtus laikotarpius ir nesutiko sumažinti 10 kartų padidinto Mokesčio tarifo.

7. Pareiškėja sutinka su visu anksčiau nurodytais ketvirčiais papildomai apskaičiuotu išgautų gamtos išteklių kiekiu (iš viso 36 948 m3) bei sutinka su 15 474,20 Eur dydžio standartiniu tarifu už šį išgautą gamtos išteklių kiekį ir šioje dalyje Sprendimo dėl Patikrinimo akto tvirtinimo neginčija ir neskundžia. Pareiškėja sutinka ne tik su 15 474,20 Eur Mokesčio dalimi pagal standartinį tarifą už 36 948 m3 Išteklių kiekį, tačiau apreiškėja sutinka ir nuo šios 15 474,20 Eur Mokesčio sumos sumokėti papildomą mokesčio sumą, kuri būtų apskaičiuota taikant 0,3 (30%) dalim padidintą mokesčio tarifą vietoj 10 kartų padidinto tarifo, t. y. pareiškėja be 15 474,20 Eur Mokesčio sumos taip pat sutinka ir su papildoma 4 642,26 Eur Mokesčio dalimi pagal 30% padidintą standartinį tarifą ir šioje dalyje Sprendimo taip pat neginčija ir neskundžia. Taigi pareiškėja sutinka su 15 474,20 Eur + 4 642,26 Eur = 20 116,46 Eur papildomai taikant 1,3 padidintą tarifą apskaičiuota ir skundžiamu Sprendimu patvirtinta mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bendra suma ir šioje dalyje Sprendimo patvirtinti Patikrinimo aktą neskundžia.

8. Pareiškėja nesutinka su Sprendimo dalimi, kurioje pareiškėjai yra apskaičiuota papildoma 134 625,54 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius suma taikant 10 kartų padidintą Mokesčio tarifą (Pareiškėja prašo jos atžvilgiu taikyti 1,3 karto padidintą tarifą vietoj 10 kartų padidinto tarifo) ir prašo teismo ADD Sprendimą iš dalies pakeisti Patikrinimo akte mokesčio už valstybinius gamtos išteklius papildomai priskaičiuotą 154 742 Eur sumą sumažinti ją 134 625,54 Eur suma ir patvirtinti pagal Patikrinimo aktą mokėtiną galutinę 20 116,46 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą, apskaičiuotą taikant 1,3 padidintą mokesčio tarifą.

9. Pareiškėja pripažįsta ir sutinka, kad Patikrinimo akte yra teisingai nurodyti anksčiu minėtais 2019, 2020, 2021 m. ketvirčiais gamtos išteklių pavėluotai mokesčių deklaracijose deklaruoti kiekiai ir kad šie gamtos išteklių kiekiai nebuvo nurodyti pareiškėjos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos (toliau ir – VMI) teikiamose Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formose (toliau ir – (duomenys neskelbtini) forma) ir už šiuos kiekius pareiškėjai iki Patikrinimo pradžios nebuvo sumokėjusi mokesčio už gamtos išteklius (išgautas naudingąsias iškasenas).

10. Pareiškėja pažymi, kad patikslino 2020 m. III ketvirčio ir 2021 m. I ketvirčio (duomenys neskelbtini) deklaracijas jose nurodydama ir Patikrinimo akte įvardytus šiuose ketvirčiuose pareiškėjos išgautus gamtos išteklių kiekius. Pareiškėja taip pat jau sumokėjo už šiuos papildomus gamtos išteklių kiekius sumokėti papildomai priskaičiuotas Mokesčio sumas (11 113 Eur ir 1771 Eur) pagal standartinį tarifą.

11. Pareiškėja bandė pateikti ir 2019 m. I ketvirčio (duomenys neskelbtini) deklaraciją, siekdama joje nurodyti pareiškėjos išgautą 2049 m. I ketvirtį 9 224 m3 išteklių kiekį ir už jį mokėtiną 2590 Eur Mokestį pagal standartinį tarifą. Tačiau pareiškėjos teikta 2019 m. I ketvirčio (duomenys neskelbtini) deklaracija nebuvo priimta nurodant priežastį: „suėjęs deklaracijos pateikimo senaties terminas“. Todėl pareiškėjai kol kas nepavyko įvykdyti Patikrinimo akte nurodytų prievolių dėl 2019 m. I ketvirčio išteklių deklaravimo ir mokesčio sumokėjimo, tačiau pareiškėja, siekdama tai padaryti, 2023-04-26 kreipėsi į VMI su paklausimu, kad būtų paaiškinta, kokiu būdu pareiškėja galėtų tinkamai įvykdyti ir šias prievoles, su kuriomis sutinka ir dėl kurių ginčo nebėra.

12. Pareiškėja taip pat įvykdė ir su Patikrinimo aktu pateiktą Privalomąjį nurodymą Nr. PA-112/1-2023 ir patikslino išgautą gamtos išteklių kiekį pagal atskirų savivaldybių, kuriose buvo vykdoma gavyba, kodus.

13. Pareiškėja skundžia Sprendimą patvirtinti Patikrinimo aktą tik toje dalyje, kurioje pareiškėjai mokestis už valstybinius gamtos išteklius (išgautas naudingas iškasenas) buvo paskaičiuotas taikant ne standartinį Mokesčio tarifą, o taikant MUVGIĮ 6 str. 2 d. numatytą net 10 kartų padidintą tarifą.

Dėl MUVGIĮ 6 str. 2 d. numatyto 10 kartų padidinto tarifo traktavimo kaip sankcijos (baudos) už laiku nesumokėtą mokesčio sumą ir dėl galimybės šį 10 kartų padidintą tarifą mažinti iki protingo dydžio

14. Pareiškėja prašo netaikyti 10 kartų padidinto Mokesčio tarifo, o taikyti protingą ir teisingumo bei sąžiningumo principus konkrečioje pareiškėjos situacijoje atitinkantį 1,3 (30%) padidintą tarifą. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Dėl MUVGIĮ 6 str. 2 d. numatyto 10 kartų padidinto tarifo taikymo sąlygos nepakankamai aiškaus reglamentavimo, kas sudaro pagrindą mažinti 10 kartų padidintą tarifą

15. MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje numatyta, kad 10 kartų padidintas Mokesčio tarifas gali būti taikomas: „Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį“. Vadinasi padidinto Mokesčio tarifo taikymui yra numatyti trys galimi teisiniai pagrindai:1) gamtos ištekliai išgaunami be leidimo; šis pagrindas pareiškėjos atžvilgiu netaikomas, kadangi pareiškėja visus Patikrinimo akte nurodytus gamtos išteklius išgavo teisėtai turėdama tam būtinus leidimus ir neviršydama jai nustatytų normų; 2) išgauti gamtos ištekliai visiškai nedeklaruojami; 3) išgautų gamtos išteklių deklaruojama mažesnė dalis, negu faktiškai buvo išgauta.

16. MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje nurodomos sąvokos, nusakančios tik išgautų gamtos išteklių „nedeklaravimą“ arba „deklaruotą mažesnį išgautų gamtos išteklių kiekį“, tačiau šioje normoje nėra įvardijama, kokiame dokumente turi būti nedeklaruotas minimas visas išgautų gamtos išteklių kiekis, kad atsirastų pagrindas taikyti MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje numatytą 10 kartų padidintą tarifą. Tai reiškia, kad MUVGIĮ 6 str. 2 dalies taikymo būtinoji sąlyga: „išgauto gamtos išteklių kiekio nedeklaravimas arba ne viso išgauto gamtos kiekio deklaravimas“ kaip pagrindas taikyti 10 kartų padidintą tarifą yra blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į kitus teisės aktus, kurie reglamentuoja būtent „gamtos išteklių išgauto kiekio deklaravimą“.

17. Žemės gelmių įstatymo (toliau ir – ŽGĮ) 29 straipsnyje yra nurodyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti Lietuvos geologijos tarnybai jos nustatyta tvarka žemės gelmių duomenis, gautus žemės gelmių išteklių naudojimo metu. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – LGT) direktoriaus 2000-08-23 įsakymu Nr. 23 yra patvirtinta Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaita (išskyrus durpių išteklius) 2-KN, kodas 40003 (toliau ir – 2-KN ataskaita) ir Kietųjų naudingųjų iškasenų (išskyrus durpių išteklius) išteklių kasybos ataskaitos 2-KN priedas, kuriame pateikti paaiškinimai 2-KN ataskaitos pildymui. Kietųjų naudingųjų iškasenų (išskyrus durpių išteklius) išteklių kasybos ataskaitos 2-KN priedo 3punkte yra nurodyta, kad: „Prievolė teikti Ataskaitą yra įtvirtinta išteklių naudojimo sutartyje prie leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, sudarytoje tarp išteklių naudotojo ir Lietuvos geologijos tarnybos. Ataskaita yra ketvirtinė, ji pateikiama Lietuvos geologijos tarnybai ne vėliau kaip 20-ą dieną, pasibaigus eiliniam metų ketvirčiui. Ataskaitos pateikimo periodiškumas ir terminai nustatyti, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 161-7617) 2 straipsnio nuostatomis“. Pareiškėjos nuomone, anksčiau nurodyti teisės aktai parodo, kad išgautų gamtos išteklių kiekis pirmiausiai yra deklaruojamas LGT ir tai daroma gamtos išteklių naudotojui LGT teikiant 2-KN ataskaitas, kurių teikimo Taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad 2-KN ataskaita yra privaloma ir turi būti teikiama siekiant įgyvendinti: „Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6, 7 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo ir papildymo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 161-7617) 2 straipsnio nuostatas“.

18. Galima daryti pakankamai pagrįstą išvadą, kad MUVGIĮ 6 straipsnyje nustatytas išgautų gamtos išteklių kiekio deklaravimas pirmiausiai yra vykdomas teikiant 2-KN deklaraciją, kuri yra teikiama LGT ir šios 2-KN deklaracijos teikimo taisyklėse aiškiai nurodoma, kad ši 2-KN deklaracija teikiama siekiant įgyvendinti ir MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje numatytus tikslus. Tokiu atveju, pareiškėjos nuomone, pareiškėja sąžiningai galėjo klysti traktuodama, kad MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje numatyta sąlyga, pagal kurią 10 kartų padidintas tarifas gali būti taikomas „už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį“ atsiranda tik už tokį išgautų išteklių kiekį, kuris nėra nurodytas 2-KN ataskaitoje, kadangi pačioje MUVGIĮ 6 str. 2 d. nėra aiškiai ir tiesiogiai įvardyta kokiame dokumente nedeklaravus gamtos išteklių mokesčių mokėtojui gali būti pritaikomas 10 kartų padidintas mokesčio tarifas.

19. AAD Sprendime nurodomo MUVGIĮ 7 straipsnio 2 dalyje numatyta: “Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.“ Taigi ši MUVGI Įstatymo 7 str. 2 dalis aiškiai įvardija dokumentą „mokesčio deklaraciją“, pagal kurią reikia sumokėti mokestį pagal minėto įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytus standartinius tarifus, tačiau ši norma neįtvirtina sąlygos, kad nesumokėjus mokesčio pagal standartinį tarifą jį reikės mokėti pagal MUVGIĮ 6 str. 2 dalį (tokios blanketinės nuorodos nėra).

20. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 yra patvirtintos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos (toliau ir – (duomenys neskelbtini) forma), užpildymo taisyklės, kurios nustato mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) užpildymo bei pateikimo tvarką. Taigi (duomenys neskelbtini) forma yra skirta mokesčio dydžiui apskaičiuoti, bet ši (duomenys neskelbtini) forma nėra tiesiogiai skirta išgautų gamtos išteklių kiekiui apskaityti ir deklaruoti išgauto išteklių kiekio kontrolės tikslais, kadangi (duomenys neskelbtini) formoje išgautų gamtos išteklių kiekis nurodomas tik toks, koks išgautas gamtos išteklių kiekis prieš tai buvo nurodytas pirminiame gamtos išteklių apskaitos dokumente - 2-KN ataskaitoje. Pareiškėjos nuomone, (duomenys neskelbtini) formoje nurodomas gamtos išteklių kiekis iš esmės yra skirtas mokesčio dydžiui apskaičiuoti, tačiau jo pagrindinė paskirtis nėra fiksuoti ir deklaruoti išgauto gamtos išteklių kiekį būtent išgauto išteklių kiekio pirminio fiksavimo, jo apskaitos ir išteklių išgavimo teisėtumo kontrolės tikslais. (duomenys neskelbtini) formoje išgautų gamtos išteklių kiekis yra nurodomas tik iš prieš tai pateiktos 2-KN ataskaitos, kurioje jau buvo deklaruotas išgautų gamtos išteklių kiekis, todėl (duomenys neskelbtini) formoje išgautų išteklių kiekis yra išvestinis duomuo, kurio pirminis ir pagrindinis šaltinis yra 2-KN ataskaita.

21. MUVGIĮ tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas. Dėl šios MUGVIĮ pagrindinės paskirties laikytina, kad MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje numatyto 10 kartų padidinto Mokesčio tarifo įtvirtinimo tikslas buvo taikyti sankciją pagrinde tais atvejais, kai yra padaromi pažeidimai, susiję su realia žala gamtai neteisėtai naudojant gamtos išteklius ir kai tokiu būdu siekiama, kad apie išgautus gamtos išteklius apskritai nepasiektų valstybės įgaliotų kontrolės institucijų, t. y. tais atvejais, kai: 1) gamtos ištekliai naudojami be leidimo, arba 2) kai valstybės institucijoms jokia forma nepateikiama informacija (nedeklaruojama) apie išgautą gamtos išteklių kiekį (išgauti ištekliai nedeklaruojami 2-KN ataskaitose), kas leidžia daryti prielaidą apie gamtos išteklių naudotojo ketinimą nuslėpti faktinius išgautus gamtos išteklius ir sudaryti sąmoningas kliūtis gamtos išteklių naudojimo kontrolei. Tačiau tais atvejais, kai gamtos išteklių naudotojas visus išgautus gamtos išteklius išgauna turėdamas leidimą ir visą gamtos išteklių kiekį jis deklaruoja 2-KN ataskaitoje ir apie visą išgautą kiekį praneša LGT, t. y. valstybės institucijai, kuri ir vykdo išgaunamų gamtos išteklių apskaitą ir jos naudojimo kontrolės teisėtumą, tai tokiu atveju, pareiškėjos nuomone, toks gamtos išteklių naudotojas, kuris visą išgautą išteklių kiekį deklaravo 2-KN ataskaitoje, nepadaro realios ir tiesioginės žalos gamtai ir nesiekia nuslėpti išgauto gamtos išteklių kiekio nuo kontrolės institucijų (LGT arba AAD ir jo skyriams), kurios iš pareiškėjos pateiktų 2-KN ataskaitų, gauna pilną ir teisingą informaciją apie faktiškai išgautą išteklių kiekį ir šios informacijos pagrindu įgyja galimybę vykdyti gamtos apsaugos kontrolę, todėl, pareiškėjos nuomone, MUVGIĮ 6 str. 2 d. 10 kartų padidintas tarifas visoje apimtyje neturėtų būti taikomas ir šis tarifas turėtų būti mažinamas iki protingo ir sąžiningo dydžio (pavyzdžiui, iki 1,3 karto) tais atvejais, kai gamtos ištekliai išgauti turint jiems išgauti būtiną leidimą ir kai visas išgautas kiekis yra deklaruotas 2-KN ataskaitose, net jeigu vėliau tam tikras gautų išteklių kiekis, kuris nurodytas 2-KN ataskaitoje, nedeklaruojamas teikiant (duomenys neskelbtini) formą mokesčių administratoriui.

22. AAD teisingai nustatė Patikrinimo akte, kad pareiškėja visą išgautą gamtos išteklių kiekį deklaravo 2-KN ataskaitose, tačiau dėl ne tyčinės klaidos tam tikro Patikrinimo akte nurodyto išgauto gamtos išteklių kiekio vėliau nedeklaravo kitoje deklaracijoje – (duomenys neskelbtini) formoje, kuri teikiama VMI. Pareiškėjos nuomone, aplinkybė, kad gamtos išteklių naudotojas tam tikro išgauto kiekio nedeklaruoja (duomenys neskelbtini) formoje, teikiamoje mokesčių administratoriui, sukelia pagrindines teisines pasekmes kitoje negu gamtosaugos teisės srityje – mokesčių teisės srityje, todėl taikant atsakomybę už laiku (duomenys neskelbtini) formoje nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį (kuris buvo išgautas turint tam būtiną leidimą be pažeidimų gamtai ir kuris prieš tai teisingai buvo deklaruotas 2-KN deklaracijoje LGT) ir situaciją vertinant kompleksiškai bei sprendžiant klausimą ar MUVGIĮ 6 str. 2 d. įtvirtinta bauda 10 kartų padidinto tarifo pavidalu yra pagrįsta konkrečiu atveju ar būtų galimybė šį 10 kartų padidintą tarifą sumažinti iki protingo dydžio, yra galimybė atsižvelgti ir į mokesčių teisėje taikomas atsakomybės taisykles už laiku nesumokėtus mokesčius, kurios įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir – MAĮ) straipsniuose numatančiuose delspinigius ir MAĮ 139 straipsnyje, kuris numatyto baudos dydį už laiku nesumokėtas kitų mokesčių (negu mokesčio už valstybinius gamtos išteklius) sumas - nuo 10 % iki 50 % nesumokėtos mokesčio sumos dydžio bauda. Kadangi aplinkybė, kad išgautas gamtos išteklių kiekis buvo nedeklaruotas tik VMI teikiamoje (duomenys neskelbtini) formoje, tačiau gamtos ištekliai buvo išgauti turint tam reikalingą leidimą ir jis prieš tai tinkamai buvo deklaruotas 2-KN deklaracijoje, nesukėlė jokios žalos gamtai, todėl, pareiškėjos nuomone, sprendžiant ar MUVGIĮ 6 str. 2 d. 10 kartų padidintas tarifas yra adekvati, sąžininga, protinga ir teisinga sankcija už laiku nesumokėtą mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą, būtų pagrindas atsižvelgti į MAĮ 139 str. numatytą baudos už ne laiku sumokėtus mokesčius dydį (nuo 10 % iki 50 % nuo ne laku sumokėtos mokesčio sumos) ir pareiškėjos atžvilgiu sumažinti MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje įtvirtintą 10 kartų padidintą tarifą iki 10%-50% nesumokėtos mokesčio dydžio sumos, t. y. pareiškėjai taikyti 1,1-1,5 ribose padidintą mokesčio už nedeklaruotą (duomenys neskelbtini) formoje valstybinių gamtos išteklių kiekį tarifą.

23. Apibendrinant, pareiškėjos nuomone, pirma, MUVGIĮ 6 str. 2 d. 10 kartų padidinto tarifo už nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį pagrindinis tikslas buvo nubausti tuos asmenis, kurie padaro realią žalą gamtai išgaudami gamtos išteklius neturėdami leidimo arba visiškai nedeklaruodami išgauto išteklių kiekio gamtos išteklių išgavimą kontroliuojančioms institucijoms tokiu būdu padarant realią žalą gamtai; pareiškėja gamtos išteklius išgavo turėdama leidimą ir visą išgautą gamtos išteklių kiekį deklaravo 2-KN ataskaitose, kurios ir yra skirtos išgauto išteklių kiekio apskaitai ir išgavimo teisėtumo (kad nebūtų daroma žala gamtai) kontrolei, todėl jokios realios žalos gamtai nepadarė; Antra, tais atvejais, kai visas išgautų gamtos išteklių kiekis yra išgautas turint leidimą ir jis yra deklaruotas 2-KN ataskaitose, bet dalis išteklių nedeklaruota VMI teikiamoje (duomenys neskelbtini) formoje, tai sprendžiant dėl MUVGIĮ 6 str. 2 d. 10 kartų padidinto tarifo taikymo konkrečiu atveju tik už (duomenys neskelbtini) formoje nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, kurį išgaunant realia žala gamtai nebuvo padaryta, yra galimybė mažinti 10 kartų padidintą tarifą ir jį mažinant būtų galima atsižvelgti ir į MAĮ 139 str. numatytą baudos (nuo 10 % iki 50 %) dydį.

24. Pareiškėja visą išgautą gamtos išteklių kiekį deklaravo 2-KN ataskaitose, todėl pareiškėja visą išgautą išteklių kiekį jo apskaitos tikslais yra deklaravusi tinkamai. Pareiškėja yra atlikusi reikalingus markšeiderinius matavimus, kurie yra būtini ir skirti faktiškai išgautam išteklių kiekiui patikrinti ir visą markšeideriniuose matavimuose nurodytą išteklių kiekį yra deklaravusi 2-KN ataskaitose, todėl pareiškėja tikrai neturėjo tikslo ir noro „paslėpti“ dalį išgautų išteklių, kadangi apie visą išgautą išteklių kiekį pareiškėja informavo būtent gamtos išteklių teisėtumą ir kiekį kontroliuojančiai institucijai (LGT), o tai padarius nėra pagrindo kalbėti apie pareiškėjos ketinimą paslėpti dalį išgautų išteklių kiekio. Dėl šių priežasčių teiginys, kad pareiškėja nebuvo deklaravusi viso faktiškai išgauto išteklių kiekio kaip nurodyta MUVGIĮ 6 str. 2 d. nėra visiškai tikslus, kadangi visi ištekliai buvo tinkamai deklaruoti 2-KN ataskaitose ir markšeiderinių matavimų planuose. Pareiškėja sutinka ir pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) formoje, kuri teikiama VMI, nedeklaravo tam tikros dalies 2-KN ataskaitose nurodyto išgauto išteklių kiekio, tačiau dėl šios priežasties jokia žala gamtai nebuvo padaryta, o dėl to laiku nebuvo sumokėta mokesčio suma, todėl, pareiškėjos nuomone, ši aplinkybė sudaro pagrindą MUVGIĮ 6 str. 2 dalies numatytą 10 kartų padidintą tarifą sumažinti ir jį taikyti MAĮ 139 straipsnio numatytos baudos (nuo 10 % iki 50 %) ribose. MAĮ 3 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad: „visi Lietuvos Respublikos mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai“. MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje nėra nurodyta, kuriame dokumente: 2-KN ataskaitoje ar (duomenys neskelbtini) formoje turi būti nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis, kad būtų taikomas 10 kartų padidintas tarifas, todėl ir dėl šios priežasties, pareiškėjos nuomone, yra pagrindas mažinti MUVGI įstatymo 6 str. 2 dalyje numatytą 10 kartų padidintą tarifą ir jį taikyti MAĮ 139 straipsnio numatytos baudos (nuo 10 % iki 50 %) ribose.

25. Pareiškėja paaiškino, kad ji (duomenys neskelbtini) formose nedeklaravo Patikrinimo akte nurodytų išgautų išteklių ne dėlto, kad turėjo ketinimą slėpti išgautus išteklius, o dėl nesąmoningų klaidų rengiant (duomenys neskelbtini) formas, todėl pareiškėjos veiksmuose nėra tyčios.

26. MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje numatyta, kad 10 kartų padidintas Mokesčio tarifas gali būti taikomas dėl 3 galimų pažeidimų, kurie, pareiškėjos nuomone, tarpusavyje yra skirtingo sunkumo ir sudaro pagrindą taikyti ne vienodą padidintą tarifą priklausomai nuo pažeidimo rūšies: 1) gamtos ištekliai išgaunami be leidimo; šis pagrindas yra pats sunkiausias pažeidimas gamtai, kadangi išgaunant išteklius be leidimo galima žala gamtai yra pati didžiausia; pareiškėjos atžvilgiu šis pagrindas dėl priskaičiuotų papildomų Mokesčio sumų netaikomas, kadangi pareiškėja visus Patikrinimo akte nurodytus gamtos išteklius, įskaitant ir tą dalį, kuri nebuvo nurodyta (duomenys neskelbtini)formose, iš visų 4 tikrintų telkinių išgavo teisėtai turėdama tam būtinus leidimus ištekliams išgauti, sudariusi sutartis su LGT dėl išteklių naudojimo ir neviršydama leidime išgauti išteklius nustatytų normų, kas pagrįstai leidžia teigti, kad pareiškėja savo veiksmais žalos gamtai nepadarė ir tyčinių pažeidimų dėl Mokesčio nesumokėjimo nepadarė; 2) išgauti gamtos ištekliai visiškai nedeklaruojami; šis pagrindas taip pat nėra aktualus, kadangi pareiškėja per neatsargumą ir nesąmoningas klaidas nedeklaravo tik nedidelės dalies išgautų išteklių, o prievoles dėl didžiosios dalies 2019-2022 laikotarpyje išgautų išteklių įvykdė tinkamai, o taip pat ir prieš tai 2017-2018 metų laikotarpyje prievoles vykdė tinkamai, ką patvirtina su Pastabomis pridėtas pareiškėjos patikrinimo aktas už 2018 metų pareiškėjos veiklą; 3) išgautų gamtos išteklių deklaruojama mažesnė dalis, negu faktiškai buvo išgauta. Šis pagrindas yra aktualus vertinant pareiškėjos atvejį, kadangi pareiškėja (duomenys neskelbtini) formose nenurodė tam tikros 2-KN ataskaitose visų išgautų išteklių deklaruotos dalies. Tačiau, pareiškėjos nuomone, iš trijų galimų pagrindų taikyti MUVGI įstatymo 6 str. 2 d. padidintą tarifą šis dalinis išgautų išteklių nedeklaravimas (duomenys neskelbtini) formose yra pats lengviausias ir mažiausiai žalos galintis padaryti pažeidimas, kas dėl šios priežasties sudaro pagrindą diferencijuoti MUGVI 6 str. 2 d. numatyto 10 kartų padidinto tarifo taikymą nurodytų trijų pažeidimų atvejais ir už dalinį išgautų išteklių nedeklaravimą taikyti patį mažiausią padidintą tarifą lyginant su išteklių gavybos bei leidimo ar visiško išteklių nedeklaravimo atvejais.

27. Pareiškėja, nenurodydama dalies išgautų išteklių (duomenys neskelbtini) formose, neveikė tyčia norėdama sąmoningai nuslėpti šį nenurodytą išgautą išteklių kiekį, todėl pažeidimai buvo padaryti neatsargumo forma neturint tikslo slėpti išgautų išteklių dalį ir neturint tikslo išvengti Mokesčio už gamtos išteklius mokėjimo. Šį teiginį patvirtina faktas, kad pareiškėja visą išgautą išteklių kiekį (įskaitant ir tą, kuris nebuvo nurodytas (duomenys neskelbtini) formose) deklaravo 2-KN deklaracijose, todėl pareiškėja apie visą išgautą išteklių kiekį informavo įgaliotas valstybės institucijas, kurios kontroliuoja išteklių gavybą ir jo atitikimą teisės aktų reikalavimams saugant gamtą. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neturėjo sąmoningų ketinimų nuslėpti išgautų išteklių kiekio, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja neturėjo ir ketinimų sąmoningai slėpti mokesčius nuo išgautų išteklių. Pildydama (duomenys neskelbtini) formas pareiškėja padarė netyčines ir neapdairias klaidas neįtraukusi Patikrinimo akte nurodytų papildomų išteklių kiekio, tačiau šias klaidas pareiškėja padarė dėl neatsargumo ir nepakankamo apdairumo, o ne tyčiniais veiksmais, kas yra svarbi aplinkybė parenkant proporcingą padarytam pažeidimui padidinto tarifo dydį suteikiant teisę sumažinti 10 kartų padidintą tarifą iki protingo ir proporcingo pažeidimui tarifo dydžio.

28. Pareiškėja faktiškai išgautam išteklių kiekiui įvertinti atliko ir markšeiderinius matavimus, kurie taip pat buvo pateikti LGT, ir 2-KN ataskaitose deklaravo visą faktiškai markšeideriniais matavimais nustatytą išgautą išteklių kiekį, kas dar kartą įrodo, jog pareiškėja neturėjo tikslo slėpti išgauto išteklių kiekio ir to nepadarė, o (duomenys neskelbtini) formose nenurodė dalies išteklių dėl netyčinių klaidų ir nepakankamo atidumo pildant (duomenys neskelbtini) formas, bet tikrai ne dėl tikslo nuslėpti išgautą kiekį ar sąmoningai tyčia išvengti mokėtino Mokesčio už išgautus gamtos išteklius.

29. Svarbu įvertinti, kad pareiškėjai pateikus 2-KN ataskaitas ir markšeiderinius matavimus LGT, jose pareiškėja nurodė visą faktinį išgautų išteklių kiekį, todėl šis kiekis buvo žinomas gamtos apsaugos ir išteklių naudojimo kontrolės institucijoms iš karto 2019-2022 metų atitinkamais laikotarpiais. Turėdamos tikrą ir realią informaciją apie pareiškėjos išgautą visą faktinį išteklių kiekį, valstybės institucijos (tiek ADD, tiek VMI, tiek LGT turi teisę gauti viena iš kitos reikalingą informaciją savo funkcijoms gamtos išteklių srityje vykdyti) įgyja galimybę nuo 2-KN ataskaitų pateikimo momento operatyviai atlikti gamtos išteklių naudojimo, tame tarpe ir mokesčio už išteklius kontrolės veiksmus, todėl ši aplinkybė taip pat įrodo mažesnį pareiškėjos padaryto pažeidimo pavojingumą negu tais atvejais, kaip, pavyzdžiui, išgauti gamtos ištekliai nedeklaruojami 2-KN ataskaitose ar neatliekami markšeideriniai matavimai ir dėl šios priežasties valstybės institucijos net negauna ir neturi jokių duomenų apie faktiškai išgautus gamtos išteklių kiekius.

30. Pareiškėja per klaidą ir neturint tikslo sąmoningai slėpti informaciją apie išgautus išteklius ar sąmoningai vengti mokesčio už išteklius mokėjimo padaryti pažeidimai nurodžius ne visą išgautą išteklių kiekį trijose ketvirtinėse (duomenys neskelbtini) formose, pareiškėjos nuomone, įrodo tai, kad šie pažeidimai nėra sisteminiai, o yra atsitiktinio pobūdžio, todėl jų pavojingumo pobūdis yra minimalus. Pareiškėja gamtos išteklių veiklą pradėjo dar iki 2019 m. pradžios ir jokių pažeidimų gamtos išteklių naudojimo srityje pareiškėja nebuvo padariusi. Pareiškėjos veiklą gamtos išteklių srityje už 2017-2018 metus jau tikrino ADD ir pažeidimų nenustatė, kas konstatuota ir Patikrinimo akte nurodytame 2019-08-02 patikrinimo akte Nr. PA80-60, kuris pridėtas prie Pastabų kaip priedas. Tikrinamu 2019-2022 metų laikotarpiu pareiškėja gamtos išteklius deklaravo 15-oje ketvirtinių ataskaitų, o klaidos buvo nustatytos trijose iš jų, o tai yra mažoji dalis visų pateiktų ataskaitų. Taip pat klaidos nustatytos skirtinguose laikotarpiuose: 2019 m. I ketvirtis, 2020 m. III ketvirtis, 2021 m. I ketvirtis, o tai taip pat parodo, kad pareiškėja neturėjo kokios nors sukurtos „sistemos ištekliams ir mokesčiams už juos slėpti“, o nustatyti pažeidimai buvo pareiškėjos atsitiktinės ir nepakankamai apdairaus (duomenys neskelbtini) formų pildymo ir pateikimo nesąmoningos klaidos, bet ne tyčinis bandymas vengti išteklių kiekio deklaravimo ir mokesčių už juos mokėjimo. Pažymi, kad buvo tikrintas ir pareiškėjos 2022 metų laikotarpis, kuriame pažeidimų nebuvo nustatyta, kas papildomai leidžia teigti, kad pareiškėjos Patikrinimo akte konstatuoti (duomenys neskelbtini) formų pildymo ir Mokesčio apskaičiavimo pažeidimai buvo atsitiktiniai ir nebuvo sąmoninga pareiškėjos veikla siekiant žalos gamtai ar mokesčių sistemai. Taip pat buvo tikrinti 4 eksploatuojami karjerai, o pažeidimai nustatyti ne visuose eksploatuotose karjeruose, kas taip pat rodo atsitiktinį padarytų klaidų pobūdį, o ne tyčinius veiksmus siekiant išvengti išteklių deklaravimo ar mokesčio už juos mokėjimo.

31. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) formose nenurodytas išgautų išteklių kiekis lyginant su visu tikrinimo laikotarpiu išgautų išteklių kiekiu ( 36 948 kub. m. /287 967 kub. m., kas sudaro 12,8 %) nėra pakankamai reikšmingas, o tai leidžia teigti apie atsitiktines ir netyčines klaidas padarant klaidų trijose Patikrinimo akte nurodytose ketvirtinėse (duomenys neskelbtini) formose deklaruojant ne visą išgautų išteklių kiekį.

32. Pareiškėja visais kitais atvejais savo prievoles gamtos išteklių srityje vykdė tinkamai, jai skaičiuojamus mokesčius taip pat mokėjimo tinkamai, sankcijos pareiškėjos atžvilgiu už gamtos apsaugos, išteklių naudojimo ar mokesčių mokėjimo už juos tvarkos pažeidimus nebuvo taikomos, kas papildomai įrodo pareiškėjo veiklos sąžiningumą ir Patikrinimo akte konstatuotų klaidų ir pažeidimų netyčinį ir atsitiktinį pobūdį.

33. Pareiškėja Patikrinimo akte užfiksuotą (duomenys neskelbtini) formoje nedeklaruotą išteklių kiekį pripažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

34. Pareiškėja iš karto ėmėsi veiksmų ištaisyti nustatytus Patikrinimo akte įvardytus pažeidimus: patikslino (duomenys neskelbtini) formas už 2020 m. III ketvirtį, 2021 m. I ketvirtį deklaruojant jose Patikrinimo akte nurodytus papildomus kiekius (bandė patikslinti ir 2019 m. I ketvirčio formą, tačiau pareiškėjai to neleidžia padaryti deklaravimo sistema dėlto, kad 2023 metais yra pasibaigęs 3 metų deklaracijos tikslinimo laikotarpis ir dėl šios priežasties 2019 m. deklaracijų pareiškėja savarankiškai tikslinti jau nebeturi galimybės, tačiau ji paprašė pagalbos VMI, kad VMI padėtų tai padaryti), įvykdė jai duotą privalomą nurodymą patikslinti išgautų išteklių kiekius pagal savivaldybes, kuriose ištekliai buvo išgauti, sumokėjo papildomai apskaičiuotą Mokesčio sumą pagal standartinį mokesčio tarifą.

35. Pareiškėja Patikrinimo metu bendradarbiavo su ADD, teikė visą Patikrinimui reikalingą medžiagą (pavyzdžiui, informacija pateikta kaip Pastabų priedas Nr. 1) bei paaiškinimus Patikrinimo eigoje sudarydama tinkamas sąlygas operatyviai atlikti Patikrinimą pareiškėjos gamtos išteklių naudojimo srityje, kas taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja neturėjo tikslo sąmoningai ar tyčia slėpti išgautus gamtos išteklius dalies jų nenurodant (duomenys neskelbtini) formose.

36. Vienas iš kriterijų sprendžiant dėl MUGVIĮ 6 str. 2 dalyje numatyto padidinto tarifo dydžio sumažinimo parenkant mažesnį protingą padidinto tarifo dydį konkrečioje situacijoje taip pat yra ir pažeidėjo turtinė padėtis. Pareiškėja 2022 m., atsižvelgiant į besikeičiančią rinkos situaciją, gavo nedidelę 2480 Eur pelno sumą. Pareiškėjai siekiama paskirti 139 268 Eur dydžio baudą 10 kartų padidinto tarifo pavidalu viršija 2022 m. pareiškėjos pelną 56 kartus, o tai sudaro pagrindą MUGVIĮ 6 str. 2 d. numatytą 10 kartų padidintą tarifą sumažinti iki proporcingos situacijai ir padaryto pažeidimo pobūdžiui bei pareiškėjos finansinei padėčiai adekvačios padidinto tarifo ribos.

37. Pareiškėjos nuomone, dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) formose nedeklaruoto išteklių kiekio reali žala gamtai nebuvo padaryta (pareiškėja išteklius išgavo turėdama tam visus reikalingus leidimus ir dokumentus, nustatytas leistinas išgauti kiekis nebuvo viršytas, pareiškėja visą išgautą kiekį deklaravo 2-KN ataskaitose, kurias pateikė LGT), o pagrindinis MUGVIĮ 6 str. 2 d. 10 kartų padidinto mokesčio tarifo tikslas ir yra užkardyti potencialią realią žalą gamtai neteisėtai naudojant (išgaunant) gamtos išteklius. Todėl 10 kartų padidinto tarifo taikymas pareiškėjos atžvilgiu dėl šios priežasties neatitiktų tikrosios MUGVIĮ 6 str. 2 d. 10 kartų padidinto tarifo paskirties. Tuo tarpu pareiškėjai (duomenys neskelbtini) formose nenurodžius dalies išgauto išteklių kiekio dėl šios priežasties nebuvo sumokėta gamtos išteklių mokesčio suma už nenurodytą išteklių dalį, kas leidžia daryti išvadą, jog mokesčio nesumokėjimu galima žala buvo padaryta iš esmės tik biudžetui, bet ne gamtos apsaugai. Dėl šios priežasties, pareiškėjos nuomone, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai taikytinos protingos ir proporcingos sankcijos už laiku nesumokėtą Mokesčio sumą dydžio parinkimo ir nustatymo, kaip nurodė anksčiau skunde pareiškėja, būtų galima vadovautis atsižvelgiant į mokesčių administravimo įstatyme už papildomai priskaičiuotą nesumokėtą mokesčio sumą (mokestis už gamtos išteklius yra įvardytas MAĮ 13 straipsnio 6 dalyje kaip viena iš 29 mokesčių rūšių, kuriai taip pat yra taikomos ir mokesčių administravimo teisės normos) skirtinos baudos nustatymo kriterijus. Įstatymo leidėjas MAĮ 139 straipsnyje yra nurodęs, kad už mokesčio nedeklaravimą ir laiku nesumokėtą mokesčio sumą, kai tokiais veiksmais padaroma žala valstybės biudžetui, skirtinos baudos protingas ir pagrįstas dydis yra nuo 10 iki 50 procentų, o protingos baudos vidurkis sudaro 30 %). Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į skunde išdėstytą aplinkybių, suformuotą LVAT praktiką panašiose situacijoje ir vertinant skunde nurodytų aplinkybių įtaką MUGVIĮ 6 str. 2 d. numatyto 10 kartų padidinto tarifo sumažinimui bei MAĮ 139 str. įtvirtintus protingos ir pagrįstos baudos už nedeklaruotą ir laiku nesumokėtą mokestį dydį, pareiškėjos atžvilgiu už Patikrinimo akte nurodytą ir Sprendimu patvirtintą (duomenys neskelbtini) formose nedeklaruotą pareiškėjos išgautų išteklių kiekį taikytinas MUGVIĮ 6 str. 2 d. padidintas tarifas turėtų būti mažinamas nuo 10 iki 1,3 (standartinį mokesčio už gamtos išteklius tarifą padidinat 30%).

38. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus, prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad pripažįsta, kad tam tikras Patikrinimo akte nurodytas išteklių kiekis mokesčių deklaracijoje nebuvo laiku deklaruotas, teisingai yra apskaičiuotas mokestis pagal standartinį tarifą. Pareiškėja sumokėjo visą mokestį pagal standartinį tarifą pagal Patikrinimo aktą, sumokėjo 30 proc. dydžio baudą, kurią pripažįsta ir neginčija, tačiau liko nesumokėta suma, dėl kurios kilo ginčas. Analizavo nuo 2023-07-01 įsigaliosiančias MUVGIĮ pataisas – dėl sankcijos skaičiavimo, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad lengvinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra tai, kad pareiškėja deklaravo visą išgautą išteklių kiekį tinkamai LGT, išteklių kiekis nebuvo nuslėptas; pareiškėja turi leidimus išteklių gavybai; pareiškėja bendradarbiavo su ADD; pripažino, kad padarė netyčinę klaidą ir sumokėjo mokestį pagal standartinį tarifą. Sankcija turi būti taikoma, diferencijuojama atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą. Pažymėjo, kad pareiškėja visų taisyklių išgaudama išteklius laikėsi, turėjo leidimus, deklaravo visą išgautų išteklių kiekį LGT, įskaitant tuos kiekius, dėl kurių Patikrinimo akte apskaičiuotas mokestis didinant jį 10 kartų. Pareiškėja nedeklaravo VMI, padarė pažeidimą mokesčių srityje, taigi padarė fiskalinės drausmės pažeidimą, nepadarė žalos gamtai. Pareiškėjos atžvilgiu jokie įtarimai nėra pareikšti, pareiškėja nėra gavusi jokio pranešimo, kad jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sprendimu patvirtinta visa suma, įskaitant sankcijos sumą, nestabdė sankcijos skyrimo; pareiškėjos apskaitos kortelėje atsirado visa suma kai mokėtina iki 2023-05-10 (apskundimo termino pabaigos), niekas nieko nesustabdė, kol pareiškėjas nepateikė skundo ir tik tada dėl sumos, dėl kurios kilo ginčas sustabdytas išieškojimas; neaišku, kodėl sakoma, kad bauda nepaskirta, jeigu ji yra paskirta. Laikotarpis sutampa, o dėl kokių mokesčių vykdomas tyrimas – neaišku. Mano, kad stabdyti bylos nagrinėjimą pagrindo nėra. Pareiškėja prašo tik išspręsti baudos sumažinimo klausimą, nes pareiškėja nei išgautų išteklių kiekio, nei mokėtino mokesčio pagal standartinį tarifą neginčija, ginčas vyksta tik dėl baudos dydžio, taigi tai negali įtakoti ikiteisminio tyrimo baigties. Pareiškėjai žinoma, kad ADD negali pasielgti kitaip, kaip tik, nustatęs pažeidimą, standartinį tarifą dauginti iš koeficiento 10. Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad pareiškėja žinojo, kad reikia pateikti deklaracijas ir LGT, ir VMI; kad VMI turi būti deklaruotas tas pats išgautų išteklių kiekis, koks buvo deklaruotas LGT. Pareiškėja padarė netyčinę, nesisteminę klaidą. Pareiškėja veiklą vykdo nuo 2018 m., yra tikrinta, už 2018 m., 2022 m. klaidų nėra, už 2019 m., 2020 m., 2021 m. po vieną ketvirtį nėra tinkamai deklaruota. Tai žmogiška klaidų; paaiškino, kad už deklaravimą LGT ir VMI yra atsakinti skirtingi pareiškėjos darbuotojai, įvyko nesusipratimas, pareiškėja nesigina, kad kažko nežinojo. MUVGIĮ 6 straipsnyje nurodyta, kad atsakomybė taikoma už nedeklaruotą kiekį, bet nenurodyta, kad turi deklaruoti – LGT (nes tokią pareigą pareiškėja turi, tai pirminė deklaracija, kuria deklaruoji išgautą kiekį) ar VMI, nes VMI deklaruojama vėliau. Taikant mažesnę sankciją, aplinkybė, kad LGT išgautų išteklių kiekis deklaruoti tinkamai, gali būti lengvinanti aplinkybė. Pareiškėja niek blogo gamtai nepadarė, pareiškėja nesumokėjo laiku mažos dalies (apie 12 proc.) mokesčių. Akcentavo, kad LGT teikiamas dokumentas vadinamas ataskaita, tačiau joje deklaruojamas iškastas išteklių kiekis ir ji pirmiausia teikiama LGT, vėliau deklaruojama VMI.

39. ADD atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo teismo: 1) stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-05886-23; 2) jeigu teismas nuspręstų nestabdyti bylos nagrinėjimo, prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, paliekant ADD Sprendimą nepakeistą.

Faktinės ir procesinės aplinkybės

42. Pareiškėja 2023-03-16 raštu pateikė pastabas dėl Patikrinimo aktą, kuriame nurodė, jog pareiškėja pripažįsta, kad buvo nedeklaruotas visas privalomas deklaruoti gamtos išteklių kiekis, taip pat neginčijo jo kiekio, tačiau ji nurodė, jog nesiekė nuslėpti iškastų išteklių kiekio, sumokėjo 15 474 Eur mokesčio sumą pagal standartinį tarifą už visą Patikrinimo akte nurodytą išgautų ir (duomenys neskelbtini) formose laiku nedeklaruotų išteklių kiekį, patikslino 2020 m. III ketvirčio ir 2021 metų I ketvirčio mokesčio deklaracijas (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka dėl jai pritaikyto 10 kartų padidinto tarifo, prašo sprendimu jį sumažinti iki 1,3.

43. Įvertinus pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas ir atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimą, vadovaujantis MAĮ 132 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas. 2023-04-13 Sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai. Pareiškėja informuota, jog Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybai atliekant ikiteisminį tyrimą, baudos skyrimas (mokestis taikant didesnį tarifą) sustabdomas iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo.

44. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ginčo dėl nustatyto faktinio išgauto išteklių kiekio bei (ne)deklaruoto kiekio nėra. Skunde pareiškėja nesutinka su jam paskaičiuotu mokesčiu 10 kartų didesniu tarifu ir prašo pakeisti ADD Sprendimą ir paskaičiuotą 154 742,00 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą sumažinti ir patvirtinti mokėtiną 20 116,46 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą (taikant 1,3 padidintą mokesčio tarifą).

45. Remiasi MUVGĮĮ 6 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1, 4 dalimis, 8 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 1, 2, 3 priedais.

46. Paaiškina, kad MAĮ ir MUVGIĮ pagrindu atsiranda mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pažymi, kad MUVGIĮ 7 straipsnyje yra aiškiai nustatyta mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarka; šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos; 5 dalyje - mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su VMI. Kaip matyti, nuosekliai vertinant įstatymo reikalavimus aišku ir suprantama, jog privaloma pildyti ir teikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)), o ne kaip teigia pareiškėja Kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių kasybos ataskaitą (forma 2KN), ir būtent, už šioje deklaracijoje nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį išteklių kiekį bei nesumokėtą mokestį, taikomas didesnis mokesčio tarifas.

47. Pareiškėja yra ūkio subjektas, kuris turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jai taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, kad būtų tinkamai ir laiku deklaruojamas išgautas gamtos išteklių kiekis bei sumokami mokesčiai. Pareiškėja taip pat turi teisę, iškilus neaiškumams, kreiptis į ADD ir konsultuotis gamtos išteklių naudojimo, deklaravimo, mokesčių apskaičiavimo klausimais. Be to, pareiškėja jau ne pirmus metus vykdo gamtos išteklių naudojimą, teikia deklaracijas, moka mokesčius ir žino kaip turi būti deklaruojami išgauti gamtos ištekliai.

48. MUVGIĮ nėra detalizuota kaltės forma, todėl apskaičiuojant mokestį taikomi 6 straipsnio 2 dalyje imperatyvūs reikalavimai, kur nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. ADD, kaip mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolę vykdančiai institucijai, teisės aktais nėra suteikta diskrecija nustatyti kitokią mokėtiną tokio mokesčio sumą nei įtvirtinta MUVGIĮ, arba tokio mokesčio iš viso neapskaičiuoti. Mokesčio už gamtos išteklius apskaičiavimą ir mokėjimą reguliuojančios normos yra imperatyvaus pobūdžio.

49. Remiasi MAĮ 132 straipsniu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą šiais atvejais, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kadangi buvo nustatyta, kad pagal pareiškėjos padarytą pažeidimą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2022-12-23 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05886-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 str. 2 d., 222 str. 1 d., todėl, ADD nuomone, yra pagrindas bylos nagrinėjimą stabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis.

50. ADD, priimdamas Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, įsakmiai nustatančius mokesčio tarifo taikymą pareiškėjai. Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

51. Atsakovo atstovas G. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašymus teismui. Paaiškino, kad pareiškėja buvo tikrinta ir už 2018 m., buvo analogiškos situacijos – viskas už 2018 m. buvo tinkamai deklaruota, mokesčiai sumokėti, nebuvo nustatyta pažeidimų. Pareiškėja argumentuoja, kad nesuprato kaip pateikti deklaracijas, siekdama išvengti atsakomybės. Dėl MAĮ 138 straipsnio taikymo nesutinka, nes taip baudos skiriamos pagal MAĮ 140 straipsnį. MUVGIĮ 6 straipsnio nauja redakcija, įsigaliosianti nuo 2023-07-01 nenumato mažesnės sankcijos kaip standartinį tarifą dauginant mažiausiai iš koeficiento 2. LVAT praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju vertinama individualiai. Prašė bylą stabdyti bylos nagrinėjimą, kad nesugadinti ikiteisminio tyrimo, ikiteisminio tyrimo institucija neatskleidė informacijos ADD.

52. Atsakovo atstovas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jeigu būtų padaryta žala gamtai, remiantis kitais teisės aktais būtų skaičiuojama aplinkai padaryta žala. MUVGIĮ 6 straipsnio nauja redakcija žalos gamtai padarymą numato kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pareiškėjos teiginiai, kad ji pateikė išgautų išteklių kiekį LGT, šioje byloje nėra reikšminga aplinkybė, nes pareiškėja pažeidė teisės aktus tinkamai deklaruoti išgautus ištekių kiekius ir sumokėti mokesčius VMI. Paaiškino, kad LGT neteikiamos jokios deklaracijos, ūkio subjektai nedeklaruoja LGT išgautų išteklių 2-KN yra ataskaita, tai nėra kokia nors pirminė ar antrinė deklaracija. MUVGIĮ 7 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, kad deklaracijos teikiamos VMI. Prašė bylos nagrinėjimą stabdyti, rėmėsi MAĮ 132 straipsnio 4 dalimi.

53. Atsakovo atstovė E. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su kitų atsakovo atstovų išdėstytais argumentais.

54. Byloje kilo ginčas dėl ADD Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo teismo ADD Sprendimą iš dalies pakeisti ir Patikrinimo akte papildomai priskaičiuotą 154742,00 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą sumažinti 134625,54 Eur suma ir patvirtinti pareiškėjos pagal Patikrinimo aktą mokėtiną 20116,46 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą (15474,20 Eur mokesčio sumą pagal standartinį mokesčio tarifą + 4642,26 Eur sumą pagal 0,3 padidintą mokesčio tarifą).

55.3. Pareiškėja į bylą pateikė pareiškėjos 2023-04-20 užpildytą Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaraciją ((duomenys neskelbtini) forma) už 2019 m. I ketvirtį, kurioje nustatyta, kad gautas išteklių kiekis – 9224, mokėtina suma – 2590 Eur; ant deklaracijos žyma, kad nustatyti jos trūkumai. Byloje yra VMI 2023-04-20 Pranešimas apie VMI pateikto dokumento atmetimą Nr. 42.65-PE-18922, kuriame paaiškinta, kad pareiškėjos 2023-04-20 (duomenys neskelbtini) formos deklaracija už 2019 m. I ketvirtį atmesta, nes deklaracijos teikimui/tikslinimui suėjęs senaties terminas. Į bylą pateiktas pareiškėjos 2023-04-26 prašymas, adresuotas VMI, kuriame prašoma priimti (duomenys neskelbtini) formos deklaraciją už 2019 m. I ketv. arba paaiškinti, kaip tinkamai deklaruoti 2019 m. I ketv. išgautą papildomą išteklių kiekį ir kaip už jį sumokėti 2590 Eur mokestį pagal standartinį tarifą. Atsakovas į bylą pateikė 2023-03-07 aktualią informaciją, kad pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) formas už 2019 m. II, III ir IV ketvirčius, (duomenys neskelbtini) formos už 2019 m. II ir III ketvirčius vėliau buvo tikslintos; (duomenys neskelbtini) forma už 2019 m. I ketvirtį nepateikta.

55.4. Pareiškėja į bylą pateikė pareiškėjos mokesčių apskaitos kortelės duomenis 2023-05-29 dienai, iš kurios matyti, kad prievolės suma yra 154742 Eur, neapmokėta suma – 134625,54 Eur, apmokėta suma yra 20116,46 Eur.

59. Pareiškėjai pateiktas 2023-02-14 Privalomasis nurodymas Nr. PN-112/1-2023, įpareigojant pareiškėją iki 2023-03-14 tikslinti 2020 m. II ir IV ketvirčių ir 2021 m. III-IV ketvirčių (duomenys neskelbtini) formas, nurodant Kupiškio rajono savivaldybės teritorijoje išgautą išteklių kiekį.

61.1. Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu turėjo LGT išduotus leidimus, kurie suteikė teisę pagal sutartyse nustatytas sąlygas naudoti Kupiškio rajono teritorijoje esančio Šaukliškių žvyro telkinio (5069), Panevėžio rajono teritorijoje esančių Baroniškių smėlio ir žvyro telkinio (4305), Pašilių smėlio telkinio (4399), Žvalgaičių II smėlio ir žvyro telkinio (5115) bei Bernatonių III smėlio telkinio (5001) išteklius.

61.3. Patikrinimo metu buvo įvertinta Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemoje (toliau ir – IKS) pateikta informacija. Pagal IKS duomenis buvo nustatyta, kad iki Patikrinimo pradžios (2022-11-30) VMI buvo pateiktos Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini)) už 2019 m. II-IV ketv., 2020 m. I-IV ketv., 2021 m. I-IV ketv. ir 2022 m. I-III ketv. mokestinius laikotarpius.

61.7. Įvertintos pareiškėjos Pastabos dėl Patikrinimo akto ir nurodyta, kad:

61.7.2. Į šiuos argumentus ir pastabas neatsižvelgtina. Vykdant ŽGĮ ir kitų jo poįstatyminių teisės aktų nuostatas, pagrindinė paskirtis stebėti žemės gelmių išteklių būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą bei kt. ir nustatyta tvarka teikti duomenis Žemės gelmių registrui, kurį tvarko LGT, tačiau jos nenustato mokestinių pareigų. MAĮ ir MUVGIĮ pagrindu atsiranda mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. MUVGIĮ paskirtis yra valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimas mokesčiu. Pagal MUVGIĮ 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatas, pareiškėja yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtoja. MUVGIĮ 7 str. 2 d. aiškiai nurodoma, kad mokestis apskaičiuojamas ir mokamas už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. 7 str. 4 d. nustato, kad mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. 7 str. 5 d. nustato, kad Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su VMI. Pažymėjo, kad MUVGIĮ 7 straipsnyje yra konkrečiai nustatyta mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarka bei aiškiai nurodomas dokumentas, kurio pagrindu yra įvykdoma nustatyta piniginė prievolė valstybei. Mokestinės prievolės dydis tiesiogiai priklauso nuo mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) deklaruoto faktiškai per mokestinį laikotarpį išgauto valstybinių gamtos išteklių kiekio, nurodyto kubinio metro tikslumu, todėl nedeklaruoti ar deklaruoti mažesni negu išgauti išteklių kiekiai, už kuriuos nebuvo suformuota mokestinė prievolė bei nebuvo paskaičiuotas ir sumokėtas mokestis neabejotinai atitinka MUVGI įstatymo 6 str. 2 d. nustatytus pagrindus paskaičiuoti mokestį taikant didesnį tarifą.

61.7.3. Pastabose pareiškėja išdėsto savo argumentus dėl MUVGIĮ 6 str. 2 d. numatyto 10 kartų padidinto tarifo sumažinimo galimybės.

61.7.4. Į šiuos argumentus neatsižvelgtina. MAĮ 16 str. 3 d. nuostatas ADD atliekamų mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimams MAĮ nuostatos netaikomos. Šioje dalyje nurodytus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai, nagrinėjamu atveju – MUVGIĮ, kurio nuostatos nenumato papildomai paskaičiuoto mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mažinimo galimybių, todėl ADD pareigūnai privalo imperatyviai taikyti MUVGIĮ reikalavimus, t. y. mokestinio patikrinimo metu nustatę nedeklaruotus ar deklaruotus mažesnius negu išgauti ar/ir be leidimo išgautus valstybinių gamtos išteklių kiekius, MUVGIĮ nustatyta tvarka už juos privalo paskaičiuoti mokestį taikant didesnį tarifą, kuris apskaičiuojamas nustatytą mokesčio tarifą dauginant iš 10. MUVGIĮ nedetalizuota ir mokesčio mokėtojo kaltės/pažeidimo formos ar galimybės laikyti deklaruotais kituose apskaitos dokumentuose pateiktus išteklių gavybos duomenis, dėl kurių didesnio mokesčio tarifas būtų didinamas ar mažinamas. MUVGIĮ būtent mokesčio mokėtojui nustato pareigą būti atidžiam, rūpintis ir užtikrinti mokesčio deklaracijų teikimą, tinkamą naudojamų valstybinių gamtos išteklių deklaravimą jose, mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą bei prisiimti rizikas, jei reglamentuotų reikalavimų nesilaikytų.

69. Pareiškėja mano, kad Sprendimu paskirta sankcija neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų.

73. Pareiškėja paaiškina, kad yra pagrindas atsižvelgti į MAĮ 139 straipsnio nuostatas, tačiau teismas pažymi, kad MAĮ 139 straipsnio nuostatos šiuo konkrečiu atveju netaikytinos.

74. Pareiškėja paaiškina, kad šiuo atveju yra svarbūs pareiškėjos veiksmai – kad ji patikslino 2020 m. III ketvirčio ir 2021 m. I ketvirčio (duomenys neskelbtini) formas ir faktiškai sumokėjo už papildomus išteklių kiekius sumokėti papildomai priskaičiuotas mokesčio sumas; bandė pateikti 2019 m. I ketvirčio (duomenys neskelbtini) formą, bet ji nebuvo priimta dėl suėjusio (duomenys neskelbtini) formos pateikimo senaties termino; pareiškėja įvykdė Privalomąjį nurodymą Nr. PA-112/1-2023. Taip pat pareiškėja paaiškina, kad išteklius ji išgavo turėdama reikalingus leidimus, 2-KN ataskaitose buvo nurodžiusi visą išgautą išteklių kiekį, pareiškėja yra atlikusi reikalingus markšeiderinius matavimus, nesukėlė jokios realios žalos gamtai. Pareiškėja neturėjo tikslo ir noro „paslėpti“ dalį išgautų išteklių, nes apie visą išgautą išteklių kiekį buvo informavusi LGT; nedeklaravo Patikrinimo akte nurodytų išgautų išteklių dėl nesąmoningų klaidų rengiant (duomenys neskelbtini) formas, nėra pareiškėjos tyčios, pareiškėja neturėjo ketinimų sąmoningai nuslėpti išgautų išteklių kiekį, slėpti mokesčius už išgautus išteklius; klaidos padarytos dėl neatsargumo ir nepakankamo apdairumo; pareiškėjos padaryti pažeidimai nėra sisteminiai, o yra atsitiktinio pobūdžio; tikrinamuoju 2019-2022 m. laikotarpiu pažeidėja išteklius deklaravo 15-oje ketvirtinių (duomenys neskelbtini) formų, o klaidos nustatytos tik trijose. Pareiškėjos veiklą gamtos išteklių srityje už 2017-2018 metus tikrino ADD ir 2019-08-02 Patikrinimo akte Nr. PA80-60 konstatavo, kad pažeidimų nenustatė. Buvo tikrintas ir pareiškėjos 2022 metų veiklos laikotarpis, pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėja eksploatuoja 4 karjerus, o pažeidimai nustatyti ne visuose. Pareiškėja padarytus pažeidimus pripažįsta ir dėl jų nuoširdžiai gailisi. Pareiškėja patikrinimo metu bendradarbiavo su ADD. Atkreipia dėmesį į savo turtinę padėtį – kad 2022 m. pareiškėja gavo nedidelę 2480 Eur pelno sumą.