- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-517-870/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-66795-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- J. V., J. V. Vilniaus
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Advokatai
- Greta Paskačimienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, sekretoriaujant Editai Bekerytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo gynėjos advokatės Gretos Paskačimienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, per šį laikotarpį įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų ilgiau nei septynioms paroms be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti nukentėjusiajam A. K. padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Šiuo nuosprendžiu patenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo J. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1049,39 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys patenkintas ir priteista iš nuteistojo J. V. 85,31 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. K. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. V. nuteistas už tai, kad 2015 gruodžio 5 d. apie 1.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešojoje vietoje, kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini)patalpose, šokių aikštelėje, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą aplinkiniams, pašalinių žmonių akivaizdoje priėjo prie nukentėjusiosios D. B. bei užkišo ranką jai po suknele, lietė D. B. kūną, o D. B. pasipriešinus ir sudavus delnu jam per veidą, jis kumščiu tyčia sudavė D. B. į kairę veido pusę, sukeldamas jai fizinį skausmą, po ko, A. K. pareiškus pastabas dėl tokių neteisėtų įtariamojo veiksmų, J. V., tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kerštaudamas, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ , įėjimo, sudavė ne mažiau 3 smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas A. K. sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip J. V. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Be to, jis 2015 gruodžio 5 d. apie 1.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)įėjimo, kerštaudamas A. K. dėl pastarojo pareikšto nepasitenkinimo dėl J. V. nepagarbaus elgesio su D. B., kilus konfliktui, tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 3 smūgių A. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam dešinės blauzdos odos nubrozdinimą – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės plaštakos V-o delnakaulio tolimojo galo lūžį – sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nosies odos nubrozdinimą, abiejų akių vokų poodines kraujosruvas, abiejų viršutinių žandikaulių priekinių ir vidinių sienelių, nosies kaulų ir pertvaros, akytkaulio celių abipus, abiejų akiduobių viršutinių sienelių, kaktinių sinusų abiejų sienelių, abiejų akiduobių vidinių sienelių lūžius – sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir J. V. išteisinti.
3. Skunde nurodoma, kad bylos medžiagoje esantys duomenys apie nuteistojo pateikimą atpažinti minėtiems asmenims yra prieštaringi, o pačios atpažinimo procedūros atliktos grubiai pažeidžiant BPK nuostatas. Nukentėjusiųjų A. K. ir D. B. bei liudytojos G. K. teikiami paaiškinimai teisme, kad nusikalstamus veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko būtent kaltinamasis J. V., neturi jokios įrodomosios reikšmės, kadangi nėra jokios galimybės patikrinti, kurį asmenį teisminio nagrinėjimo metu nurodo minėti asmenys - ar nusikaltimo metu, ar pirmojo atpažinimo metu matytą asmenį. Remiantis asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolais (1 t., b. l. 149-151 ir 166-168), A. K. ir D. B. asmenų iš sudarytų kartotekų neatpažino. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje, tuo metu nuteistasis dar nebuvo sulaikytas atliekamame tyrime, iki šio sulaikymo niekuomet nebuvo pristatytas į policijos komisariatą, nubaustas ar teistas, t. y. jo nuotraukos tarp parodytų asmenų nebuvo. Taigi 2016 m. liepos 22 d., t. y. praėjus beveik 8 mėnesiams nuo nusikalstamos veikos padarymo, ikiteisminiame tyrime nukentėjusieji ir liudytoja dar nebuvo atpažinę jokio asmens, o ikiteisminiame tyrime dar iš viso nebuvo jokių apčiuopiamų duomenų apie galimus įtariamuosius. Tačiau, praėjus vos daugiau kaip savaitei, kaip nurodoma nuosprendyje, po to, pagal liudytojo A. K. (ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno) paaiškinimus, buvo gauti kriminalinės žvalgybos duomenys, kad įvykio naktį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ banko kortele atsiskaitė 7 asmenys, todėl siekiant nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, minėtas liudytojas iš interneto, socialinio tinklapio „Facebook“ bei policijos registro (kartotekos) atrinko 30 minėtų asmenų nuotraukų, kurias parodė nukentėjusiajai D. B. ir liudytojai G. K.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad viena iš šių nuotraukų buvo (I t., b. l. 161) esanti nuteistojo nuotrauka iš socialinio tinklo „Facebook“, kurią pamačiusios nukentėjusioji D. B. ir liudytoja G. K. nurodė, jog šioje nuotraukoje esantis asmuo yra „labai panašus“ į asmenį, padariusį nusikalstamą veiką. Tokie įrodymai, Advokatės nuomone, yra neleistini. Aptardama kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, apeliantė pabrėžė, kad, nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 2 dalimi, net nebuvo teisinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų, siekiant išaiškinti minėtas nusikalstamas veikas. Kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimas baudžiamajame procese negali būti grindžiamas liudytojo, t. y. ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikusio pareigūno parodymais, o jokių kitų duomenų apie tokių veiksmų atlikimo pagrindus, jų sankcionavimą, eigą ir rezultatus bylos medžiagoje, Advokatės teigimu, iš viso nėra, todėl neįmanoma ne tik nustatyti, ar tokie veiksmai buvo atlikti ir informacija panaudota teisėtai, bet ir to, ar iš viso buvo atlikti kokie nors kriminalinės žvalgybos veiksmai, o tuo pačiu ir nustatyti, kokiu pagrindu nuteistojo nuotrauka buvo atrinkta ir pateikta atpažinimui.
4. Advokatė atkreipia dėmesį į tai, kad kavinės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, siekiant nustatyti banko kortele atsiskaičiusius asmenis, buvo patikrinta tik praėjus pusei metų po įvykio, nors 2016 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nuteistasis įvykio metu atsiskaitinėjo banko kortele. Tam, Advokatės teigimu, neprireikė jokių slaptų operatyvių ar kriminalinės žvalgybos veiksmų. Be to, šis faktas neįrodo, kad tarp atsiskaičiusiųjų kortele buvo nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Kitų banko kortelėmis atsiskaičiusių asmenų nuotraukos nebuvo pateiktos atpažinti nukentėjusiesiems ir liudytojai.
5. Skunde cituojama BPK 194 straipsnyje įtvirtinta parodymą atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų tvarką, nurodydama, kad 2016 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinis pranešimas ir prie jo esanti nuotrauka neatitinka šios nurodytos atpažinimo tvarkos. Bylos duomenimis, užfiksuota vienintelė D. B. parodyta nuotrauka buvo atrinkta iš socialinio tinklo „Facebook“, galimai sąmoningai pasirenkant tokią, kad matytųsi tik jo siluetas šešėlyje, nors šioje profilyje yra ir geresnės kokybės nuotraukų, kuriose matosi nuteistojo veidas. Nukentėjusioji pripažino mačiusi, kad rodoma nuteistojo nuotrauka yra ne iš policijos kartotekos, o iš minimo socialinio tinklo, apie asmens atpažinimo papasakojo A. K., todėl Advokatė daro išvadą, kad, D. B. galėjo įsidėmėti jai rodomo asmens vardą, o vėliau parodyti tas pačias nuotraukas G. K. ir A. K. internete.
6. Skunde nurodoma, kad nuteistojo pateikimas atpažinti liudytojai G. K. taip pat prieštarauja BPK 194, 192 straipsnių nuostatoms. Nuotraukos liudytojai buvo rodomos automobilyje, ne iš policijos kartotekos, o iš jo „Facebook“ paskyros. Toks asmens atpažinimas niekaip nebuvo įformintas ar užfiksuotas bylos medžiagoje. Advokatės nuomone, liudytoja galimai tokiu būdu buvo supažindinta su nuotraukomis asmens, kurį vėliau turės atpažinti BPK nustatyta tvarka. Skunde teigiama, kad abejonių kelia ir nuteistojo pateikimas atpažinti nukentėjusiajam A. K.. Po J. V. sulaikymo nukentėjusysis nurodė, kad jį sužalojusio asmens atpažinti negali, buvo atlikti asmens parodymai atpažinti iš nuotraukų, tačiau nukentėjusiajam nuteistasis būtų pateiktas atpažinti iš nuotraukų bylos medžiagoje nėra. Nors A. K. nurodė atpažinęs nuteistąjį iš trijų nuotraukų komisariate, vėliau iš trijų vyrų per stiklą, policijos komisariate jam buvo rodomos nuteistojo nuotraukos iš socialinio tinklo „Facebook“, tačiau bylos medžiagoje nėra užfiksuoti jokie nuteistojo pateikimo A. K. atpažinti iš nuotraukų veiksmai.
7. Faktą, kad padaryta ir daugiau pažeidimų, susijusių su nuteistojo pateikimu atpažinti, Advokatės nuomone, patvirtina ir tai, kad yra taisytas 2016 m. lapkričio 25 d. Asmens parodymo atpažinti D. B. protokolas (skaičius 3 ištaisytas į 1). Matyti, kad nuteistasis iš tiesų rankose laikė lentelę, su skaičiumi „1“. Be to, atpažinimui buvo pateikti trys absoliučiai skirtingos išvaizdos asmenys, kas taip pat galėjo palengvinti „tinkamo“ asmens atpažinimą. Nei vienas iš atpažinusiųjų negalėjo nurodyti atpažinimo požymių. Tokios išvardintos aplinkybės, Advokatės nuomone, akivaizdžiai rodo, kad atpažinimo procedūra vyko šališkai, neobjektyviai ir grubiai pažeidžiant BPK 191, 192, 194, 195 straipsniuose nustatytą tvarką.
8. Apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl eilės prieštaravimų ir PBK nuostatų pažeidimų. Visų pirma, yra prieštaringi parodymai dėl nukentėjusiųjų bei liudytojos neblaivumo. Patrulės O. J. 2015 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės paneigia nukentėjusiųjų ir liudytojos duotus parodymus, kad jos įvykio metu buvo blaivos, taip pat nurodytos ir kitos aplinkybės, susijusios su nusikalstamą veiką padariusio asmens išvaizda, apranga ir pan. Be to, tarnybiniame pranešime nurodytas G. K. telefono numeris, kuris nesutampa su tuo, iš kurio buvo kviečiame pagalba, nors pastaroji nurodė, kad tai ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Pranešimo apie įvykį suvestinės duomenimis, pagalbos telefonu skambino neprisistatęs asmuo, jo nustatyti teismo iniciatyva nepavyko, duomenų apie pranešimą apie įvykį ir garso įrašų iš BPC buvo pareikalauta tik praėjus 8 mėnesiams po įvykio, be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra ir pranešimo apie įvykį garso įrašo, nors iš 2016 m. liepos 22 d. BPC atsakymo matyti, kad garso įrašai išsiųsti ikiteisminį tyrimą atlikusiai tyrėjai A. Z. elektroniniu paštu.
9. Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo paimti jokie mėginiai iš įvykio vietos, nors buvo rasta galimai kraujo pėdsakų. Be to, nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje metu parodė visai ne tą vietą, kuri užfiksuota 2015 m. gruodžio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole, kas patvirtina nuteistojo parodymus, kad jis buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, o medžiagoje atsirado akivaizdus prieštaravimas tarp surinktų duomenų, kuris nebuvo pašalintas atliekant papildomus procesinius veiksmus, numatytus BPK 196 straipsnyje. Informacija, kas įvykio metu dirbo kavinėje, išreikalauta tik praėjus pusei metų nuo įvykio, taip prarandant dalį vertingos informacijos, kurią galėjo suteikti šie asmenys, ypač apsaugos darbuotojas, kuris, nukentėjusiųjų teigimu, tramdė konflikto dalyvius. Be to, nurodyti asmenys apskritai nebuvo apklausti BPK 183 straipsnyje numatyta tvarka. Advokatė pažymėjo ir tai, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat nesiėmė veiksmų nustatyti įvykio liudytojus ir asmens duomenis, nors iš D. B. bei G. K. parodymų buvo akivaizdu, kad įvykį matė daug žmonių.
10. Advokatė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas dar vienas galimas įvykio liudytojas – V. U., tačiau jis apklaustas nebuvo, jokie veiksmai, siekiant nustatyti šio liudytojo buvimo vietą, nebuvo atlikti, apsiribota tik 2016 m. rugsėjo 13 d. tarnybinio pranešimu surašymu.
11. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal liudytojų parodymus buvo sudarytas įtariamojo fotorobotas, parodytas kavinės darbuotojams, asmenybė nustatyta nebuvo. Procesiniai veiksmai, susiję, su liudytojų parodymais ir atpažinti pateiktais asmenimis, fiksuojami tarnybiniu pranešimu, iš kurio neaišku, nei pagal kokių liudytojų parodymus sudarytas fotorobotas, nei kokiems konkrečiai asmenims jis buvo pateiktas atpažinti. Be to, iš bylos medžiagoje esančių fotorobotų akivaizdu, kad nupieštas asmuo visiškai nepanašus į nuteistąjį. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis buvo atpažintas praėjus beveik metams po įvykio, nors iškart po įvykio jokių nusikalstamą veiką padariusio asmens bruožų įvardinti negalėjo, o ir apsaugos darbuotojo atpažinti negalėjo, motyvuodami tuo, kad praėjo ilgas laiko tarpas. Advokatė taip pat atkreipia dėmesį ir į A. K., D. B. ir G. K. prieštaravimus parodymų (duotų apklausiant teisme bei rašant pareiškimą policijai), susijusių su įvykio aplinkybėmis, t.y. įvykio laiko, smūgių skaičiumi, konflikto eiga, nepaminėta kartu su nuteistuoju pasišalinusi mergina, apsaugos darbuotojo įsikišimas į konfliktą. Praėjus metams nuo įvykio visi trys nurodyti asmenys įvykio aplinkybes jau pasakojo gerokai detaliau. A. K. nurodė kitokią konflikto eigą bei pradžią, būdą, kaip jam buvo padaryti sužalojimai. Pažymi, kad nuteistasis negalėjo dalyvauti tęstiniame konflikte 2016 m. gruodžio 4 d. apie 22-23 val., kadangi 2016 m. gruodžio 4 d. 23:55 val. buvo visai kitame miesto gale ir grynino pinigus bankomate (II t., b. l. 158). Be to, ir D. B. 2016 m. lapkričio 30 d. apklausos metu nurodė kitokias vakaro kavinėje aplinkybes, kaip ir liudytoja G. K. papildomos apklausos 2016 m. gruodžio 14 d. metu. Advokatė pabrėžia, kad visų trijų asmenų nurodytos aplinkybės yra prieštaringos ir verčia abejoti šių parodymų patikimumu.
12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad buvo pažeista nuteistojo teisė turėti gynėją. Bylos medžiagoje nėra teisės turėti gynėjo išaiškinimo protokolo po nuteistojo sulaikymo prieš pirmąją apklausą, toks protokolas buvo formintas tik prieš papildomą nuteistojo apklausą 2016 gruodžio 9 d. Pažymėjo, kad nuteistasis turi regėjimo negalią, todėl net negalėjo perskaityti jam pateikiamų pasirašyti dokumentų, kadangi sulaikymo metu iš jo buvo paimta skaitymui būtina lupa. Šios aplinkybės turėjo būti akivaizdžios procesinius veiksmus atlikusiems pareigūnams, tačiau nepaisant to, nuteistajam ne tik nebuvo paskirtas gynėjas, bet ir apskritai tokia teisė nebuvo išaiškinta BPK nustatyta tvarka. Advokatės nuomone, tai galėjo būti daroma sąmoningai, siekiant daryti nuteistajam spaudimą dėl jo parodymų. Nurodo, kad nuteistasis buvo verčiamas duoti parodymus, kurie atitiktų pareikštame įtarime nurodytas aplinkybes. Nuteistasis „prisipažino“ tik vieną kartą, antrą parą po sulaikymo, būdamas areštinėje ir psichologiškai palūžęs. Esant tokioms aplinkybėms, nuteistojo parodymai, duoti iš karto po jo sulaikymo, Advokatės nuomone, negali būti laikomi įrodymu šioje byloje. Advokatės teigimu, buvo padaryti esminiai ir nebeištaisomi BPK 20 straipsnio 4 dalies pažeidimai, įrodymai gauti neteisėtu būdu, nesilaikant proceso normų bei pažeidžiant žmogaus teises, neveikiant BPK numatytoms proceso dalyvių garantijoms, baudžiamojo proceso principams ir neužtikrinant minimalios apsaugos nuo savavališkų veiksmų. Byloje išnaudotos teisėtos galimybės nustatyti tikrąsias faktines įvykio aplinkybes, nes nėra priemonių gauti daugiau įrodymų, kurių pagrindu būtų galima priimti išteisinamąjį ar apkaltinamąjį nuosprendį byloje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl didžiosios jų dalies išviso nepasisakė, neišsiaiškino ir objektyviai neištyrė visų nuteistajam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Esant tokioms aplinkybėms, Advokatės teigimu, baudžiamoji byla nuteistojo atžvilgiu turi būti nutraukta.
26. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjos advokatės apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo gynėjos advokatės Gretos Paskačimienės apeliacinis skundas netenkinamas
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
27. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistas J. V. teisė į gynybą. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
27.1 BPK 10 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. Teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą.
27.2 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime nurodė, kad Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Taip pat pažymėjo, kad iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-462-697/2015).
27.3 BPK 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti; apie tai turi būti surašomas protokolas.
27.4 Nagrinėjamoje byloje, sulaikius įtariamąjį J. V., šių reikalavimų nesilaikyta. Asmuo sulaikytas 2016 m. rugpjūčio 8 d. Jam buvo išaiškintos įtariamojo teisės. 2016 m. rugpjūčio 9 d. J. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą bei atlikta įtariamojo apklausa. Įtariamasis papildomai apklaustas buvo 2016 m. rugpjūčio 10 d. Nurodytą dieną buvo atliktas ir parodymų patikrinimas vietoje, iš kurio turinio matyti, kad buvo perkelti įtariamojo parodymai, gauti antrosios apklausos metu. Sutiktina su gynėjos argumentu, kad įtariamajam, be jo bendrųjų įstatyme numatytų teisių, turėjo aiškiai būti išaiškinti teisė turėti gynėją, o toks veiksmas turėjo būti fiksuojamas protokolu. Šiuo atveju, to padaryta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įtariamajam nebuvo užtikrinta įstatymo garantuojama teisė į gynybą, įtariamasis buvo apklausiamas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, negalėjo tokiais įtariamojo parodymais, duotais apklausiant jį 2016 m. rugpjūčio 9 d. ir rugpjūčio 10 d. vadovautis, grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat neturėjo vadovautis ir duomenimis, užfiksuotais parodymų patikrinimo vietoje protokole, kadangi, kaip minėta, į jį tiesiog perkopijuoti įtariamojo tą pačią dieną, gynėjui nedalyvaujant duoti parodymai.
27.5 Kas liečia tolesnį procesą ikiteisminio tyrimo metu, šis pažeidimas buvo ištaisytas, 2016 m. gruodžio 9 d., prieš įteikiant pranešimą apie įtarimą J. V. bei prieš atliekant jo apklausą, asmeniui buvo išaiškinta teisė turėti gynėją, kaip tai numato BPK normos, ir šia teise asmuo pasinaudojo. Taigi šiuo atveju, nors ir buvo suvaržytos nuteistojo teisės turėti gynėją ikiteisminio tyrimo metu, iškart pastarąjį sulaikius, toks pažeidimas nebuvo esminis ir nesukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį.
27.6 Pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti išsamų ir nešališką visų bylos aplinkybių išnagrinėjimą, BPK numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnis). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206/2008; 2K-274/2008, 2K-412/2008, 2K-7-198/2008, 2K-55/2009, 2K-11/2011, 2K-344/2011). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apklausė nuteistąjį teismo posėdžio metu ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiais jo teisme duotais parodymais vadovavosi. Kaip minėta, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai rėmėsi J. V. ikiteisminio tyrimo metu 2016 rugpjūčio 9-10 d. protokolais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo parodymai nėra vienintelis ir reikšmingas įrodymas teisingo nuosprendžio priėmimui. J. V. kaltė grindžiama byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma: nukentėjusiųjų D. B., A. K., liudytojų G. K., A. Z., A. K. parodymais, specialisto išvada, asmens parodymo atpažinti protokolais, rašytiniais A. K., D. B. pareiškimais, J. V. priklausančios banko sąskaitos išrašu. Nuteistojo gynėja skunde nurodė veiksmus, kurie nebuvo atlikti ikiteisminio tyrimo metu (neapklausti kavinės darbuotojai, nepaimti kraujo mėginiai iš įvykio vietos). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl J. V. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir teisingai įvertinti įrodymai, ir jų pakanka neabejotinoms teismo išvadoms padaryti.
28. Nuteistojo gynėja abejoja nukentėjusiųjų bei liudytojos G. K. parodymų patikimumu, kadangi pastarieji yra nenuoseklūs. Išanalizavus nukentėjusiųjų D. B., A. K. bei liudytojos G. K. pirmosios instancijos teisme, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad šių asmenų parodymai, kas susiję su vakaro pradžia, jo eiga, tam tikrų įvykių eiliškumu, alkoholio vartojimo ir pan., išties nėra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys. Tačiau šių asmenų parodymai dėl paties konflikto ir to, kaip atrodė nusikalstamą veiką padaręs asmuo, yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys. Visi šie asmenys patvirtino, kad atpažino būtent J. V. kaip asmenį, įvykdžiusį nusikalstamas veikas. Taigi pirmosios instancijos teismas, sugretinęs nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymus tarpusavyje, taip pat ir su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymų, padarė pagrįstą išvadą, jog prieštaravimai tarp šių asmenų parodymai nėra reikšmingi, kadangi dėl esminių įvykio aplinkybių jų parodymai bei duomenys sutampa. Be to, nors, kaip teigia Advokatė 2015 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotas G. K. telefono numeris skiriasi nuo to, kuris nurodytas Pranešimo apie įvykį suvestinėje, aplinkybė, kad ir G. K. skambino bendruoju pagalbos telefonu, kviesdama policiją ir greitąją pagalbą, kaip pati teigė, patvirtina kita bylos medžiaga – Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. liepos 22 d. pateiktame rašte nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 5 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai apie įvykį (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefonų, kurių abonentų numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 58). Aplinkybė, kad šios informacijos buvo pareikalauta tik praėjus 8 mėnesiams po įvykio, teismo vertinimu, reikšmės neturi.
28.1 Vertinant nukentėjusiųjų bei minėtos liudytojos parodymų patikimumą, pastebėtina, jog visi šie asmenys buvo apklausti iš karto po įvykio. Jie visi iš esmės vienodai apibūdino nuteistąjį, nusakė jo amžių, sudėjimą, nurodė, kad dėvėjo baltą, kaip beretė, kepurę, buvo su tamsiu paltu (2016 m. gruodžio 6 d. apklausų protokolai). Tokias aplinkybes patvirtino ir apklausti teisiamajame posėdyje, pagal tai 2016 m. liepos 27 d. buvo sudarytas fotorobotas.
29. Nukentėjusieji bei liudytoja neginčija aplinkybės, kad jiems ikiteisminio tyrimo metu, siekiant surasti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, buvo rodomos nuotraukos iš J. V. paskyros socialiniame tinkle „Facebook“. Liudytoju apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas A. K. parodė, kad buvo gauti duomenys, kad įvykio metu banko kortele atsiskaitinėjo „(duomenys neskelbtini)je“ už paslaugas. Buvo nustatyti septyni asmenys. Pareigūnas parodė, kad šiuos asmenis analizavo internete, policijos registre, išrinko 30 nuotraukų iš socialinio tinklo „Facebook“, centrinės duomenų bazės. Būtent šių asmenų, kurie nurodytą vakarą atsiskaitė banko kortelėmis smuklėje, nuotraukos ir buvo rodomos nukentėjusiajai. Be to, nukentėjusiosios D. B. atpažinimas nuteistojo pagal jai pateiktas nuotraukas iš socialinio tinklo, buvo užfiksuotas (1 t., b.l. 160-161). Jai tarp parodytų asmenų atpažinus nuteistąjį, buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir J. V. sulaikytas. Įsitikinimui taip pat buvo susitikta su liudytoja ir jai parodytos nuotraukos, kurioje ji atpažino asmenį, labai panašų į nuteistąjį. Liudytoja nurodė, kad nuotraukos buvo rodomos taip, kad asmuo nesuprastų, jog jos yra iš minimo socialinio tinklo. Iš byloje esančios nuotraukos (1 t., b.l. 161) taip pat matyti, kad vaizde neatsispindi jokia asmeninė informacija apie paskyros naudotoją, asmens duomenys, atpažįstant įtariamąjį, nukentėjusiajai bei liudytojai pateikti nebuvo. Be to, D. B. nuotrauka iš nuteistojo „Facebook“ paskyros buvo parodyta 2016 m. rugpjūčio 5 d., tuo tarpu, A. K. bei G. K. asmenys atpažinimui pateikti tik 2016 m. lapkričio 25 d. ir 2016 m. gruodžio 9 d. Taigi nėra ir pagrindo teigti, jog nukentėjusiajai D. B. atpažinus J. V. iš nuotraukų, ji šią informaciją galėjo perduoti G. K. ir A. K. ir pastarieji, neva žinodami, kaip atrodo nuteistasis, žinojo, kokį asmenį turės atpažinti policijos įstaigoje.
29.1 Nors šis pateikimas atpažinti nebuvo atliekamas nuosekliai vadovaujantis BPK 194 straipsnyje numatytomis taisyklėmis, tačiau matyti, kad tyrėjo atliekamas veiksmas pirmiausia turėjo tikslą nustatyti, ar tarp septynių asmenų, įvykio metu atsiskaičiusių banko kortele kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, apskritai galėjo būti asmuo, sužalojęs A. K.. Ir tik nurodytiems asmenims atpažinus, kad tai galėjo būti šis asmuo, J. V. buvo sulaikytas. Esant tokiai situacijai, laikytina, kad nebuvo būtina pateikti visos paminėtų asmenų 30 nuotraukų kartotekos į bylą. Tolesnis baudžiamojoje byloje vykęs asmens atpažinimas, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, vyko laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, t.y. A. K. 2016 m. gruodžio 9 d., dalyvaujant nuteistojo gynėjui, iš jam parodytų atpažinti trijų asmenų atpažino asmenį, kuris rankose laikė trečią numerį, kaip tą, kuris 2015 m. gruodžio 5 d. vakare, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, sudavė smūgį D. B. veidą, po to lauke sudavė smūgius jam pačiam, padarydamas kaukolės lūžį (1 t., b.l. 137-13). 2016 m. lapkričio 25 d. D. B., dalyvaujant nuteistojo gynėjui, iš jai parodytų trijų asmenų atpažino asmenį, rankose laikantį numerį 1 (J. V.), kuris labiausiai atitinka apklausos metu nurodytus požymius (1 t., b.l. 163-165). 2016 m. rugpjūčio 8 d. liudytoja G. K. iš jai pateiktų keturių asmenų nuotraukų, atpažino trečioje nuotraukoje esantį asmenį (J. V.), kuris 2015 m. gruodžio 5 d., nakties metu, prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ sudavė D. B. ir A. K.. Liudytoja nurodė ir pagal kokius požymius ji atpažino nuteistąjį, t.y. kad atpažino pastarąjį iš veido, kadangi gerai įsidėmėjo įvykio metu (1 t., b.l. 184-186). 2016 m. lapkričio 25 d. liudytoja G. K., dalyvaujant nuteistojo gynėjui, iš jai parodytų trijų asmenų atpažino asmenį, rankose laikantį numerį 1, kaip asmenį, apie kurį davė parodymus apklausos metu, ir kuris 2015 m. gruodžio 5 d. kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ susiginčijo su D. B., o paskui prie kavinės sumušė A. K. (1 t., b.l. 187-190). Nėra pagrindo abejoti asmens atpažinimo procedūra 2016 m. lapkričio 25 d. Kaip matyti iš liudytoja apklaustos A. Z. parodymų pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji D. B. ir liudytoja G. K. atpažinti ėjo atskirai, tarpusavyje jos nekalbėjo, be to, šiame procese dalyvavo ir nuteistojo advokatas. Advokatė abejoja, kad nukentėjusieji bei minima liudytoja galėjo atpažinti nuteistąjį po metų laiko, kai, tuo tarpu, neatpažino tą vakarą kavinėje dirbusių apsaugos darbuotojų, motyvuojant būtent praėjusiu reikšmingu laiko tarpu. Tokie argumentai, teismo vertinimu, yra nepagrįsti. Kaip nustatyta bylos medžiaga, tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios S. B. prasidėjo konfliktas dar šokių salėje, šalia buvo ir liudytoja G. K., incidentą taip pat matė ir nukentėjusysis A. K.. Šiam išėjus į lauką su nuteistuoju, D. B. ir G. K. taip pat buvo kartu, taigi nekyla abejonių, kad jie galėjo pakankamai gerai įsidėmėti nuteistojo išvaizdą. Tuo tarpu, visiškai logiška, kad asmenys neatpažino apsaugos darbuotojų, kadangi su pastaraisiais nebendravo.
30. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo teisinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų. Be to, kriminalinės žvalgybos duomenų panaudojimas baudžiamajame procese negali būti grindžiamas liudytojo, t.y. ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno parodymais, o jokių kitų duomenų apie tokių veiksmų atlikimo pagrindus, jų sankcionavimą, eigą bei rezultatus bylos medžiagoje nėra, neįmanoma net nustatyti, ar kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti apskritai. Liko neištirtas, kokiu būdu buvo nustatytas įtariamasis.
30.1 Ikiteisminio tyrimo pareigūnas A. K. parodė, kad informacija apie tai, kas atsiskaitinėjo kortele smuklėje buvo gauta raštu iš Kriminalinės žvalgybos.
30.2 Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai: 1) turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 131 straipsnyje, 145 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 1511, 153, 172, 173, 174 ir 175 straipsniuose, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 1821 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 1891 straipsnyje, 198 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 214 ir 215 straipsniuose, 225 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 227 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 228 straipsnio 1 dalyje, 2281, 240, 2501 ir 2503 straipsniuose, 251 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 1 dalyje, 266 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 301 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 309 straipsnio 3 dalyje, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis, 2) pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis; 3) dingsta be žinios asmuo; 4) vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio.
30.3 Nagrinėjamu atveju, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje, taip pat 135 straipsnio1 dalyje numatytų veikų padarymo. Sunkus sveikatos sutrikdymas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Taigi nepagrįsti Advokatės teiginiai, kad tokiems veiksmams, jei jie buvo atlikti, nebuvo teisinio pagrindo.
30.4 Pažymėtina, jog, vadovaujantis šio minimo įstatymo nuostatomis, detalūs duomenys apie kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdus ir priemones, kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdų taikymo taktiką, taip pat kriminalinės žvalgybos slaptųjų dalyvių tapatybę bei detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę sudėtį, neteikiami (19 straipsnio 7 dalis). Kitoms valstybės institucijoms ir asmenims, nevykdantiems kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka gali būti teikiama tik apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu.
31. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. V. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo J. V. gynėjos Gretos Paskačimienės apeliacinį skundą atmesti.