Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2024-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-347-791/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-04-12
Bylos Nr.
1-347-791/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39633-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
Ž. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-347-791/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39633-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 12 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant V. V.,dalyvaujant prokurorui R. J., kaltinamajam Ž. Š., jo gynėjui advokatui L. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Ž. Š. 2023 m. spalio 14 d. apie 15.11 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę automobilį ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,14 promilių ir 2,17 promilių girtumas).

Kaltinamasis Ž. Š. teisiamajame posėdyje kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino. Parodė, kad spalio 14 d. apie pietus, gali būti, kad 14 val., sugalvojo išvažiuoti į miestą, išvažiavo ,,Audi Q7“ automobiliu būdamas blaivus, grįžo girtas. Išvažiuodamas atbulomis iš kiemo prie namo (duomenys neskelbtini) nepajautė, kaip atsimušė į kitą automobilį, todėl nuvažiavo. Girdėjo pypsint automobilio parkavimo daviklius, tačiau nepajuto, kad atsitrenkė į kitą mašiną. Nebūtų grįžęs į įvykio vietą, jeigu būtų pajautęs smūgį. Išvažiavo blaivus, nors iš vakaro buvo gėręs alkoholį – alų galimai iki 3-4 val. nakties, bet jautėsi blaivus. Mieste nuvažiavo į kazino namus „Admiral“, ten išgėrė alaus, tada nuėjo iki „Vaidilos“, ten irgi išgėrė alaus ir po nepilnos valandos ar gero pusvalandžio grįžo namo. Ten jo jau laukė policijos pareigūnai. Buvo blaivus, kai išvažiavo iš kiemo ir stuktelėjo į tą mašiną, alkoholį – alų gėrė mieste: kazino lošimų namuose ir „Vaidiloje“. Grįžęs kieme jau rado pareigūnus, iš pradžių nesuprato, kodėl jie ten stovėjo. Įsuko į kiemą, jie jį susistabdė ir pasakė, kad jis atsimušė į mašiną. Išlipęs nuėjo pasižiūrėti, kad yra įmušimas. Pareigūnai patikrino neblaivumą. Nesijautė, kad neblaivumas būtų 2,14 ar 2,17 promilės. Pareigūnai supildė dokumentus ir jį paleido. Iš karto skambino mamai, pranešė, kad prisidarė bėdų ir sau, ir jai. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Kodėl vairavo, negalėjo atsakyti. Draudimui atlygino dėl eismo įvykio padarytą žalą, taip pat sumokėjo 850 Eur administracinę baudą, jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti. Jį nubaudė už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nežino, kodėl neginčijo šio nutarimo. Jo automobiliui beveik nieko nepadaryta, tik ranka nuvalomas įbrėžimas, o kitam automobiliui įlenktas priekinis buferis ir truputį nubrėžta, jį kliudė galine dešine puse. ,,Audi Q7“ automobilis yra įregistruotas jo vardu, bet jis nėra jo. Ieškojo mamai mašinos, rado (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo su draugu jos nupirkti, mama davė jam pinigų. Pirkimo-pardavimo sutartį surašė jo vardu. Grįžus į Lietuvą mama pasakė, kad ji ir taip turi dvi mašinas, todėl nėra skirtumo, kieno vardu: jos ar jo (kaltinamojo) – bus registruotas šis automobilis, todėl jį užregistravo savo vardu. Automobiliu naudojosi mama, draudimo sutartį sudarė savo vardu, nes jis įregistruotas kaip jo savininkas. Jis už automobilio draudimą nieko nemokėjo. Automobilis ne jo, o motinos. Gyvena pas tėvus, tačiau savaitgaliais būna (duomenys neskelbtini) esančiame mamos bute, ji jam leidžia ten būti. Ten praleidžiu laiką vienas ar su draugais. Motina leidžia jam ten gyventi, oficialiai buto nenuomoja, tik moka mokesčius. Nevedęs, žmonos, vaikų neturi, save išsilaiko. 2023 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Mėnesinis atlyginimas buvo virš 3 000 eurų per mėnesį. Pragyvenimas (duomenys neskelbtini) brangesnis nei Lietuvoje. Tai pakankamai didelis atlyginimas, bet ir išlaidos didelės, yra gana azartiškas, lošia kazino, dalyvauja lažybose, statymuose, todėl daug santaupų neturi. Yra baustas administracine tvarka, paskutinį kartą už tai, kad 2023 m. lapkričio 13 d. atėjo į policijos komisariatą pasirašyti dokumentų neblaivus, nustatė 3 promilių girtumą. Dar yra baustas už tai, kad išgėręs važiavo su paspirtuku, nustatė 2,72 promilės girtumą, nesijautė girtas, todėl ir važiavo. Amžinai papuola į prastas situacijas. Dabar gydosi nuo priklausomybės, geria vaistus, jau keturi mėnesiai kaip blaivus. Gali negerti vieną, du, tris mėnesius, bet paskui būna, kad savaitę užgeria ir reikia vėl savaitės atsigauti, paskui vėl negeria ir vėl užgeria. Savo elgesį vertina labai blogai. Su mama jo santykiai geri, kiekvieną dieną kalbasi, kartu gyvena, susitinka tik po darbo vakare.

Panašius parodymus kaltinamasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju (1 t., b. l. 93-96).

Liudytoja teisme apklausta kaltinamojo motina V. Š. parodė, kad šeimoje turėjo seną automobilį, todėl nusprendė jį pasikeisti ir visi ieškojo pirkti naujo automobilio, kurį rado (duomenys neskelbtini). Ji davė sūnui 7 000 eurų, šio fakto niekuo negali įrodyti, šie pinigai yra jos santaupos. Sūnus su draugu nuvažiavo ir nupirko automobilį. Tuo metu sūnus dirbo (duomenys neskelbtini), bet automobilio pirkti važiavo iš Lietuvos. Automobilį sūnus įsiregistravo savo vardu dėl taupumo, nes jo perregistravimas kainuoja gal 600 eurų, nemanė, kad tai gali atsisukti prieš ją. Automobiliu daugiausia važinėjo ji, kartais – vyras. Jai žinoma, kad sūnus neturėjo teisių, nesitikėjo, kad sūnus gali vairuoti, sūnaus sėdimas už vairo išgėrus jai buvo labai didelė staigmena. Ji tuo metu, kai įvyko įvykis, buvo Ispanijoje pas dukrą, jos vyras (Ž. Š. tėvas) buvo namuose. Sūnus automobilį pasiėmė savavališkai. Teikia prašymą dėl laidavimo, nes mano, kad daro sūnui įtaką, jis jos klauso, jų ryšys yra labai stiprus, ji gali daryti įtaką sūnaus gyvenimui. Jos gyvenimo kelias ir išmoktos pamokos sūnui gali būti naudingos. Dėl šito įvykio labai daug kalbėjosi su sūnumi. Ji ir pati buvo bausta už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Iki šito įvykio su sūnumi buvo problemų. Sūnus nėra pastoviai ir stipriai geriantis, su juo buvo daug kalbėta dėl gėrimo, mano, kad sūnus turi daryti išvadas. Jie priėjo išvados, kreipimasis į medikus padės sūnui visiškai atsikratyti alkoholio. Mano galinti padėti sūnui atsikratyti priklausomybės, išgyti, nes jų santykiai yra glaudūs. Sūnus mokosi iš savo klaidos. Iki nagrinėjamo nusikaltimo nebuvo kalbėjusi su sūnumi apie savo pačios padarytą pažeidimą, nes nebuvo poreikio, kadangi sūnus nesėdo už mašinos vairo, o ji negalėjo to numatyti į ateitį. Dabar mano, jog galbūt ir buvo verta kalbėti anksčiau. Žino apie sūnaus padarytus pažeidimus, taip pat ir važiavimą paspirtuku esant neblaiviam, taip pat žino apie sūnaus silpnybę lošimams, jis savanoriškai parašęs, kad jo neįleistų į kazino. Kai sūnus būna išgėręs, tada kyla noras lošimams. Mano, kad jos nuomonė sūnui labai svarbi, jis jos klauso, jie ilgai diskutuoja, ginčijasi, daro išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas liudytoju D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 14 d. matė eismo įvykį, kurio metu prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Alytuje, į jo tėčiui priklausantį automobilį ,,Alfa Romeo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). ,,Alfa Romeo“ automobiliu naudojosi ir jis pats. Jo automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvės namo (duomenys neskelbtini). Šį įvykį jis matė pro buto langą, kai atkreipė dėmesį į tai, kai minėtas ,,Audi Q7“ automobilis automobilių stovėjimo aikštelėje manevravo pirmyn atgal keletą kartų, atsitrenkdamas ratais į kelio bortą. Taip manevruodamas automobilis dešinės pusės galine dalimi atsitrenkė į jo stovintį automobilį, jį apgadino ir nesustojęs nuvažiavo. Jis tuomet išėjęs į lauką apžiūrėjo savo automobilį, jis buvo apgadintas. Dėl šio įvykio jis pranešė 112. Atvykus policijos pareigūnams ir įforminant eismo įvykį, netrukus į aikštelę grįžo tas pats automobilis ,,Audi Q7“, už kurio vairo sėdėjo jaunas aukštas vaikinas. Daugiau asmenų minėtame automobilyje nebuvo. Policijos pareigūnai nustatė, kad ,,Audi Q7“ automobilio vairuotojas buvo neblaivus ir neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Jis šį automobilį ir jo vairuotoją matė pirmą kartą. Po šio eismo įvykio, maždaug po kelių dienų, jis šį vaikiną matė praeinant atsitiktinai pro jų laiptinę, tačiau kur ir iš kur jis ėjo, nematė ir pasakyti negali (1 t., b. l. 67-70).

Apklausta liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 14 d., po pietų, tikslaus laiko pasakyti negali, jai į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino vyras G., kuris tuo metu buvo užsienyje, bei pasakė, kad jam skambino sūnus dėl to, kad į jo automobilį prie namų atsitrenkė kitas automobilis ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Sūnus matė patį eismo įvykį. Vyras pasakė, kad važiuotų namo, nes sūnus pergyvena dėl įvykio, bei dėl to jam padėtų. Grįžusi prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur gyvena, ji pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį vyro vardu registruotą automobilį ,,Alfa Romeo“, kuris buvo apgadintas. Sūnus jai pasakė, kad automobilį apgadino kitas automobilis ,,Audi Q7“, kuris iš įvykio vietos nuvažiavo. Sūnus jai pasakė, kad jis policijai jau pranešė ir netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Kol pareigūnai įformino įvykį, jos sūnus staiga pasakė, kad grįžta tas pats automobilis, kuris apgadino jos vyro automobilį“. Iš automobilio ,,Audi Q7“, kuris sustojo prie jų namo, išlipo jaunas aukštas vaikinas su akiniais, šviesių plaukų, daugiau jo duomenų nepamena. Policijos pareigūnai paaiškino jam, kad jis apgadino kitą stovintį automobilį ir apžiūrint jo automobilį, ant dešinės pusės galinio bamperio matėsi apgadinimo žymės. Policijos pareigūnai testavo alkotesteriu automobilio ,,Audi“ vairuotoją, jam buvo nustatytas girtumas, tačiau kiek jis įpūtė į alkotesterį, ji nepamena. Policijos pareigūnai įformino įvykį ir jie išsiskirstė (1 t., b. l. 73-76).

Apklaustas liudytoju V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Su kaimynais yra kalbėjęs apie eismo įvykį, kurio metu prie namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadino stovintį kitą automobilį ,,Alfa Romeo“. Jis kalbėjo su automobilio ,,Alfa Romeo“ savininke R., kuri jam ir papasakojo apie eismo įvykį. Minėtą automobilį ,,Audi Q7“ jis prie jų bendrijos namo yra matęs vos keletą dienų, būtent prieš eismo įvykio dieną, kai šis automobilis buvo paliktas stovėti aikštelėje taip, kad kiti automobiliai negalėjo net pravažiuoti. Jis bandė su keliais kaimynais aiškintis, kieno tas automobilis, bet taip ir liko neišsiaiškinta, iki kol įvyko eismo įvykis. Kas minėtu automobiliu ,,Audi Q7“ važinėjo, jis nežinojo. Po eismo įvykio automobilis prie jų namo jau nestovėjo, o vėliau, maždaug po savaitės ar daugiau, vėl buvo pasirodęs vieną dieną ir iki šiol jis to automobilio daugiau nematė. Kas važinėja šiuo automobiliu, jis nepažįsta, tik žino, kad kartais atvyksta jaunas vaikinas, kuris ir padarė eismo įvykį. Jis su kitos laiptinės gyventojais yra kalbėjęs ir jų klausė, kas gyvena bute (duomenys neskelbtini), tačiau keletas kaimynų pasakė, kad matė, kad į tą butą kartais atvyksta jaunas aukštas vaikinas su akiniais (1 t., b. l. 79-82).

Apklausta liudytoja V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra Ž. Š. mama. Sūnus gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini). Ji turi savo vardu registruotus dar 2 automobilius, tai yra ,,Honda CRV“ ir autobusiuką ,,M. B.“. Automobilis ,,Honda CRV“ yra registruotas jos vardu ir ji juo naudojasi maždaug apie 10 metų. Šis automobilis jau yra morališkai pasenęs, todėl ji norėjo įsigyti naujesnį ir saugesnį kitą patikimą automobilį. Jai kito automobilio ieškojo visa šeima, tiek ji, tiek jos vyras, tiek sūnus Ž.. Ž. su savo draugais surado automobilį ,,Audi Q7“, kuris tuo metu dar buvo (duomenys neskelbtini). Jis jai parodė internete minėtą automobilį, jis jai patiko, todėl nusprendė jį pirkti sau. Ji sūnui Ž. davė 7 000 (septynis tūkstančius) eurų ir jis su savo draugu nuvyko į Švediją pirkti automobilio. Ji pati nevyko, kadangi apie automobilių technines charakteristikas nieko nenusimano, todėl pasikliovė savo sūnumi ir jo draugu. Sūnus automobilį pirko šių metų liepos mėnesį. Pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė jos sūnus, kadangi automobilį pirko naudotis sau ir savo šeimos nariams. Kaip tik jos sūnus pradėjo laikyti mokymo kursus, kad įgytų teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Automobiliu ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), naudojosi ir ji, ir jos vyras. 2023 m. spalio 6 d. ji išskrido į Ispaniją pas savo dukrą, kuri ten gyvena. Automobilis ,,Audi Q7“ buvo likęs namuose, automobilio raktai buvo laikomi vienoje ir toje pačioje vietoje, kaip ir kitų automobilių. 2023 m. spalio 14 d., tikslaus laiko pasakyti negali, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino sūnus Ž. ir pasakė: ,,mama prisidariau nemalonumų sau ir tau“. Tuo metu jis jai visko nepasakojo, nes pasakė, kad automobilį policija išveža su tralu ir perskambins jai vėliau. Vėliau tą pačią dieną Ž. jai perskambino ir pasakė, kad jis iš namų pasiėmė automobilį ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bei vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus, apgadino dar kitą stovintį automobilį. Iš Ispanijos į Lietuvą ji grįžo 2023 m. spalio 23 d. (2 t., b. l. 51-54).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su nuotraukomis matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Alytuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini). Prie šio namo automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio dešinės pusės galinis bamperis yra subraižytas, daugiau jokių sugadinimų ar subraižymų nėra (1 t., b. l. 20-30).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad akte užfiksuoti vairuotojui Ž. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad Ž. Š. gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Asmeniui nurodžius, kad alkoholį jis gėrė prieš pusę valandos, atlikus tikrinimą prietaisu Drager 7510, ARJK 0108, metrologinės patikros sertifikato Nr. 1938353, pirmu tikrinimu 15.31 val. jam nustatytas 2,14 promilių girtumas, o antru tikrinimu 15.58 val. nustatytas 2,17 promilių girtumas. Vairuotojas su prietaiso parodymais sutiko (1 t., b. l. 33).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos I. S. 2023 m. spalio 14 d. tarnybinio pranešimo ,,Dėl neblaivaus vairuotojo“ matyti, kad 2023 m. spalio 14 d. apie 15.07 val. Ž. Š. išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavo į kitą transporto priemonę. Dėl padaryto eismo įvykio buvo gautas iškvietimas ROIK: 01230006212080. EĮIS ROIK: 07-23-9607769. 2023 m. spalio 14 d. apie 15.11 val. adresu (duomenys neskelbtini), Alytus buvo pastebėtas Ž. Š., kuris vairavo transporto priemonę ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Patikrinus asmens neblaivumą paaiškėjo, kad asmuo yra neblaivus, jam pirmu pūtimu 2023 m. spalio 14 d. apie 15.31 val. alkoholio kiekio matavimo prietaisu ,,Drager 7510“ ARJK 0108, metrologinės patikros Nr. 1938353, nustatytas 2,14 promilių neblaivumas, antru pūtimu 2023 m. spalio 14 d. apie 15.58 val. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Asmuo nurodė, kad alkoholinius gėrimus gėrė prieš pusvalandį, teigė, kad buvo lošimo namuose ADMIRAL ir ten išgėrė alaus, kiek išgėrė, asmuo tiksliai nenurodė. Patikrinus asmenį per ,,POLIS II“ sistemą paaiškėjo, kad Ž. Š. neturi vairuotojo pažymėjimo. Pasiteiravus asmens, kodėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, asmuo nurodė, kad jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs (1 t., b. l. 5-6).

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio mėnesį vidutinė kaina Lietuvoje buvo 8 750 eurų (1 t., b. l. 32).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų bazių išrašo matyti, kad automobilio ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas Ž. Š.. Automobilis 2023 m. birželio 20 d. pirktas (duomenys neskelbtini) už 7 000 eurų (1 t., b. l. 31).

Iš VĮ ,,Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad keleivinio automobilio ,,Audi Q7“ 3.0 TDI TIPTR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), savininkas yra Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 124-125).

Iš pirkimo sutarties matyti, kad 2023 m. birželio 20 d. (duomenys neskelbtini) už 7 000 eurų Ž. Š. nusipirko automobilį ,,Audi Q7“, VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI) (2 t., b. l. 37).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. tarp Ž. Š. ir ADB ,,Gjensidige“ atstovo sudaryta privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis ,,Audi Q7“ 3.0 TDI TIPTR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN (DUOMENYS NESKELBTINI) (2 t., b. l. 28-32).

Iš informacijos apie pretendentų paieškos rezultatus išrašo matyti, kad Ž. Š. vairuotojo pažymėjimo neturi, bet turi savo vardu registruotą keleivinį automobilį ,,Audi“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 107-109).

Iš asmens duomenų išrašo matyti, kad Ž. Š. iš asmens dokumentų turi tik galiojančią asmens tapatybės kortelę ir pasą; vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo (1 t., b. l. 110-111).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo Ž. Š. kaltė įrodyta. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teisme apklaustas kaltinamasis parodė, jog 2023 m. spalio 14 d. apie pietus, galimai apie 14 val., ,,Audi Q7“ automobiliu būdamas blaivus išvažiavo iš kiemo, nepajautė, kaip atsimušė į kitą automobilį, pripažino, kad iš vakaro iki 3-4 val. nakties buvo gėręs alkoholį, tačiau jautėsi blaivus. Mieste nuvažiavo į kazino namus „Admiral“, ten išgėrė alaus, tada nuėjo iki „Vaidilos“, ten irgi išgėrė alaus ir po nepilnos valandos ar gero pusvalandžio grįžo namo, kur jo jau laukė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jis atsimušė į stovinčią mašiną, pareigūnai nustatė jo neblaivumą. Nesijautė taip, kad neblaivumas būtų 2,14 ar 2,17 promilės. Taip pat kaltinamojo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. M., R. M. ir V. N. parodymais, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytais duomenimis, įvykio vietos apžiūros protokole ir neblaivumo nustatymo akte fiksuotais duomenimis. Visi šie ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. Š. 2023 m. spalio 14 d. apie 15.11 val. Alytuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vairavo kelių eismo transporto priemonę. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad Ž. Š. nustatytas 2,14 promilių ir 2,17 promilių girtumas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad Ž. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu ir rašytiniu prašymu (2 t., b. l. 127-132) kaltinamasis Ž. Š. ir jo gynėjas prašė teismą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato jo mamos V. Š. atsakomybėn. Paaiškino ir prašyme nurodė, kad nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nuosekliai, nieko nenuslėpdamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tokia jo pozicija nesikeitė ir bylą nagrinėjant teisme. Teigė suvokiantis, kad elgėsi neleistinai ir neteisėtai ir yra pasiryžęs sąžiningai ir tik teisėtai elgtis ateityje. Jo mama V. Š. yra jam labai artimas ir labai didelę įtaką darantis asmuo, jis gyvena su mama, santykiai tarp jų yra labai geri, kasdien susitinka, bendrauja, aptaria visus jų asmeninio gyvenimo įvykius, įskaitant ir šį įvykį. Po šio skaudaus įvykio jų santykiai pasidarė dar artimesni. Pokalbiai su mama jį privertė iš naujo permąstyti daugybę savo elgesio ir gyvenimiškos pozicijos aspektų bei padaryti tinkamas išvadas. Apie šį įvykį nedelsiant buvo informuota mama, kaltinamojo neatsakingas poelgis iki šiol aptarinėjamas šeimos rate, dėl tokio savo poelgio kaltinamasis jaučia didelę gėdą. Kaltinamojo mama turi labai griežtas nuostatas dėl alkoholio vartojimo, jai nėra priimtina alkoholio vartojimo kultūra, ji kritiškai vertina besaikiai alkoholį vartojančius, o juolab tokios būklės vairuojančius transporto priemones asmenis. Šiuo požiūriu kaltinamasis sulaukė iš motinos labai didelės kritikos.

Laiduotoja prašoma skirti V. Š. pateikė teismui prašymą atleisti jos sūnų Ž. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą (2 t., b. l. 127-132). Prašyme bei apklausiama teisiamajame posėdyje nurodė, kad tarp kaltinamojo ir jos yra stiprus ryšys, ji turi didelę įtaką kaltinamojo gyvenime, todėl jų santykiai yra glaudūs. Ji, kaip artimas žmogus, turi didžiulį autoritetą sūnaus gyvenime, jie atviri vienas kitam, pasipasakoja savo problemas. Ji dirba (duomenys neskelbtini), yra gerbiama kaip darbuotoja. Dėl šito įvykio labai daug kalbėjosi su sūnumi. Ji ir pati buvo bausta už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Pripažino, kad su sūnumi buvo problemų dėl alkoholio gėrimo, apie tai su juo daug kalbėjo ir abu priėjo išvados, kad kreipimasis į medikus padės sūnui visiškai atsikratyti alkoholio. Iki nagrinėjamo nusikaltimo nebuvo kalbėjusi su sūnumi apie savo pačios padarytą pažeidimą, nes nebuvo poreikio. Žino apie sūnaus padarytus pažeidimus, taip pat ir važiavimą paspirtuku esant neblaiviam, taip pat žino apie sūnaus silpnybę lošimams. Mano, kad jos nuomonė sūnui labai svarbi, jis jos klauso, jie ilgai diskutuoja, ginčijasi, daro išvadas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant šių sąlygų visumai: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013). Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

Žemesnės instancijos teismas

Be kita ko, formuojamoje kasacinėje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas, teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis Ž. Š. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 112-113), tačiau penkerių pastarųjų metų laikotarpyje keturis kartus baustas administracinėmis nuobaudomis tame tarpe ir už šiurkščius administracinius nusižengimus (1 t., b. l. 114-118), kas patvirtina, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų. Akcentuotina, kad Ž. Š. 2021 m. birželio 23 d. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 8 dalį už tai, kad vairavo paspirtuką, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,72 prom. girtumas, todėl teismas daro išvadą, kad jis linkęs vairuoti transporto priemones būdamas neblaivus, o jo daromi teisės pažeidimai tik sunkėja – pirmą kartą neblaivus vairavo paspirtuką, o šiuo atveju – automobilį. Svarbu ir tai, jog Ž. Š. šį kartą automobilį vairavo ne tik neblaivus (būdamas vidutinio girtumo laipsnio), bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Be to, prieš pat nusikalstamos veikos padarymą jis padarė du šiurkščius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, automobilių stovėjimo aikštelėje važiuodamas atbuline eiga kliudė ir apgadino stovintį automobilį ,,Alfa Romeo“ ir iš įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai ar apgadinto automobilio savininkui. Už šį pažeidimą buvo skirta 850 eurų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių. Be to Ž. Š. jau po šio nusikaltimo atliekamo ikiteisminio tyrimo metu buvo 2023 m. gruodžio 5 d. buvo baustas administracine nuobauda pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad 2023 m. lapkričio 13 d. 13.10 val. viešoje vietoje, policijos komisariate, būdamas neblaivus (nustatytas 3,52 prom. girtumas), šlaistėsi, kalbėjo nerišliai, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, elgėsi neadekvačiai, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šis pažeidimas padarytas praėjus vos mėnesiui nuo nusikalstamos veikos padarymo ir jį darydamas kaltinamasis buvo sunkaus girtumo laipsnio. Akivaizdu, kad Ž. Š. turi problemų su alkoholio vartojimu, jo teisės pažeidimai padaryti jam esant neblaiviam. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodoma, kad inkriminuojamos veikos padarymo metu ir šiuo metu Ž. Š. konstatuojami (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 180-183). Dar daugiau, Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad kaltinamasis anksčiau taip pat yra vartojęs kokaino, ,,ratų“, ,,žolės“, ,,kristalų“ (1 t., b. l. 182). Visi šie byloje esantys duomenys, o būtent baustumai administracine tvarka, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas ir šiurkščių teisės pažeidimų darymas, nevienkartinis transporto priemonių vairavimas neturint tam teisės bei esant neblaiviam rodo, kad nusikalstama veika, kuria yra įtariamas Ž. Š., nebuvo atsitiktinio pobūdžio, priešingai, tai rodo polinkį nusikalsti ir kitaip pažeidinėti įstatymus. Iš daromų teisės pažeidimų kaltinamasis nepasimokė, todėl daroma išvada, kad Ž. Š. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K-16/2010, 2K-221-693/2017).

Šiuo atveju laiduotoja prašoma skirti kaltinamojo motina V. Š. neteista (1 t., b. l. 20-22, 55-56, 58), darbovietės (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai (1 t., b. l. 23, 25-26), tačiau penkerių metų laikotarpyje keturis kartus buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir šiurkštų pažeidimą (2019 m. kovo 7 d. bausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad važiuodama atbula atsitrenkė į stovinčio automobilio galinę dalį, ją apgadino, apie eismo įvykį nepranešė nei apgadinto automobilio savininkui, nei policijai ir iš įvykio vietos pasišalino (2 t., b. l. 59-62). Šis V. Š. administracinis nusižengimas yra analogiškas jos sūnaus 2023 m. spalio 14 d. padarytam nusižengimui, kas leidžia daryti išvadą, kad tokiu savo elgesiu ji nerodo sūnui teigiamo pavyzdžio, o pats Ž. Š. mokosi tik iš teisę pažeidžiančio motinos elgesio.

To, kad V. Š. darbdavio yra teigiamai charakterizuojama, nepakanka, jog ji būtų pripažinta tinkama laiduotoja. Prašyme nurodoma, kad V. Š. privertė sūnų Ž. permąstyti daugybę savo elgesio ir gyvenimiškos pozicijos aspektų bei padaryti tinkamas išvadas, kad ji turi labai griežtas nuostatas dėl alkoholio vartojimo, kritiškai vertina besaikiai alkoholį vartojančius ir juolab tokioje būklėje vairuojančius transporto priemones asmenis, kad kaltinamasis sulaukė iš motinos labai didelės kritikos, kad motina turi didžiulį autoritetą įtariamojo gyvenime ir gali daryti teigiamą poveikį, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiais prašymo teiginiais. Akivaizdu, kad V. Š. neturi autoriteto sūnui, kuris ne kartą vairavo ne vienos rūšies transporto priemones neturėdamas tam teisės ir neblaivus, taigi, nors ir turėdama griežtas nuostatas dėl alkoholio vartojimo, V. Š. nepadarė sūnui jokio poveikio, kad jis nevartotų alkoholio bei nedarytų administracinių nusižengimų ir nusikaltimų. Be to kaltinamasis nurodė, jog jis gyvena kartu su tėvais tėvų name ir tik savaitgaliais apsigyvena motinos turimame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad galėtų praleisti laiką su draugais, o tai tik įrodo, kad motina ne visuomet turi galimybę kontroliuoti sūnaus elgesį ir daryti jam įtaką. Tokia išvada daroma kontekste to fakto, kad nagrinėjamas nusikaltimas padarytas 2023 m. spalio 14 d., t. y. šeštadienį. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes teismui nėra pagrindo tikėti, kad V. Š. gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką kaltinamajam.

Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju kaltinamasis Ž. Š. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyras, brandi ir savarankiška asmenybė, turinti priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms ir galimai lošimams, kaltinamajam iki šiol jokios įtakos, kad nenusikalstų ir nedarytų administracinių nusižengimų, motina nepadarė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad motina turi autoritetą Ž. Š. ir kad ateityje galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir tiesiogiai kontroliuoti jo elgesį. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo Ž. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad Ž. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis yra dirbantis (2 t., b. l. 8 ir 133), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 112-113), penkerių metų bėgyje penkis kartus baustas administracine tvarka, trys nuobaudos galiojančios (1 t., b. l. 114-118), visas skirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 119). Ž. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas, tačiau gydėsi, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 135). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK/2023 nurodyta, kad Ž. Š. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (2023 m. spalio 14 d.) konstatuojama: (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę Ž. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ž. Š. šiuo metu konstatuojama Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas. Pagal savo psichikos būklę Ž. Š. šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ž. Š. gali dalyvauti atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu bei galimo bylos nagrinėjimo teisme metu. Ž. Š. dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus. Ž. Š. skirti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (t. 1., b. l. 180-183). Įvertinus šiuos duomenis teismas sprendžia, jog abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo nėra.

Įvertinus visas aukščiau aptartas nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artimesnė sankcijoje nustatytam jos dydžio minimumui (BK 61 straipsnio 4 dalis), nes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui bei bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus. Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 1 dalimi, baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Įvertinus skiriamos baudos dydį, kaltinamojo gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus kredito įstaigai, kaltinamajam nustatomas aštuonių mėnesių terminas paskirtajai baudai sumokėti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 68 straipsnio 1 ir 3 dalis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Ž. Š. anksčiau buvo baustas už paspirtuko vairavimą esant neblaiviam, šį nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltinamajam nustatytą vidutinį neblaivumo laipsnį, kuris yra artimesnis sunkiam girtumui, nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, dviems metams šešiems mėnesiams (BK 68 straipsnis), siekiant taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šis terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti <....>. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo kaltinamasis, yra nusikaltimo padarymo priemonė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimą Ž. Š. padarė vairuodamas jo vardu įregistruotą transporto priemonę – automobilį „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (1 t., 124-125), kuris yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Kaltinamasis nurodė, kad šį automobilį (duomenys neskelbtini) jis pirko mamai ir už mamos duotus 7 000 eurų ir nors jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra, kaltinamojo motina V. Š. teisme patvirtino, jog sūnus automobilį nupirko jai už jos duotus pinigus. (duomenys neskelbtini) sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog automobilio pirkėjas yra Ž. Š., automobilio pirkimo data – 2023 m. birželio 20 d. (2 t., b. l. 37). Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta 2023 m. rugpjūčio 12 d., patvirtina, kad automobilio „Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), draudėjas yra Ž. Š. (2 t., b. l. 28-33). 2023 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymas Nr. 143 patvirtina, kad 138,06 Eur draudimo įmoką pagal minėtą draudimo sutartį sumokėjo V. Š. (2 t., b. l. 34). Šie byloje surinkti duomenys, vertinant juos kartu su kaltinamojo ir jo motinos teisme duotais parodymais, leidžia spręsti, jog automobilis faktiškai priklauso kaltinamojo motinai V. Š. ir tik formaliai buvo įregistruotas kaltinamojo vardu, o vėliau, nenorint patirti papildomų perregistravimo išlaidų, neperregistruotas jo motinos vardu. Tokią teismo išvadą pagrindžia ir aplinkybė, jog nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo sudaręs mokymo paslaugų sutartį dėl B kategorijos vairuotojų mokymo kursų, skirtų vairuotojo pažymėjimui gauti, baigimo (2 t., b. l. 13-14). Sutiktina taip pat ir su teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo nurodyta pozicija, jog neturintis teisės vairuoti asmuo per nepilnų trijų mėnesių laikotarpį nuo automobilio įregistravimo iki eismo įvykio negalėjo įvažiuoti 1 614 km (automobilio rida automobilio techninės apžiūros atlikimo metu buvo 322 598 km (2 t., b. l. 38), rida eismo įvykio metu – 324 212 km (2 t., b. l. 39). Kaltinamojo motinai apie kaltinamojo vairavimą esant neblaiviam nebuvo žinoma ir ji tam nebūtų pritarusi (nusikaltimo metu kaltinamojo motina buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos (2 t., b. l. 35-36)). Dėl šių aplinkybių automobilis nekonfiskuotinas, taikytinas automobilio vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas.

VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio ,,Audi Q7“ 3.0 TDI quattro tiptronic, variklio darbinis tūris 2 967 cm³, variklio galia 171 kW, 2007 m. gamybos, 2023 m. spalio mėnesį vidutinė kaina su PVM Lietuvoje buvo 8 750 eurų (1 t., b. l. 32). Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta J. P. IĮ atlikta automobilio ,,Audi Q7“ 3.0 TDI TIPTR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr. 24-041 (2 t., b. l. 143-165). Iš Transporto priemonės vertinimo pažymos matyti, jog automobilio ,,Audi Q7“ 3.0 TDI TIPTR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konkreti rinkos vertė su PVM yra 5 780,00 Eur (2 t., b. l. 148). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įrodyti daikto rinkos vertę, yra pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys, pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims, kadangi daikto rinkos vertė gali sumažėti dėl nusidėvėjimo ar kitų objektyvių aplinkybių (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019). Kadangi vertinimo ataskaitoje buvo vertinta bylai reikšmingo automobilio vertė, todėl spręsdamas dėl automobilio vertės išieškojimo teismas vadovaujasi vertinimo ataskaitoje nurodyta transporto priemonės ,,Audi Q7“ 3.0 TDI TIPTR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), rinkos verte.

Kaltinamojo gynėjas, nustatant konfiskuotiną sumą, prašė įvertinti kaltinamojo gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, turimus neįvykdytus finansinius įsipareigojimus ir aplinkybę, jog jis prisideda prie bendrų šeimos išlaidų, bei konfiskuoti 10 procentų automobilio vertės sumą.

Sprendžiant dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, pažymėtina, jog gana nemaža vairuoto automobilio vertė negali būti vertinama kaip lengvinanti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, padėtį, o, priešingai, toks asmuo, kaip ir visi kiti asmenys, turi prisiimti kylančias neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje Nr. 1A-547-932/2023). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kaltinamasis posėdyje nurodė (duomenys neskelbtini) iki nusikaltimo uždirbdavęs po 3 000 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. lapkričio 20 d. jis dirbdamas (duomenys neskelbtini) gauna stabilų darbo 900 Eur užmokestį (2 t., b. l. 8-10). Be visų aptartų aplinkybių tikslinga įvertinti ir ankstesnius šiurkščius kaltinamojo kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 114-118), kurie neleidžia spręsti, kad kaltinamojo pavojingumas yra išskirtinai mažesnis. Atitinkamai ir pastarojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės nepasižymi mažesniu pavojingumu, nes jis vairavo automobilį neblaivus (nustatytas vidutinis girtumas, artimesnis sunkiam) ir neturėdamas tam teisės, vairuodamas padarė eismo įvykį ir iš jo vietos pasišalino. Visa tai rodo, kad nusikalstamos veikos aplinkybės buvo pavojingos ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta sunkių pasekmių. Tuo tarpu sąlyginai nedidelės šiuo metu kaltinamojo iš darbo santykių gaunamos pajamos (2 t., b. l. 133, 134) ir prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito bendrovei (2 t., b. l. 137-139), įvertinus tai, kad kaltinamasis nesukūręs šeimos ir neturi nepilnamečių bei kitokių išlaikytinių bei sveikatos problemų, negali būti pagrindas mažinti konfiskuojamą sumą, tuo labiau, kad vartojimo kredito sutartis kaltinamojo yra sudaryta tik 2024 m. sausio 3 d. (2 t., b. l. 137), t. y. jau po nusikaltimo padarymo, o tai reiškia, jog kaltinamasis turėjo galimybę numatyti savo būsimas prievoles dėl padaryto nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe ir jo turtine padėtimi, mano, jog prevenciniams tikslams pasiekti iš Ž. Š. išieškotina konfiskuotino automobilio ,,Audi Q7“ 3.0 TDI TIPTR, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 5 780,00 Eur. Manytina, kad tam tikri turtiniai praradimai atgrasys jį nuo pakartotinio automobilio vairavimo esant neblaiviam, taip pat ši priemonė yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamojo asmenybei, dera su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi priimant sprendimą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Prokuroro R. J. 2023 m. spalio 16 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui ,,Audi Q7“, 3.0 TDI TIPTR, VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2024 m. sausio 16 d., uždraudžiant juo naudotis, valdyti ir disponuoti, kuris prokuroro R. J. 2024 m. sausio 10 d. nutarimu buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 16 d. (t. 1., b. l. 39-48, 49-57). Atsižvelgiant į tai, jog teismo priimtas procesinis sprendimas iki laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pabaigos nebus įsiteisėjęs, todėl jo terminas pratęsiamas trijų mėnesių laikotarpiui (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nubausti 90 MGL dydžio (4 500 eurų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. Š. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL dydžio (3 000 eurų) baudą.

Nustatyti, kad 60 MGL dydžio (3 000 eurų) bauda privalo būti sumokėta per aštuonių mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti Ž. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, paskirti Ž. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio ,,Audi Q7“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 5 780 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Prokuroro R. J. 2023 m. spalio 16 d. nutarimu skirto laikino nuosavybės teisių apribojimo automobiliui ,,Audi Q7“, 3.0 TDI TIPTR, VIN: (DUOMENYS NESKELBTINI), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2024 m. sausio 16 d., uždraudžiant juo naudotis, valdyti ir disponuoti, kuris prokuroro R. J. 2024 m. sausio 10 d. nutarimu buvo pratęstas iki 2024 m. balandžio 16 d., terminą pratęsti trijų mėnesių laikotarpiui, tai yra iki 2024 m. liepos 16 d. Automobilio saugotojas Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

Išaiškinti Ž. Š., kad jis:

1. Privalo sumokėti baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą.

2. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei BK numatytos taisyklės.

3. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Teisėja V. D.