- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- 1-273-944/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-14820-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Marius Venckus
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorei Danutei Rudienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); LR pilietis; faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini); nevedęs; nedirbantis; vidurinio išsilavinimo; darbo biržoje neregistruotas; anksčiau neteistas
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. P. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:
2023-04-24 apie 20.30 val. Kretingos rajone, Erlėnų kaime, kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki Kretingos r., kelio Leliūnai – Juodupėnai – Erlėnai 6,4 km vairavo automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 2023-04-24 20.35 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHK - 0648 jam nustatytas 1,98 ‰ (promilių), o 2023-04-24 20.54 val. – 2,03 ‰ (promilių) neblaivumas.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi. Parodė, kad balandžio 24 d. apie 20.30 val. nuvažiavo su sugyventine į gretimą kaimą agurkų daigų pasiimti. Gurkšnojo alų, todėl nusprendė namo grįžti pėsčiomis. Dėl šių priežasčių mašiną pastūmė į šoną, kad netrukdytų pravažiuoti, užrakino. Dar gurkšnojo, iš viso išgėrė 6-5 stiklines. Sugyventinei S. suskaudo nugara ir kojos, negalėjo pareiti pėsčiomis namo, todėl prašė parvežti namo. Sugyventinė ilgai prašė, jis atsisakinėjo važiuoti, tačiau prišnekėjo, todėl surizikavo važiuoti 2-3 km iki namų. Skambino sūnui, tačiau jis buvo išvažiavęs, todėl surizikavo važiuoti. Iš vakaro buvo svečių ir pavartojo alkoholio, tačiau sekmadienį nieko nevartojau, tik arbatą, vandenį, nieko nevalgė. Nesvirduliavo, normaliai jautėsi. Pagal savijautą žvalus. Savo elgesį vertina blogai, gailisi, šiuo metu nei normaliai valgo, nei normaliai miega. Prašo teismo taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo laiduotoja paskirti sugyventinės sūnaus vaikų motiną, kuri jam gali daryti teigiamą įtaką.
Kadangi kaltinamasis A. P. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. P. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys – 2023-04-24 apie 20 val. 30 min. kelio Leliūnai-Juodupėnai-Erlėnai 7-ajame kilometre (6,4 km) patikrinimui sustabdytas automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojui A. P. nustatytas vidutinis girtumas (b. l. 1, 5).
2023-04-24 įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentele nustatyta, jog Erlėnų k., ribose, Kretingos r., kelio Leliūnai–Juodupėnai–Erlėnai 6,4 km, kelio dešinėje nuo Juopupėnų k. pusės, priekine dalimi į rytų pusę stovi automobilis „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–17).
Neblaivumo nustatymo akto ir patikrinimo alkotesteriu duomenys – alkoholio matuokliu „Alcotest 6820“ Nr. ARHK – 0648 A. P. 2023-04-24 20.35 val. nustatytas 1,98 promilių, o 2023-04-24 20:54 val. – 2,03 promilių neblaivumas. Tikrinimo metu buvo jaučiamas tikrinamajam iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio „Dragraer Alcotest 6820“ Nr. ARHK - 0648 patikra atlikta 2023-01-11, galiojo iki 2023-07-10 (b. l. 18-20).
Liudytojos S. G. parodymai, kad 2023-04-24 vakare su sugyventiniu A. P. nuvažiavo į Juodupėnus pas jos sūnų. Automobilis registruotas jos vardu, pirktas bendrai, tačiau ji pati teisės vairuoti nėra įgijusi. Matė, kad A. P. sūnaus namuose gėrė alų, bet jai atrodė blaivus. Nors A. P. siūlė namo grįžti pėsčiomis, atgal važiavo automobiliu, vairavo A. P.. Jis buvo vartojęs alkoholį ir įvykio išvakarėse (b. l. 28-29).
2023-04-24 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, nustatyta, jog iš įvykio vietos (Leliūnai–Juodupėnai–Erlėnai 6,4 km) nuvežta transporto priemonė – „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 10).
Iš 2023-04-25 informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nustatyta, kad automobilio „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra S. G. (b. l. 23).
VšĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutinę 2000-2004 m gamybos periodo (2022 m.) automobilių „Renault Scenic“ kainą Lietuvoje – 1050 Eur (su PVM) (b. l. 22).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P. 2023-04-24 apie 20.30 val. Kretingos rajone, Erlėnų kaime, kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) iki Kretingos r., kelio Leliūnai – Juodupėnai – Erlėnai 6,4 km vairavo automobilį „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. – 2023-04-24 20.35 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6820“ Nr. ARHK - 0648 jam nustatytas 1,98 ‰ (promilių), o 2023-04-24 20.54 val. – 2,03 ‰ (promilių) neblaivumas.
Kaltinamasis A. P. prisipažino, kad įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, o po to, būdamas neblaivus vairavo automobilį. Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kita byloje esanti medžiaga, patvirtinančių jo kaltę. Kaltinamojo kaltė įrodyta. Kaltinamojo A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Nusikaltimą A. P. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.
Kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, A. P. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P., jo gynėjas bei L. J. pateikė prašymus atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant L. J..
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Kaltinamasis A. P. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą (b. l. 42), pagal byloje esančius duomenis baustas administracine tvarka vieną kartą 2020-06-16 (b. l. 40). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikalstama veika žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai nepadaryta ir tai suponuoja manymą, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.
Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad A. P. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. A. P. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes jis vairuodamas transporto priemonę būdamas apgirtęs, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims, vis tik, dėl šių neteisėtų jo veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat, kaip minėta pirmiau, A. P. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).
Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas L. J. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu L. J. sutiko laiduoti už savo sugyventinio motinos sugyventinį. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi neteista, nebausta administracine tvarka, su kaltinamuoju sieja glaudus ryšys, su N. G. augina keturis vaikus, aktyviai dalyvauja bendruomenės gyvenime. Teisiamojo posėdžio metu apklausta L. J. papildomai nurodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba. Jos sugyventinis ir vaikų tėvas dirba pagal individualią veiklą, todėl neturi pajamų mokėti užstatui, prašo taikyti laidavimą be užstato. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog L. J. nėra teista, augina keturis nepilnamečius vaikus. Baudžiamojoje byloje nėra L. J. neigiamai charakterizuojančių duomenų.
Įvertinęs laiduotoją L. J. charakterizuojančią medžiagą, kaltinamojo paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į L. J. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad L. J. yra kaltinamajam A. P. artimas asmuo, kuris gali daryti teigiamą įtaką ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų laiduoti už jį, taip pat į tai, kad L. J. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad kaltinamasis daugiau įstatymų nepažeis, teismas turi pagrindą manyti, kad L. J. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.
Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą pagal laiduotojos L. J. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininką ir laiduotoją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad L. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jokių pajamų negauna, augina mažamečius vaikus, jos šeimos pajamas sudaro socialinės išmokos ir jos vaikų tėvo gaunamos pajamos, santaupų neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms, skirtinas laidavimas ne užstato.
Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. P. asmenybę, laiduotojos L. J. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. P. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).
Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla A. P. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.
Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. P. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. P. charakterizuojančius duomenis (baustas administracine tvarka vieną kartą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta A. P. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų terminui. Šis terminas yra mažesnis nei vidutinis terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, tačiau didesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, numatančiame privalomąjį tokios teisės atėmimą iki 1(vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės.
A. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2023-04-25, kuomet tyrėjos nutarimu A. P. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67–70).
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).
Byloje nustatyta, kad A. P., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra išgėręs ir sąmoningai sėdo už vairo. Kaltinamasis sėdo už vairo be svarbių priežasčių, todėl tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Taigi A. P. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).
Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Spręsdamas automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam, o S. G., todėl yra pagrindas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes nustatyta viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu, sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo, teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. VšĮ „Emprekis“ (leidinys 2023-4) duomenimis, vidutinė automobilio RENAULT Scenic 1.8 16V (benzino, variklio darbinio tūrio 1783 cm³, gamybos periodo 2000–2004) kaina be PVM yra 829,50 Eur, su PVM – 1050 Eur (b. l. 22). Kaltinamasis teismui pateikė teismui 2022-08-23 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsigyjamo automobilio „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 450 Eur.
Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismas įrodymus turi vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Remiantis teismų praktika, bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-222/2019, 2K-100-648/2019).
Teismas nurodo, kad 2020 rugsėjo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020-09-09 įsakymas Nr. 296 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Metodika) ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020-09-22 įsakymas Nr. V1-118 „Dėl Koeficientų apgadintoms kelių transporto priemonėms taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Teismo vertinimu VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutinė analogiško automobilio kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas automobilis, kurį nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo A. P., nes šioje pažymoje pateikiama vidutinė tokio automobilio rinkos vertė. Pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas matyti, kad šis įsigytas 2022-08-23, t. y. beveik prieš metus laiko. Jo įsigijimo kaina ženkliai mažesnė nei VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vidutinė tokio automobilio modelio suma, tačiau jokių defektų pirkimo–pardavimo sutartyje nefiksuota. Duomenų apie esminius automobilio pagerinimus, kurių dėka būtų padidėjusi automobilio kaina nėra. Teismo vertinimu, konfiskuotino turto vertė turi būti nustatoma pagal automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodomą kainą, todėl laikytina, kad lengvojo automobilio „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 450 Eur, todėl ši suma išieškotina iš kaltinamojo A. P..
Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltininkui paskirtos ir BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra pakankamos, adekvačios padaryto nusikaltimo pavojingumui ir A. P. asmenybei bei teisingos, įgalinančios kaltininką iš naujo įvertinti savo elgesį, padedančios formuoti atsakingą požiūrį ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.
A. P. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017-01-24) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 67–73). Paimtas dokumentas – A. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nebuvo taikytas.
Civilinio ieškinio ar kitų išlaidų, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.
Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti dviejų metų laiduotojos L. J. laidavimo terminą be užstato.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti dvejus metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2023-04-25.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš A. P. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 ct).
A. P. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2017-01-24) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD laikmeną su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – A. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017-01-24, perduoti pažymėjimą išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. P., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai L. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.