Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-11 · Civilinė byla Nr. 2VP-33594-861/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
2VP-33594-861/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27308-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Suinteresuotas asmuo
J. A., N. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-33594-861/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27308-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.7.1.; 3.2.7.2; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys J. A., N. G. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

antstolė Asta Stanišauskaitė pareiškime nurodė, kad vykdo N. G. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2014-12-09, dėl įpareigojimo skolininkui J. A. pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtos skaičiumi (duomenys neskelbtini)) metalinį garažą, metalo laužą, medinių krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigoti sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją. 2019-08-29 išieškotoja N. G. pateikė fotofiksacijas, kurios patvirtina, kad antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. A. pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą, kuriame su prašymu nesutiko. Atsiliepime skolininkas nurodė, jog antstolė nurodė, kad jis turi pašalinti daiktus, minimus vykdomajame dokumente, t. y. metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą, tačiau teikdama informaciją teismui nurodo, jog prašoma patraukti visus skolininkui priklausančius daiktus. Pažymėjo, kad vykdomoji byla tęsiama nuo 2014 m., nors jis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs. Skolininkas nesutinka su antstolės pozicija, kad jis turi patraukti visus jam priklausančius daiktus, o tai pažeidžia skolininko teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuosavybę.

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) atsiliepimu su pareiškimu sutiko, papildomai prašė teismo skirti skolininkui 100 Eur baudą už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant išieškotojos naudai, taip pat prašė priteisti jai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Į prašymo nagrinėjimą teismo posėdyje antstolė neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Skolininkas į bylą pateikė papildomą atsiliepimą, kuriame paaiškino, kad buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, nes nėra dokumento, kad jis yra žemės sklypo bendrasavininkas, tad N. G. teiginys, jog jam skirta nuobauda, yra klaidingas. Nurodė, kad 2014-02-19 teismo nutartis yra įvykdyta ta apimtimi, kas nutartyje ir nurodyta, o žemės registracijos dokumentai yra netvarkingi ir neįmanoma nustatyti, kas yra kokios dalies savininkas.

Teismo posėdyje skolininkas taip pat papildomai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus Atsiliepimą į skundą administracinėje byloje Nr. eI-4982-811/2019, kurioje skolininkas yra pareiškėjas.

Teismo posėdžio metu skolininkas atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, papildomai paaiškino, jog jo žemės sklypo kitų savininkų nėra ir jis nėra su kuo nors bendrasavininkas. Nurodė, kad teismo sprendimą įvykdė – patraukė garažą, medinius padėklus, metalo laužą, sunaudojo smėlio krūvą, tad kai antstolė atėjo patikrinti, nieko nebuvo. Tuomet antstolė atėjo 2016 m., išmetė skolininko ir jo sutuoktinės daiktus, nors atėjo patraukti medinių padėklų, tad turėjo teismas išaiškinti, ką antstolė galėjo daryti. Tai, ką liepė teismas, skolininkas tikina patraukęs dar 2014 m., o antstolė sąmoningai prašo patraukti daiktus iš teritorijos, kuri yra ne skolininko. Sklypas neįregistruotas, jis niekam nepriklauso. Nurodė, kad antstolė pažeidė įstatymus, prašė teismo į tai atsižvelgti ir įvertinti, išsiaiškinti, kokiu pagrindu antstolė priėmė vykdyti bylą, surašė daug apžiūros aktų ir reikalauja, kad skolininkas patrauktų kažkokius daiktus. Tiek antstolės, tiek suinteresuoto asmens prašymus prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas, taikytinos sprendimo neįvykdymo pasekmės.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtas skaičiumi (duomenys neskelbtini)) metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigoti sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją, nevykdžius teismo sprendimo leisti ieškovei N. G. tai padaryti atsakovo lėšomis, išduotą civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014. Pateikdamas antstolei vykdomąjį raštą 2014 m. gruodžio 23 d. išieškotojos N. G. atstovas nurodė, jog dalis įpareigojimų – patraukti metalinį garažą ir smėlio krūvą yra įvykdyti. 2014 m. gruodžio 29 d. patvarkymu dėl įpareigojimo sutvarkyti bendro naudojimo teritoriją Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė pareikalavo iš skolininko per 5 dienas įvykdyti teismo sprendime numatytus įpareigojimus ir apie tai nedelsiant informuoti ją raštu, pateikiant sprendimo įvykdymą patvirtinančius dokumentus. 2015 m. sausio 19 d. raštu skolininkas J. A. informavo antstolę, jog teismo sprendimas buvo įvykdytas iki 2014 m. lapkričio 20 d., antstolė gali atvykti ir tai pamatyti sutartu laiku. Siekdama nustatyti, ar įvykdyti įpareigojimai pašalinti metalo laužą, medinius padėklus bei sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją, 2015 m. sausio 27 d. antstolė nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad šalia gyvenamojo namo nėra nei metalo laužo, nei medinių padėklų; skolininkas parodė, kur perstatė metalinį garažą, šalia jo sudėjo metalo laužą; taip pat nematyti supiltos smėlio krūvos; teritorijoje matyti iš medinių padėklų padaryti aptvarai malkoms sudėti. Visos antstolės nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2015 m. sausio 27 d. Apžiūros vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) su fotofiksacijomis.

2015 m. vasario 10 d. antstolės kontoroje buvo gautos išieškotojos atstovo pastabos dėl minėto Apžiūros vietoje akto, kuriame nurodyta, jog skolininkas neįvykdė visų teismo sprendimo įpareigojimų, nes mediniai padėklai nebuvo pašalinti iš bendros teritorijos, o tik buvo supjaustyti malkų pavidale ir palikti toje pačioje bendro naudojimo teritorijos vietoje, iš kurios teismo sprendimu atsakovas ir buvo įpareigotas pašalinti; taip pat metalo laužas nebuvo pašalintas iš bendros naudojimo teritorijos, o tik perkeltas ir sudėtas kitoje vietoje prie eglės, kur yra pririštas šuo, tačiau ta vieta taip pat yra bendro naudojimo teritorija.

2015 m. vasario 19 d. antstolė surašė Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriame konstatuota, kad įpareigojimas pašalinti medinius krovinių padėklus nėra vykdomas, t. y. skolininkas nurodo, kad mediniais padėklais aptvėrė kieme esančias malkas, todėl šie nebėra mediniais padėklais, o atlieka kitą funkciją ir jų jam šalinti nereikia. Minėtas aktas kartu su antstolės prašymu dėl baudos skolininkui skyrimo teisme buvo nagrinėjamas 2015 m., teismas taikė sprendime nurodytas pasekmes.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad išieškotoja nurodo, jog situacija, nurodyta antstolės surašytame sprendimo neįvykdymo akte, iki šiol nepasikeitė, nes mediniai padėklai nebuvo pašalinti iš bendrosios teritorijos; prašė skirti skolininkui baudą. Tuo tarpu skolininkas su antstolės prašymu nesutiko, nurodydamas, jog teismo sprendimu buvo nustatyti įpareigojimai tik dėl daiktų pašalinimo iš aplink namą esančios teritorijos ir antstolė, pati konstatavo, jog aplink namą nėra nei metalo laužo, nei medinių padėklų; teismo sprendimu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl malkų pašalinimo.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas. Taigi CPK 771 straipsnio 5 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų atlikimas nėra išskirtinai asmeninis, todėl už įpareigojimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės medinius krovinių padėklus negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Tuo labiau, jog teismo sprendimu buvo numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės - tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui skolininko sąskaita.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu. Nustatęs, kad skolininko prievolė nėra asmeninė ir sprendime yra nustatyti jo neįvykdymo padariniai pagal CPK 273 straipsnio 1 dalį, teismas turėtų antstolio prašymą taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytas sankcijas atmesti, tačiau kartu, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimo neįvykdymo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2014). Taigi, byloje spręstinas klausimas dėl sprendimo neįvykdymo padarinių taikymo.

Iš civilinės bylos Nr. 2-2762-294/2014 matyti, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra konstatuotos aplinkybės apie tai, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso 3 savininkams; dalis žemės sklypo, plane pažymėta skaičiais 12,13 ir 37 yra padalinta kiekvienam savininkui atskirai, o plotas, esantis aplink gyvenamąjį namą, plane pažymėtas skaičiumi (duomenys neskelbtini), priklauso visiems trims savininkams bendrai, t. y. konkrečios dalys atskirai kiekvienam savininkui nenustatytos, todėl bendrasavininkai šį turtą turi naudoti bendru sutarimu. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be kitų įpareigojimų, skolininkas buvo įpareigotas pašalinti iš bendros teritorijos (pažymėtos plane (duomenys neskelbtini)) medinius krovinių padėklus. Skolininkas savo atsiliepime nurodė, kad vykdomoji byla tęsiama nuo 2014 m., nors jis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs. Skolininkas nesutinka su antstolės pozicija, kad jis turi patraukti visus jam priklausančius daiktus, o tai pažeidžia skolininko teisęs valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuosavybe. Antstolė į bylą pateikė fotofiksacijas ir nurodė, kad kai išieškotoja savo lėšomis pašalino iš bendros teritorijos medinius padėklus, gautas pranešimas, jog skolininkas pakartotinai, į tą pačią vietą sudėjo medinius padėklus, metalą ir kitas šiukšles. Pabrėžė, kad išieškotojai turtėtų būti leista pašalinti visus daiktus, nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios sudėties, formos ir pan. jie bebūtų, leisti pašalinti viską, kol bendrojoje teritorijoje neliks skolininkui priklausančių bet kokių daiktų. Pažymėjo, kad antstolės veiksmai, vykdant teismo įpareigojimą buvo ne kartą apskųsti ir visus skundus teismai atmetė. Teismas akcentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2762-294/2014 išaiškino, jog visi daiktai (objektai), nurodyti 2014-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime turi būti šalintini, kol neliks J. A. jokių priklausančių daiktų minėtame sprendime nurodytoje teritorijoje. Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, jog išieškotoja N. G. 2016-04-22 pašalino J. A. daiktus iš teritorijos, tačiau, kaip nurodė N. G., po kurio laiko (apytiksliai kitą savaitę) vėl į tą pačią vietą J. A. pridėjo kitų daiktų (dėžių, metalo laužo, statinių, atliekų). Kaip minėta, vykdomojoje byloje 2019-08-29 gautos fotofiksacijos, kurios patvirtina, kad skolininkas pakartotinai sudėjo medinius padėklus, metalą ir kitas šiukšles. Todėl antstolė pagrįstai kreipėsi į teismą. Vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, esant šioje byloje nustatytiems faktams, jog išieškotoja, teismui leidus, buvo pašalinusi J. A. priklausančius daiktus, o J. A. vėl sudėjo daiktus į tą pačią vietą, iš kurios jie buvo pašalinti, sudaro pagrindą taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes.

Tokiu būdu konstatuotina, jog 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsiteisėjęs teismo sprendimas per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą nebuvo įvykdytas; yra pagrindas taikyti sprendime nurodytas pasekmes – suteikti teisę išieškotojai N. G. pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plane pažymėta skaičiumi (duomenys neskelbtini)) visus daiktus, nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios sudėties, formos ir pan. jie bebūtų, leisti pašalinti viską, kol bendrojoje teritorijoje neliks skolininkui priklausančių bet kokių daiktų, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko J. A. (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismo posėdžio metu skolininkas akcentavo, kad antstolė pažeidžia teisės aktų reikalavimas, nesilaiko instrukcijų ir prašė teismo įvertinti tokius antstolės veiksmus. Teismas pažymi, kad antstolio veiksmai ir/ar neveikimas gali būti įvertinti atskirame procese dėl antstolio veiksmų; bet kuris asmuo, antstoliui priėmus patvarkymą, susijusį su to asmens teisėmis ir/ar teisėtais interesais, gali pateikti skundą dėl konkrečių antstolio veiksmų.

Kitos skolininko ir išieškotojos byloje išdėstytos aplinkybės neturi esminės reikšmės šio antstolės prašymo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių, todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, teismas turi teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas, kai šalių interesai byloje priešingi. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi, todėl teismui tenkinus antstolės prašymą, o N. G. prašymą tenkinus iš dalies (atmetus prašymą skirti skolininkui baudą), teismas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkina iš dalies ir N. G. iš J. A. priteisia 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 771, 291-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Antstolės prašymą taikyti sprendime nurodytas pasekmes tenkinti, N. G. prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2014 m. vasario 19 d. civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014, nurodytas pasekmes – suteikti teisę N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta skaičiumi (duomenys neskelbtini)), visus daiktus, nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios sudėties, formos ir pan. jie bebūtų, kol bendrojoje teritorijoje neliks skolininkui priklausančių bet kokių daiktų, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko J. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė