Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos, nuostolių ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei L. J. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje Saulėtekio 21, Geibonių k., Elektrėnų sen., Elektrėnų sav. (El. b. priedas, e. b. l. 3). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2016 m. spalio 26 d. ieškovas P. K. (nuomotojas) ir atsakovė L. J. (nuomininkė) sudarė nuomos sutartį, pagal kurią nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2017 m. lapkričio 31 d. ieškovas išnuomojo atsakovei gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 280,00 Eur mėnesinį mokestį, o atsakovė įsipareigojo nuomos terminą naudoti butą sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti nuomos ir kitus mokesčius (e. b. l. 10-11). Byloje taip pat nustatyta, jog 2017 m. balandžio 7 d. antstolis Arminas Naujokaitis konstatavo faktines aplinkybes dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), būklės (e. b. l. 12-15), dėl ko ieškovas patyrė 171,22 Eur išlaidų (e. b. l. 24). Ieškovas patirtai žalai pagrįsti pateikia UAB „Deiga“ darbų kiekių žiniaraštį (e. b. l. 20-23). 2017 m. balandžio 19 d. pranešimu/pretenzija ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl sutarties nutraukimo, nuomos mokesčio, kitų mokėjimų sumokėjimo bei žalos atlyginimo (e. b. l. 16-19), tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų sumokėjusi ieškovui reikalaujamas sumas.

Dėl nuomos ir komunalinių mokesčių priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis). Be to, 2016 m. spalio 26 d. nuomos sutarties 1.1, 3.3 punktais atsakovė įsipareigojo nuomos terminą naudoti butą sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka bei mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Be to, nuomos sutarties 7.3 punktas numatė galimybę nutraukti sutartį prieš terminą, prieš 30 dienų raštu įspėjus kitą šalį.

Ieškovas nurodo, jog atsakovė išsikraustė iš nuomojamų patalpų 2017 m. balandžio 4 d., byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įspėjusi ieškovą apie sutarties nutraukimą anksčiau termino prieš 30 dienų, todėl laikytina, jog sutartis nutraukta nuo 2017 m. gegužės 4 d. Kadangi atsakovė nesumokėjo ieškovui nuomos mokesčio už balandžio mėn. bei komunalinių mokesčių už vasario-balandžio mėn., be to, remiantis sutartie 1.1. punktu darytina išvada, jog atsakovei faktiškai buvo perduotos gyvenamosios patalpos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškovu, ieškovui iš atsakovės priteistina 280,00 Eur nuomos mokesčio už 2017 m. balandžio mėn. bei 313,79 Eur komunalinių mokesčių už 2017 m. vasario-balandžio mėn. (CK 1.138 straipsnis, 6.1-6.4 straipsniai, 6.38, 6.63 straipsniai).

Dėl nuostolių atlyginimo

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2014).

Taigi, sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai pasireiškia sutartinės prievolės pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo nuomojamas patalpas laikyti tvarkingas, laikytis sanitarinių higienos reikalavimų (sutarties 3.2 punktas), be nuomotojo raštiško leidimo nesubnuomoti neperplanuoti, nerekonstruoti nuomojamų patalpų ar jų dalies (sutarties 3.3 punktas), o nuomos sutarties 3.8 punktas numatė nuomininko pareigą, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, grąžinti patalpas tokios būklės, kokios nuomotojo buvo pateiktos, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą.

Byloje pateikto antstolio Armino Naujokaičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (e. b. l. 12-15) nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad atsakovė pažeidė minėtas nuomos sutarties sąlygas, todėl pripažintina, jog byloje nustatyta atsakovės civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, pasireiškę nuomos sutarties pažeidimais.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Ieškovo patirta žala įrodyta UAB „Deiga“ darbų kiekių žiniaraščiu (e. b. l. 20-23), tačiau ieškovas, įvertinęs statybų bendrovės nurodytas sumas bei įskaitęs atsakovės sumokėtą avansą, prašo priteisti 290,00 Eur žalos atlyginimo. Esant šioms aplinkybėms ir atsakovei neteikiant prieštaravimų dėl ieškovo paskaičiuotos žalos dydžio, 290,00 Eur suma laikytina ieškovo patirtais nuostoliais dėl nuomos sutarties netinkamo vykdymo.

Ieškovo prašomos priteisti išlaidos už antstolio suteiktas paslaugas taip pat yra įrodytos byloje pateiktu mokėjimo dokumentu (e. b. l. 24) ir laikytinos žala, atsiradusia dėl sutarties pažeidimo, t. y. neteisėtų atsakovės veiksmų, taigi, atitinkamai, 171,22 Eur suma laikytina ieškovo patirtais nuostoliais dėl nuomos sutarties nutraukimo.

Nuomos sutarties 5.6 punkte nustatyta, jog nuomininkui neįvykdžius 3.9 punkto (t. y. neišvalius patalpų), nuomininkas turi padengti 20,00 Eur, kaip išlaidoms už patalpų valymą. Byloje nėra nustatyta, jog atsakovė išsikeldama išvalė patalpas ar kad atlygino ieškovui šiuos iš anksto susitartus nuostolius, todėl ieškovo reikalavimas dėl šių išlaidų priteisimo pripažintinas pagrįstu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui iš atsakovės priteistina 290,00 Eur žalos atlyginimo, 171,22 Eur išlaidų už antstolio suteiktas paslaugas bei 20,00 Eur išlaidų už patalpų valymą, iš viso 481,22 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl delspinigių priteisimo

Ieškovas, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovės 8,12 Eur dydžio delspinigius.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Tarp šalių sudarytos sutarties 5.1. p. numatyta, kad nuomininkas, laiku nesumokėjęs nuomos mokesčio, už kiekvieną uždelstą dieną moka po 0,05 proc. delspinigių nuo vieno mėnesio nuomos mokesčio. Atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu už būsto nuomą už balandžio mėn., todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 8,12 Eur delspinigiai, paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 30 d.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis CK normomis iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 083,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. birželio 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 24,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 9), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 24,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Priteisti iš atsakovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) nuomos mokesčio, 313,79 Eur (tris šimtus trylika eurų 79 ct) komunalinių mokesčių, 481,22 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 22 ct) nuostolių atlyginimo, 8,12 Eur (aštuonis eurus 12 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 083,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 (dvidešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.