- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-24
- Bylos Nr.
- e2-146-1143/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00163-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Augustė Juozapavičienė
- Ieškovas
- M. Z., R. B.
- Atsakovas
- Ž. P., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Milda Volkovienė, Arūnas Kontrimavičius
- Kategorijos
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Silverinai Jankauskienei, Vestai Tukačiauskienei, V. Ž.,
atsakovams Ž. P., jo atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui, uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei I. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių M. Z. ir R. B. patikslintą ieškinį atsakovams Ž. P. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl įrašo, kuriuo paskiriamas atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, pripažinimo neteisėtu, leidimo laidoti panaikinimo, įpareigojimo perlaidoti palaikus ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Širvintų rajono savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovės M. Z. ir R. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamos: i) pripažinti neteisėtu (duomenys neskelbtini) miesto senųjų kapinių laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnalo 2021 m. lapkričio 24 d. įrašą dėl atsakovo Ž. P. paskyrimo atsakingu už kapavietės, kurioje įrašo sudarymo metu buvo palaidoti M. D. ((duomenys neskelbtini)), J. D. ((duomenys neskelbtini)), K. Z. ((duomenys neskelbtini)) ir J. D. ((duomenys neskelbtini)) palaikai, priežiūrą asmeniu; ii) pripažinti neteisėtu ir panaikinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 24 d. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laidoti A. D. ((duomenys neskelbtini)) palaikus; iii) įpareigoti atsakovą Ž. P. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka perlaidoti A. D. palaikus į kitą kapavietę, po palaikų iškėlimo sutvarkyti ginčo kapavietę, atkuriant kapavietės būklę iki A. D. palaikų palaidojimo arba alternatyviai priteisti iš atsakovų Ž. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės M. Z. naudai ir 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės R. B. naudai; iv) priteisti iš atsakovų ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslinto ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad:
2.1. (duomenys neskelbtini) kapinėse esančiame šeimos kape yra palaidoti ieškovės M. Z. tėvai: M. D. ((duomenys neskelbtini)) ir J. D. ((duomenys neskelbtini)), sutuoktinis K. Z. ((duomenys neskelbtini)), brolis J. D. ((duomenys neskelbtini)). Atitinkamai ieškovei R. B. palaidotieji yra seneliai, tėvas ir dėdė. Pirmasis šeimos kape (duomenys neskelbtini) metais buvo palaidotas J. D., kapavietė buvo išskirta mirusiojo šeimai. Mirus ieškovės M. Z. sutuoktiniui K. Z. giminėje buvo sutarta, kad kapaviete toliau naudosis ieškovės ir Z. šeimos linija. Tuo pagrindu kapavietėje buvo pastatytas antkapinis paminklas Z. šeimos nariams;
2.2. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovė M. Z. atvykusi sutvarkyti šeimos kapo pamatė, jog be jos žinios ir leidimo šeimos kapavietėje yra laidojamas velionis A. D. (J. D. sūnus). Ieškovės šeima su A. D. nebendravo, nelaikė jo artimu giminaičiu, nes A. D. tėvai buvo išsiskyrę, tarp tėvo J. D. ir velionio sūnaus A. D. nebuvo jokio artimo ryšio, tėvas J. D. mirė kai A. D. buvo 14 metų. Paaiškėjo, jog 2021 m. lapkričio 24 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laidoti velionį A. D. šeimos kapavietėje išdavė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atsakovo Ž. P. pateiktą prašymą laidoti (Ž. P. savo parašu patvirtino, kad „mirusiojo kapo vieta suderinta su kitais artimaisiais, vėliau pretenzijų nereikš“) bei medicininį mirties liudijimą, be to, Ž. P. jo paties prašymu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale buvo įrašytas atsakingu už šeimos kapavietės priežiūrą;
Atsiliepimas
2.3. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, jog jai užteko Ž. P. pateikto patvirtinimo, jog ginčo kapavietės velionių šeimos nariai žino apie ketinimą kape laidoti A. D. ir su tuo sutiko. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprašė pateikti kitų šeimos narių sutikimų raštu, neieškojo kapavietėje palaidotų asmenų artimųjų, netikslino, ar jie tikrai yra informuoti apie atsakovo Ž. P. ketinimus ginčo kape laidoti A. D.. Pasak ieškovių, apie tokius Ž. P. ketinimus ieškovės nieko nežinojo ir su tokiais ketinimais nebūtų sutikusios. Ieškovių teigimu, 2021 m. lapkričio 24 d. leidimas laidoti A. D. buvo išduotas neteisėtai, neturint už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens rašytinio sutikimo, atsakovui Ž. P. melagingai patvirtinus, kad mirusiojo A. D. kapo vieta suderinta su kitais artimaisiais, todėl leidimas laidoti turėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas;
Šalies argumentai
2.4. ieškovių teigimu panaikinus 2021 m. lapkričio 24 d. leidimą laidoti A. D. atsakovas Ž. P. savo lėšomis turėtų organizuoti A. D. palaikų perlaidojimą, kuris galėtų būti palaidotas tose pačiose (duomenys neskelbtini) miesto senosiose kapinėse šalia savo motinos O. D. arba suformavus naują kapą (duomenys neskelbtini) kapinėse. Visgi, ieškovės atsižvelgdamos į tai, kad palaikų ekshumavimas yra sudėtingas procesas, į atsakovų pabrėžiamą moralinį palaikų perlaidojimo aspektą, ieškovės patikslintu ieškiniu įtraukia alternatyvų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią turi atlyginti atsakovai Ž. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai, kadangi žala kilo dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
3. Atsakovo Ž. P. atstovas advokatas Arūnas Kontrimavičius atsiliepime su patikslintame ieškinyje išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė A. D., kuris buvo palaidotas senose (duomenys neskelbtini) miesto kapinėse, šeimos kapavietėje, kurioje palaidoti mirusiojo tėvas ir seneliai. Leidimą laidoti mirusįjį išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi Ž. P. prašymą bei pateiktą mirusiojo A. D. mirties liudijimą. Atsakovas Ž. P. buvo velionio A. D. globotinis, kuris jį užaugino bei rūpinosi nuo vaikystės. Kadangi ieškovės iki A. D. mirties ir palaidojimo šeimos kapavietėje nebuvo paskirtos minėto kapo prižiūrėtojomis, po A. D. mirties (duomenys neskelbtini) Ž. P. jo prašymu buvo paskirtas atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą. Ieškovė R. B. 2021 m. gruodžio 8 d. teikdama prašymą paskirti ją už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu bei ieškovė M. Z. prašyme savo parašu patvirtino, kad atsakovas Ž. P., būtent nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. buvo laikomas už ginčijamos kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, kas rodo, jog laidodamas A. D. atsakovas veikė teisėtai, turėdamas viešojo administravimo subjekto leidimą. Atsakovas Ž. P. neprivalėjo gauti M. Z. leidimo palaidoti A. D. jo šeimos kape, nes leidimo laidoti išdavimo metu ieškovė M. Z. nebuvo paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl ieškovės rašytinio sutikimo laidoti A. D. palaikus kapavietėje, kurioje yra palaidoti jo artimų giminaičių – senelių ir tėvo palaikai, atsakovas gauti neprivalėjo. Tai, kad Ž. P. neįsigilinęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytą tekstą, pasirašė ant prašymo išduoti leidimą laidoti, kuriame buvo įrašas, kad jis patvirtina, jog mirusiojo kapo vieta (konkreti vieta kapavietėje) suderinta su kitais giminaičiais ir vėliau pretenzijos nebus reiškiamos nerodo jo veiksmų neteisėtumo, nes jis nesiekė neteisėtai palaidoti A. D. pastarojo šeimos narių kape. Taigi, leidimas laidoti D. kapavietėje jų šeimos narį A. D. atitiko tiek teisės aktų reikalavimus, tiek moralės principus. Priešingai, ieškovių reikalavimas ekshumuoti palaidotus ieškovės M. Z. giminaičio A. D. palaikus ir perduoti juos perlaidojimui atsakovui, kuris nėra mirusiojo šeimos narys, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Be to, atsižvelgiant į šeimyninės kapavietės faktinį dydį (8 m²), joje palaidotų palaikų laiką, ginčo kapavietėje gali būti palaidoti ir kitų šeimos narių palaikai. Atsakovas nesutinka su reikalavimu, kad būtų ekshumuoti A. D. palaikai, nes jis vykdė velionio valią būti palaidotam prie senelių ir tėvo. Atsakovo teigimu, leidimas ekshumuoti A. D. palaikus iš kapavietės pažeistų protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes, prieštarautų geriems papročiams ir pažeistų pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas. Atsakovas nesutinka ir su ieškovių reikalaujama atlyginti neturtine žala, jos dydžiu. Atsakovas nėra kaltas, kad gavęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ leidimą palaidojo J. D. ir M. D. šeimos narį A. D. šeimos kapavietėje. Pažymėjo, jog ieškovės R. B. reikalaujama atlyginti 1 000 Eur neturtinė žala už patirtus dvasinius išgyvenimus, kurių pobūdis neatskleistas ir niekuo nepagrįstas neturėtų būti tenkinamas, juolab siejamas su ieškinio pagrindu, nes buvo tariamai pažeistos ne R. B., o M. Z. kapavietės valdymo teisės. Ieškovė M. Z. prašydama atlyginti 5 000 Eur neturtinę žalą remiasi tais pačiais argumentais, sveikatos pablogėjimu, tačiau toks ieškovės reikalavimas nepagrįstas, neatitinkantis protingumo, sąžiningumo kriterijų. Priešingai, atsakovas Ž. P. patyrė didelį stresą, kuomet dėl ieškovių veiksmų A. D. palaikų laidojimo metu buvo sutrikdytas laidojimo procesas, išreikšta nepagarba tiek laidojamajam, tiek ir laidotuvėse dalyvavusiems asmenims. Kilus ginčui ieškovės išniekino palaidoto A. D. kapą – nuvertė pastatytą kryžių, išrovė Ž. P. ant kapo pasodintas gėles, tokiais ieškovių veiksmais buvo pažeisti visuomenės papročiai ir tradicijos, susijusios su pagarba mirusiajam, mirusiojo atminimas.
4. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame su ieškovių patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog:
4.1. atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste esančių kapinių prižiūrėtoja yra paskirta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo (duomenys neskelbtini) mieste esančių kapinių prižiūrėtoja“. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1-41 patvirtinto Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) identifikavimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktas numato, kad „Širvintų mieste esančiose kapinėse rašytinį leidimą laidoti išduoda kapinių (teritorijų) prižiūrėtojas“. Leidimą laidoti A. D. palaikus atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė po to, kai atsakovas Ž. P. 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą dėl leidimo laidoti išdavimo (duomenys neskelbtini) senosiose kapinėse ir mirusiojo medicininį mirties liudijimą bei nurodė, kad šeimyninėje kapavietėje yra palaidoti mirusiojo A. D. tėvas ir seneliai, t. y. labai artimi giminaičiai. Atsakovas pateiktame prašyme patvirtino, kad mirusiojo laidojimo vieta suderinta su kitais giminaičiais. Kadangi įrašo apie atsakingą asmenį už ginčo kapavietės priežiūrą nebuvo (nei viena iš ieškovių su prašymais būti įrašytomis už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nesikreipė), atsakovas Ž. P. administraciniu aktu – įrašu žurnale buvo paskirtas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, taigi M. Z. ar R. B. sutikimas laidoti ginčo kapavietėje nebuvo reikalingas. Pažymėjo, kad kapinių priežiūrą vykdantis subjektas nėra teisės aktų įpareigotas tikrinti, kaip ir kokia forma susitarė giminaičiai, koks susitarusiųjų skaičius, vertinti jų tarpusavio giminystės ryšių ar giminystės ryšių su kapavietėje palaidotais asmenimis. Be to, kapo vieta kapavietėje parinkta ant velionio tėvo J. D. palaikų pagal objektyvias aplinkybes – kapavietėje esančio paminklo įrašus ir suėjusio kapo ramybės laikotarpį. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus bei paaiškinimus, leidimas laidoti A. D. palaikus išduotas teisėtai, todėl neturėtų būti naikinamas;
Šalies argumentai
4.2. M. Z. į Bendrovę su prašymu būti įrašytai už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nesikreipė, juridinio fakto apie jos įregistravimą laidojamų asmenų registravimo žurnale už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nepatvirtino, todėl ir neturėjo pagrindo naudotis išvestinio valdymo teise. Nuo 2021 m. gruodžio 8 d. R. B. prašymu už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirta R. B.. Akivaizdu, kad palaidotų kapavietėje asmenų artimieji giminaičiai gera valia susitarė ir ginčo dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą nekėlė, priešingai, ieškovės, pasirašydamos prašymą, pripažino, kad iki prašymo pateikimo už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo atsakovas Ž. P.. Paskyrus R. B. už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu (duomenys neskelbtini) miesto senųjų kapinių Laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnalo 2021 m. lapkričio 24 d. įrašas dėl atsakovo Ž. P. paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu galiojęs nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. neteko teisinės galios, todėl jokios įtakos ieškovių teisėms ir pareigoms neturi;
4.3. leidimas laidoti A. D. palaikus yra teisėtas, išduotas vadovaujantis galiojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, mirusiojo palaikai palaidoti kapavietėje šalia labai artimų giminaičių (palaidoti seneliai ir tėvas), todėl nėra jokio pagrindo tenkinti ieškovių reikalavimą - įpareigoti atsakovą Ž. P. perlaidoti A. D. palaikus į kitą kapavietę. Kadangi ieškovės nebuvo už kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis, todėl teikti prašymo perlaidoti palaikus, remdamosi valdymo teisės pažeidimu, negali. Be to, reikalavimas perlaidoti asmenį iš neva ieškovių šeimos kapavietės jau joje palaidotų asmenų labai artimais giminystės ryšiais susijusį asmenį, pažeidžia protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes, prieštarauja geriems papročiams ir pažeidžia pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas;
4.4. ieškovės, prašydamos priteisti neturtinę žalą turi įrodyti visas šias aplinkybes – atsakovų neteisėtus veiksmus, ieškovių patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo bei atsakovų kaltę. Pabrėžė, kad, tiek atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduodama leidimą laidoti A. D. palaikus, tiek atsakovas Ž. P. teikdamas prašymą dėl leidimo laidoti išdavimo ir laidodamas A. D. palaikus veikė teisėtai, vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų reikalavimais. Ieškovės prašydamos priteisti neturtinę žalą nenurodo nei kokia konkreti žala patirta, nei žalos atsiradimo priežastinio ryšio su atsakovų veiksmais, reikalavimą grindžia tik pasisakymais apie patirtus sunkius dvasinius išgyvenimus, todėl prašomos priteisti neturtinės žalos sumos nėra nei teisingos, nei proporcingos, todėl teismui nusprendus tenkinti neturtinės žalos reikalavimą, neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas, kad užtikrintų teisingą kompensaciją.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (toliau – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija) atsiliepime patikslintą ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ieškovės siekia įrodyti, kad nuo 1959 m. ir ginčijamo leidimo išdavimo metu ieškovė M. Z. buvo už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, o savo, kaip už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens, statusą kildina iš giminystės ryšių su kapavietėje palaidotais artimaisiais giminaičiais ir kapavietės tvarkymu bei priežiūra, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra paskiriamas administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu, jo paties iniciatyva, t. y. pateikus kapinių prižiūrėtojui prašymą Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale būti įrašytam už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, tačiau toks asmuo iki 2021 m. lapkričio 24 d. laidojamų asmenų registravimo žurnale registruotas nebuvo. Kadangi ginčijamo leidimo išdavimo metu nei viena iš ieškovių neturėjo už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statuso, todėl nei vienos jų rašytinio sutikimo laidoti A. D. palaikus kapavietėje, kurioje yra palaidoti jo artimų giminaičių – tėvo ir senelių palaikai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti neprivalėjo. Pažymėjo, jog mirusiojo palaikų palaidojimo klausimai, įskaitant leidimo gavimą, turi būti išsprendžiami itin greitai. Leidimas laidoti išduodamas nedelsiant po prašymo laidoti ir medicininio mirties liudijimo pateikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įpareigota savo iniciatyva aiškintis visų palaidotų kapavietėje asmenų galimus turėti giminaičius. Išduodant atsakovui Ž. P. ginčijamą leidimą laidoti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nebuvo pagrindo abejoti faktine situacija, pateikti duomenys apie palaidotus asmenis atitiko žurnalo įrašus, buvo aiškiai įvardintas artimas giminystės ryšys tarp laidojamo A. D. ir jau toje kapavietėje palaidotų asmenų. Ginčijamas leidimas laidoti atsakovui Ž. P. išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į objektyvias priežastis: neradus duomenų apie asmenį, atsakingą už kapavietės priežiūrą, pateikus prašymą ir mirties faktą įrodantį dokumentą, nustačius, kad leidimas laidoti išduodamas laidojamojo tėvo ir senelių (šeimos) kapavietėje, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Kad atsakovas Ž. P. laidodamas A. D. veikė teisėtai, nepažeisdamas jam suteiktų įgaliojimų rodo ir tai, kad ieškovė R. B. 2021 m. gruodžio 8 d. teikdama prašymą paskirti ją už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu bei ieškovė M. Z. prašyme savo parašu patvirtino bei įstatymų nustatyta tvarka neginčijo atsakovo Ž. P. paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. Nuo 2021 m. gruodžio 8 d. ieškovei R. B. esant paskirtai už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, (duomenys neskelbtini) miesto senųjų kapinių laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnalo 2021 m. lapkričio 24 d. įrašas dėl atsakovo Ž. P. paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu buvo panaikintas - neteko juridinės galios, todėl ieškovių reikalavimas pripažinti neteisėtu nebegaliojantį administracinį aktą – (duomenys neskelbtini) miesto senųjų kapinių Laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnalo įrašą yra netinkamas ir turėtų būti atmestas. Ieškovių reikalavimai panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą leidimą ir perlaidoti A. D. palaikus kitoje kapavietėje yra nepagrįsti, nes atsakovas Ž. P. laidojo velionį pagal teisėtai išduotą leidimą. Reikalavimas perlaidoti palaikus nagrinėjamuoju atveju neatitiktų protingumo, teisingumo kriterijų, geros moralės nuostatų. Palaikų ekshumavimas būtų nesuderinamas su susiklosčiusiais papročiais gerbti mirusiųjų atminimą, jų palaikams atgulus į bendrą šeimos (giminės) kapavietę amžinajai ramybei. Ieškovių reikalavimai priteisti neturtinę žalą, teiginiai apie jų patirtus neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą yra deklaratyvūs, nepatvirtinti konkrečiais įrodymais, todėl atmestini.
6. Ieškovės pateikė dubliką į atsakovų Ž. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atsiliepimus, kuriame ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Nurodė, jog ginčijamas leidimas laidoti A. D. buvo išduotas vadovaujantis atsakovo Ž. P. pateiktais melagingais duomenimis apie kapo vietos suderinimą su kitais artimaisiais. Pažymėjo, jog kapavietė 1959 metais buvo išskirta pirmojo palaidotojo kape J. D. sutuoktinei M. D., kuri kapavietę prižiūrėjo iki savo mirties ((duomenys neskelbtini).), o paskutiniaisiais gyvenimo metais dėl garbingo amžiaus ir silpnos sveikatos faktinę ginčo kapo priežiūrą perdavė savo dukrai – ieškovei M. Z.. Giminės sutarė, kad ieškovės giminės atšaka (Z.) bus toliau laidojami šiame kape, todėl ieškovių teigimu sunkiai tikėtina, kad po M. D. mirties į kapo priežiūrą galėjo pretenduoti kape palaidoto J. D. sūnus A. D., kuriam (duomenys neskelbtini) metais buvo 15 metų. Ieškovės M. Z. įsitikinimu, jeigu ji nebūtų kapą prižiūrinčia šeimos nare nebūtų galėjusi ginčo kape palaidoti savo sutuoktinio, kuris giminystės ryšiais nesusijęs su kitais kapavietėje palaidotais asmenimis. Būtent ieškovė, M. Z., kurios vardu buvo išduotas leidimas laidoti sutuoktinį K. Z. prižiūrėjo ginčo kapavietę bei turėjo teisėtą lūkestį, kad jos, kaip už kapavietę atsakingo asmens statusas yra tvarkingai įregistruotas institucijos - kapinių prižiūrėtojos dokumentacijoje. Pažymėjo, jog kapines prižiūrinti institucija - atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatidžiai vykdė jai patikėtas pareigas, t. y. esant nepilniems kapinių registro duomenims, jų nepatikslino ir tik formaliu pagrindu leido visiškai svetimam asmeniui įgyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusą ir tuo pagrindu palaidoti ginčo kape A. D. palaikus. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija kaip ir atsakovai klaidas bando pateisinti formaliu pagrindu, teikdama, kad ieškovės kapinių prižiūrėtojui nebuvo pateikusios rašytinio pranešimo apie atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens kontaktinių duomenų registre, nors tokie duomenys privalėjo būti įregistruoti dar 1995 metais (K. Z. laidojimo metu), todėl tiek (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų pripažinti savo aplaidumą bei panaikinti ginčijamą 2021 m. lapkričio 24 d. leidimą laidoti, išduotą dėl A. D. palaikų palaidojimo ieškovių šeimos kape.
Atsiliepimas
7. Atsakovo Ž. P. atstovas advokatas Arūnas Kontrimavičius pateiktame triplike ieškovių ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovių teiginiai apie kapo priežiūros perdavimą M. Z. nepagrįsti jokiais įrodymais. Kapavietė buvo išskirta M. D. dar esant gyvai, kai (duomenys neskelbtini) m. buvo palaidotas jos sūnus J. D. (A. D. tėvas), dėl kurio palaidojimo šeimos kapavietėje ginčų nebuvo, šeimos kapaviete M. D. rūpinosi iki mirties, todėl laikytina, kad ji buvo kapo prižiūrėtoja. Po M. D. mirties iš šeimos narių liko M. Z. ir A. D., kurie pagal tuo metu galiojusius teisės aktus turėjo lygias teises tvarkyti šeimos kapus bei teisę būti palaidotais šeimos kape. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 144 patvirtintame „Kapinių tvarkymo taisyklių“ 29 punkte, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintame „Kapinių tvarkymo taisyklių“ 21 punkte nustatytas ne kapą prižiūrinčio asmens, o atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens teisinis statusas, jo teisės ir pareigos, tokio statuso įgijimo tvarka, todėl atsižvelgiant į minėtų taisyklių reikalavimus ieškovė M. Z. privalėjo raštu kreiptis į kapinių prižiūrėtoją informuojant, kad ji bus atsakinga už M. D. skirto šeimos kapo priežiūrą bei pasirašyti, kad yra supažindinta su Taisyklėmis, tačiau ieškovė tokių veiksmų neatliko, manydama, kad tokį statusą ji įgijo gavusi leidimą palaidoti šeimos kapavietėje savo sutuoktinio K. Z. palaikus. Kadangi ieškovių valdymo teisė neatsirado administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale pagrindu, todėl atsakovo atstovo nuomone atsakovas Ž. P. teisėtai gavęs leidimą palaidojo A. D. jo šeimos narių kape, t. y. veikė turėdamas viešojo administravimo subjekto leidimą. Leidimo laidoti išdavimo metu ieškovė M. Z. nebuvo paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, todėl jos rašytinio sutikimo laidoti A. D. palaikus atsakovas gauti neprivalėjo. Atsakovo nuomone, ekshumacijos atveju A. D. palaikus privalo palaidoti ieškovė M. Z., kuri yra velionio A. D. artima giminaitė. Visgi atsakovo nuomone, ieškovių reikalavimas ekshumuoti velionio A. D. palaikus nėra gyvybiškai svarbus, kad sudarytų protingą ir proporcingą pagrindą tenkinti ieškovių prašymą, tuo labiau, kad atsižvelgiant į kapavietės dydį, joje palaidotų asmenų laiką, joje gali būti palaidoti ir kiti asmenys.
8. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame triplike ieškovių ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą bei palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 9-194 „Dėl UAB „Širvintų šiluma“ skyrimo (duomenys neskelbtini) mieste esančių kapinių prižiūrėtoja“ yra paskirta vykdyti (duomenys neskelbtini) mieste esančių kapinių prižiūrėtojos pareigas, kuri privalo pagal asmenų pateiktus prašymus išduoti leidimus laidoti. Neginčijamas faktas, kad šeimos kapavietė yra išduota D. giminės linijai ir kapavietėje leidimo laidoti išdavimo dienai buvo palaidoti trys D. giminės asmenys ir tik vienas, paskutinysis Z. giminės asmuo. Leidimai laidoti išduodami remiantis pateiktais dokumentais ir objektyviomis aplinkybėmis, todėl atsakovė turėjo pareigą, vadovaudamasi galiojančių teisės aktų nuostatomis D. šeimos nariui išduoti leidimą laidoti A. D. palaikus D. šeimos kapavietėje. Aplinkybė, kad atsakovas galbūt neteisingai patvirtino mirusiojo kapo vietos suderinimą su kitais giminaičiais negali būti laikoma esmine ir turinčia pagrindo leidimo laidoti panaikinimui. Atsakovė dar kartą pabrėžė, jog už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra paskiriamas administracinio akto - įrašo Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale pagrindu, o ne siejamas giminystės ryšiais su kapavietėje palaidotais asmenimis bei kapavietės tvarkymu ir priežiūra. Kadangi ieškovė prašymo būti įrašytai už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, juridinio fakto apie ieškovės įregistravimą laidojamų asmenų registravimo žurnale už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nepatvirtino, todėl neturėjo pagrindo naudotis išvestinio valdymo teise ar dublike minimu teisėtų lūkesčių principu, taigi pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplaidžiai vykdo kapinių prižiūrėtojos pareigas, nėra. Ieškovių teiginys, kad A. D. palaikai yra palaidoti ten, kur palaidotas K. Z., atsakovės nuomone nėra susijęs su išduoto leidimo teisėtumu. Kadangi ieškovės nėra už kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis, prašymo perlaidoti A. D. palaikus, remiantis valdymo teisės pažeidimu, teikti negali.
Šalies argumentai
9. Ieškovė M. Z. teismo posėdžio metu, vykusio 2022 m. spalio 19 d. papildomai paaiškino, kad A. D. buvo ieškovės brolio (J. D.) sūnus. Apie velionio A. D. laidojimą Ž. P. nei ieškovėms, nei jų giminėms nepranešė, taigi jokio suderinimo su kapavietėje palaidotų asmenų artimaisiais iš atsakovo Ž. P. pusės nebuvo. Palaidoti velionio palaikus ginčo kapavietėje, pasak ieškovės buvo paprasčiau, kadangi sutvarkytas kapavietės gerbūvis, pastatyti paminklai (be kita, ko antkapyje iškalta ir jos pavardė „Z.“), užtverta tvorelė, išklotos trinkelės, taigi, ateityje būtų mažiau rūpesčių tvarkant kapavietę, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsigilinusi į aplinkybes išdavė leidimą laidoti, nors velionio laidojimui turėjo išskirti naują kapavietę. Po laidojimo teko sutvarkyti, atstatyti kapavietę į pradinę būklę (išvežti molį, užvežti naujų žemių). Jaučiasi patyrusi didelę moralinę žalą, pažeminimą. Apie 2018 m. taisykles nieko nežinojo, kadangi viešai apie jas pranešta nebuvo, be to ir artimieji buvo palaidoti daug anksčiau. Kapą prižiūrinčiu asmeniu ginčijamo leidimo laidoti išdavimo metu buvo ieškovė M. Z., būtent jai (duomenys neskelbtini) metais buvo išduotas leidimas laidoti kape sutuoktinį K. Z.. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. sausio 5 d. paaiškino, kad kryžių nuo kapavietės nuėmė ji, nes pasak ieškovės kryžius visą laiką stovėti negalėjo, nes pastatyti paminklai, pripažino, kad nuėmus kryžių, žymos apie kapavietėje palaidotą A. D. neliko.
10. Ieškovė R. B. teismo posėdžio metu, vykusio 2022 m. spalio 19 d. papildomai paaiškino, kad po motinos skambučio 2021 m. lapkričio 25 d. atvykusi į kapines pamatė jų šeimos kapavietėje ant ieškovės tėvo K. Z. palaikų laidojant velionį A. D.. Paaiškėjo, jog leidimą laidoti išdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįsigilinusi į aplinkybes kas buvo palaidota šeimos kapavietėje. Ieškovės nuomone, Ž. P. tikslas buvo velionio A. D. palaikus palaidoti apgaulės būdu, slapta, neinformavus apie A. D. mirtį mirusiojo giminių iš tėvo pusės, patiriant kuo mažiau išlaidų ir priežiūros ateityje prižiūrint kapavietę. Vėliau ir pats atsakovas Ž. P. žurnalistams pripažino (byloje pateikta žinių reportažo transkripcija), kad velionio nelaidojo prie tose pačiose kapinėse palaidotos mirusiojo motinos – artimesnio asmens, nes taip buvo patogiau pačiam Ž. P. (duobkasys nenorėjo nuiminėti marmurinės plokštės). Aiškinantis aplinkybes kodėl Ž. P. (visiškai svetimas asmuo) Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale buvo įrašytas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, nes ginčo kapavietė buvo prižiūrima tiek senelės, tiek ieškovės motinos, tiek ieškovės R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ paaiškino, jog jokio įrašo ar duomenų Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nebuvo, todėl pirmasis besikreipiantis (šiuo atveju Ž. P.) ir buvo įrašytas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Ieškovė dėl Ž. P. veiksmų patyrė didelę moralinę žalą, kadangi mirus artimajam giminaičiui ginčo kapavietėje laidoti jau nebegalėtų, turėtų įregistruoti naują kapavietę. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. sausio 5 d. papildomai paaiškino, kad 2022 m. gegužės mėnesį tvarkė kapavietę, išvežė molį, atvežė naujų žemių, todėl išrovė atsakovo Ž. P. pasodintas gėlės (nuvytusias) ir nuo kapavietės nuėmė kryžių (padėjo už paminklų). Pažymėjo, jog pasirašant 2021 m. gruodžio 8 d. prašymą būti paskirtai už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, kapavietėje palaidotų asmenų arba už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens giminaičių sutikimo (suderinimo) paskirti prašymą teikiantį asmenį (ieškovę R. B.) atsakingu už kapavietės priežiūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprašė, užteko nurodyti du asmenis (M. Z. ir Ž. P.).
11. Ieškovių atstovė advokatė Milda Volkovienė teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, jog leidimas laidoti velionį A. D. turėjo būti suderintas raštu su kape palaidotų asmenų artimaisiais giminaičiais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas leidimas yra neteisėtas. A. D. laidojimo metu už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu jau buvo paskirta ieškovė M. Z., kuri pagrįstai tikėjo, kad jau nuo 1995 metų yra oficialiai paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėdama Ž. P. prašymą dėl leidimo laidoti išdavimo jai patikėtas pareigas vykdė neatidžiai, nerūpestingai, t. y. esant nepilniems kapinių registro duomenims, jų nepatikslino, nepareikalavo įrodymų, kad atsakovo ketinimams neprieštarauja kape palaidotųjų šeimos nariai ir vien tik formaliu pagrindu leido visiškai svetimam asmeniui įgyti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusą ir tuo pagrindu palaidoti ginčo kape velionio A. D. palaikus. Pastebėjo, jog A. D. palaikai galėjo būti palaidoti tose pačiose (duomenys neskelbtini) miesto senosiose kapinėse šalia velionio motinos O. D. arba suformavus naują kapą (duomenys neskelbtini) kapinėse. Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų prašė iš atsakovų priteisti neturtinę žalą.
Šalies argumentai
12. Atsakovo Ž. P. atstovas advokatas Arūnas Kontrimavičius, teismo posėdžiuose, vykusiuose tiek 2022 m. spalio 19 d., tiek 2023 m. vasario 1 d. nurodė, jog ieškovių reikalavimai nėra pagrįsti, todėl su patikslintu ieškiniu atsakovas nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pastebėjo, kad ginčo kapavietė 1959 metais buvo išskirta pirmojo palaidotojo kape J. D. sutuoktinei M. D., kuri kapavietę prižiūrėjo iki savo mirties ((duomenys neskelbtini) m.), vėliau ieškovė M. Z. į tuometinį „(duomenys neskelbtini)“ raštu būti paskirtai už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nesikreipė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nagrinėdama Ž. P. prašymą dėl leidimo išdavimo, išsiaišino, kad asmens, kuris būtų paskirtas už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu administraciniu aktu, įformintu įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, nėra. Taigi nesant teisės aktų nustatyta tvarka įforminto dokumento dėl kapų prižiūrėtojo paskyrimo bei susitarimo kaip toliau bus prižiūrima kapavietė, velionio A. D. palaikai buvo palaidoti šeimos kapavietėje prie tėvo ir senelio. Atstovo nuomone, laidojant K. Z. šeima nebuvo sutarusi, kad ginčo kapavietėje toliau bus laidojama Z. linija. Pažymėjo, jog Ž. P. duomenų apie ginčo kape palaidotų asmenų artimuosius neturėjo, vadinasi neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių pagrindu būtų pripažintas pažeidęs teisės aktų reikalavimus, todėl reikalavimas perlaidoti A. D. palaikaus yra nepagrįstas, neatitinkantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų, prieštaraujantis geriems papročiams, pažeistų pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas, tuo labiau, kad atsižvelgiant į kapavietės dydį, joje palaidotų asmenų laiką, kapavietėje gali būti palaidoti ir kiti asmenys. Ieškovių reikalaujama atlyginti neturtinė žala, jos dydžiai nepagrįsti, neatitinkantys protingumo, sąžiningumo kriterijų, todėl atmestini.
13. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė I. G. teismo posėdžio metu, vykusio 2022 m. spalio 19 d., nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti, todėl prašė patikslinto ieškinio netenkinti. Paaiškino, jog leidimą laidoti A. D. palaikus atsakovė išdavė po to, kai atsakovas Ž. P. 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą dėl leidimo laidoti išdavimo (duomenys neskelbtini) ir mirusiojo medicininį mirties liudijimą bei nurodė, kad šeimyninėje kapavietėje yra palaidoti mirusiojo A. D. tėvas ir seneliai bei patvirtino, kad mirusiojo kapo vieta yra suderinta su kitais giminaičiais ir vėliau pretenzijos atsakovei nebus reiškiamos. Tai, kad Ž. P. giminystės ryšiais nėra susijęs su A. D. nebuvo pagrindo neišduoti leidimo laidoti. Atsakovė leidimo laidoti išdavimo metu neturėjo duomenų kiek ir kokių asmenų (giminaičių) yra palaidota, apie jų nesutarimus, gyvenimo būdą, giminystės linijų nustatymus. Kadangi šeimos kapavietė buvo išduota D. giminei, buvo prašoma palaidoti tai pačiai D. giminei priklausantį asmenį, t. y. artimais giminystės ryšiais susijusį asmenį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama pateiktus reikalingus dokumentus, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis išdavė leidimą laidoti A. D. palaikus šeimyninėje kapavietėje. Išduodant leidimą laidoti Ž. P. įsipareigojo rūpintis kapaviete, todėl automatiškai buvo paskirtas už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Iki 2021 m. lapkričio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašų, duomenų apie paskirtą už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį neturėjo, tokių duomenų, kad ieškovės būtų kreipusios į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar į anksčiau kapinių prižiūrėtojo funkcijas vykdžiusią instituciją, nepateikė. Nors ieškovės teigia, kad nuolat prižiūrėjo, rūpinosi kapaviete, tačiau pasak atsakovės prižiūrėti, tvarkyti kapavietę gali bet kuris artimas giminaitis, bet tai nereiškia, kad jis iš karto tampa atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, nes už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra paskiriamas administraciniu aktu, įformintu įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Todėl ieškovių prašymas panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą leidimą ir perlaidoti A. D. palaikus nėra pagrįstas, todėl neturėtų būti tenkinamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. kuomet buvo paskirta (duomenys neskelbtini) mieste esančių kapinių prižiūrėtoja reikalauja, kad susitarimas dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens būtų pateiktas raštu. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog ji nėra teisės aktų įpareigota savo iniciatyva aiškintis visų palaidotų kapavietėje asmenų galimus turėti giminaičius ar ieškoti jų kontaktų bei kiekvieno atskirai informuoti apie ketinimą išduoti leidimą laidoti, taigi atsakovė tam neturi nei faktinės (neturi prieigos disponuoti visais gyventojų registro duomenimis), nei teisinės (teisės aktai nesuteikia nei teisės, nei pareigos atsakovei leidimo laidoti išdavimo tikslu rinkti ir kaupti tokius duomenis) galimybės. Ieškovės reikalavimas perlaidoti palaikus pažeidžia protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes, prieštarauja geriems papročiams ir pažeidžia pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas. Toks reikalavimas neturi teisinio pagrindo, neatitinka Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatoms, negali būti grindžiamas ir išvestinio valdymo teise, kadangi tokios teisės nė viena iš ieškovių neturėjo. Pasak, atsakovės atstovės M. Z. galėtų būti palaidota ginčo kapavietėje. Širvintų rajono savivaldybės tarybos patvirtintos 2018 m. taisyklės yra viešos, paskelbtos teisės aktų registre. Ieškovių reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitinka civilinės atsakomybės neturtinei žalai atlyginti sąlygų, nepagrįstas jokiais įrodymais, neturtinė žala apibrėžta tik bendro pobūdžio pasisakymais, todėl atmestinas.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Ž. P. teismo posėdžio metu, vykusio 2023 m. sausio 5 d., nurodė, jog A. D. yra jo patėvis, kurį laikė savo tėvu. Apie A. D. giminaičius nieko nežinojo, nebendravo. Mirus patėviui A. D. 2021 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl leidimo laidoti išdavimo bei nurodė, jog kapavietėje yra du antkapiniai paminklai, kapavietė yra prižiūrima, tačiau kas prižiūri kapavietę nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį įrašė už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, kadangi įrašo Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kas laidojo paskutinį asmenį nebuvo bei patikino, jog tai tik formalumas ir pretenzijų kilti neturėtų. Leidimą laidoti pasirašė nežiūrėdamas, kas jame parašyta, įrašą, kad „mirusiojo kapo vieta suderinta su kitais giminaičiais, vėliau pretenzijų nereikšime“ pastebėjo vėliau. Atsakovo teigimu jis vykdė velionio valią, nes patėvis prieš mirtį buvo užsiminęs, kad vietos prie jo mirusiojo tėvo (J. D.) užteks, tačiau jeigu nebūtų galimybės velionio A. D. palaidoti šalia tėvo, svarstė galimybę A. D. palaikus palaidoti kitoje kapavietėje prie motinos. Kilus nesutarimams su palaidotųjų artimaisiais (ieškovėmis) dėl kapavietėje palaidoto A. D., atsakovas Ž. P. kapo netvarkė, kapą aplankė vos porą kartų, siūlė ieškovėms atvežti žemių, tačiau šios atsisakė ir prašė nieko nedaryti. Išduodant leidimą laidoti kapų prižiūrėtojas į vietą apžiūrėti kapavietės atvykęs nebuvo, pakako antkapiniuose paminkluose įrašytų duomenų apie mirusiuosius, kuriuos Ž. P. telefonu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai I. M.. Tik kilus konfliktui į laidojimo vietą atvykusi I. M. patikino, kad viskas gerai.
15. Liudytoja I. M. teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. sausio 5 d., nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad paskambinęs Ž. P. prašė išduoti leidimą laidoti patėvio A. D. palaikus. Paprašytas nurodė konkrečią šeimos kapavietę, kurioje ketino laidoti velionį, įvardijo kapavietėje palaidotus asmenis, jų mirties datas. Sutapus duomenims įrašytiems Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale bei atsižvelgus, į tai, kad kapo ramybės (25 m.) laikotarpis suėjęs, į mirusiojo giminystės ryšį su palaidotais asmenimis, leidimas Ž. P. laidoti A. D. palaikus buvo išduotas. Kilus konfliktui dėl velionio A. D. palaikų palaidojimo neva svetimoje kapavietėje, paaiškėjo, jog kapavietėje palaidotas artimais giminystės ryšiais susijęs asmuo (kapavietėje palaidoti velionio seneliai, tėvas) taip pat ieškovėms išaiškinta galimybė kapavietėje palaidoti dar vieną asmenį. Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale žymėti apie išduotus leidimus laidoti ar atsakingus už kapavietės priežiūrą asmenis reikalavimo iki 2008 m. nebuvo. Pasak liudytojos leidimo formoje įrašytas įrašas, kad „mirusiojo kapo vieta suderinta su kitais giminaičiais, vėliau pretenzijų nereikšime“ yra apsisaugojimo priemonė. Neprisimena ar Ž. P. klausė apie mirusiojo kapo vietos suderinimą su kitais giminaičiais. Kadangi Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo apie atsakingą asmenį už kapavietės priežiūrą nebuvo, pirmasis besikreipiantis, būtent Ž. P. buvo įrašytas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, kuris ieškovių iniciatyva buvo pakeistas į ieškovę R. B.. Nurodė, jog visa aktuali informacija (Tvarkos aprašas) yra iškabinta stende prie pagrindinio įėjimo į kapines.
16. Liudytoja M. R. teismo posėdyje parodė, kad teta (mamos sesuo – M. Z.) pamatė, kad A. D. palaidotas. Nežinojo, kad A. D. mirė. Kape palaidoti senelis, močiutė, dėdė ir A. D. ir M. Z. vyras. M. Z. brolių ir seserų susitarimu prižiūrėjo kapus, taip buvo nuspręsta. Nežinojo, kad reikia teikti prašymą dėl atsakingo už kapavietę asmens. Ž. P. negalėjo žinoti apie kokius nors nesutarimus, A. D. nebendravo nei su jais, nei su savo tėvu, nedalyvavo laidotuvėse, tėvo kapo neprižiūrėjo, jo tėvai buvo išsiskyrę. Ji Ž. P. nepažįsta. M. Z. po įvykio skambino jai, verkė, vaistus naudojo, labai blogai jautėsi, labai pergyveno. Su M. Z. dažnai bendrauja telefonu, ji prižiūri ir jos tėvų kapus. Dėl K. Z. palaidojimo taip pat šeimoje buvo sutarta, negali pasakyti, ar buvo praėjęs ramybės laikotarpis. A. D. kryžiaus ant kapo lapkričio mėnesį nebuvo. Iš kalbų mietelyje girdėjo apie A. D. gyvenimo būdą, jis bendravo tik su savo motinos puse.
17. Liudytojas E. R. teismo posėdyje parodė, kad žino, jog pas tetą M. Z. palaidojo svetimą žmogų. M. Z. – močiutės sesuo. Nepažįsta A. D., iš viso nežino apie Ž. P., išgirdo apie jį tik po įvykio. Nežino, kodėl (šeima) nebendravo su A. D.. Kiekvienais metais lankosi prie kapo, žino, kad M. Z. ir R. B. prižiūrėjo, ir jis atvažiuodavo, patvarkydavo, močiutė šalia palaidota prie (duomenys neskelbtini). Labai seniai gal buvo susitarimas (kad M. Z. prižiūri kapą). Telefonu kalbėjo su M. Z. ir R. B., žino, kad jos labai pergyveno, kad M. Z. buvo šokas, spaudimas pakilęs, iš M. Z. balso girdėjosi, kad buvo labai susinervinusi. M. Z. sunku apie tai kalbėti. Sutikimo (laidoti) nebūtų davęs. Po įvykio buvo kapuose. Kryžiaus neatsimena. Nežino, kad Ž. P. būtų kreipęsis dėl paminklo ar panašiai.
18. Liudytojas G. B. teismo posėdyje parodė, kad žino, jog ginčo kape palaidotas buvusios žmonos (išsiskyrė (duomenys neskelbtini) m.) tėvas, žinojo, kad tai giminės kapas. Pernai kilo isterija, kad laidoja į tą kapavietę kitą žmogų. Buvo didelis joms (M. Z. ir R. B.) stresas. Anksčiau vykdavo kartu į kapus. Kapavietę prižiūrėjo M. Z. ir R. B., už jų lėšas, buvo padarytas ir paminklas, ir tvorelė. Niekas neprieštaravo, giminės dalyvavo K. Z. laidotuvėse. Matė, kad yra daugiau pavardžių, ne tik seneliai. A. D. nepažinojo, niekada nematė. Jokių ginčų dėl kapo negirdėjo, Suprato, kad viskas buvo sutarta. Ž. P. nepažįsta, nieko apie jį nežino. K. Z. palaidotas labiau kapavietės vidury. Žino, kad buvo susitarimas jį laidoti (ginčo kapavietėje), o po to ir M. Z. tikėjosi būti palaidota prie sutuoktinio. Žino, kad (A. D.) laidotuvėse moteris pakeltu balsu kalbėjo su R. B. dėl leidimo laidoti. Buvo apie 10 žmonių. Namuose R. B. sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ davė leidimą laidoti nieko nesiaiškinę. Nepasakys dėl kryžiaus, po to nebuvo.
19. Liudytojas A. D. teismo posėdyje parodė, kad M. Z. – tėvo sesuo. (duomenys neskelbtini) daug D.. Suprato, kad J. A. mirė. Jo gyvenime nematęs, iš brolio žino, kad vartojo alkoholį. Niekas nepranešė apie A. D. mirtį, laidotuves. Jo (A. D.) tėvas palaidotas naujose kapinėse, nebuvo minties laidoti tėvą prie jo tėvų. J. D. gyveno su močiute, todėl ir buvo palaidotas tame kape. M. Z. laidojo J. D.. Nei vienose laidotuvėse A. D. nedalyvavo, su niekuo nebendravo. Jis (A. D.) dalyvavo K. Z. laidotuvėse, niekas nekėlė ginčo dėl to, kad Z. laidoti, nebuvo kam pretenduoti į kapavietę, visi turėjo savo kapavietes. Iki šio įvykio negirdėjo apie tai, kad nuo 2018 m. turi būti paskirtas atsakingas asmuo (už kapavietę). Ž. P. turėjo atsiklausti M. Z., o kitiems – pranešti apie A. D. mirtį.
20. Liudytoja R. U. teismo posėdyje parodė, kad ji su R. B. buvo bendraklasės. Žino, jog į svetimą kapavietę buvo palaidotas A. D.. Jos šeimos kapavietė yra netoli ginčo kapavietės. Visą laiką matė, kad R. B. ir M. Z. tvarko kapą. Ji dalyvavo K. Z. laidotuvėse. Žino, kad kapavietėje dar palaidoti R. B. močiutė, senelis ir dar viena žmogus – M. Z. brolis. Aišku buvo, kad kapas – jų. Jokių konfliktų dėl K. Z. laidojimo nebuvo, giminės dalyvavo. Nekonfliktuojanti šeima. Ji nežinojo dėl leidimo, dėl to, kad turi būti teikiamas prašymas būti atsakingu už kapavietę asmeniu. kas prašo, tam ir išduoda leidimą. Po įvykio M. Z. buvo didelis smūgis, labai pergyvena, jos sveikata nėra stipri. Po laidotuvių nežino, ar Ž. P. kreipėsi į M. Z. ir R. B.. Matė, kad po to kapą tvarkė M. Z. ir darbininkas. Ji nepažinojo A. D.. Buvo kryžius, kapas sutvarkytas, nežino, kada kryžius nuimtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
21. Byloje kilo ginčas dėl 2021 m. lapkričio 24 d. Širvintų miesto senųjų kapinių laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnale įrašyto įrašo, kuriuo atsakovas Ž. P. buvo paskirtas atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, artimo giminaičio palaidojimo Širvintų senosiose miesto kapinėse šeimos kapavietėje teisėtumo, palaikų ekshumavimo arba neturtinės žalos atlyginimo.
22.1. Širvintų miesto civilinių kapinių techninės apskaitos bylos duomenimis Širvintų miesto senosiose kapinėse palaidotas J. D. ((duomenys neskelbtini)), Eil. Nr. 340. Iš palaidotų senose miesto kapinėse gyventojų sąrašo išrašo (bylos Nr. 23) matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto senosiose kapinėse palaidotas K. Z. ((duomenys neskelbtini) Eil. Nr. 30;
22.2. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 9-194 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo (duomenys neskelbtini) mieste esančių kapinių prižiūrėtoja“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta (duomenys neskelbtini) mieste esančių kapinių prižiūrėtoja;
22.3. Viešosios įstaigos Ukmergės ligoninės 2021 m. lapkričio 24 d. medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad A. D., gimęs (duomenys neskelbtini)., mirė (duomenys neskelbtini).;
22.4. Ž. P. 2021 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašydamas palaidoti mirusįjį A. D. Širvintų senose kapinėse šeimos kapavietėje (palaidoti seneliai, tėvas D.). Prašyme patvirtinta, kad mirusiojo kapo vieta suderinta su kitais giminaičiais, vėliau pretenzijų nereikšime;
22.5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 24 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laidoti velionį A. D. (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietėje pagal atsakovo Ž. P. pateiktą 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą ir mirusiojo medicininį mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);
22.6. Ž. P. nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d. (duomenys neskelbtini) miesto senųjų kapinių laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnale buvo įrašytas atsakingu už (duomenys neskelbtini) miesto senųjų kapinių kapavietės priežiūrą asmeniu;
22.7. R. B. 2021 m. gruodžio 8 d. prašymu paskirta atsakingu asmeniu už (duomenys neskelbtini) miesto senųjų kapinių kapavietės priežiūrą, kurioje palaidoti: J. D. ((duomenys neskelbtini)), M. D. ((duomenys neskelbtini)), J. D. ((duomenys neskelbtini)), K. Z. ((duomenys neskelbtini)), A. D. ((duomenys neskelbtini)).
Dėl įrašo už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens Laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnale paskyrimo (ne)teisėtumo
23. Ieškovės pirmuoju patikslinto ieškinio reikalavimu prašo pripažinti neteisėtu Širvintų miesto senųjų kapinių Laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnalo 2021 m. lapkričio 24 d. įrašą dėl atsakovo Ž. P. paskyrimo atsakingu už kapavietės, kurioje įrašo sudarymo metu buvo palaidoti M. D. ((duomenys neskelbtini)), J. D. ((duomenys neskelbtini)), K. Z. ((duomenys neskelbtini)) ir J. D. ((duomenys neskelbtini)) palaikai, priežiūrą asmeniu.
24. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė (Įstatymo 24 straipsnio 6 dalis). Savivaldybių vykdomosios institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja bei kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais (Įstatymo 31 straipsnis). Ši savivaldybių funkcija yra įgyvendinama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis (toliau - Kapinių tvarkymo taisyklės), kurios nustato leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių priežiūros ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Taisyklės yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus. Taisyklių 13 punktas nustato, kad rašytinį leidimą laidoti pagal šių Taisyklių priede pateiktą formą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys, arba seniūnai, jeigu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje jie atlieka kapinių priežiūrą. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) indentifikavimo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Širvintų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1-41 „Dėl Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir kapinių priežiūros bei lankymo, kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) identifikavimo Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 4 punktas nustato, kad įstatymų nustatyta tvarka Širvintų mieste esančias viešąsias kapines prižiūri Administracijos direktoriaus paskirtas kapinių prižiūrėtojas. To paties Aprašo 6 punkte nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste esančiose kapinėse rašytinį leidimą laidoti išduoda kapinių prižiūrėtojas. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 9-194 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo (duomenys neskelbtini) mieste esančių kapinių prižiūrėtoja“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta Širvintų mieste esančių kapinių prižiūrėtoja.
25. 2021 m. lapkričio 24 d. ginčo kape laidojant mirusįjį A. D., galiojo Kapinių tvarkymo taisyklės bei Tvarkos aprašas. Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą. Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša arba asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Atsakingo asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių taisyklių 20 punkte. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tvarkos aprašo 20 punkte, kad už kapavietės priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba asmuo, apie kurį pranešta kapinių (teritorijų) prižiūrėtojui. Atsakingo asmens duomenis prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių (teritorijų) prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiuo Tvarkos aprašu.
26. Taigi, teisinis reglamentavimas numato, kad Kapinių tvarkymo taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia.
27. Ieškovė M. Z. savo kaip už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statusą kildina iš giminystės ryšių su kapavietėje (duomenys neskelbtini) metais palaidotu tėvu J. D., kuomet mirus J. D. kapavietė (duomenys neskelbtini) metais buvo išskirta pirmojo palaidotojo kape J. D. sutuoktinei M. D., kuri kapavietę prižiūrėjo iki savo mirties ((duomenys neskelbtini) m.), o pablogėjus sveikatai faktinę ginčo kapo priežiūrą perdavė dukrai – ieškovei M. Z.. Teismas pastebi, jog giminystės laipsnis šiuo atveju nėra svarbus, nes to nenustato įstatymas. Be to, ieškovių teigimu mirus ieškovės M. Z. sutuoktiniui K. Z. giminėje buvo sutarta, kad kapaviete toliau naudosis ieškovės ir Z. šeimos linija, ką patvirtino ir teismo posėdyje liudytojai M. R., E. R., A. D., G. B.. Ieškovės M. Z. įsitikinimu, jeigu ji nebūtų kapą prižiūrinčia šeimos nare nebūtų galėjusi ginčo kape palaidoti savo sutuoktinio, kuris giminystės ryšiais nesusijęs su kitais kapavietėje palaidotais asmenimis. Būtent ieškovė, M. Z., kurios vardu buvo išduotas leidimas laidoti sutuoktinį K. Z. prižiūrėjo ginčo kapavietę bei turėjo teisėtą lūkestį, kad jos, kaip už kapavietę atsakingo asmens statusas yra tvarkingai įregistruotas institucijos – kapinių prižiūrėtojo dokumentacijoje, todėl poreikio teikti papildomą prašymą dėl ieškovės paskyrimo atsakingu asmeniu už ginčo kapavietę įsigaliojus naujoms Kapinių tvarkymo taisyklėms, ieškovė nematė pagrindo.
28. Minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Širvintų mieste esančių kapinių prižiūrėtoja (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos paskirta tik 2018 m., todėl duomenų, kokiam asmeniui buvo suteikta tuščia kapavietė laidojant mirusį J. D. bei duomenų apie asmenis, kuriems buvo išduoti leidimai laidoti J. D. ir M. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad iki 2021 m. lapkričio mėnesio Laidojamų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo apie už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį nebuvo. Pastebėtina, jog teisinis reglamentavimas, susijęs su kapinių tvarkymu, kapavietės priežiūrą atsakingo asmens registravimu bei asmens kontaktinių duomenų kaupimą keitėsi. Laidojant J. D. ((duomenys neskelbtini).), J. D. ((duomenys neskelbtini) m.) ir M. D. ((duomenys neskelbtini) m.) palaikus galiojo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Ministrų Tarybos 1979 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 386 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 6 punkte numatyta, kad kapą tvarko asmuo, kuriam skirtas sklypas kapinėse, arba artimi giminaičiai. Šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama asmeniui, kurio vardu skirtas sklypas, arba kitam šeimos nariui. Pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo (Kapinių tvarkymo taisyklių 8 punktas). Laidojant K. Z. palaikus (1995 m.) galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 12 punkte nustatyta, kad šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant – kitam šeimos nariui. Mirus paskutiniam šeimos nariui, leidimas išduodamas suinteresuotam asmeniui arba organizacijai. Pakartotinai laidoti toje pačioje vietoje leidžiama praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo. Kapinių tvarkymo taisyklių 1 priede buvo registruojama kapą prižiūrinčio asmens pavardė, inicialai, giminystės ryšiai su mirusiuoju. Be kita ko, šių taisyklių 12 punkte įtvirtinta, kad kapines prižiūrinčios organizacijos visus laidojimus registruoja laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje (2 priedas). Nurodytosios knygos saugomos neterminuotai. Taigi, laidojimų ir kapų statinių registravimo knygoje numatyta skiltis, kurioje turėjo būti daromas įrašas apie kapą prižiūrinčio asmens pavardę (organizacijos adresas). Nei į bylą pateiktoje (duomenys neskelbtini) miesto civilinių kapinių techninės apskaitos byloje, nei Palaidotų senose miesto kapinėse gyventojų sąraše (byla Nr. 23), pradėtame pildyti 1995 m., tokia skiltis, kurioje būtų daromas įrašas apie atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens duomenis nebuvo numatyta.
29. Iš byloje pateiktų šalių paaiškinimų nustatyta, kad nors byloje ir kilęs ginčas dėl to, kas yra atsakingas už kapaviečių priežiūrą, tačiau pažymėtina, kad ginčo kapavietėje yra palaidoti tiek ieškovėms, tiek atsakovui artimi ir brangūs žmonės (kapavietėje palaidoti ne tik ieškovių artimieji (tėvai ir brolis, atitinkamai seneliai ir dėdė), bet ir ieškovės M. Z. sutuoktinis, o R. B. tėvas, taip pat atsakovo faktinis patėvis A. D., kuris giminystės ryšiais susijęs tiek su ieškovėmis (ieškovės M. Z. brolio sūnus, R. B. – pusbrolis), tiek su kapavietėje palaidotais artimais giminaičiais – seneliais ir tėvu.
30. Kaip minėta aukščiau tiek Kapinių tvarkymo taisyklėse, tiek Tvarkos apraše atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu, t. y. asmens įregistravimu Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Byloje neginčytinai nustatyta, kad kapavietė 1959 metais buvo išskirta pirmojo palaidotojo kape J. D. sutuoktinei M. D., kuri kapavietę prižiūrėjo iki savo mirties ((duomenys neskelbtini) m.), todėl laikytina, kad ji buvo kapo prižiūrėtoja. Ieškovė M. Z. tiek rašytiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose patvirtino, kad po motinos M. D. mirties faktinę ginčo kapavietės priežiūrą perėmė ji, be to, jai (ieškovei) buvo išduotas leidimas laidoti sutuoktinį K. Z., todėl tikėjo, jog ji yra paskirta už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iki 2021 m. lapkričio 24 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2018 m. Širvintų mieste buvo paskirta kapinių prižiūrėtoja bei būdama ankstesnio kapinių prižiūrėtojo teisių ir pareigų perėmėja, įrašų, kokiam asmeniui buvo suteikta tuščia kapavietė laidojant mirusį J. D. bei duomenų apie asmenis, kuriems buvo išduoti leidimai laidoti J. D., M. D. bei K. Z., duomenų kas buvo atsakingas už ginčo kapavietės priežiūrą neturi. Taip pat UAB „Širvintų šiluma“ neturi duomenų apie ieškovių giminių ar artimųjų susitarimą, kad ieškovės giminės atšaka (Z.) bus toliau laidojami ginčo kapavietėje. Sutiktina su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad prižiūrėti ir tvarkyti kapavietę gali bet kuris artimas giminaitis, bet tai nereiškia, kad jis iš karto tampa atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, nes už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra paskiriamas administraciniu aktu, įformintu įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Taigi, ieškovė M. Z. Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nėra įrašyta kaip asmuo, atsakingu už kapavietės priežiūrą (nėra priimto administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), su tokiu prašymu ieškovė į atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nesikreipė, o kapavietėje iki leidimo laidoti A. D. išdavimo buvo palaidoti velionio A. D. seneliai ir tėvas, kurie pagal Civilinio kodeko (toliau – CK) 3.135 straipsnį pripažįstami artimaisiais mirusiojo A. D. giminaičiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovių argumentai, jog M. Z. turėjo už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statusą, nepagrįsti.
31. Pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Pažymėtina, kad mirusio asmens artimieji asmenys (giminaičiai), įgyvendindami norą turėti ir prižiūrėti šeimos kapavietę, spręsdami kapavietės priežiūros klausimus, turėtų tai daryti bendru sutarimu.
32. Pagal Kapinių tvarkymo taisykles atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti pakeistas kitu asmeniu, jei atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo miršta arba Taisyklėse nustatyta tvarka pripažįstama, kad jis neprižiūri kapavietės, taip pat tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo pats pateikia kapinių prižiūrėtojui raštą dėl atsisakymo prižiūrėti šeimos kapavietę. Byloje nustatyta, kad atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 8 d. R. B. prašymas paskirti ją atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Prašymą bendru sutarimu parašais patvirtino tiek ieškovės R. B. ir M. Z., tiek atsakovas Ž. P.. Ieškovės R. B. 2021 m. gruodžio 8 d. prašymas atitiko Kapinių tvarkymo taisyklių 21 punkto reikalavimus bei Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto nuostatas, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas asmuo, apie kurį šių taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui. Ieškovei pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kapavietėje palaidotų artimųjų giminaičių susitarimą atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale vietoje Ž. P. buvo įrašyta R. B.. Taigi, ieškovių prašomas pripažinti neteisėtu (duomenys neskelbtini) miesto senųjų kapinių laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnalo 2021 m. lapkričio 24 d. įrašas dėl atsakovo Ž. P. paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu galiojo nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d., todėl nuo 2021 m. gruodžio 8 d. atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu paskyrus R. B., ankstesnis administracinis aktas neteko juridinės galios. Visgi teismas sutinka su atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentais, kad ieškovės, pasirašydamos prašymą, pripažino, kad iki jo pateikimo už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirtas atsakovas Ž. P. ir šio administracinio akto jo galiojimo laikotarpiu įstatymų nustatyta tvarka neginčijo.
33. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovę R. B. paskyrus atsakinga už kapavietės priežiūrą administracinio akto, įforminto įrašu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale, pagrindu, jos pačios iniciatyva, anktesnis administracinis aktas – Širvintų miesto senųjų kapinių laidojimo ir kapinių statinių registravimo žurnalo 2021 m. lapkričio 24 d. įrašas dėl atsakovo Ž. P. paskyrimo atsakingu už kapavietės, kurioje įrašo sudarymo metu buvo palaidoti M. D. ((duomenys neskelbtini)), J. D. ((duomenys neskelbtini)), K. Z. ((duomenys neskelbtini)) ir J. D. ((duomenys neskelbtini)) palaikai, priežiūrą asmeniu, neteko juridinės galios, yra išspręstas ir nebeaktualus.
Dėl leidimo laidoti (ne) panaikinimo ir palaikų (ne)ekshumavimo
34. Ieškovės taip pat prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „Širvintų šiluma“ 2021 m. lapkričio 24 d. išduotą leidimą Nr. SM-1356 laidoti A. D. (1972-2021) palaikus.
35. Kaip jau minėta Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, jog rašytinį leidimą laidoti Savivaldybės teritorijoje esančiose kapinėse išduoda seniūnijos, kurios teritorijoje yra kapinės, seniūnas, Širvintų mieste esančiose kapinėse rašytinį leidimą laidoti išduoda kapinių (teritorijų) prižiūrėtojas. Širvintų mieste esančių kapinių prižiūrėtoja Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 9-194 yra paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal asmenų pateiktus prašymus privalo išduoti leidimus laidoti. Leidimas laidoti išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą (Tvarkos aprašo 8 punktas).
36. Nustatyta, kad leidimą laidoti A. D. palaikus atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė po to, kai atsakovas Ž. P. 2021 m. lapkričio 24 d. pateikė prašymą dėl leidimo laidoti išdavimo (duomenys neskelbtini) kapinėse ir mirusiojo medicininį mirties liudijimą bei nurodė, kad šeimyninėje kapavietėje yra palaidoti mirusiojo A. D. tėvas ir seneliai, t. y. labai artimi giminaičiai. Pasirašydamas 2021 m. lapkričio 24 d. prašymą dėl leidimo laidoti išdavimo Ž. P. patvirtino, kad mirusiojo kapo vieta suderinta su kitais giminaičiais, vėliau pretenzijos nebus reiškiamos. Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja I. M. patvirtino, jog įrašas „mirusiojo kapo vieta suderinta su kitais giminaičiais, vėliau pretenzijų nereikšime“, įrašytas prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo formoje ir pateikiamas kiekvienam besikreipiančiajam, ir tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisaugojimo priemonė. Visgi, teismo nuomone, atsakovo elgesys prašyme patvirtinus aplinkybę, kad mirusiojo kapo vieta suderinta su kitais giminaičiais ir vėliau pretenzijos nebus reiškiamos, neinformavus ir (ar) nepasitarus apie tai su ieškovėmis, teismo vertinimu buvo neetiškas. Tačiau dėl to nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, juolab, kad paaiškino teismo posėdyje pats atsakovas, į tokį įrašą skubėdamas ir (ar)būdamas nepakankamai atidus, nes buvo susijaudinęs dėl patėvio mirties, neatkreipė dėmesio, jam buvo paaiškinta, kad tai įprastai žymima ir problemų nebus. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad leidimas buvo išduotas neteisėtai, ar išduodant leidimą buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys žmonių palaikų laidojimą, juolab, kad nei Kapinių tvarkymo taisyklėse, nei Tvarkos apraše toks reikalavimas prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo formoje nėra nustatytas.
37. Išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo pagrindu teismas sprendžia, kad ginčijamo leidimo išdavimo metu nei viena iš ieškovių neturėjo už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statuso, todėl Ž. P. ieškovių M. Z. ar R. B. rašytinio sutikimo laidoti A. D. palaikus kapavietėje, kurioje yra palaidoti jo artimų giminaičių – tėvo ir senelių palaikai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti neprivalėjo. Sutiktina su UAB „(duomenys neskelbtini)“ argumentais, jog leidimų išdavimas turi specifinį pobūdį, leidimai išduodami besikreipiančių žmonių liūdesio akimirką, todėl mirusiojo palaikų palaidojimo klausimai turi būti išsprendžiami itin greitai. Kapinių priežiūrą vykdantis subjektas nėra teisės aktų įpareigotas tikrinti, kaip ir kokia forma susitarė giminaičiai, koks susitarusiųjų skaičius, vertinti jų tarpusavio giminystės ryšių ar giminystės ryšių su kapavietėje palaidotais asmenimis. Kapo vieta kapavietėje parinkta ant velionio tėvo J. D. palaikų įvertinus objektyvias aplinkybes – kapavietėje esančio paminklo įrašus ir suėjusio kapo ramybės laikotarpį, atsižvelgiant į velionio A. D. valią būti palaidotam prie senelių ir tėvo. Konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijamą leidimą laidoti atsakovui Ž. P. išdavė teisėtai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, todėl jokio pagrindo jį naikinti nėra.
38. Ieškovės taip pat prašo įpareigoti atsakovą Ž. P. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka perlaidoti A. D. palaikus į kitą kapavietę, po palaikų iškėlimo sutvarkyti ginčo kapavietę, atkuriant kapavietės būklę iki A. D. palaikų palaidojimo arba alternatyviai priteisti iš atsakovų Ž. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės M. Z. naudai ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės R. B. naudai.
39. Įstatymai negina civilinių teisių, kurių įgyvendinimas prieštarauja jų prigimčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės normoms (CK 1.137 straipsnio 5 dalis). Pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį, palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas arba prokuroro nurodymu. Nagrinėjamu atveju ieškovės CK 3.135 straipsnio prasme nėra velionio A. D. artimos giminaitės, o ieškovių, kaip kapavietėje palaidotų artimųjų giminaičių subjektinė teisė reikalauti, kad kapavietėje būtų palaidoti tik artimai bendravę šeimos nariai, teismo vertinimu, nėra tokia svarbi, kad sudarytų protingą ir proporcingą pagrindą tenkinti ieškovių prašymą. Ieškovių reikalavimas perlaidoti iš neva ieškovių šeimos kapavietės su jau joje palaidotais asmenimis labai artimais giminystės ryšiais susijusį asmenį pažeistų protingumo, proporcingumo principus, moralines vertybes, prieštarautų geriems papročiams bei pažeistų pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatas.
40. Teismui pripažinus, kad atsakovui Ž. P. leidimas laidoti velionį A. D. buvo išduotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o ieškovių reikalavimai pripažinti neteisėtu ir panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 24 d. išduotą leidimą laidoti Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. ((duomenys neskelbtini)) palaikus ir įpareigoti atsakovą Ž. P. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka perlaidoti A. D. palaikus į kitą kapavietę, po palaikų iškėlimo sutvarkyti ginčo kapavietę, atkuriant kapavietės būklę iki A. D. palaikų palaidojimo, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos (ne) atlyginimo
41. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi, neturtinės žalos dydis šiuo atveju nustatomas išimtinai remiantis byloje esančiomis aplinkybėmis – ieškovių patirta žala, įvertinus atsakovų tikslą ir kt.
42. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-24/2007; 3K-3-442/2008). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007).
43. Pažymėtina, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovių pareiga (CPK 178 straipsnis).
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė M. Z. pateikė alternatyvų reikalavimą vietoje įpareigojimo atsakovą Ž. P. per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka perlaidoti A. D. palaikus į kitą kapavietę, po palaikų iškėlimo sutvarkyti ginčo kapavietę, atkuriant kapavietės būklę iki A. D. palaikų palaidojimo, priteisti iš atsakovų Ž. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės M. Z. naudai ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovės R. B. naudai. Ieškovės ir jų atstovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad patyrė ir patiria sunkius dvasinius išgyvenimus, stiprų sukrėtimą, kuris buvo toks stiprus, jog ieškovė M. Z. buvo priešinfarktinės būklės, be to ieškovių šeimai buvo parodyta didžiulė nepagarba, be ieškovių ir kitų giminaičių žinios ginčo kape slapta buvo palaidotas asmuo, nepalaikęs ryšių su tėvo gimine, niekada nelankęs ir neprižiūrėjęs ginčo kapavietės, priklausęs nuo žalingų įpročių ir vedęs netinkamą gyvenimo būdą. Ieškovės į bylą pateikė Viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. spalio 25 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, kuriame nurodyta, jog ieškovė M. Z. daug metų serga hipertenzine širdies ir inkstų liga (deš. inkstas dėl akmenligės pašalintas 1998 m.), gydymas nuo hipertenzijos tęsiamas. Šis dokumentas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktą dėl neva atsakovo Ž. P(duomenys neskelbtini). laidojant velionį A. D. kapines prižiūrinčiai institucijai pateiktų melagingų duomenų, kad velionio laidojimas suderintas su kape palaidotųjų giminėmis bei sutuoktine. Vertinant medicinos dokumentų išrašo/siuntimo duomenis matyti, jog ieškovė M. Z. daug metų serga hipertenzine širdies liga, todėl akivaizdu, kad ir gydymas paskirtas anksčiau, nei kilo ginčas. Vertinant ieškovės R. B. pasisakymus apie netikėtą žinią dėl įvykusio neteisėto laidojimo, jaudinimąsi dėl motinos sveikatos, nuogastavimą, jog ateityje neturės galimybės būti palaidota šalia tėvų, blogą savijautą, dėl kurių jaučiasi patyrusi neturtinę žalą, pažymėtina, kad ieškovė nepateikė duomenų ir įrodymų, jog šie įvykiai sukėlė ieškovei ilgalaikes pasekmes ar ieškovė turėjo ilgalaikių sveikatos problemų (į bylą nepateikti duomenys, kad ieškovė lankėsi pas specialistus) arba buvo sukelti kiti itin neigiami padariniai. Kitų įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, apart ieškovės R. B. paaiškinimų, byloje nėra.
45. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro prielaidų konstatuoti, jog po A. D. palaikų laidojimo ginčo kapavietėje CK 6.250 straipsnio prasme ieškovėms būtų buvusios sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jų subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Nors pripažintina, kad atsakovo Ž. P. prašyme patvirtinta aplinkybė, kad mirusiojo kapo vieta suderinta su kitais giminaičiais ir vėliau pretenzijos nebus reiškiamos, neinformavus ir (ar) nepasitarus apie tai su ieškovėmis, teismo vertinimu buvo neetiška, tačiau dėl to nėra pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, juolab, kad tokią užpildytą formą atsakovui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, kurią atsakovas per neapdairumą pasirašė. Nagrinėjamu atveju ieškovė R. B. neįrodė, kad dėl susiklosčiusios situacijos patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu laiko ir mąsto atžvilgiu patektų į atlygintinos neturtinės žalos sampratą. Todėl teismas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei R. B. minėtas įvykis jokių negrįžtamų pasekmių nesukėlė (neišprovokavo sveikatos pablogėjimo, būtinybės kreiptis psichologinės pagalbos) sprendžia, kad ieškovė neįrodė jai padarytos neturtinės žalos fakto bei dydžio. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei dydį (CK 6.271 straipsnio prasme) privalėjo įrodyti ieškovės.
46. Visgi, sutiktina, kad ieškovei M. Z. kilo rūpesčių ginant savo teises dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų tvarkant (duomenys neskelbtini) miesto senųjų kapinių dokumentaciją, kuomet dėl atsakovei nežinomų priežasčių nei į bylą pateiktoje (duomenys neskelbtini) miesto civilinių kapinių techninės apskaitos byloje, nei Palaidotų senose miesto kapinėse gyventojų sąraše (byla Nr. 23), pradėtame pildyti 1995 m., skiltis, kurioje būtų daromas įrašas apie atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens duomenis nebuvo numatyta. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 359 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 2 priede toks įrašas apie kapą prižiūrinčio asmens pavardę buvo numatytas. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovė dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų tvarkant (duomenys neskelbtini) ų miesto senųjų kapinių dokumentaciją patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, papildomais rūpesčiais, sukrėtimais, teisėtų lūkesčių pamynimu. Dėl to atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką bei minėtas bylos aplinkybes, ieškovės M. Z. reikalaujamos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 2 000 Eur. Esant šioms aplinkybėms ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei tenkintinas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2 000 Eur neturtinė žala (CK 2.24, 6.245, 6.250 straipsniai).
47. Be kita ko, teismas pastebi, jog ieškovės M. Z. nuogąstavimai, kad ji nebegalės būti palaidota greta savo sutuoktinio, jau palaidoto šioje kapavietėje, paneigti tiek atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį, tiek teismo posėdyje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog šeimyninės kapavietės faktinis dydis yra 8 m², ieškovės teigimu, A. D. palaikai palaidoti ant J. D. palaikų, tuo tarpu toje pačioje kapavietėje šalia esančio kapo ramybės laikotarpis jau yra suėjęs, todėl greta laidoti žmogaus palaikus galima, todėl ieškovės M. Z. nuogąstavimai dėl vietos trūkumo ginčo kapavietėje, nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne) priteisimo
48. Nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovas Ž. P. pareiškė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės patyrė 1 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 223 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Atsakovas patyrė 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
49. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
50. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. buvo patenkinta 40 proc. ieškovės M. Z. neturtinių reikalavimų (prašyta priteisti 5 000 Eur, o priteista 2 000 Eur), išlaidos priteisiamos ieškovėms proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Bylos duomenimis, ieškovės sumokėjo 223 Eur žyminio mokesčio ir 1 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kas iš viso sudaro 1 623 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 40 proc. apimtyje, iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovių naudai priteisiama 649,20 Eur (1 623 Eur × 40 proc.) lygiomis dalimis. Taip pat iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 406-407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas(duomenys neskelbtini), ieškovės M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovėms M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 649,20 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 20 ct) lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 22,40 Eur (dvidešimt du eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5662, paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.