- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-13
- Bylos Nr.
- 2S-112-372/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1725-187/2013, kuria netenkintas pareiškėjos S. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja S. B. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje, kuri užbaigta įsiteisėjusiu Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 15 d. sprendimu, civilinės bylos Nr. 2-1196-304/2008 dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; pripažinti pareiškėjos asmenine nuosavybe jos laikinoje 2006 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijoje, pateiktoje VMĮ teritoriniam skyriui 2008 m. balandžio 7 d., deklaruotą 500000,00 sumą, gautą pardavus privalomai registruotiną nekilnojamąjį daiktą; pripažinti pareiškėjo H. Š. asmenine nuosavybe jo laikinoje 2006 m. mokestinio laikotarpio pajamų mokesčio deklaracijoje, pateiktoje VMĮ teritoriniam skyriui, 2008 m. balandžio 17 d. deklaruotą 500000,00 sumą, gautą pardavus privalomai registruotiną nekilnojamąjį daiktą. Procesą atnaujinti prašė pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas buvusių sutuoktinių turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą. Nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-1196-304/2008 buvo išnagrinėta Telšių rajono apylinkės teisme dalyvaujant abiems pareiškėjams, t. y. tuo metu buvusiems sutuoktiniams asmeniškai, ir jie buvo pateikę teismui bendrą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir visų kitų pasekmių, susijusių su santuokos nutraukimu. Sprendė, kad pareiškėja žinojo apie turimą turtą ir pati norėjo, jog turtas būtų parduotas, kadangi 2006 m. balandžio 7 d. išdavė įgaliojimą šį turtą parduoti. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys yra išviešintos nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, neįtikėtina, kad pareiškėja būtų nepasidomėjusi ar nekėlusi parduotino ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje dalytino nekilnojamojo turto, kurį parduoti pasirašė įgaliojimą, pasidalijimo klausimo, jeigu nebūtų žinojusi apie įgaliojimo įvykdymą pasirašant 2008-06-26 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdama Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį, apeliantė (pareiškėja) S. B. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde teigiama, kad savo prašymą apeliantė grindė kitomis aplinkybėmis, nei nurodė teismas. Tvirtinama, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas lėšų, gautų pardavus nekilnojamąjį turtą, padalijimo klausimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtinybė padalyti šias lėšas iškilo tik po Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1245-232/2011 ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-904/2012 priėmimo.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliantės (pareiškėjos) S. B. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms.
Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi, pareiškėjos teigimu, paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjai tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jos nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
Pirma, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjai, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus.
Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-904/2012, kuria skunde, be kita ko, remiasi apeliantė, nurodė, jog, priešingai, negu teigia apeliantė, metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruojamos ne gautinos, bet jau gautos pajamos, ir tai nurodyta apeliantės pateiktoje deklaracijoje. Konstatavo, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo sudaryta jau po to, kai buvo parduotas turtas, apie ką, nutraukiant santuoką jai buvo žinoma. Taigi, prieš tai minėtos teismo nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės teiginius, kad paaiškėjo naujos aplinkybės dėl būtinybės padalyti lėšas, gautas už turto pardavimą, kadangi 2006 m. deklaracijoje jau nurodytos apeliantės gautos, t. y. tarp sutuoktinių padalytos lėšos.
Antra, naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Pažymėtina, kad procesui atnaujinti nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.
Teismo vertinimu, aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1245-232/2011 atmetęs apeliantės ieškinį atsakovei J. M. dėl lėšų, gautų vykdant pavedimą, priteisimo nurodė, jog visi turtiniai ginčai tarp buvusių sutuoktinių turėjo būti sprendžiami nutraukiant santuoką, negali būti aiškinamos ir taikomos, siekiant dar kartą pasibylinėti, sudarant apeliantei galimybes kitaip padalyti buvusių sutuoktinių turtą. Teismo vertinimu, apeliantė keldama klausimą dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, iš esmės nesutinka su sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta turto padalijimo tvarka.
Teismas pažymi, kad nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos apeliacinio teismas 2012 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-904/2012 nurodė, kad kreipdamiesi pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu bei pasirašydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvusieji sutuoktiniai turėjo arba padalyti už turtą gautas lėšas, arba, jei klausimas dėl pinigų padalijimo sutarties šalių buvo išspręstas, nurodyti, jog ginčo dėl šio turto nėra. Nagrinėjamu atveju šalys tiek pareiškime, tiek ir sutartyje nurodė, kad ginčo dėl turto nėra. Taigi galima daryti išvadą, kad lėšos, gautos už turtą, buvo padalytos tarp buvusių sutuoktinių. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad buvę sutuoktiniai metinėje pajamų deklaracijose jau deklaravo lėšas, gautas už turto realizavimą.
Esant šioms aplinkybėms, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.