- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 2-1245-232/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- J. M.
teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškoves S. Š. ieškini atsakovei J. M. del lešu, gautu vykdant pavedima, priteisimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATE:
Šalies argumentai
ieškove S. Š. kreipesi i teisma su ieškiniu atsakovei J. M. prašydama priteisti iš atsakoves ieškoves naudai 500 000 Lt suma, gauta 2006-04-21 Vilniaus miesto 22-ajme notaru biure sudarytos nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 5 proc. metiniu palukanu, bylinejimosi išlaidas.
Ieškove savo procesiniuose dokumentuose nurode, 2006-04-07 notares N. U. patvirtintu igaliojimu igaliojusi atsakove parduoti ieškovei bendrosios jungtines nuosavybes teise su sutuoktiniu H. Š. priklausiusi ha žemes sklypa, unikalus Nr. su pastatais, esancius Plunges r. sav. k., pasirašyti už ieškove notaru biure mineto žemes sklypo ir pastatu pirkimo-pardavimo sutarti ir perdavimo-priemimo akta, gauti pinigus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu.
Atsiliepimas
Atsakove, veikdama mineto igaliojimo pagrindu, 2006-04-21 pasiraše igaliojime nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutarti. Nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už 1 000 000 Lt, iš kuriu 400 000 Lt, kaip nurodyta Sutartyje, atsakove gavo prieš pasirašant Sutarti, o likusi 600 000 Lt suma turejo buti išmoketa i atsakoves nurodyta saskaita. Atsakove tik 2009-10-21 pareiškimu del atsiskaitymo patvirtino, jog pirkejas visiškai su ja atsiskaite, nors iš atsakoves saskaitos išrašo matyti, jog pirkejas i atsakoves sakaita jau 2006-05-03 buvo imokejes 600 000 Lt. Sutartis yra pilnai ivykdyta, taciau atsakove apie sutarties vykdyma iš karto nepraneše ir ataskaitos ieškovei nepateike, ieškovei priklausancios 500 000 Lt sumos bei igaliojimo negražino.
Igaliojimas buvo butinas nekilnojamojo turto sandoriui sudaryti, kadangi parduodamas turtas priklause ieškovei su tuometiniu sutuoktiniu H. Š. bendrosios jungtines nuosavybes teise, kuri pastarasis buvo igijes dar iki santuokos, bet rekonstraves jau gyvendamas santuokoje su ieškove. Todel gyvenamasis namas ir pinigines lešos, gautos, pardavus ši turta, negali buti laikomas asmenine H. Š. nuosavybe. Nutraukiant santuoka, santuokos nutraukimo byloje tarp S. Š. ir H. Š. nebuvo sprendžiamas 2006-04-07 atsakovei išduotame igaliojime nurodyto turto ar piniginiu lešu pardavus turta paskirtymo klausimas, nes šis turtas santuokos nutraukio momentui jau buvo parduotas, o pardavus turta, gautas lešas turejo sumoketi ne buves sutuoktinis, o atsakove. Teisminio ieškoves ieškinio nagrinejimo metu sprendžiamas ne ieškoves ir jos buvusio sutuoktinio turto dalybu klausimas, del kurio reikalavimas teismui nera pareikštas, o del atsakovei J. M. 2006-04-07 išduoto igaliojimo ivykdymo tinkamumo, todel atsakove yra nurodytas tinkamas asmuo.
Šalies argumentai
A. J. M. su ieškoves ieškiniu nesutiko, savo procesiniuose dokumentuose nurode, jog ieškinys nera pagristas irodymais, turinciais sasajuma su ieškinio dalyku, pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškini atsakyti. Pažymejo, jog ieškove neturi bendrosios jungtines nuosavybes teisiu i jos išduotame igaliojime nurodyta turta, kadangi jau po igaliojimo pasirašymo jos santuoka buvo nutraukta, bendras sutuokiniu turtas padalintas 2008-07-15. Telšiu rajono apylinkes teismo isiteisejusiu teismo sprendimu, igaliojime nurodytas turtas i bendro turto saraša nebuvo itrauktas, teismas patvirtino 2008-06-26 Sutarti del santuokos nutraukimo pasekmiu, kuria ieškove patvirtino, jog dalintino turto, nei ginco del turto nera, todel ieškoves reikalavimas i ½ turo vertes dali yra nepagristas. Gyvenamasis namas, garažas ir kiemo statiniai buvo igyti H. Š. vardu iki jo santuokos su ieškove sudarymo. Todel šie statiniai, bei juos pardavus gauta 465 000 Lt suma, pripažintina asmenine sutuoktinio H. Š. nuosavybe. Buves ieškoves sutuoktinis H. Š. pareiškimu patvirtino kad atsakove pilnai atsiskaite su juo ir ieškove ir nurode kaip panaudota 1 000 0000. Lt suma, gauta pardavus turta, taip pat pareiške, jog ieškove žinojo apie ši Sandori ir jokiu pretenziju iki 2008 m. liepos 15 d. t.y. skyrybu metu, jam nereiške.
Teismo nustatytos faktines bylos aplinkybes ir priimamo sprendimo motyvai.
Byloje yra kiles gincas iš pavedimo santykiu. CK 756 straipsnyje pavedimo sutartis apibrežiama kaip sutartis kurios viena šalis (igaliotinis) isipareigoja kitos šalies (igaliotojo) vardu ir lešomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su treciaisiais asmenimis. Igaliotojo suteiktos igaliotiniui teises bei jas patvirtinantis rašytinis dokumentas vadinamas igaliojimu. CK 760 straipsnyje išvardintos igaliotinio pareigos. Igaliotinis Jis privalo ivykdyti jam duota pavedima sažiningai ir rupestingai, kad ivykdymas geriausiai atitiktu igaliotojo interesus, bei vengti savo asmeniniu interesu konflikto su igaliotojo interesais. Vykdydamas pavedima, igaliotinis privalo igaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant i konkrecias aplinkybes, – ir be reikalavimo, suteikti igaliotojui visa informacija apie pavedimo vykdymo eiga. Ivykdes pavedima, igaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti igaliotojui ir pateikti ataskaita, prie kurios turi prideti pateisinamuosius dokumentus, bei gražinti igaliojima, jeigu sutartis nenustato ko kita.. Visa, ka gavo vykdydamas pavedima, igaliotinis privalo tuojau pat perduoti igaliotojui. (CK 756 straipsnio 1,3,4,5 dalys). Igaliotojas privalo bendradarbiauti su igaliotiniu, kai šis vykdo pavedima. Igaliotojas privalo tuojau pat priimti iš igaliotinio visa, ka šis ivykde pagal pavedimo sutarti. (CK 6.761 straipsnio 1,2 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateiktu igaliojimu kopiju matyti, kad ieškove, ir jos buves sutuoktinis H. Š. buvo išdave atsakovei du atskirus igaliojimus del namu valdos su ha žemes sklypu, esanciu Beržoro kaime, Plateliu seniunijoje Plunges rajone pardavimo. Igaliojimu pasirašymo metu ieškove ir tretysis asmuo buvo santuokoje. Abiem igaliojimais suteiktu igaliojimu apimtis vienoda: atsakove (igaliotine) igaliota savo nuožiura parduoti sklypa ir pastatus, pasirašyti pirkimo – pardavimo sutarti ir perdavimo priemimo akta, gauti pinigus, pasirašyti už igaliotojus ir atlikti visus veiksmus, susijusius su pavedimais. S. Š. išduotasis igaliojimas patvirtintas Telšiu rajono 2-ojo notaru biuro notares N. U., H. Š. išduotasis igaliojimas patvirtintas Lietuvos ambasados Norvegijoje pareigunes L. D. – Butkienes (b.l17,18). Taigi, dvieju atskiru igaliojimu, kuriu pagalba sutuoktiniai sieke parduoti santuokini turta iforminimas paaiškinamas ta aplinkybe, kad vieno iš ju tuo metu nebuvo Lietuvoj, todel teisine prasme nepaisant to, kad fiziškai egzistuoja du atskiri dokumentai jie laikytini vienu sutuoktiniu išduotu igaliojimu, kuriame pastarieji išreiške valia parduoti konkretu santuokini turta. Ieškove prašo priteisti iš igaliotines 500 000 Lt, kuriuos ji jos manymu turejo perduoti ieškovei kartu su ataskaita apie igaliojimo ivykdyma. Taciau kaip matyti iš igaliojimo turinio atsakove nebuvo igaliota gautus pinigus dalinti tarp ja igaliojusiu sutuoktiniu, igaliojime taip pat nebuvo nurodyta, kuriam iš sutuoktiniu ar abiem kartu ir kokia dali gautu pinigu ji turi perduoti, igaliojime, kuri pasiraše ieškove nurodoma, kad parduodamas turtas yra igaliotojos bendroji jungtine su jos sutuoktiniu H. Š. nuosavybe. Todel, pinigu perdavimas vienam iš sutuoktiniu (igaliotoju) laikytinas tinkamu igaliotinio pareigu ivykdymu abiem sutuoktiniams. Atsakove i byla yra pateikusi H. Š. jai išduota, notariškai patvirtinta pareiškima ((b.l.84), kuriame pastarasis patvirtina, kad igaliotine yra atsiskaiciuosi tinkamai dar 2006 metais: dali gautos sumos 462 250 Lt, pagal jo nurodyma pervesdama kaip isiskolinima turto pirkejui R. L., kita dali 537 580 Lt perdavusi jam grynais, bei patyrusi 170 Lt banko išlaidu. Toks notariškai patvirtintas vieno iš igaliotoju pareiškimas teismo nuomone vertintinas, kaip didesne irodomaja galia turintis irodymas, kad vienas iš igaliotoju sutuoktiniu, bendrosios jungtines nuosavybes dalyviu yra priemes ivykdyma visoje apimtyje, o gincai del pavedimo ivykdymo rezultate gautu lešu, toliau galetu vykti tarp jungtines nuosavybe bendrasavininkiu.
Pažymetina, kad atsiskaityta buvo ieškovei ir H. Š. esant santuokoje. Teismas atmeta ieškoves tvirtinimus, neva ji nieko apie sudaryta pirkimo – pardavimo sutarti ir atsiskaityma nežinojusi. Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys yra išviešintos nekilnojamojo turto registre. Preziumuojama, kad rupestingas ir apdairus asmuo apie faktus išviešintus tokiuose registruose žino ar turi pareiga sužinoti, ypac kai kalba eina apie jo paties nuosavybe. Juo labiau neitiketina, kad ieškove butu nepasidomejusi ar nekelusi parduotino nekilnojamojo turto, kuriam parduoti pasiraše igaliojima pasidalinimo klausimo jeigu nebutu žinojusi apie igaliojimo ivykdyma pasirašydama 2008 06 26, sutarti su H. Š. del santuokos nutraukimo pasekmiu. Minetoje sutartyje del santuokos nutraukimo pasekmiu šalys konstatavo, kad santuokoje igyta turta yra pasidaline geruoju ir gincu del turto nera. Taciau, kaip jau mineta šioje byloje ieškoves ir treciojo asmens turto padalinimo klausimai negali buti sprendžiami, juo labiau, kad klausimas del santuokinio ju turto yra išsprestas santuokos nutraukimo byloje isiteisejusiu teismo sprendimu.
Ieškove byloje taip pat irodinejo jog iš tiesu pinigai nebuvo pervesti ir H. Š., jog nelogiškas pinigu pervedimas turto pirkejui kaip skolos gražinimas R. L., nes tokia skola lokiškiau butu buve iskaityti iš karto, jog igaliotine yra H. Š. giminaite, žinojo, kad H. Š. jau kuris laikas gyvena Norvegijoje ir veike su juo kartu siekdama nuslepti santuokini turta. Savo ruožtu tiek ieškove, tiek atsakove atsikirtimuose be kita ko kele dar ir ginco pastatu ir žemes sklypo nuosavybes rušies klausima, kadangi iš byloje pateiktu duomenu ((b.l.30-32) matyti jog atsakovas ginco pastatus isigijo iki santuokos, žemes sklypa pirko iš valstybes 1998 11 13(b.l.22-28 ir rekonstravo gyvenamaji pastata ir pagalbinius pastatus (b.l.38,39) jau gyvendamas santuokoje.
Teismo nuomone, visi šie klausimai nera šios bylos nagrinejimo dalykas H. Š. yra patvirtines jog visa atsiskaityma yra gaves, ginti jo teises irodinedama, kad jis pinigu negavo ieškove nera igaliota. Kaip jau mineta i igaliotines pareigas neiejo pareiga padalinti gauta suma, nuslepti turta nuo bendraturtes tokiu budu nebuvo imanoma, o visi turtiniai gincai tarp sutuoktiniu turejo buti sprendžiami nutraukiant santuoka, arba esant CPK 366 straipsnyje numatytiems pagrindams atnaujinus byla dalyje del santuokinio turto padalinimo arba iškeliant klausima del nepadalinto santuokinio turto padalinimo.
Remiantis išdestytu aukšciau ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-271 straipsniais, teismas
NUSPRENDE:
Ieškini atmesti.
Sprendimas gali buti skundžiamas per 30 dienu Lietuvos apeliaciniam teismui, per Vilniaus apygardos teisma.