Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-05-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-736-517/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-05-08
Bylos Nr.
e2YT-736-517/2023
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00957-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Pareiškėjas
P. C.
Suinteresuotas asmuo
V. C., valstybės įmonė Turto bankas, A. C., A. G.
Advokatai
Virginija Bradulskienė, Vaida Gulbinienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-736-517/2023Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00957-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.6.5. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 8 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,pareiškėjo P. C. atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,suinteresuotiems asmenims V. C., jo atstovei advokatei Vaidai Gulbinienei, A. C., A. G.,vertėjai Juliai Lewandowskai,

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. C., atstovaujamos advokatės Virginijos Bradulskienės, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, V. C., A. C., A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. C. pateikė teismui prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jis priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą.

Paskutinė S. C. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po S. C. mirties paveldimas turtas yra ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato sandėlio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkinio pastato tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurie įgyti santuokoje su pareiškėju ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjas visada gyveno kartu su sutuoktine nurodyti adresu, po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi nurodytame bute, jame gyvena ir dabar. Pareiškėjas nurodė, kad paveldėjimo byla po S. C. mirties (duomenys neskelbtini) neužvesta. Pareiškėjas nurodo, kad priėmė buto ½ dalį, priklausančią sutuoktinei S. C. nors ir nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Jis moka komunalinius mokesčius, prireikus paremontuoja butą, valdo šį butą iki šiol, naudojasi ūkiniais pastatais tvartu ir sandėliu. Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėjas priėmė palikimą pagal įstatymą, pradėdamas faktiškai jį valdyti (el. b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. C. pateikė atsiliepimą, nurodydamas, kad su pareiškimu sutinka iš dalies. Atsiliepime nurodoma, kad S. C. yra V. C., byloje įtrauktu suinteresuotu asmeniu, motina. Pareiškėjas P. C. ir suinteresuoto asmens V. C. motina S. C. buvo sutuoktiniai. Suinteresuotas asmuo nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Iki motinos S. C. mirties ir po jos mirties suinteresuotas asmuo V. C. gyveno kartu su motina ir jos sutuoktiniu adresu (duomenys neskelbtini). Kitas S. C. sūnus – V. C. buvo miręs dar (duomenys neskelbtini) po žaibo iškrovos. Kaip matyti iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pridedamų VĮ Registrų centras Nekilnojamo turto registro duomenų S. C. vardu registruotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės į nekilnojama turtą: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Butas); ½ dalis ūkinio pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat S. C. priklauso ir jos paveldimą turtą sudaro namų apyvokos daiktai, asmeniniai daiktai – nuotraukos, knygos, indai, baldai ir kt. Neginčijamas faktas, kad Butas ir kiti statiniai priklausė ir priklauso S. ir P. C. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tą patvirtina ir pateiktas VĮ Registrų centras nekilnojamo turto registro išrašas. Tačiau suinteresuoto asmens vertinimu, būtent ši aplinkybė lemia, kad nuosavybės teisės dokumentų paėmimas nėra vertinamas kaip aktyvūs veiksmai, kuriais pareiškėjas išreiškė savo valią priimti palikimą po S. C. mirties. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas – bet kokia valia dėl palikimo priėmimo turi būti išreikšta per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. S. C. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pateikti kvitai už komunalinius mokesčius yra datuoti 2014 ir 2015 metų datomis. Šie įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas palikimą po S. C. priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti per 3 mėnesių terminą po S. C. mirties. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad po S. C. mirties jis ir pareiškėjas liko gyventi Bute. Pareiškėjas Bute gyveno apie 1,5 – 2-jus metus, o vėliau išsikraustė ir nebegyveno. Bute negyvena ir šiuo metu. Išsikrausčius pareiškėjui, Bute liko gyventi ir iki šiol tebegyvena tik vienas suinteresuotas asmuo. Tai patvirtina ir pažyma apie suinteresuoto asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie faktą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais ir nesikreipdamas į notarų biurą priėmė palikimą per tris mėnesius po S. C. mirties nepateikta. Laikytina, kad pareiškėjas pilnai nepagrindė bei neįrodė, kad jis aktyviais savo veiksmais išreiškė valią dėl palikimo po S. C. mirties priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjui pagrindus reikalavimą kitais leistinais įrodymais, neprieštarautų, kad teismas nustatytų / patvirtintų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po S. C. mirties pradėdamas jį faktiškai valdyti. Suinteresuotas asmuo V. C. naudodamasis įstatymo suteikta teise pareikšti savarankiškus reikalavimus juos teikia kartu su atsiliepimu į pareiškimą. Suinteresuotas asmuo – V. C. nesikreipdamas į notarų biurą, o savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą po savo motinos S. C. mirties, t. y. rūpinosi motinos S. C. laidotuvėmis. Suinteresuotas asmuo iki S. C. mirties gyveno Bute, todėl ir po jos mirties jis grįžo gyventi atgal į Butą. Suinteresuotas asmuo po motinos S. C. mirties per įstatymo numatytą 3 mėn. terminą perėmė asmeninius savo motinos daiktus, kuriuos yra išsaugojęs iki šių dienų –religiniai paveikslai/nuotraukos (motina buvo tikinti ir šios religinės nuotraukos jai buvo itin svarbios); asmeninė mamos nuotrauka su V. C. vaikystėje. Pastaroji nuotrauka buvo itin reikšminga suinteresuoto asmens motinai – S. C., po motinos mirties ši nuotrauka liko svarbiausiu motinos prisiminimu suinteresuotam asmeniui; indauja su indais bei kiti namų apyvokos daiktai, kuriais suinteresuotas asmuo pradėjo naudotis po savo motinos mirties – indai, baldai, buitinė technika, televizorius ir pan., kurie buvo įgyti motinai gyvenant santuokoje, tačiau laikytini ne tik pareiškėjo, bet ir S. C., pareiškėjo sutuoktinės, turtu. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo iki šiol gyvena Bute ir apsimoka visus komunalinius mokesčius už butą, t. y. ir toliau aktyviais veiksmais išreiškia valią dėl palikimo priėmimo ir paveldėto turto valdymo išlaikydamas jį. Pareiškėjas niekada neprieštaravo, kad suinteresuotas asmuo gyventų Bute bei prižiūrėtų jį, kuris jam priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atitinkamai suinteresuotas asmuo vadovaudamasis aukščiau nurodytu reiškia savarankiškus reikalavimus byloje ir prašo teismo: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas asmuo V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą (el. b. l. 72-76).

Suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, A. C., A. G. pateikė atsiliepimus, nurodydami, kad neprieštarauja teikimo tenkinimui (el. b. l. 56-57, 63-65).

Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. C. parodė, kad su sutuoktine nusipirko butą, juo rūpinosi, jį remontavo, rūpinosi malkomis, kai tuo tarpu V. C., po dviejų nepasisekusių santuokų, atsikėlė gyventi pas juos. Po sutuoktinės mirties, bute gyveno jis ir V. C.. Šiuo metu pareiškėjas tame bute nebegyvena apie tris metus, nes nesutaria su V. C. dėl jo netinkamo gyvenimo būdo, girtuokliavimo, nuolatinio triukšmo. Jiems gyvenant kartu, V. C. neprisidėjo prie buto išlaikymo. Šalia gyvenamosios vietos yra ūkiniai pastatai, kuriuose laikė gyvulius, kai gyveno dar kartu su žmona. Po žmonos mirties ten laiko malkas, skirtas buto kūrenimui. Šiuo metu už butui tenkančius komunalinius mokesčius moka suinteresuotas asmuo V. C.. Teismo prašo tenkinti prašymą, nurodant, kad palikimą priėmė kartu su V. C..

Suinteresuotas asmuo V. C. teismo posėdžio metu parodė, kad po motinos mirties jis gyveno jai ir pareiškėjui priklausančiame bute. Bute pareiškėjas negyvena ilgiau nei trejus metus. Kol gyveno kartu, jie abu mokėjo mokesčius, tvarkė buitį, naudojosi ūkiniais pastatais, kuriuose šiuo metu nieko nelaiko. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad šiuo metu bute gyvena vienas, moka mokesčius. Po mamos mirties suinteresuotas asmuo V. C. priėmė ir kitus asmeninius mamai priklausiusius daiktus – nuotraukas, indus ir kita. Pripažįsta, kad kartu su pareiškėju vienodomis dalimis priėmė palikimą po S. C. mirties. Prašo tenkinti jo savarankišką reikalavimą.

Suinteresuotas asmuo A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad po močiutės S. C. mirties bute liko gyventi P. C. ir V. C.. P. C. minėtame bute negyvena apie trejus metus, tačiau norėtų grįžti į namus. P. C. mokėjo mokesčius už šiukšles, vandenį, elektrą, pirko malkas. Už 200 metrų nuo buto yra ūkiniai pastatai, kuriuose laiko malkas. Kai P. C. bute šiuo metu negyvena, mokesčius mokas V. C., tačiau senelis (P. C.) vis dar perka malkas. Pripažįsta, kad P. C. ir V. C. kartu priėmė palikimą po S. C. mirties. Teismo prašo prašymą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo A. C. teismo posėdžio pripažino, kad P. C. ir V. C. lygiomis dalimis priėmė palikimą po S. C. mirties. Teismo prašo prašymą tenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo P. C. atstovė advokatė Virginija Bradulskienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, nustatant, kad po S. C. mirties palikimą lygiomis dalimis faktiškai pradėdami valdyti priėmė P. C. kartu su V. C..

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens V. C. atstovė advokatė Vaida Gulbinienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. C. aktyviais faktiniais veiksmais priėmė palikimą po motinos mirties, pradėdamas ji valdyti. Bute suinteresuotas asmuo V. C. gyvena iki šiol, turtu rūpinasi. Teismo prašo suinteresuoto asmens V. C. savarankišką reikalavimą tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad S. C., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32). Pagal Širvintų rajono civilinės metrikacijos biuro 1968 m. birželio 21 d. išduotą santuokos liudijimą nustatyta, kad S. C. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. C. (el. b. l. 25-26). S. C. mirė būdama santuokoje su P. C., dėl ko P. C. sliko našlys (el. b. l. 32, 97). Su sutuoktiniu P. C. S. C. turėjo vieną sūnų, kuris (duomenys neskelbtini) mirė ir sūnų iš pirmosios santuokos – V. C. (el. b. l. 33, 95).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla mirus S. C. nėra pradėta (el. b. l. 78-77). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, VĮ Registrų centro Testamentų registro 2022 m. gruodžio 21 d. išrašo, mirus S. C., paveldėjimo byla neužvesta, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota (el. b. l. 79-80).

Po S. C. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamas turtas, o būtent: ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Butas) ; ½ dalis ūkinio pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis ūkinio pastato tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Registrų centre įregistruotas S. C. vardu ir yra S. C. ir P. C. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (el. b. l. 7-24).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad butas įgytas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pareiškėjas P. C. bute gyveno su S. C. iki mirties, ten pasiliko gyventi ir po jos mirties, tačiau pastaruosius trejus metus gyvena kitur dėl sudėtingų tarpusavio santykių su suinteresuotu asmeniu V. C., kuris taip pat liko gyventi S. C. priklausiusiame bute.

Teismo posėdžio metu bylos šalys nurodė, kad suinteresuotas asmuo iki šiol gyvena S. C., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusiame bute ir apsimoka visus komunalinius mokesčius už butą, t. y. ir toliau aktyviais veiksmais išreiškia valią dėl palikimo priėmimo ir paveldėto turto valdymo išlaikydamas jį. Pareiškėjas niekada neprieštaravo, kad suinteresuotas asmuo gyventų bute bei prižiūrėtų jį, kuris jam priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nors pareiškėjas P. C. šiuo metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, tačiau juo ir toliau rūpinasi, perka malkas. Todėl tiek pareiškėjas P. C., tiek suinteresuotas asmuo V. C. po S. C. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami valdyti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat ir kilnojamąjį, viešame registre neregistruojamą, turtą. Pareiškėjas P. C. ir suinteresuotas asmuo V. C. turi ir saugo palikėjo dokumentus, išlikusius asmeninius daiktus, paveldimo turto nuosavybės dokumentus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad P. C. ir V. C. po S. C. mirties (duomenys neskelbtini), prižiūrėdami jai priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jį tvarkydami, mokėdami mokesčius, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė S. C. palikimą po jos mirties pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Esant tokioms aplinkybėms, kurios yra patvirtintos pareiškėjo pareiškime, suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytais duomenimis, byloje esančiais įrodymais, suinteresuotų asmenų parodymais, ir nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, pareiškimas tenkintinas CK 5.51 straipsnio pagrindu.

Iš pareiškėjo ir suinteresuoto asmens valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, priėmė palikimą faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą P. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis