Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir jam paskirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 (dvylikos) parų arešto bausme, jas visiškai sudedant, ir R. M. paskirta galutinė subendrinta – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai atlikta pagal ankstesnį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš R. M. 153,75 EUR (vienas šimtas penkiasdešimt trys eurai 75 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) už tai, kad jis, 2023 m. gegužės 9 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekybos salės pagrobė svetimą turtą – 1 likerio butelį „Fernet Branca Bitter“, kurio vertė 29,95 eurai, 2 butelius likerio „Tatratea arbatos likeris“, kurio vieneto vertė 30,95 eurai, bendrai 61,90 euro, 2 butelius likerio „Tatratea Forest Fruit“, kurio vieneto vertė 30,95 eurai, bendrai 60,90 eurų, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 153,75 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

5. Susipažinus su nuteistojo apeliacinio skundo turiniu matyti, kad R. M. neginčija pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo ar savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau nesutikdamas su jam paskirta bausme prašo jam skirti bausmę, nesusijusią su realiu arešto bausmės atlikimu. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendį tik bausmės skyrimo bei individualizavimo kontekste.

6. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktai).

7. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo vadovautis BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtimi bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prokurorės atsiliepimu, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. M. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinkta bausmė už nusikalstamą veiką yra teisinga ir proporcinga, taigi keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. M. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31d.), buvo paskirta 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir jam paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė, į bausmės atlikimo laiką įskaitant pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. birželio 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą visiškai atliktą bausmę.

10. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. M. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, kad nuteistasis teisei priešingas veikas daro nuolat ir sistemingai bei tai yra jo nusikalstamo gyvenimo būdo pasekmė. Šiuos argumentus patvirtina tai, kad praeityje R. M. teistas keturiolika kartų, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu Alytaus apylinkės teisme yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), susijusi su nusikalstamomis veikomis, nukreiptomis į turtą, turtines teises bei interesus, kurioje dar nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, nuteistasis praeityje teistas ne tik už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nukreiptas į nuosavybę, turtines teises bei interesus, o būtent – vagystes, tačiau yra teistas ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, plėšimą, viešosios tvarkos pažeidimą, nežymų sveikatos sutrikdymą ir kt. (1 t., b. l. 77–91). Taip pat R. M. penkerių metų laikotarpiu daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pasirodymą neblaiviam viešoje vietoje, šalyje paskelbto karantino taisyklių nesilaikymą bei kitus administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra sumokėjęs tik nedidelę dalį jam paskirtų baudų (1 t., b. l. 53–68). Apylinkės teismas skirdamas nuteistajam bausmę įvertino ir tai, kad R. M. nedirba, nuo 2023 m. kovo 15 d. registravosi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 73). Iš tiesų iš SODRA duomenų bazės registro duomenų matyti, kad nuteistasis paskutinį kartą dirbo iki 2006 m. sausio 17 d. (1 t., b. l. 72), taigi darytina išvada, kad turtinį pobūdį turinčių nusikalstamų veikų darymas yra vienas iš nuteistojo pragyvenimo šaltinių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o nusikalstamų veikų dinamika leidžia spręsti, kad R. M. turi polinkį nusikalsti ir nepaisyti įstatymų.

11. Svarbu ir tai, kad R. M. pirmąsias nusikalstamas veikas pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir nedėjo pakankamai pastangų savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau priešingai – atlikęs jam teismo nuosprendžiais paskirtas laivės atėmimo bausmes ir išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nusikalsdavo pakartotinai. Šiame kontekste paminėtina, kad nuteistajam buvo taikytas ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, tačiau net ir tai nuteistojo nepaskatino imtis veiksmų sprendžiant savo elgesio problemas, susijusias su nusikalstamumu. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo turintis sveikatos sutrikimų, tačiau kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, akivaizdu, kad ši aplinkybė R. M. netrukdė nuolat ir sistemingai daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir nuteistojo mamos A. M. prašymas neskirti R. M. bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu, bei medicininiai dokumentai, patvirtinantys nuteistojo mamos prastą sveikatos būklę (2 t., b. l. 54–57), tačiau apygardos teismo vertinimu, kaip jau minėta, nei paties nuteistojo prasta sveikatos būklė, nei tai, kad jo mamai reikalinga pagalba bei priežiūra, nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio, taigi spręsti, kad šiuo atveju šios aplinkybės bus išskirtinės ir galinčios pakeisti nuteistojo mąstymą ir elgesį, pagrindo nėra. Be kita ko, už šį baudžiamąjį nusižengimą nuteistajam buvo paskirta ne maksimali arešto bausmė, tačiau artima vidurkiui, bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu paskiriant aštuoniolikos parų arešto bausmę.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jam neskirti realios arešto bausmės, tuo tarpu iš apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio turinio iš esmės matyti, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės nebuvo svarstytos. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

13. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Taigi, šie ir kiti byloje esantys duomenys turi suponuoti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus bausmės atlikimo, tuo tarpu nuteistojo elgesio korekcijai būtų pakankamos bausmės vykdymo atidėjimo metu taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimai, šių priemonių laikymąsi kontroliuojant probacijos metu.

14. Visgi, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šios nutarties 10–11 punktuose įvardintus motyvus sprendžia, kad nuteistasis neabejotinai yra linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų, o ankstesnės bausmės bei taikytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas jo nepaskatino keisti savo nusikalstamą elgesį. Tai, kad R. M. praeityje jau eilę kartų buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas bei baustas administracine tvarka suponuoja išvadą, jog ir ši nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio. Nors nuteistasis pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), tačiau R. M. savo teisei priešingo elgesio kritiškai nevertina, nes tik atlikęs ankstesniais teismų procesiniais sprendimais paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nepraėjus ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo, nusikalsdavo pakartotinai. Nuteistajam skiriama bausmė ne tik turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus ir koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju išdėstytų aplinkybių visetas teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nuteistajam nėra teisinio pagrindo atidėti bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, o BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajam realiai atlikus arešto bausmę.

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pateikė išsamius ir pagrįstus savo sprendimo motyvus ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią – arešto bausmę ir jos dydį nustatė artimą straipsnio sankcijos vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuteistajam taikyti arešto bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.