- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-827-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00293-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį ribotai veiksniu panaikinimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) globos namai, (duomenys neskelbtini), išvadą byloje teikiančios institucijos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pripažinti ją veiksnia. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia. (duomenys neskelbtini) sprendimu minėtas sprendimas buvo pakeistas ir pareiškėja buvo pripažinta ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros srityse. Jos rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini) globos namai. Nuo minėto teismo sprendimo priėmimo pareiškėjos būklė pagerėjo, ji suvokia savo ligą, nuolat vartoja vaistus ir, nors gyvena socialinės globos namuose, pati rūpinasi savimi, perka produktus, gamina maistą, tvarko būstą, skalbia drabužius. Visiškai orientuojasi aplinkoje ir laike, yra savarankiška, savaitgaliais aplanko vaikus (duomenys neskelbtini). Mano, jog, nepaisant jai diagnozuotos ligos, ji pati be kitų asmenų pagalbos gali savimi pasirūpinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) globos namai atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
3. Išvadą byloje teikianti institucija (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pareiškėjos prašymui neprieštaravo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. (duomenys neskelbtini) sprendimu pareiškėjos D. S. pareiškimas atmestas. Taip pat nuspręsta pakeisti (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir pripažinti D. S. ribotai veiksnia šiose srityse:
turtinių santykių sritys:
– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais;
– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
– kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
– nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
– paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
– dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
neturtinių santykių sritys:
– savitvarkos įgūdžių;
– sveikatos priežiūros;
– šeimos santykių;
– socialinių paslaugų;
– asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
– darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
– pilietinių teisių;
– gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas.
5. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1 Siekiant įvertinti, ar D. S. sveikatos būklė yra pagerėjusi tiek, kad būtų pagrindas panaikinti jos veiksnumo apribojimus, buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2020 m. lapkričio 9 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad (duomenys neskelbtini).
5.2 Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, (duomenys neskelbtini) globos namų išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo pateiktą D. S. būklės vertinimą, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą ir eksperčių paaiškinimus teismo posėdžio metu, mano, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos D. S. sveikatos būklė pagerėjo ir ji galėtų būti pripažinta visiškai veiksnia. Priešingai, teismo eksperčių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir jų pateikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, kurios nepaneigia pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai, patvirtina, kad tiek 2016 m., tiek šiuo metu D. S. serga (duomenys neskelbtini), jog D. S. sveikatos būklė ir gebėjimas suprasti savo veiksmus bei juos valdyti ne pagerėjo, o pablogėjo. Teismas mano, jog nėra nei medicininio, nei juridinio pagrindo D. S. pripažinti visiškai veiksnia.
5.3 Byloje atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtina, kad šiuo metu D. S. sveikatos būklė ir gebėjimas suprasti bei valdyti savo veiksmus yra pablogėjęs ir ji šiuo metu iš dalies gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti tik dviejose srityse, t. y. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, ir savitvarkos įgūdžių srityje, o visose kitose srityse D. S. savo veiksmų reikšmės suprasti ir jų valdyti negali.
5.4 Teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie D. S. diagnozuotą psichikos sveikatos sutrikimą ir šio sutrikimo nulemtą jos gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, mano, jog D. S. psichinė negalia ir negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti nėra tokio pobūdžio ar masto, kad jai būtų reikalinga visiška globa ir tai pateisintų visišką galimybės savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisinę reikšmę turinčius veiksmus atėmimą visose teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose srityse, tačiau, teismo vertinimu, D. S. psichikos sveikatos sutrikimas ir jo nulemtas gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti iš dalies apriboja jos galimybes orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškai, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti, todėl yra pagrindas pakeisti peržiūrimą sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose D. S. pripažintina ribotai veiksnia, sąrašą.
5.5 D. S. pripažintina ribotai veiksnia visose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašioje srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių; šeimos santykių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje; pilietinių teisių ir gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityse.
5.6 Teismo vertinimu, neapribojus D. S. veiksnumo nurodytose srityse, nebūtų užtikrinta jos gerovė, kadangi kiti asmenys galėtų pasinaudoti jos sveikatos būkle, o tai sukeltų papildomas negatyvias pasekmes. Iš dalies apribojus D. S. veiksnumą nurodytose srityse, jos teisės nebus suvaržytos tiek, kad būtų pažeistos jos, kaip žmogaus, teisės, ir užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos psichine būkle. Priešingos teismo išvados prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pačios D. S. interesams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu pareiškėja D. S. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir pripažinti ją – D. S. – veiksnia. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1 Teismas, vadovaudamasis byloje pateiktu ekspertizės aktu, pareiškėją pripažino ribotai veiksnia iš esmės visų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nors ekspertizės aktas nėra išimtinis įrodinėjimo būdas ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais. Neveiksnumo nustatymo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, vadovaujantis tik eksperto išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi ir vertinant jį kaip pakankamą pagrindą asmens neveiksnumui konstatuoti. Psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y., remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
6.2 Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra išaiškinęs, kad realus asmens negalėjimas suprasti (iš dalies suprasti) savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti turi būti įrodytas kompetentingų tą padaryti subjektų (teismo), remiantis objektyvia medicinos ekspertize, ir šis negalėjimas turi būti tokio pobūdžio ar masto, kad pateisintų asmens galimybės savarankiškai priimti sprendimus dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis atėmimą, ir šis atėmimas gali trukti tik tol, kol egzistuoja nurodytas negalėjimas (1979 m. spalio 24 d. sprendimas Winterwerp prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 6301/73) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).
6.3 Pažymi, jog teismas negali aklai pasitikėti ekspertu ir priimti jo išvadą, prieš tai jos kruopščiai ir kritiškai neįvertinęs. Civilinio proceso normos neišskiria eksperto išvados iš kitų įrodinėjimo priemonių. Teismas vertina eksperto išvadą, remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu.
6.4 2020 m. lapkričio 9 – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas teismo buvo įvertintas kaip pagrindas pareiškėją pripažinti ribotai veiksnia. Tačiau ekspertų išvada yra paviršutiniška, apklausti teismo posėdžio metu ekspertai nesugebėjo išsamiai paaiškinti savo išvados, atsakydami į klausimus, rėmėsi tik bendrais specifiniais terminais.
6.5 Pažymi, jog pagal ekspertų išvadą buvo siūloma pareiškėją pripažinti neveiksnia absoliučiai visų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nors prieš 3 metus buvo padaryta visiškai priešinga išvada ir nuo to laiko pareiškėjos psichinė būsena nepablogėjo, o atvirkščiai – pagerėjo, tai patvirtino visi byloje dalyvaujantys asmenys – pareiškėjos giminaičiai, globos namų atstovė.
6.6 Ekspertai nurodė, jog pareiškėja negali adekvačiai paaiškinti juridinių ir ekonominių terminų, mokesčių (pavyzdžiui, teigia, kad pridėtinės vertės mokestį moka mokesčių inspekcija valdžiai). Tačiau vien tik dėl to, kad pareiškėja nežino specifinių terminų, ekspertai padarė išvadą, kad ji negali savarankiškai naudotis asmeninėmis lėšomis, mokėti komunalinių išlaidų. Vien tik dėl to, kad pareiškėja nesutinka su jai nustatyta diagnoze, ekspertai padarė išvadą, kad ji yra nekritiška savo ligos atžvilgiu. Taip pat nevertino aplinkybės, kad pareiškėja nuolat vartoja vaistus ir per paskutinius 3 metus dėl sveikatos pablogėjimo nė karto nebuvo gydoma stacionare, pakanka ambulatorinio gydymo.
6.7 Pažymi ir tai, jog teismas pareiškėjos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo atmetė nepaisydamas to, kad ekspertų išvada prieštarauja kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymams, t. y. teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pareiškėjos būklė pagerėjo ir jai galėtų būti leista pagyventi savarankiškai. Nurodė, kad dėl paskolų, lizingų ji yra atsargi ir tokių dalykų nedarytų; suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai turėtų būti suteiktas šansas būti atsakingai už save, nekontroliuojamai vartoti medikamentus. Nurodė, kad jos suvokimas į tam tikrus dalykus nuo prieš 4 metus atliktos ekspertizės pasikeitė, šiuo metu pareiškėja supranta, kad turi vartoti vaistus ir nuo to priklauso jos psichinė sveikata. Patvirtino, kad ji nesugebėtų paimti paskolos, įsigyti prekių išsimokėtinai, kitiems asmenims nepavyktų jos įkalbėti paimti paskolą, nurodė, kad tuo klausimu pareiškėja yra atsargi; (duomenys neskelbtini) globos namų atstovė pareiškėjos būklę vertino kaip pagerėjusią, nurodė, kad šiuo metu jos psichinė būklė yra stabili. Paaiškino, kad šiuo metu pareiškėja gauna tik 20 procentų jai priklausančių pinigų, kuriuos išleidžia protingai, padeda dukroms. Patvirtino, kad nors pareiškėja neskiria lizingo ir paskolos, tačiau ji vengia tokių įsipareigojimų, yra atsargi. (duomenys neskelbtini) globos namų atstovė patvirtino, kad pareiškėja sugebėtų tvarkytis savarankiškai, nes ji pati sugebėjo kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad būtų kreiptasi dėl jos veiksnumo apribojimo panaikinimo. Atstovė paaiškino, kad pareiškėja niekada nenorėjo gyventi globos įstaigoje, būtent gyvenimas globos namuose pareiškėjai kelia neigiamas emocijas.
6.8 Nurodo, jog pareiškėja per mėnesį gauna apie 80,00 Eur, iš kurių pati perka sau higieninių priemonių, kvepalų, drabužių ir kt., dar padeda dukroms. Globos namuose pareiškėja padeda ūkyje, dirba įvairius darbus: laisto gėles, šluoja kiemą, plauna grindis, padeda valgykloje. Šias aplinkybes patvirtino (duomenys neskelbtini) globos namų atstovė bei pareiškėjos dukros. Mano, jog gyvendama savarankiškai ji taip pat galėtų atlikti šiuos darbus, galėtų dirbti valytoja, kiemsarge, pagalbinių darbų darbininke.
6.9 Pareiškėjos nuomone, nepaisant to, kad jai diagnozuota psichinė liga, ji gali pasirūpinti savimi ir be kitų asmenų pagalbos.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) globos namai nurodo, jog su apeliaciniu skundu sutinka, mano, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti.
8. Atsiliepime į apeliacinį skundą išvadą byloje teikianti institucija (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas įsigilinus į faktines ir teisines bylos aplinkybes, todėl naikinti jį nėra pagrindo. Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytais duomenimis, lyginant juos su 2016 m. psichologinio įvertinimo duomenimis, stebimas D. S. pažintinių funkcijų regresas, kritikos savo sveikatos būklei trūkumas, socialinės adaptacijos susilpnėjimas. Jos buitis, gydymas, būtinieji poreikiai nuo 2011 m. prižiūrimi socialinės globos namų darbuotojų. Be to, nuo 2008 m. pareiškėjai dėl sveikatos būklės nustatytas priežiūros (pagalbos) poreikis. Skyriaus nuomone, pareiškėja be kitų asmenų pagalbos nesugebėtų savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą išvadą byloje teikianti institucija (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius nurodo, jog su apeliaciniu skundu sutinka, mano, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra aiškūs ir pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos D. S veiksnumo apribojimo. Apeliantė kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jos reikalavimas panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) ir pripažinti ją veiksnia, o be to, kuriuo papildomai buvo nuspręsta pripažinti pareiškėją ribotai veiksnia naujose turtinių bei neturtinių santykių srityse. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė teismo psichiatrijos ekspertizės aktui ir visiškai neatsižvelgė į suinteresuotų asmenų aiškinimus, kad jos psichinė būsena yra pagerėjusi ir ji gali pati savimi visiškai pasirūpinti.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad, išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje.
14. CPK 474 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad, išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinio asmens sveikatos būklė pablogėja ir dėl šio sveikatos būklės pablogėjimo jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, bylą išnagrinėjęs teismas pagal asmens rūpintojo ar šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir fizinio asmens pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje pakeisti į jo pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Šiuo atveju mutatis mutandis taip pat taikomos šio Kodekso 473 straipsnio 2 dalies nuostatos.
15. CPK 473 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad asmuo dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas priima sprendimą asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ir nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir kad taip pat yra pagrindas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismas sprendime nustato baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą.
16. Šios bylos kontekste taip pat aktuali EŽTT praktika, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).
17. Remiantis bylos duomenimis, t. y. byloje esančiu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, nustatyta, jog pareiškėjai D. S. (duomenys neskelbtini) nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė.
18. D. S. (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta neveiksnia.
19. Nuo (duomenys neskelbtini) D. S. yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis, taip pat šiuo laikotarpiu nustatytas D. S. 20 procentų darbingumo lygis.
20. (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimas pakeistas ir D. S. pripažinta ribotai veiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas). Šis teismo sprendimas buvo priimtas remiantis 2016 m. spalio 25 d. – gruodžio 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).
21. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti, ar pareiškėjos D. S. sveikatos būklė yra pagerėjusi tiek, kad būtų pagrindas panaikinti jos veiksnumo apribojimus, 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi paskyrė D. S. teismo psichiatrijos ekspertizę. 2020 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad (duomenys neskelbtini) iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių; darbo teisinių santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių; socialinių paslaugų; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas.
22. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pareigą įvertinti asmens veiksnumo ribojimo būtinybę konkrečiose gyvenimo srityse, nagrinėjamu atveju, priešingai negu teigia apeliantė, vertino ne tik 2020 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą bei teismo posėdžio metu eksperčių duotus paaiškinimus, tačiau taip pat ir kitus bylos duomenis, t. y. suinteresuotų asmenų (pareiškėjos dukrų ir motinos) paaiškinimus, socialinės globos namų, kuriuose gyvena pareiškėja, atstovės paaiškinimus, byloje esančią socialinės globos namų išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė 2020 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu vadovautis tik iš dalies ir pareiškėją turtinių ir neturtinių santykių srityse pripažino tik ribotai veiksnia, nors 2020 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte buvo nurodyta, kad pareiškėja negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; darbo teisinių santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių; socialinių paslaugų; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo išimtinai tik 2020 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu bei teismo posėdžio metu eksperčių duotais paaiškinimais, o vertino byloje esančių įrodymų visumą, išsamiai juos aptarė ir motyvuotai įvertino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo motyvams bei padarytoms išvadoms nagrinėjamu klausimu. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje esantys objektyvūs įrodymai – pareiškėjos medicininiai duomenys, įvertinti išsamaus ekspertinio tyrimo metu, – vienareikšmiškai leidžia spręsti, kad pareiškėjos sveikatos būklė nėra pagerėjusi, priešingai, jos mąstymo sutrikimai lyginant su 2016 m. išliko, o pažintinės funkcijos regresuoja. Objektyvių duomenų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, byloje nėra. O pareiškėjai palankūs suinteresuotų asmenų aiškinimai apie pareiškėjos elgesį, būseną ir gebėjimus nepaneigia išsamaus ekspertinio tyrimo metu nustatytų faktų ir padarytų išvadų, susijusių su pareiškėjos psichine būsena ir sveikatos būkle.
23. Apeliantė neteisi teigdama, jog teismo psichiatrijos ekspertizės išvados buvo padarytos remiantis vien tik tuo, kad pareiškėja nežino ir negali paaiškinti juridinių bei ekonominių terminų, mokesčių mokėjimo aplinkybių, kad pareiškėja nesutinka su jai nustatyta diagnoze ir yra nekritiška savo ligos atžvilgiu. Pažymėtina, jog 2020 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės išvados buvo padarytos įvertinus duomenų visumą, t. y. tyrime buvo naudotas pusiau struktūruotas klinikinis interviu, įvertinta pareiškėjos psichikos būsena, psichikos sutrikimų simptomai, atliktas psichologinis įvertinimas, taip pat vertinta medicininė dokumentacija, civilinės bylos medžiaga. Teismo posėdžio metu ekspertė L. Š. taip pat paaiškino, kad atliekant ekspertizę yra vertinamos ne atskiros detalės, bet visuma.
24. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas atmetė jos prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nepaisydamas to, kad ekspertų išvada prieštarauja kitų bylos dalyvių parodymams. Pažymėtina, jog apeliaciniame procese apeliantė nebekelia klausimo dėl pakartotinės psichiatrinės ekspertizės skyrimo. Nustatyta, jog pareiškėjos atstovė prašė pirmosios instancijos teismo skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę, kadangi ekspertų padaryta išvada prieštarauja anksčiau padarytai išvadai bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymams. Anot pareiškėjos atstovės, D. S. psichinė būsena ir sveikatos būklė nuo 2018 m. nepablogėjo, o atvirkščiai – pagerėjo, tai patvirtina bylos dalyvių paaiškinimai. Teismas šį pareiškėjos atstovės prašymą išsprendė protokoline teismo nutartimi 2021 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu. Teismas, atmesdamas šį prašymą, motyvavo, jog pagrindo skirti pakartotinę psichiatrinę ekspertizę nėra, kadangi ekspertizės aktas yra išsamus, teismo posėdyje buvo apklaustos išvadą pateikusios ekspertės, o teismas ekspertizės aktą vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog nors, pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje išimtinai rėmėsi tik 2020 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, tačiau, kaip jau minėta, teismas skundžiamame sprendime aptarė ir pasisakė dėl visų byloje esančių įrodymų. Ir nors suinteresuotų asmenų nuomonė dėl pareiškėjos sveikatos ir gebėjimų buvo kitokia negu buvo nustatyta ekspertinio tyrimo metu, nesivadovauti 2020 m. lapkričio 9 d. – gruodžio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių kitų medicininių dokumentų ar pažymų, jog pareiškėjos sveikata po 2017 m. sausio 13 d. sprendimo pagerėjo, priešingai, pati pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog gydytoja psichiatrė padidino jos geriamų vaistų skaičių.
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas aptarta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvuotame sprendime tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinių asmenų civilinio veiksnumo apribojimą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Šiuo metu pareiškėja dėl jai diagnozuotos ligos, jos psichinės būsenos ir sveikatos būklės nėra pajėgi integruotis į socialinį gyvenimą tiek, jog jai būtų galima visiškai sugrąžinti teisinį veiksnumą, todėl pareiškėjos veiksnumas yra pagrįstai apribotas turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje) bei neturtinių santykių srityse (savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros; šeimos santykių; socialinių paslaugų; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; pilietinių teisių; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas).
26. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog, nenustačius veiksnumo ribojimo, nebūtų užtikrinta ribotai veiksnaus asmens gerovė, kadangi kiti asmenys galėtų pasinaudoti jo sveikatos būkle, o tai sukeltų ribotai veiksniam asmeniui papildomas negatyvias pasekmes. Nustatyti apribojimai pareiškėjos teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos jos žmogaus teisės, o priešingai, užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos psichine būkle ir padaryta žalos. Priešingos teismo išvados prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pareiškėjos D. S. interesams.
27. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio asmeniui, pripažintam ribotai veiksniu tam tikrose srityse, jo sveikatai pagerėjus nustatyta tvarka kreiptis dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo / panaikinimo (CPK 474 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisako dėl pareiškėjos siekio gyventi ne socialinės globos namuose, o jai suteiktame socialiniame būste (duomenys neskelbtini), ir nurodo, kad tai būtų galima su rūpintojo pagalba. Todėl, siekdama pakeisti savo gyvenamąją vietą, gyventi (duomenys neskelbtini) su dukromis, pareiškėja turėtų svarstyti galimybę susirasti naują rūpintoją – fizinį asmenį. Šiuo metu pareiškėja rūpintis sutinka ir gali tik institucija.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.