Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2021-05-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-96-1081/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-13Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-10-07Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-05-13
Bylos Nr.
e2YT-96-1081/2021
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00293-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
Padvarių socialinės, D. S., G. S., A. S.
Advokatai
Galina Morozova
Civilinė byla Nr. e2YT-96-1081/2021Proceso Nr. 2-25-3-00293-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.3.6; 2.1.3.7; 2.2.1.2.; 2.2.1.4; 3.2.3.8; 3.2.6.1.; 3.4.5.1.; 3.4.5.6.; 3.4.5.10.
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danutei Šolinskienei,dalyvaujant pareiškėjai D. S., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai,suinteresuoto asmens Padvarių socialinės globos namų atstovei Rimai Narmontienei,suinteresuotiems asmenims D. S., G. S. ir A. S.,

išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovėms Danutei Blagnienei, Kristinai Gimžauskaitei – Mažonienei,

išvadą teikiančios institucijos Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovei Irenai Šatkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Padvarių socialinės globos namams, G. S., D. S. ir A. S., išvadą teikiančioms institucijoms Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriui dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį ribotai veiksniu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti 2017 m. sausio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-11-474/2017 ir pripažinti ją veiksnia. Nurodė, kad 1999 m. balandžio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia. 2017 m. sausio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu minėtas sprendimas buvo pakeistas ir pareiškėja buvo pripažinta ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų sutarčių sudarymo; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros srityse. Jos rūpintoju paskirti Padvarių socialinės globos namai. Nurodė, jog nuo teismo sprendimo priėmimo jos būklė pagerėjo, ji suvokia savo ligą, nuolat vartoja vaistus ir nors gyvena socialinės globos namuose, pati rūpinasi savimi, perka produktus, gamina maistą, tvarko būstą, skalbia drabužius. Pilnai orientuojasi aplinkoje ir laike, yra savarankiška, savaitgaliais aplanko vaikus Palangoje. Mano, jog nepaisant jai diagnozuotos ligos, ji pati be kitų asmenų pagalbos gali pasirūpinti savimi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Padvarių socialinės globos namai atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja D. S. paaiškino, jog kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas jos neveiksnumas. Nurodė, kad nuolat geria vaistus, todėl nebepatenka į ligoninę, paskutinį kartą į Švėkšną buvo išvežta prieš kokius du metus. Šiuo metu gyvena globos namuose Padvariuose, kartais plauna valgyklą. Mano, kad jei kažkas pamokintų galėtų pati susimokėti komunalinius mokesčius, gebėtų atsidėti pinigų maistui ir kitoms išlaidoms. Lizingo sutarčių nėra sudarinėjusi, jokių lizingų ir paskolų neims, lizingas yra kai ima iš banko paskolą. Jos vardu yra socialinis būstas Palangoje, kuriame šiuo metu gyvena jos dukterys. Jei būtų patenkintas jos pareiškimas, gyventų šiame būste. Jos darbingumas 20 proc., galbūt kur nors įsidarbintų. Paskaičiavo, kad gautų apie 700 Eur įvairių pašalpų. Žino, kad dėl palikimo reikėtų kreiptis į notarą. Padvarių gydytoja psichiatrė paskutinį kartą jai priskyrė labai daug vaistų, bet tie vaistai nėra labai geri, per dieną gauna 25 tabletes, jai „blokuoja smegenis“. Vaistus atrenka ir reikiamu laiku atneša seselė, jai tiek vaistų tikrai nereikia. Mano, jog jai reikėtų gerti tik vaistus nuo širdies, antidepresantus, nuo cukraligės ir vakare nuo miego. Mano, kad vartojant mažiau vaistų, jos sveikatos būklė nepablogėtų. Pažįsta daktarą Palangoje, lankytųsi pas šį daktarą. Per mėnesį gauna apie 80 Eur, iš kurių ji pati nusiperka kvepalų, drabužių ir kt. Kai nebuvo Coronos viruso globos namuose dirbdavo įvairius darbus: gėles laistydavo, kiemą šluodavo, grindis išplaudavo, padėdavo valgykloje, megzdavo su vašeliu, eidavo dainuoti, važiuodavo į koncertus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog nesutinka su teismo ekspertizės išvada, nes suinteresuotų asmenų ir pačios D. S. paaiškinimai patvirtina, kad jos būklė yra pagerėjusi.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Padvarių socialinės globos namų atstovė nurodė, kad D. S. pakankamai išsamiai nurodė visas su ja susijusias aplinkybes. Bendra D. S. būklė jų vertinimu yra pagerėjusi, šiuo metu jos psichinė būklė yra stabili. Gyvendama savarankiškai ji gautų apie 600 Eur, šiuo metu ji gauna tik 20 proc. jai priklausančių pinigų, kuriuos leidžia protingai, padeda dukroms. Nors D. S. neskiria lizingo ir paskolos, tačiau ji vengia tokių įsipareigojimų, yra atsargi. Mano, kad ji sugebėtų tvarkytis savarankiškai, nes ji pati kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad būtų kreiptasi dėl jos veiksnumo apribojimo panaikinimo. D. S. niekada nenorėjo gyventi globos įstaigoje ir tai jai kelia neigiamas emocijas, dėl ko jai galbūt reikia daugiau vaistų. Nuo jos apgyvendinimo Padvarių socialinės globos namuose, buvo ieškomas D. S. kitas rūpintojas, tačiau niekas iš jos artimųjų nesutiko būti paskirtas jos rūpintoju. Palaikė pareiškėjos atstovės argumentus ir pareiškėjos pareiškimą prašė tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. S. nurodė, kad jeigu teismo ekspertai patvirtintų, kad D. S. gali gyventi savarankiškai, su pareiškimu sutiktų. Su mama telefonu bendrauja kiekvieną dieną, susitinka per šventes, atostogas ir pan. Būti mamos rūpintoja nesutinka. Mano, kad mama gal ir susitvarkytų su buto komunaliniais mokesčiais, kitais smulkiais reikalais, tačiau tvarkyti paskolos, kitokių reikalų nesugebėtų. Mano, kad rūpintis sveikatos priežiūra mamai reikėtų padėti, ji jai padėtų. Taip pat mamai reikėtų pagalbos ir sprendžiant paveldėjimo klausimus. Kokius darbus galėtų dirbti mama nežino, nebent galėtų dirbti aukle, tvarkyti namus. Atostogų metu mama padeda tvarkytis, gaminti maistą, ji tvarkosi ir Padvariuose.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. S. nurodė, kad jos mamai D. S. turėtų būti suteiktas šansas būti atsakingai už save, nekontroliuojamai vartoti medikamentus. Mano, kad mamos suvokimas į tam tikrus dalykus nuo prieš keturis metus atliktos ekspertizės pasikeitė, šiuo metu ji supranta, kad turi vartoti vaistus ir nuo to priklauso jos psichinė sveikata. Mama nesugebėtų paimti paskolos, įsigyti prekių išsimokėtinai, kitiems asmenims jos įkalbėti pavyzdžiui paimti paskolą nepavyktų, ji tuo klausimu yra atsargi. Mano, kad sandoriams su nekilnojamuoju ar registruotinu kilnojamuoju turtu mamai reikėtų pagalbos kaip ir kiekvienam vyresnio amžiaus asmeniui. Mamos rūpintoja būti nesutinka, nes tai didelis įsipareigojimas ir atsakomybė. Sutiktų mamai padėti, bet norėtų, kad ji būtų pati atsakinga už visus savo veiksmus, užimtumą ir pan. Mano, kad mama gali pati savimi pasirūpinti, bet sutiktų, kad mamai būtų paskirta ekspertizė. Mama galėtų dirbti tik namų buityje. Atostogaudama pas jas mama pati perka maistą, bendrauja su jomis, savo draugėmis. Mama mano, kad jai paskirta per daug vaistų ir nenori jų gerti, bet vaistus vartoja.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. S. nurodė, kad jos dukters D. S. būklė pagerėjo, galėtų būti leista jai pagyventi savarankiškai. D. S. dėl paskolų, lizingų yra atsargi, ji tokių dalykų nedarytų. Dėl paveldėjimo žinotų, kad reikia kreiptis į advokatą. Su dukra bendrauja kai dukra parvažiuoja, nuvažiuoja ir jos aplankyti. Mano, kad D. S. ir gyvendama savarankiškai vartotų vaistus. Ji dukters rūpintoja būti nesutinka dėl jos pačios sveikatos būklės, nebenori prisiimti atsakomybės, būtų per sunku, kartu su dukra gyventi nenorėtų. Mano, kad D. S. galėtų pati savimi namuose pasirūpinti, tačiau dirbti negalėtų.

Teismo posėdžio metu ekspertė L. Š. paaiškino ekspertizės akto išvadą. Nurodė, kad D. S. iš dalies negali suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais, ir savitvarkos srityje. Visose kitose srityse, t. y. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių, dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityse, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, šeimos santykių, pilietinių teisių, darbo teisinių santykių, asmens gebėjimo būti globėju, pagalbininku pagalbos pagal sutartį ir gebėjimo kreiptis į viešojo administravimo institucijas, D. S. dėl jai nustatytų sveikatos psichikos sutrikimų negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Informavo, kad ji atliko abi ekspertizes (prieš kelis metus ir dabar) ir nurodė, kad yra akivaizdi dinamika – D. S. sveikatos būklė blogėja. Nurodė, kad ekspertizės akte padaryta klaida, t. y. rašymo apsirikimas dėl savitvarkos įgūdžių srities, ir patikslino, kad šioje srityje pareiškėja iš dalies gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Paaiškino, kad D. S. nustatyti ganėtinai išreikšti emociniai ir valios sutrikimai. Pareiškėjos psichikos funkcijų funkcionavimo lygis yra nepakankamas, todėl ji savitvarkos srityje negali veikti savarankiškai. Nurodė, kad pareiškėjos mąstymo formos sutrikimas buvo nustatytas jau kalbos su ja metų, jos mąstymas chaotiškas, yra daug prieštaraujančių dalykų mąstyme ir jie ilgainiui progresuoja, pvz. ji nustatyta diagnoze netiki, bet vaistus vartoja. Paaiškino, kad atliekant ekspertizę yra vertinamos ne atskiros detalės, bet visuma. Ekspertai vertina kiek žmogus toje ar kitoje srityje geba pagal nustatytus tyrimo metodus. Nurodė, kad pareiškėjos liga neprognozuojama, ji susijusi su šizofreniniu defektu, ir yra linkusi progresuoti. Patvirtino, kad šiai dienai pareiškėja funkcionuoti savarankiškai negali. Mano, kad pagal dabartinę būseną D. S. savarankiškai gyventi ir prisiimti atsakomybę už kitus negali. Paaiškino, kad savitvarkos sritis yra labai plati, todėl smulkiai jos neišeina išskirti, neįmanoma numatyti ir smulkių buitinių sandorių pasekmių. Patvirtino, kad D. S. sveikatos būklė nepagerėjo nei vienoje srityje.

Teismo posėdžio metu ekspertė I. K. – K. paaiškino apie vertinimo procesą ir ekspertizės metu gautus rezultatus. Nurodė, kad taikant Lietuvoje standartizuotą ir adaptuotą intelekto vertinimo skalę yra vertinami žmogaus pažintiniai gebėjimai, tos normos nustatomos atsižvelgiant į žmogaus amžių, to amžiaus žmonių populiacijos statistiką. Buvo vertinamas darbinės atminties indeksas, protinis pajėgumas, tai yra vykdomosios funkcijos, kurios yra bet kokios veiklos pagrindas. Nurodė, kad 2016 m. D. S. protinio pajėgumo indeksas buvo 66, tai yra lengvo protinio atsiliko lygmuo, tai nėra norma, tai yra defektas, o dabar praėjus 4 m., pareiškėjos indeksas 59 - jis krenta per 7 vienetus ir tai nėra normalu, tai reiškia, kad sutrikimas gilėja. Paaiškino, kad pareiškėjos intelektas smunka greičiau, nei nustatyta pagal amžių. Pareiškėja gyvena institucijoje jau ilgą laiką ir esant lėtiniam psichikos sutrikimui jos socialinis supratingumas yra žemo lygio. Jai abi galimybės vienu metu yra galimos, nėra įvertinamos sprendimo rizikos, mąstymas tuo pačiu metu gali būti teisingas ir liguistas. Šiuo atveju pažintinių funkcijų kritimas reiškia, kad liga gali progresuoti. Pareiškėja, atvykusi pokalbiui, nežinojo daugiau dalykų, nei nežinojo prieš 4 metus. Nurodė, kad pareiškėja gali iš dalies prisitaikyti naujoje aplinkoje. Pažymėjo, kad pareiškėja yra prisitaikiusi griežtai struktūruotoje aplinkoje, o jeigu ji paklius į kitą aplinką, kur bus kitos taisyklės, jos elgesys bus neprognozuojamas. Mano, kad D. S. sveikatos būklė nepagerėjo nei vienoje srityje.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė su pareiškimu sutiko.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus atstovė nurodė, kad D. S. atsisakius būti paskirtai mamos D. S. rūpintoja, klausimas dėl globėjo – rūpintojo pakeitimo D. S. nespręstinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas. 2017 m. sausio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-11-474/2017 keistinas.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 469 straipsnio 1 dalimi jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, gali priimti šiuos sprendimus: palikti galioti peržiūrimą teismo sprendimą; pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą, pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą; pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą; panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą ir pasiūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą.

Byloje nustatyta, kad D. S. 1999 m. balandžio 22 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, jos globėja ir turto administratore buvo paskirta jos motina A. S.. 2017 m. sausio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-11-474/2017 1999 m. balandžio 22 d. Palangos apylinkės teismo sprendimas pakeistas ir D. S. pripažinta ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kt. sandoriai); paveldėjimo teisinių santykių ( palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); sveikatos priežiūros srityse. Teismo sprendimas buvo priimtas remiantis 2016 m. spalio 25 d. – 2016 m. gruodžio 20 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame buvo nurodyta, kad D. S. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu). Šiuo metu D. S. gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti įgyjant civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais; paveldėjimo teisiniuose santykiuose; savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas gyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius). D. S. dėl ligos sąlygotų asmenybės, mąstymo, valios sferos ypatumų, žemos socialinės kompetencijos, pažeistos planavimo - prognostinės funkcijos, veiklos kontrolės, kritikos savo būsenai stokos šiuo metu iš dalies be rūpintojo pagalbos negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas).

2017 m. balandžio 3 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-265-474/2017 D. S. rūpintoju tose srityse, kuriose ji pripažinta ribotai veiksnia paskirti Padvarių socialinės globos namai.

2020 m. kovo 13 d. Padvarių socialinės globos namų išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti

savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo nurodyta, kad D. S. šiuo metu gyvena Padvarių socialinės globos namuose. D. S. niekuo nepasitiki, vengia kontakto jei žino, kad bus klausiama nepatinkančių klausimų. Puikiai žino kur gyvena, išsako savo nuomonę, kad gyventi Padvarių socialinės globos namuose nepatinka. D. S. orientuojasi laike, aplinkoje, žino savo ir artimųjų gimimo datas, adresus kur kas gyvena. Maisto gamyba ir buitimi užsiima su kitų pagalba. Nusiperka prekes savarankiškai. Banko kortele naudojasi pati. D. S. palaiko ryšius su šeimos nariais, bendrauja telefonu su dukromis ir mama. Kiek gali sutaupyti, tiek pataupiusi vyksta į Palangą pasisvečiuoti pas dukras ir nuveža joms pinigų. D. S. žino savo šeimos, psichiatrės gydytojų vardus, pavardes. Vartoja paskirtus vaistus darbuotojų priežiūroje. Bendraujant su D. S. jaučiamas nervingumas, ją erzina klausimai, kurių ji nesupranta, priekaištauja sakydama, kad „klausinėji čia nesąmonių“ nukreipia temą, kalba apie savo vaikus, Palangą ir elgiasi tarsi klausimo negirdėtų. Ji nuolat piktinasi, greitai įsiplieskia, tampa emocinga, tačiau raminama trumpam laikui aprimsta. Jei pasijustų blogai, tikėtina, kad įvertinti adekvačiai situacijos ir savęs atstovauti negebėtų. Asmuo turi sunkumų priimdamas sprendimus šiose srityse: 1) kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.). D. S. nepilnai suvokia tokių sutarčių esmę; 2) nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.). D. S. nepilnai suvokia tokių sutarčių esmę; 3) paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.). D. S. nesuvokia tokių sutarčių esmės; 4) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). D. S. ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauti negeba; 5) savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). D. S. tvarkosi savo gyvenamojoje aplinkoje, geba pasirūpinti savo higiena, pasigaminti minimaliai maisto, tačiau tikėtina, kad jai reikalinga kito asmens pagalba planuojant darbus, primenant ką kada atlikti; 6) sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, tinkamas medikamentų vartojimas ir pan.). D. S. žino savo šeimos ir psichiatrės gydytojų vardus, pavardes, tačiau paskirtus medikamentus vartoja darbuotojo priežiūroje. Pilnai savęs atstovauti nesugebėtų; 7) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). D. S. sako eitų dirbti grįžusi į Palangą. Akivaizdu, kad tariantis dėl darbo sąlygų savęs atstovauti nesugebėtų. Sunkumai yra susiję su: 1) asmens nesugebėjimu savarankiškai suprasti informaciją ir priimti sprendimus. D. S. priima informaciją tik iš dalies, todėl savarankiškai sprendimų priimti negali; 2)nesugebėjimu savarankiškai įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo. D. S. dažnai negali savarankiškai įvertinti aplinkybių, numatyti pasekmių dėl galimo sprendimo priėmimo; 3) nesugebėjimu nuosekliai ir aiškiai paaiškinti savo sprendimo esmę ir priežastis. D. S. savo sprendimo esmę ir priežastis gali paaiškinti tik iš dalies; 4) nesugebėjimu savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. D. S. dėl savo būklės negali atlikti nuoseklių veiksmų tam tikram savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. Asmuo galėtų savarankiškai priimti sprendimus šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais srityse; savitvarkos įgūdžių srityje; pilietinių teisių srityje (balsavimas rinkimuose). Asmuo negali priimti savarankiškai sprendimų šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamų kreditų sutarčių sudarymu; asmeninių pajamų ir išlaidų /vaikymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymą paskolų, vartojamų kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.,); nekilnojamo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamo turto pirkimo- pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.; paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimus juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.), savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, darbo teisinių santykių sritis.

Nagrinėjamoje byloje siekiant įvertinti ar D. S. sveikatos būklė yra pagerėjusi tiek, kad būtų pagrindas panaikinti jos veiksnumo apribojimus buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. 2020 m. lapkričio 9 d. – 2020 m. gruodžio 8 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad D. S. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu). Šiuo metu D. S. dėl jai nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos) iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), ir negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių; darbo teisinių santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių; socialinių paslaugų; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad D. S. „mąstymas ambitendentiškas, stokoja nuoseklumo, logikos su savito, autistinio mąstymo elementais (veiksmų, įvykių paaiškinimas, motyvavimas grįstas savita logika, sprendimus grindžia individualiai reikšmingais objektų ar reiškinių vertinimais). Klausiama apie jai nustatytą psichikos sutrikimą, teigia, kad jos susirgimas yra „CNS pažeidimas, nes man darė punkciją ir pažeidė“. Jai nustatyta šizofrenijos diagnoze netiki, nors vaistus teigia vartojanti. Kam reikalingi vaistai, jei neserga psichikos sutrikimu adekvačiai paaiškinti negali. Mano esanti pakankamai sveika, kad galėtų pasirūpinti savimi. Sutinka su jai nustatytu neįgalumu dėl psichikos ligos ir mano, kad jis nustatytas pagrįstai. <...> Emocijos blankios, adekvataus emocinio atsako, net į jai reikšmingus gyvenimo įvykius nėra, afektas netolygus, menkai kontroliuojamas. Dėmesio koncentracija nepastovi. Interesai siauri, planai ateičiai trumpalaikiai, stokojantys adekvatumo. Pinigus pažįsta, juos skaičiuoti moka operuodama nedidelėmis sumomis. Nors tiriamoji tvirtina, kad galėtų savarankiškai gyventi, pasirūpinti būsto priežiūra, komunaliniais mokesčiais, tačiau įvardinti visų būtinųjų mokesčių nesugeba, dėl įgūdžių stokos ji nežino kaip ir kur jie mokami. Tik labai paviršutiniškai geba nurodyti kaip ir pagal kokius prioritetus planuoja skirstyti savo pajamas, jei gyventų savarankiškai. Pabandžius paskaičiuoti ir paaiškėjus, kad pagal jos įvardintus pinigų paskirstymo prioritetus išgyventi nepavyktų, tiriamoji kaip išeitį nurodo, kad „prisidėtų dukros“, „eičiau dirbt“, tačiau paaiškinti ką galėtų dirbti ir kokias už tai galėtų gauti pajamas nesugeba. Tiriamajai neprieinamas sudėtingesnių juridinių ar ekonominių terminų supratimas, traktuoja juos savitai. Dėl ligos sąlygotų mąstymo bei valios pažeidimų tiriamosios planavimo - prognostinės funkcijos bei veiklos kontrolė sutrikusi, ko pasėkoje ji nepajėgi įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus finansinius ar juridinius įsipareigojimus. Tiriamosios kritika ligos atžvilgiu, sveikatos priežiūros būtinumo bei galimos rizikos susijusios su liga atžvilgiu nepakankama, reikalingas kito asmens paraginimas ir priežiūra užtikrinant gydymo tęstinumą.<...> Tiriamosios mąstymo tyrimo duomenys rodo mąstymo konkretumo tendencijas bei nepakankamą nuoseklumą, mąstymo motyvacijos sutrikimus. <...> Tiriamosios supratimas apie visuomenės gyvenimo dėsnius, elgesio normas, žmonių pareigas ir teises savotiškas, fragmentiškas ir paviršutinis. Ji linkusi vadovautis situaciniais individualiai reikšmingais kriterijais, savita logika. Turimos praktinės žinios, kaip reikia spręsti įvairias socialines problemas labai menkos, tačiau pati tiriamoji tam nekritiška. Supratingumo rodikliai jos pažintinių gebėjimų profilyje patys žemiausi. Nors tiriamoji tvirtina, kad galėtų savarankiškai gyventi, pasirūpinti savo būsto priežiūra, komunaliniais mokesčiais, ji nežino, kas yra pajamų ar pridėtinės vertės mokesčiai, kaip mokami mokesčiai. Tiriamajai neprieinamas sudėtingesnių juridinių terminų supratimas, traktuoja juos savitai. Asmenybės tyrimo duomenys nurodo silpną tiriamosios asmenybės organizaciją, struktūruotą pagal šizoidinį tipą, su būdingu nepakankamai adekvačiu savo galimybių, stipriųjų ir silpnųjų pusių vertinimu, išreikštu samprotavimų subjektyvumu ir vienpusiškumu, apsunkintu gebėjimu prisirišti, palaikyti ilgalaikius artimus, abipusius ir lygiaverčius santykius, socialinio intereso stoka. Apibendrinant psichologinio įvertinimo duomenis, atsižvelgiant į protinio darbingumo rodiklius, asmenybės, mąstymo, valios sferos ypatumus, turimas socialines kompetencijas, tiriamosios D. S. gebėjimas savarankiškai, atsakingai ir adekvačiai spręsti asmeninio ir visuomeninio gyvenimo uždavinius išlieka netolygus ir nepakankamas. Lyginant su 2016 m. psichologinio įvertinimo duomenimis, ne tik stebimi išliekantys mąstymo sutrikimai, bet ir pažintinių funkcijų regresas. <...>Tiriamosios socialinė adaptacija ryškiai susilpnėjusi, nuo 2011 m. gyvena nesavarankiškai, jos buitis, gydymas, būtinieji poreikiai prižiūrimi socialinės globos namų darbuotojų. Nors tiriamajai pastoviai tęsiamas medikamentinis gydymas, tačiau jo fone stebimi ligos paūmėjimai, reikalaujantys stacionarinio gydymo, paskutinis 2019 m. Ambulatoriškai, nepaisant skiriamo gydymo tiriamosios būsena vertinama kaip nepakankamai stabili. Šiuo metu klinikiniame vaizde stebima lėtiniam psichikos sutrikimui - šizofrenijai - būdingi motyvaciniai mąstymo, emocijų (emocinių reakcijų skurdumas, neadekvatumas) bei valios (sumažėjęs sugebėjimas kryptingai veiklai, interesų susiaurėjimas, socialinio dezadaptacijos tendencijos, prarasti savarankiškumo įgūdžiai) sutrikimai. Ekspertizės metu D. S. atlikto psichologinio tyrimo rezultatai rodo, kad, atsižvelgiant į protinio darbingumo rodiklius, asmenybės, mąstymo, valios sferos ypatumus, turimas socialines kompetencijas, tiriamosios D. S. gebėjimas savarankiškai, atsakingai ir adekvačiai spręsti asmeninio ir visuomeninio gyvenimo uždavinius išlieka netolygus ir nepakankamas. <...> Teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatyta, kad D. S. nepaisant lėtiniam psichikos sutrikimui - paranoidinei šizofrenijai - būdingų mąstymo, emocijų - valios sferų nuskurdimo, šiuo metu iš dalies su pagalba gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). Vertinant kitas turtinių ir asmeninių neturtinių santykių sritis nustatyta, kad atsižvelgiant į protinio darbingumo rodiklius, asmenybės, mąstymo, valios sferos ypatumus, turimas socialines kompetencijas šiuo metu D. S. gebėjimas atsakingai ir adekvačiai pasirūpinti savo sveikata, sudėtingesnių praktinių, socialinių, teisinių situacijų, finansinių klausimų supratimas nepakankamas, tiriamoji stokoja ir žinių, ir kritiškumo aiškinantis šiuos klausimus. Dėl ligos sąlygotų mąstymo bei valios pažeidimų tiriamosios planavimo - prognostinės funkcijos bei veiklos kontrolė sutrikusi. Kritika ligos atžvilgiu, sveikatos priežiūros būtinumo bei galimos rizikos susijusios su liga atžvilgiu, nepakankama. Tokiu būdu daroma išvada, kad D. S. šiuo metu dėl jai nustatyto lėtinio psichikos sutrikimo (paranoidinės šizofrenijos) negali suprasti, įvertinti informacijos, nuosekliai ir savarankiškai paaiškinti savo sprendimų motyvų ir esmės bei savarankiškai atlikti nuoseklių kryptingų veiksmų, t. y. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti įgydama bei realizuodama savo civilines teises ir pareigas šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių; darbo teisinių santykių; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; pilietinių teisių; socialinių paslaugų; gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas.“

Teismas, įvertinęs pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, 2020 m. kovo 13 d. Padvarių socialinės globos namų išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo pateiktą D. S. būklės vertinimą, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą ir eksperčių paaiškinimus teismo posėdžio metu, sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjos D. S. sveikatos būklė pagerėjo ir ji galėtų būti pripažinta visiškai veiksnia. Priešingai, teismo eksperčių paaiškinimai teismo posėdžio metu ir jų pateikta teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, kurios nepaneigia pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai, patvirtina, kad tiek 2016 m., tiek šiuo metu D. S. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (epizodinės eigos su progresuojančiu defektu), jos mąstymo sutrikimai lyginant su 2016 m. išliko, o pažintinės funkcijos regresuoja, kas rodo, jog D. S. sveikatos būklė ir gebėjimas suprasti savo veiksmus bei juos valdyti nepagerėjo, o pablogėjo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nei medicininio, nei juridinio pagrindo pripažinti D. S. visiškai veiksnia nėra, todėl jos pareiškimas atmestinas.

Kaip jau minėta pagal CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktą, teismas, išnagrinėjęs bylą dėl sprendimo, kuriuos asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu peržiūrėjimo, gali pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą.

Nagrinėjamu atveju D. S. 2017 m. sausio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu pripažinta ribotai veiksnia tik asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kt. sandoriai); paveldėjimo teisinių santykių ( palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); sveikatos priežiūros srityse. Tuo tarpu šioje byloje atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtina, kad šiuo metu D. S. sveikatos būklė ir gebėjimas suprasti bei valdyti savo veiksmus yra pablogėjęs ir ji šiuo metu iš dalies gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti tik dviejose srityse, t. y. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, ir savitvarkos įgūdžių srityje, o visose kitose srityse D. S. savo veiksmų reikšmės suprasti ir jų valdyti negali.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad psichinės ligos ar proto negalios, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagal teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą turėjimas savaime nereiškia teisinio veiksnumo neturėjimo, o CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti aiškinamos kaip nustatančios, jog visais atvejais, kai yra gydytojo psichiatro išvada, kad asmuo serga psichine liga ar turi proto negalią, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismas pripažįsta jį neveiksniu. Pateikti teisinį asmens veiksnumo įvertinimą, t. y., remiantis eksperto (gydytojo psichiatro) pateiktos išvados duomenimis (medicininiu kriterijumi), nuspręsti, ar egzistuoja juridinis asmens neveiksnumo pripažinimo kriterijus, yra teismo pareiga. Teisinis asmens veiksnumo įvertinimas reiškia asmeniui nustatytų psichikos sutrikimų įvertinimą tuo aspektu, ar jų nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti pripažintinas tokiu sunkiu, kad leidžia pagrįstai spręsti, jog asmeniui reikalinga globa, todėl tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį neveiksniu. Psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos. Sprendžiant dėl asmens civilinio veiksnumo apribojimo pagal CK 2.11 straipsnį taikytini tie patys riboto veiksnumo nustatymo kriterijai (medicininis ir juridinis) ir vertintina ar asmens psichikos sutrikimas ir jo nulemtas galėjimas tik iš dalies suprasti savo veiksmus ir juos valdyti yra toks, kad būtų pagrindas spręsti, jog asmeniui reikalinga rūpyba.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus apie D. S. diagnozuotą psichikos sveikatos sutrikimą ir šio sutrikimo nulemtą jos gebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, sprendžia, jog D. S. psichinė negalia ir negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės bei juos valdyti nėra tokio pobūdžio ar masto, kad jai būtų reikalinga visiška globa ir tai pateisintų visišką galimybės savarankiškai priimti sprendimus ir atlikti įvairius teisinę reikšmę turinčius veiksmus atėmimą visose teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose srityse, tačiau teismo vertinimu D. S. psichikos sveikatos sutrikimas ir jo nulemtas gebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti iš dalies apriboja jos galimybes orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškai, pačiai daryti sprendimus ir už juos atsakyti, todėl yra pagrindas pakeisti peržiūrimą sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose D. S. pripažintina ribotai veiksnia sąrašą (CPK 469 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes 2017 m. sausio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-11-474/2017 keistinas ir D. S. pripažintina ribotai veiksnia visose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, mokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašioje srityje; kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių; šeimos santykių srityje; sveikatos priežiūros srityje; socialinių paslaugų srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje; pilietinių teisių ir gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityse.

Teismo vertinimu, neapribojus D. S. veiksnumo nurodytose srityse nebūtų užtikrinta jos gerovė, kadangi kiti asmenys galėtų pasinaudoti jos sveikatos būkle, o tai sukeltų papildomas negatyvias pasekmes. Iš dalies apribojus D. S. veiksnumą nurodytose srityse jos teisės nebus suvaržytos tiek, kad būtų pažeistos jos kaip žmogaus teisės, ir užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos psichine būkle. Priešingos teismo išvados prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei pačios D. S. interesams.

Peržiūrint teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu iš naujo nesprendžiamas klausimas dėl globos ar rūpybos jam nustatymo ir globėjo/ rūpintojo asmeniui paskyrimo. Ribotai veiksnios D. S. rūpintoju 2017 m. balandžio 3 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirti Padvarių socialinės globos namai, kuriuose D. S. gyvena ir šiuo metu. Bylos nagrinėjimo metu buvo inicijuotas klausimas dėl rūpintojo D. S. pakeitimo, jos rūpintoja teismo posėdžio metu buvo sutikusi tapti dukra D. S., kuri vėliau pateikė rašytinį atsisakymą būti paskirta savo mamos D. S. rūpintoja. Kiti D. S. artimieji teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nesutinka tapti D. S. rūpintojais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes D. S. nustatytina rūpyba srityse, kuriose ji pripažinta ribotai veiksnia, jos rūpintoju paliekant Padvarių socialinės globos namus. Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Pakeisti 2017 m. sausio 13 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-11-474/2017 ir pripažinti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ribotai veiksnia šiose srityse:

turtinių santykių sritys:

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais;

– asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

– kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

– nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

– paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

– dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

neturtinių santykių sritys:

– savitvarkos įgūdžių;

– sveikatos priežiūros;

– šeimos santykių;

– socialinių paslaugų;

– asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

– darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

– pilietinių teisių;

– gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas.

Įsiteisėjus sprendimo daliai dėl D. S. pripažinimo ribotai veiksnia nurodytose srityse, nustatyti jai rūpybą tose srityse, jos rūpintoju paliekant Padvarių socialinės globos namus, j. a. k. 190794892. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė