Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės, ir Virginijos Lozoraitytės,

Dalyvaujant apeliantui E. M. ir jo atstovei advokatei D. J., ieškovės UAB „CarPro LT“ atstovams direktoriui M. P. ir advokatui E. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7997-886/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CarPro LT“ patikslintą ieškinį atsakovui E. M. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo D. M., išvadą teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - Tarnyba) 2018 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 10-7 patenkino E. M. reikalavimą grąžinti už automobilio remonto darbus sumokėtus 400 Eur ir įpareigojo UAB „CarPro LT“ įvykdyti Tarnybos nutarimą iki 2018 m. vasario 18 d.

2. Ieškovė UAB „CarPro LT“, nesutikdama su Tarnybos nutarimu, 2018 m. vasario 19 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės, savo ieškinio reikalavimus patikslino ir galutinai suformulavo 2018 m. gegužės 7 d. patikslintame ieškinyje (CBP-3265), kuriuo prašė nagrinėti ieškovės UAB „CarPro LT“ ir atsakovo E. M. vartojimo ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo reikalavimus dėl 400 Eur grąžinimo. Nurodė, jog 2017 m. birželio 9 d. atsakovas atvyko į ieškovės servisą dėl jo dukrai D. M. (trečiajam asmeniui) priklausančio automobilio Chryseler PT Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto. Ieškovės darbuotojas atsakovui paaiškino, kad būtina atlikti automobilio elektrinės įrangos patikrą ir remontą, nurodė šių paslaugų 1 valandos kainą - 35 Eur. Atsakovas sutiko, jam buvo išaiškintos sutarties sąlygos ir šalys pasirašė sutartį dėl automobilio remonto. Ieškovė 2017 m. birželio 9-12 d. atliko automobilio diagnostiką, nustatė automobilio gedimus ir su atsakovo sutikimu atliko automobilio remontą. Ieškovės darbuotojas atliko automobilio bandomąjį važiavimą, gedimai buvo pašalinti. Atsakovas 2017 m. birželio 16 d. priėmė ieškovės atliktus darbus ir atsiskaitė su ieškove. Atsakovas 2017 m. birželio 19 d. kreipėsi į ieškovę ir nurodė, kad neveikia automobilio automatinė pavarų dėžė. Ieškovės darbuotojas paaiškino, kad ieškovė neteikia garantijos naudotoms detalėms, kurios buvo pakeistos automobilyje, todėl reikia atlikti jo diagnostiką, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovė 2017 m. liepos 7 d. gavo atsakovo pretenziją dėl netinkamai atliktų automobilio remonto darbų ir sumokėtų pinigų grąžinimo, ieškovė su atsakovo pretenzija nesutiko. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas pretenzijoje nurodė tik vieną darbų trūkumą, kad neveikia automatinė greičių dėžė, dėl kitų atliktų darbų pretenzijų neturėjo. Tarnyba taip pat nevertino aplinkybių dėl visų ieškovės atliktų automobilio remonto darbų. Ieškovės teigimu, atsakovas į Tarnybą kreipėsi siekdamas pigiau ir naudotomis detalėmis suremontuoti automobilį.

3. Atsakovas E. M. nesutikdamas su ieškiniu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nesutiko su darbų kaina po 35 Eur už 1 valandą ir faktine automobilio diagnostikos trukme - 6 valandos. Ieškovė nesuteikė atsakovui informacijos apie darbų kainą ar atliktų darbų riziką. Atsakovas palaikė Tarnybos nutarime nurodytus argumentus. Taip pat atsakovas E. M. 2018 m. birželio 11 d. pateikė priešieškinį (DOK-66329), kuriuo prašo priteisti iš ieškovės UAB „CarPro LT“ 400 Eur, sumokėtų už netinkamai atliktus automobilio remonto darbus.

4. Trečiasis asmuo D. M., automobilio savininkė, 2018 m. sausio 10 d. atsiliepime į ieškinį ir į priešieškinį (DOK-115426) nurodė, kad atsakovas E. M. yra jos tėvas ir naudojosi jai priklausančiu automobiliu Chryseler PT Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pritarė visiems Tarnybos ir atsakovo atsiliepime nurodytiems argumentams. Su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o atsakovo priešieškinį prašė patenkinti ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 400 Eur už netinkamai atliktus automobilio remonto darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 23 d. sprendimu patenkino patikslintą ieškinį, priešieškinio netenkino, atmetė atsakovo reikalavimus dėl 400 Eur grąžinimo. Pripažino nepagrįsta E. M. 2017 m. liepos 7 d. pretenziją ieškovei UAB „CarPro LT“ dėl reikalavimo grąžinti sumokėtus 400 Eur už netinkamai atliktus automobilio remonto darbus bei netenkino atsakovo E. M. priešieškinio reikalavimo ieškovei UAB „CarPro LT“ dėl atsakovo sumokėtų 400 Eur už atliktus automobilio remonto darbus priteisimo.

6. Teismas nustatęs, kad atsakovas pats nurodė ieškovei automobilio gedimus, pasirašė užsakomų darbų sutartį, paliko automobilį remontuoti pas ieškovę, kad ieškovės darbuotojai jo remonto metu atliekamų darbų klausimus telefonu derino su atsakovu, sprendė, kad atsakovui iki sutarties sudarymo ir po jos sudarymo buvo suteikta visa būtina ir teisinga informacija apie būsimus ir vykdomus automobilio remonto darbus ir jų kainą.

7. Teismas sprendė, jog atsakovas priėmė ieškovės perduotą darbų rezultatą, nustatęs, kad atsakovas už atliktus remonto darbus 2017 m. birželio 16 d. sumokėjo 400 Eur.

8. Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo reikalavimas ieškovei iš dalies yra nepagrįstas, nes jis pripažino, kad ieškovė pašalino dalį jo nurodytų automobilio gedimų, t. y. automobilio spidometras rodo greitį.

9. Teismas konstatavęs, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie riziką, kuri gali atsirasti panaudojus naudotą valdymo bloką taisant automobilio automatinę pavarų greičių dėžę, t. y. kad šiems darbams nėra suteikiama garantija ir kad gedimas gali būti nepašalintas, padarė išvadą, kad atsakovas, reikalaudamas, jog ieškovė automobilio remontui panaudotų tik naudotą valdymo bloką, neįrodė, jog ginčo automobilio automatinė pavarų greičių dėžė toliau neveikia tik dėl ieškovės atliktų remonto darbų.

10. Teismas, įvertinęs ieškovės darbus, jų valandinį įkainį ir pobūdį sprendė, kad kaina už nurodytus automobilio remonto darbus yra protinga ir nėra per didelė. Pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, kad su ieškove buvo suderinęs galutinę automobilio remonto darbų kainą, jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus sprendė, kad šalys nebuvo sutarusios dėl galutinės automobilio remonto darbų kainos.

11. Teismas pažymėjo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, priimdama atsakovui palankų 2018 m. sausio 16 d. nutarimą dėl nagrinėjamo ginčo, nevertino ankščiau teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Tarnyba netyrė įrodymų dėl automobilio remonto darbų tinkamumo, netyrė šalių paaiškinimų, neišklausė ieškovės darbuotojų, priėmusių atsakovo užsakymą, faktiškai atlikusių diagnostikos - remonto darbus, derinusių su atsakovu klausimus dėl būtinybės keisti reikiamas detales ir kt.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12. Atsakovas E. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo civilinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Nagrinėdamas civilinę bylą pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis.

13.2. Teismas nepagrįstai stojo į verslininko (paslaugų teikėjo) interesų gynimo pusę, visiškai ignoruodamas vartotojo (užsakovo) teisėtus interesus.

13.3. Teismas priimtame sprendime selektyviai atrinko ir vadovavosi vien tik ieškovui palankiais įrodymais, nors atsakovas viso proceso eigoje nuosekliai teigė, jog niekada raštu nesutiko nei su preliminariu kainos apskaičiavimu, nei su galutine darbu kaina. Ieškovo pateiktas į bylą dokumentas su kainos apskaičiavimu yra su ištaisymais, braukymais (galimai klastojimais), šiame dokumente nėra atsakovo parašo, jog jis yra informuotas apie darbų kaina.

13.4. Teismas iš esmės remiasi tik liudytojų R. P. ir A. I. parodymais, kuriuos būtina vertinti itin kritiškai, kadangi šie liudytojai yra ieškovo darbuotojai ir yra susaistyti tarnybiniu pavaldumu. Teismas visiškai ignoravo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtą nutarimą, kaip rašytinį įrodymą, bei šios tarnybos atstovės paaiškinimus.

14 Ieškovas UAB „CarPro LT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovo naudai iš atsakovo (apelianto) bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

14.1. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų aplinkybių, kurias būtų aktualu išnagrinėti žodine tvarka, todėl apelianto prašymas civilinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

14.2. Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta ginčijama suma - kai ginčas yra turtinis, tačiau apeliantas to nenurodė.

14.3. Atsakovas apeliaciniame skunde neteisingai ir klaidinančiai teigia, kad ieškovas UAB „CarPro LT“ jam pateikė neteisingą informaciją, netinkamai atliko automobilio darbus ir nepagrįstai apskaičiavo kainą už atliktus darbus, taip pažeisdamas jo kaip vartotojo teises.

14.4. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie darbus ir jų įkainius, su kuriais sutiko ir, turėdamas visą informaciją, pats sąmoningai priėmė sprendimą dėl sutarties sąlygų priimtinumo. Jei ieškovas nebūtų atlikęs informavimo pareigos, atsakovas nebūtų parašais patvirtinęs sutarties, o ieškovas nebūtų teikęs remonto paslaugų. Atsakovas buvo informuotas, žinojo ir pats pasirinko, kad taisomam automobiliui būtų įdėtas naudotas automatinės greičių dėžės kompiuteris, už kurio kokybę ieškovas neatsako ir jokių garantijų duoti negali.

14.5. Atsakovas nenurodo ir nepagrindžia, kurie iš išvardintų darbų buvo atlikti netinkamai. Atsakovo keliami reikalavimai neargumentuoti ir paremti tik deklaratyviomis nuostatomis, nes visi automobilio taisymo darbai buvo atlikti kokybiškai, o bet kokie galimi neigiami padariniai galėjo atsirasti ne dėl ieškovo kaltės ar netinkamai atliktų darbų.

14.6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad galutinė darbų kaina yra nepagrįsta, dokumentas su kainos apskaičiavimu yra su ištaisymais, galimai klastojimais, o pats atsakovas apie darbų kainą neinformuotas.

14.7. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, ieškovei pagal sutartį įsipareigojus atlikti atsakovo automobilio remonto darbus.

17. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamos bylos atveju CK 6.674 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti rangovo atsakomybę už pateiktos informacijos nepakankamumą ar netikslumą, yra aktuali, nes ginčas byloje kilęs būtent dėl informacijos nepakankamumo ir dėl ieškovei sumokėtos už netinkamai atliktus automobilio remonto darbus kainos grąžinimo.

18. CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą, pagal savo savybes neatitinkantį to, kurį užsakovas turėjo omenyje, užsakovas turi teisę nutraukti vartojimo rangos sutartį nesumokėdamas už atliktus darbus ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.674 straipsnio 2 dalis).

19. CK 6.228⁶ straipsnyje įtvirtinti bendrieji vartotojų teisės į informaciją reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Pareiga įrodyti CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą tenka verslininkui (CK 6.228⁶ straipsnio 4 dalis).

20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija - rangovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-296/2012).

21. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas 2017 m. birželio 9 d. sudarė sutartį – paraišką, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovei automobilio „Chrysler PT Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų atlikimui. 2017 m. birželio 9 d. šalių sudarytoje sutartyje-paraiškoje buvo nurodyti kliento nusiskundimai (neperjungia bėgių, važiuoja avariniu, nerodo greičio), iš sutarties turinio matyti, kad Vartotojas patvirtino savo apsisprendimą ir pasirinkimą padėdamas parašą sutartyje, kurios 5.4.3. punkte numatyta, kad, kai Užsakovo prašymu arba sutikimu Vykdytojas panaudojo ne originalias ir/ar nenaujas detales, garantija atliktiems darbams nesuteikiama. Ieškovė surašė darbų atlikimo aktą, kuriame nurodė automobiliui atliktus remonto darbus: diagnostika, gedimo nustatymas 210 Eur (35 Eur/val. x 6 val.=210 Eur); naujas greičio daviklis 40 Eur; variklio oro filtras 8,26 Eur; naudotas greičių dėžės valdymo blokas 60 Eur; detalių suradimas ir atvežimas 10 Eur; sunaudotos medžiagos 2,32 Eur, iš viso 400 Eur (330,58 Eur+69,42 Eur PVM=400 Eur) (1 t. 25 e. b. L). Atsakovas ieškovei už atliktus automobilio remonto darbus 2017 m. birželio 16 d. sumokėjo 400 Eur (1 t. 8 e. b. L). Atsakovas 2017 m. liepos 7 d. pateikė ieškovei pretenziją (1 t. 7 e. b. L), reikalavo grąžinti sumokėtus 400 Eur už netinkamai atliktus automobilio remonto darbus. Pretenzijoje nurodė, kad ieškovės darbuotojai netinkamai atlikto automobilio automatinės pavarų dėžės remontą, dėl ko ji toliau neveikia.

22. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - Tarnyba) 2018 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 10-7 patenkino E. M. reikalavimą grąžinti už automobilio remonto darbus sumokėtus 400 Eur ir įpareigojo UAB „CarPro LT“ įvykdyti Tarnybos nutarimą iki 2018 m. vasario 18 d. Tarnyba nutarime nurodė, kad tarp E. M. ir UAB „CarPro LT“ buvo sudaryta vartojimo rangos sutartis dėl automobilio automatinės greičių dėžės remonto darbų atlikimo. Tarnyba konstatavo, kad UAB „CarPro LT“ tinkamai neužpildė paslaugų teikimui būtinų dokumentų, netinkamai informavo E. M., nes pagal ginčo medžiagą nebuvo galima objektyviai spręsti, jog E. M. buvo suteikta visa būtina, išsami ir aiški informacija, susijusi su atliekamomis automobilio remonto paslaugomis, keičiamomis detalėmis, jų ypatybėmis ir galimos paslaugų pasekmės, galinčios turėti įtakos automobilio tinkamam veikimui. Tarnyba sprendė, kad E. M. reikalavimas buvo pagrįstas.

23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovą (užsakovą) apie visas sutarties sąlygas, t.y. vykdomus remonto darbus, jų kainą ir riziką, kuri gali atsirasti panaudojus nenaują detalę taisant automobilį, kad atsakovas priėmė ieškovės perduotą darbų rezultatą ir už atliktus remonto darbus 2017 m. birželio 16 d. sumokėjo 400 Eur ieškovei, kad atsakovas pripažino, jog ieškovė pašalino dalį atsakovo nurodytų automobilio gedimų, tenkino ieškovės ieškinį, o atsakovo priešieškinį atmetė jo neįrodžius.

24. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo rangos teisinius santykius, netinkamai ištyrė ir vertino bylos aplinkybes bei įrodymus, padarė neteisingas išvadas, visiškai ignoruodamas vartotojo (užsakovo) teisėtus interesus. Teisėjų kolegija su apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.

25. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

26. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovas UAB „CarPro Lt“ pateikdama vartotojui neteisingą informaciją ir netinkamai atlikęs automobilio remonto darbus, akivaizdžiai pažeidė vartotojo teises, kad ieškovo pateiktas atliktų darbų skaičiavimas yra nepagrįstas, kad teismas rėmėsi tik liudytojų R. P. ir A. I. parodymais, kurie vertintini itin kritiškai, nes yra ieškovo darbuotojai, o visiškai ignoravo atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir neteikiančiai pagrindo daryti priešingas išvadas nei sprendė pirmosios instancijos teismas.

27. Nors atsakovas savo procesiniuose dokumentuose remiasi jo 2017 m. liepos 7 d. pareikštoje pretenzijoje paslaugų teikėjui ir skunde Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuriuose E. M. reikalavo, kad paslaugų teikėjas (ieškovas) gražintų sumokėtus 400 Eur už netinkamai atliktas paslaugas bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2018 m. sausio 16 d. nutarime Nr. 10-71 nurodytomis aplinkybėmis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tiek šie apelianto nurodyti rašytiniai įrodymai, tiek pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai skundžiamame sprendime yra detaliai aptarti bei įvertinti, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, teisingai.

28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad jis nebuvo informuotas apie paslaugų kainas ir kad nesuderino atliktų darbų kainos. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei atsakovo veiksmai iki automobilio atsiėmimo ((pasirašė sutartį – paraišką Nr. (duomenys neskelbtini), atsiskaitė už ieškovės darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus automobiliui atliktus remonto darbus: diagnostika, gedimo nustatymas 210 Eur (35 Eur/val. x 6 val.=210 Eur); naujas greičio daviklis 40 Eur; variklio oro filtras 8,26 Eur; naudotas greičių dėžės valdymo blokas 60 Eur; detalių suradimas ir atvežimas 10 Eur; sunaudotos medžiagos 2,32 Eur, iš viso 400 Eur (330,58 Eur+69,42 Eur PVM=400 Eur) (1 t. 25 e. b. l.)), leidžia konstatuoti labiau tikėtina, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie paslaugų kainas, kad tarp šalių buvo susitarta dėl darbų apimties, t.y. ne tik dėl gedimų automobilio automatinės greičių dėžėje priežasčių nustatymo, remonto ne naujomis detalėmis, kurioms neteikiama kokybės garantija (sutarties 5.4.3 p.) bei dėl kitų ieškovo atliktų remonto darbų (įdėtas naujas greičio daviklis, pakeistas variklio oro filtras, dėl kurių atlikimo atsakovas jokių pretenzijų nepareiškė). Iš pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų matyti, kad atsakovas teismo posėdžių metu nurodė, kad po ieškovės atliktų automobilio remonto darbų automobilis nebuvo remontuojamas kitame autoservise ir pripažino aplinkybę, kad automobilio spidometras rodo greitį (2018 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 11:28-11:36 min.; 2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 37:55-39:45 min.; 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio garso įrašo 09:20-09:30 min.; 12:10-13:42 min.) (CPK 187 straipsnis). Nors apeliantas savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad gedimų nustatymui 210 Eur (35 Eur/val. x 6 val.=210 Eur) nereikėjo 6 val., kad niekada raštu nesutiko nei su preliminariu kainos apskaičiavimu, nei su galutine darbu kaina, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto teiginiai, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepakankami konstatuoti apelianto kaip vartotojo nepakankamo informavimo.

29. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) įpareigoja rangovą sudaryti rašytinę sutartį, kurioje būtų tiksliai įvardyti rangovo atliktini darbai ir jų apimtys, o rašytinės formos sutarties nesudarius, visi neaiškumai turi būti vertinami vartotojo naudai. Aprašo 29.8 p. įtvirtinta paslaugų gavėjo (šiuo atveju – Vartotojo) teisė nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška. Tačiau nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta rašytinė 2017 m. birželio 9 d. sutartis – paraiška, kurioje nurodyti automobilio gedimai, užsakomų darbų sutarties 1.3.1. ir 1.3.2. punktuose aiškiai nurodyta, kad ieškovės atliekamų elektrinės/elektroninės automobilio įrangos patikros ir remonto kaina yra 35 Eur už 1 valandą, neįskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM), sutartis pasirašyta atsakovo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pasiūlius šalims pateikti papildomus rašytinius įrodymus, ieškovė pateikė į bylą atliktų diagnostikos darbų (210 Eur) detalizaciją (3 t.e.b.l.71). Apeliantas byloje jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad įvertinus remonto darbų apimtį, jų valandinį įkainį ir pobūdį, šių darbų kaina yra aiškiai per didelė, ar kad jų (t.y. diagnostikos) galutiniam rezultatui pasiekti nereikėjo. Nekvestionuojama, kad pagrindinė vartotojo teisė yra jo teisė į informaciją, tačiau bet kuris vidutinis, gana atidus ir apdairus vartotojas, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius bei kalbinius veiksnius, turėdamas pirmiau nurodytą informaciją, turi suprasti, kad tinkamam automobilio gedimų nustatymui bei jų pašalinimui, tokie darbai būtini. Diagnostikos darbai ir detalių keitimo darbai nėra tapatūs, taigi darytina išvada, kad atsakovas, kaip vidutinis vartotojas, t. y. pakankamai informuotas, protingai pastabus ir nuovokus vartotojas, sudarydamas vartojimo rangos sutartį su ieškovu suprato, kad atliekamų darbų apimtis bus didesnė nei vien tik detalių keitimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas iš autoserviso buvo išleistas su esminiais automobilio gedimais. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad jis, atsiėmęs automobilį (2017 m. birželio 16 d.), iki 2017 m. liepos 7 d. ieškovui pateiktos pretenzijos, nesutiko, jog ieškovas apžiūrėtų ir nustatytų atsakovo nurodytą automobilio gedimą. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas išskyrus savo teiginius, nei pirmosios instancijos teisme, nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomą automobilio gedimą, gedimo atsiradimo priežastis (pvz.: automobilio apžiūros-defektų akto, specialisto išvados) nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, pagrįstai netenkino priešieškinio, nes nėra atsakovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygų, yra neproporcingas (CPK 185 str.).

Dėl bylos procesinės baigties

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, o apelianto argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1dalies 1punktas).

31. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

32. CPK 93 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

33. Ieškovo atstovas advokatas E. J. 2020 m. sausio 9 d. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas neprašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų iš atsakovo, todėl šis klausimas nesvarstytinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.