- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-938-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00501-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- O. F.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-938-538/2016
NU TARTIS
2016 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos O. F. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. F. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) ir dabartiniu metu yra (duomenys neskelbtini); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. F. buvimas už (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų netruko ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per pastarųjų 5 metų laikotarpį nesudarė daugiau kaip 10 mėnesių laikotarpio; teismo sprendime nurodyti, kad šie juridinę reikšmę turintys faktai yra nustatyti dėl pareiškėjos O. F. nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) statuso nustatymo ir leidimo jai nuolat gyventi (duomenys neskelbtini) išdavimo klausimui spręsti. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) turėdama laikiną leidimą gyventi. Visą laikotarpį dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini). Pragyvenus LR su laikinu leidimu daugiau nei penkerius metus kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos duoti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje atsisakė, atsisakymą motyvuodamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos pateikta pažyma, pagal kurią nustatė, kad per pastarųjų 5 metų laikotarpį pareiškėja už LR teritorijos ribų į užsienio valstybę buvo išvykusi ilgiau nei 6 mėnesius iš eilės ir daugiau nei 10 mėnesių per visą 5 pastarųjų metų laikotarpį. Šie duomenys neatitinka tikrovės, nes ji keliaudavo lėktuvu iš (duomenys neskelbtini), o iš (duomenys neskelbtini), kur prie sienos patikros nėra, jokio fiksavimo nėra, todėl neaišku kaip Migracijos departamentas galėjo tiksliai apskaičiuoti jos nebuvimo Lietuvoje laikotarpius.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-02-17 sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė. Teismas sprendė, jog byloje surinktų įrodymų visuma yra nepakankama patvirtinti pareiškėjos O. F. prašomiems juridinę reikšmę turintiems faktams. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol yra (duomenys neskelbtini), ir tai, jog jos buvimas už (duomenys neskelbtini)teritorijos ribų netruko ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per pastarųjų 5 metų laikotarpį nesudarė daugiau kaip 10 mėnesių, buvo paneigti suinteresuoto asmens į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini) sienos kirtimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-61-824/2016 ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismo 2016-02-17 sprendime netinkamai buvo taikyta Lietuvos Respublikos teisė, netinkamai taikytos LR CPK 444-448straipsniuose reglamentuotos teisės normos, todėl teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą teismo sprendimą. Teismo sprendime buvo išreikšta subjektyvi teisėjo nuomonė dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų esmės ir reikšmės, teismas nepagrįstai palankiai įvertino suinteresuotų asmenų pateiktus duomenis, kuriuos nepagrįstai įvertino svaresniais įrodymais nei pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus ir / ar duomenis. Taip pat teismas netinkamai taikė kasacinio teismo 2011-08-08 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-340/2011, kadangi šioje nutartyje išdėstytas civilinės bylos dalykas visiškai neatitinka Palangos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-61-824/2016 dalyko, nes pastarojoje byloje juridiniai faktai yra įrodyti konkrečiais Lietuvos Respublikos institucijų išduotais oficialiais dokumentais, o juridinis faktas nustatytinas tik dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą nėra nustatytas vieningas dokumentas, patvirtinantis asmens nuolatinę gyvenamąją vietą ir taip pat nėra nustatytas vieningas dokumentas, patvirtinantis užsieniečio pragyventų dienų Lietuvos Respublikoje apskaitą. Pažymėjo, kad užsieniečio pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpių apskaičiavimo tvarka užtikrina tik užsieniečio išvykimų ir atvykimų į Lietuvos Respublikos teritoriją apytikrę apskaitą, tačiau nenustato užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje dienų skaičiaus. Tačiau Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio reglamentavimas įpareigoja valstybės įgaliotas institucijas nustatyti užsienyje pragyventus laikotarpius Lietuvos Respublikoje, bet ne išvykimų iš Lietuvos Respublikos ir atvykimų į Lietuvos Respubliką datas, kurios nepatvirtina asmens gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpių, nes Lietuvos Respublikos vidinės sienos yra nekontroliuojamos ir dėl šios priežasties nėra fiksuojamas asmenų judėjimas per vidines Lietuvos Respublikos sienas Šengeno erdvėje. Dėl šios tvarkos ydingumo ir dėl tikslaus pareiškėjos pragyventų laikotarpių Lietuvos Respublikoje tinkamo nustatymo pareiškėja kreipėsi į teismą dėl atitinkamo juridinio fakto nustatymo, nes Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos pareiškėjos pragyventų laikotarpių Lietuvos Respublikoje nenustatė arba nustatė netinkamai tik pagal tokius duomenis, kuriuos turėjo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1946-662/2015 teismas jau buvo nustatęs, kad pareiškėja per 5 metų laikotarpį buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos 1146 dienas, tai yra, daugiau kaipo 3 metus, todėl teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad įrodymų visuma yra nepakankama patvirtinti pareiškėjos prašomiems nustatyti juridinę reikšmę turintiems faktams, o pareiškėjos nurodytos aplinkybės buvo paneigtos Migracijos departamento į bylą pateiktais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Byloje sprendžiamas klausimas, dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) pilietė (b. l. 56, 146). Nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 147, 101,104). 2015-03-20 pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus Palangos grupę su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindu. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos užsieniečių reikalų skyrius 2015-06-15 priėmė sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje neišdavimo R. F. pilietei O. F.“ Nr. (15/5-7)31U-28, kuriuo pareiškėjai O. F. neišdavė Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje (b. l. 146-148). Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė motyvuodamas tuo, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra nepakankama patvirtinti pareiškėjos prašomiems juridinę reikšmę turintiems faktams.
Dėl pareiškėjos reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. F. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) ir dabartiniu metu yra (duomenys neskelbtini).
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.
CK 2.12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Tačiau nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas nepatvirtina, kad asmuo faktiškai ir nepertraukiamai gyvena tam tikru adresu ir neišvyksta iš Lietuvos Respublikos teritorijos ribų daugiau nei nustatyta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 10 dalyje. Taigi nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas neturi įtakos leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukels.
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos O. F. buvimas už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų netruko ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per pastarųjų 5 metų laikotarpį nesudarė daugiau kaip 10 mėnesių laikotarpio.
CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.
Pagal įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ tokius faktus, kaip užsieniečių išvykimo, atvykimo ir nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius nustato Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau-Migracijos departamentas).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2015-03-20 pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindu. 2015-06-15 sprendimu Migracijos departamentas nusprendė neišduoti O. F. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai Migracijos departamentas atsisako išduoti leidimą, turi būti nustatinėjamas ne juridinis faktas, o pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 138 straipsnį Migracijos departamento sprendimas turi būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kaip nustatyta, šia teise pareiškėja pasinaudojo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-05 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. A-1946-662/2015 nustatyta, jog pareiškėja 2010 metais nebuvo Lietuvos Respublikoje 289 dienas, 2011 metais – ne mažiau nei 220 dienų (tikslus skaičiavimas negalimas dėl ne visų VSAT informacinės sistemos duomenų), 2012 metais – 271 dieną, 2013 metais iki 2013 m. liepos 12 d. nebuvo ne mažiau nei 68 dienas (tikslus skaičiavimas negalimas dėl ne visų VSAT informacinės sistemos duomenų), tai yra, vien tik laikotarpiu nuo 2010 iki 2013 m. liepos 12 d. pareiškėja nebuvo Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 848 dienas, t. y. kelis kartus daugiau nei 5 mėnesius, todėl Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja negyveno be pertraukos Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyto laikotarpio (5 mėnesių) ir ginčijamas sprendimas atsisakyti išduoti ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-05-04 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-02-05 sprendimą paliko nepakeistą.
Taigi esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas yra nustatytas Migracijos tarnybos 2015-06-15 sprendimu ir įsiteisėjusiais nurodytais teismų sprendimais, todėl toks juridinis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas negali būti nustatinėjamas.
Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o priėmęs tokį pareiškimą turėjo bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkte nurodytu pagrindu, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atmetė. Tiek atmetus pareiškimą, tiek nutraukus civilinę bylą pareiškėjai atsiranda tos pačios procesinės pasekmės (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Kadangi byla išspręsta iš esmės teisingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas negali būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.