Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, sekretoriaujant K. Stamulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V. ir suinteresuotiems asmenims- nukentėjusiojo J. M. interesus pagal įgaliojimą atstovaujančiam N. M. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros, kaip institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui J. Čivui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pil. V. V., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, išsiskyrusio, V. V. individualios įmonės, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), savininko, kaip neįgalaus asmens, turinčio 50% darbingumą, gyv. (duomenys neskelbtini), teisto du kartus(abu teistumai neišnykę),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015m. birželio 15d. pažeidėjas V. V., neturėdamas žemės sklypo savininko sutikimo ir nustatyta tvarka išduoto leidimo, neteisėtai kasė ir naudojo žvyro-smėlio išteklius, t.y. pil. J. M. priklausančio žemės sklypo(sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančiame karjere adresu: (duomenys neskelbtini), nukasė 9 m ilgio, 4 m pločio ir 4 m aukščio natūralaus grunto šlaito dalį, taip neišsaugodamas augalinio žemės sluoksnio, po ko dėl ko buvo pažeistas vietovei būdingas kraštovaizdis, po ko neteisėtai nukasto žvyro-smėlio išteklius panaudojo bendro naudojimo kelio remontui, ir tokiu būdu savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Žemės gelmių įstatymo 12 str. 1d., 12 str. 4d., 12 str. 8d. ir Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 21 str. reikalavimus, už ką yra numatyta administracinė atsakomybė LR ATPK 51² str. 2d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos-Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovas-pil. J. Čivas teisme palaikė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nurodė, kad dalis atliekų yra užkasta karjere, o kita dalis-kur yra tvarkytas kelias. Atliekų kiekio nustatyti negalima. Galimybės pamatuoti nėra.

Pažeidėjas V. V. teisme atsiprašė ir nurodė, kad gailisi dėl to, kad buvo paimtas smėlis iš pil. M. priklausančio žemės sklypo. Ten buvo pagalių, lentų buvo, todėl kad jų netraiškytų ir nedarytų purvyno, pastumdė į šoną. Smėlis nebuvo panaudotas asmeniškai, tai darė kaimo labui. Jokio statybinio laužo nevežė. Keliukas buvo sudarkytas. Tuo metu nevykdė jokios individualios veiklos. Remdamasis kaimo žmonių prašymu, tvarkė kelią. Klausė kaimo gyventojų, iš kur galima paimti žvyro, nesidomėjo, kam priklauso tas žemės sklypas. Atlikti darbus leidimo neturėjo. Paėmė ne tokį kiekį, koks nurodytas. Išvežė 18 tonų, nes buvo pakrauti 6 automobiliai po 3 tonas. Seniūnas davė žodinį sutikimą vasario mėnesį, kad jis sutvarkytų kelią. Todėl jis atvežė akmenų nuo kelio, tačiau statybinio laužo nevežė nei vienos mašinos. Kai pradėjo tvarkyti keliuką, buvo visko priversta nuo socializmo laikų, buvo krūvos šiukšlių ir plytų. Pripažįsta savo kaltę, kad nežinodamas ėmė smėlį, dėl ko labai gailisi. Tas kelias nėra suformuotas balandžio mėnesį, darbai vyko dešimtimis metų. Keliukas yra nuo 1991 metų. Kelias buvo duobėtas, todėl duobės buvo užpiltos akmenimis iš namų, iš kaimo gyventojų, tačiau statybinio laužo nevežė. Smėlį taip pat vežė iš Smilgių karjero ir iš Versmės karjero. Yra krovinio važtaraščiai. Sekančią dieną vežė seniūnija smėlio ant to keliuko.

Nukentėjusiojo J. M. interesus pagal įgaliojimą byloje atstovavęs N. M. teisme paaiškino, kad žemės sklypą įsigijo jo sūnus iš jo tėvo. Jis į tą sklypą atvažiuoja į du mėnesius vieną kartą. Jo pažįstamas pranešė apie atvažiavusią techniką į sklypą ir kasamą smėlį, traktorių nufilmavo. Šlaitas jau buvo užaugęs augmenija ir jo nesimatė. Nuvažiavęs pamatė, kad yra nukasta. Pasakė, kad veža į Paliepę, matė kelią. Žmonės sakė, kad daromas kelias su seniūno žinia. Po apačia supiltas statybinis laužas buvo, supilti betono gabalai, paskui užpylė žvyrą ir paslėpė. Šiukšlių karjere nematė, gal ir buvo keli pagaliai. Statybinis laužas buvo per visą kelią Paliepės kaime.

Iš nukentėjusiojo J. M. interesus pagal įgaliojimą byloje atstovavusio N. M. pranešimo(b.l. 5) matyti, kad jis 2015 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrai pranešė apie jam priklausančiame žemės sklype savavališkai kasamą žvyrą.

Liudytojas V. J. teisme paliudijo, kad Žalgirių kaime pamatė sunkvežimį, išvažiuojantį iš pil. M. žemės. Traktorius buvo prisikasęs krūvą žvyro. Nufilmavo. Sunkvežimis sustojo, vairuotojas sakė, kad leido seniūnas. Jis paskambino pil. M. ir viską pasakė. Šlaitas nukastas gan stipriai. Buvo nusikasta nuo šlaito žvyras, pasiruošta krūva ateičiai išvežti.

Analogiškus parodymus liudytojas V. J. davė ir apklausos pas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tyrėją metu(b.l. 33), bei pateikė 2015m. birželio 15d. asmeniniu telefonu „ Samsung “ padarytą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas geltonos spalvos ekskavatorius „ New Holland “(b.l. 33-36).

Liudytojas S. S. teisme paliudijo, kad 2015m. balandžio mėn. pabaigoje tarp jo ir V. V. įvyko pokalbis. V. V. informavo, kad daro kelią į Paliepės kaimą ir jie aptarė kelio darymą. Į kaimą įvažiavimas iš vienos pusės yra normalus. Šalia kaimo buvo įmonė RSV, savininkas uždarė vartus ir neleido važiuoti, žmonės patys įrengė gruntinį kelią, kad būtų trumpiau važiuoti į Deltuvos kaimą. V. V. informavo, kad jis ant to kelio veža akmenis ar laužą kažkokį. Jam susidarė įspūdis, kad tai kažkoks statybinis „ gruzas “, mano, kad ten buvo ne tik akmenys, bet ir betono luitai. Viskas vyko labiau į pavasarį. Ten buvo sunkiai išvažiuojamas kelias. Sakė Vladui padaryti taip, kad žmonės galėtų pravažiuoti. Nebuvo jokių raštiškų susitarimų.

Analogiškus parodymus liudytojas S. S. davė ir apklausos pas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tyrėją metu(b.l. 38, 39).

Liudytojas R. D. teisme paliudijo, kad V. V. prašė pakrauti žvyrą, sakė, kad suderinta su seniūnu. Ten duobės buvo iškastos, tai sukasė ir užlygino. Šiukšlės trukdė pravažiuoti. Kažkiek šlaitas buvo nukastas, ten buvo pabyrėję, kasė nuo apačios. Kažkiek šlaitas pavirto, net nenubyrėjo augalinis sluoksnis nuo viršaus. Pakrauta buvo 5 mašinos. Gal ir galėjo būti, kad prikrovė 10 tonų, nežino to svorio. Kiek atvežė žvyro, tiek ir išlygino. Prieš tai, ar buvo kas atvežta, negali pasakyti. Ant kelio buvo akmenų, matėsi, kažkokių plytų, gal betono.

Liudytojas E. O.-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK pareigūnas teisme paliudijo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl žvyro, priklausančio pil. M., kasimo. 2015m. birželio 26d. lankėsi karjere. Toliau nuo tos vietos, kur įvažiavimas, buvo lyg tai automobilių detalių. Šiaip šiukšlių nesimatė. Važiuojant keliuku iš pradžių buvo statybinio laužo, o paskui užpilta smėlio. Paskaičiavo, kad kubinis metras apie 1,7 tonos. Buvo matyti ir viršuj per smėlį ir šonuose, kad buvo akmenų, buvo plytų akytų, plytelių, betono buvo. Kai kas matėsi per smėlį. Yra nuotraukos padidintos. Kiek ten pripilta statybinio laužo, neskaičiavo, ten ir reljefas nėra vienodas.

Patikslintas gamtai padarytos žalos paskaičiavimas patvirtina, kad žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nukastas 9 m ilgio, 4 m pločio ir 4 m aukščio reljefo šlaitas, kurio ilgis 5,5 m, pažeidžiant daugiau kaip 50 procentų, ko pasekoje buvo sunaikinta čia augusi pieva ir reljefas. Žala aplinkai paskaičiuota pagal „ Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodiką “, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014m. kovo 12d. įsakymu Nr. D1-269, kurios dydis yra 2.930,03 Eur.(b.l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas(b.l. 10, 11) patvirtina, kad pagal pareiškėjo-pil. N. M. pareiškimą dėl savavališko žvyro kasimo Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK 2015m. birželio 16d. buvo atlikti procesiniai veiksmai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015m. birželio 26d. buvo apžiūrėtas žemės sklype esantis karjeras ir išmatuoti nukastos šlaito dalies kraštai pagal senąjį reljefą, nufotografuoti ir nubraižyta schema(b.l. 21-26).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2015m. birželio 26d. buvo apžiūrėtas lauko keliukas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis yra užpilta statybiniu laužu, per visą keliuko ilgį bei ant viršaus yra užpiltas smėlis, matyti išlindę akmenys(b.l. 27-31).

LR ATPK 284 str. 1d. nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal LR ATPK 257 str. teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas vertina surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes, įrodymų šaltinių patikimumą.

Dėl atsakomybės pagal LR ATPK 51² str. 2d.

LR ATPK 51² str. 2d. numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nėra atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nėra priimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kituose teisės aktuose nustatytus aplikos apsaugos reikalavimus.

Pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, o šio įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Vienas iš tokių įstatymų yra LR Žemės gelmių įstatymas(toliau-Žemės gelmių įstatymas), kurio 12 str. 1d. yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o pagal to paties straipsnio 8 dalį, žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms(ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo(b.l. 14, 15) matyti, kad žemės sklypas( kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini),nuosavybės teise priklauso pil. J. M., kuris 2009m. rugsėjo 21d. įgaliojimu, galiojančiu dešimt metų, yra įgaliojęs savo tėvą-pil. N. M. atstovauti jo interesus, tame tarpe ir susijusius su minėtu žemės sklypu(b.l. 16-20). Pažeidėjas V. V. neneigia, kad aukščiau minėto žemės sklypo savininko sutikimo ir leidimo kasęs smėlį(žvyrą), t.y. žemės gelmių išteklius, kuriuos panaudojo kelio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tvarkymui. Šią aplinkybę patvirtino ir teisme apklaustas ir nukentėjusiojo J. M. interesus pagal įgaliojimą byloje atstovavęs N. M.. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagal žemės sklypo savininko-pil. J. M. įgalioto atstovo-byloje atstovavusio N. M. pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smėlio(žvyro) vagystės fakto, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 3d.(b.l. 62). Pažeidėjas V. V. Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo bei sutarties dėl išteklių naudojimo teismui nepateikė, teisme patvirtindamas, kad tokio leidimo neturėjo.

Nors pažeidėjas V. V. nesutinka su administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais nukasto 9 m ilgio, 4 m pločio ir 4 m aukščio šlaito išmatavimais, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę nepateikė. Be to, šie išmatavimai iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiais išmatavimais, užfiksuotais atliekant įvykio vietos apžiūrą(b.l. 21-24), todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais duomenimis. Be to, LR ATPK 51² str. 2d. įtvirtinta pažeidimo sudėtis yra formali ir atsakomybę užtraukia jau vien pačių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas.

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad pažeidėjas V. V., iškasdamas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą 9 m ilgio, 4 m pločio ir 4 m aukščio natūralaus grunto šlaito pil. J. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), dalį, neteisėtai kasė ir naudojo žvyro-smėlio išteklius, neturėdamas žemės sklypo savininko sutikimo ir nustatyta tvarka išduoto leidimo, t.y. vykdydamas šią ūkinę veiklą, pažeidė LR Žemės gelmių įstatymo 12 str. 1d., 12 str. 4d. ir 12 str. 8d. ir LR Žemės įstatymo 21 str. įtvirtintas žemės naudotojo pareigas, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51² str. 2d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos LR Žemės gelmių įstatymo 12 str. 2, 4 ir 7d.d. iš kaltinimo yra šalintinos, kaip nesusijusios su padarytu administraciniu teisės pažeidimu. Taip pat iš kaltinimo yra šalintina ir LR Žemės gelmių įstatymo 12 str. 3d., kadangi ši dalis nuo 2014m. liepos 01d. yra netekusi galios( LR 2014m. birželio 19d. įstatymo Nr. XII-960 redakcija).

Dėl LR ATPK 51³ str. 1d. ir 51³ str. 5d. numatytų pažeidimų

Pažeidėjui V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis 2015m. birželio mėn. pil. J. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), neleistinoje vietoje užkasė nenustatytą kiekį atliekų bei atvežė ir bendro naudojimo kelio remontui panaudojo statybinių medžiagų laužą, neturėdamas atliekų tvarkytojo licencijos, ko pasekoje buvo teršiama aplinka. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidėjas V. V. pažeidė ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011m. gegužės 03d. įsakymu Nr. D1-368(toliau-Atliekų tvarkymo taisyklės), 31 ir 36p.p. reikalavimus. Pažeidėjo V. V. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuoti pagal LR ATPK 51³ str. 1d. ir 51³ str. 5d.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 31 punktą atliekų surinkimo ir(ar) vežimo veikla gali verstis tik Atliekų tvarkymo taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka užregistruota įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, o pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 36 punktą, atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidėjas V. V. vertėsi atliekų surinkimo ir(ar) vežimo veikla administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu, nėra pateikta. Be to, duomenų apie tai, kad būtent pažeidėjas V. V. į pil. J. M. priklausantį žemės sklypą, esantį adresu: Žalgirių km., Deltuvos sen., Ukmergės raj., vežė atliekas, byloje taip pat nėra.

Pažymėtina, kad pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 punktą šios taisyklės taikomos atliekų turėtojams ir atliekų tvarkymo įmonėms. Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nurodyta, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. Šių taisyklių 6 punkte įtvirtinta pareiga atliekas rūšiuoti, laikinai laikyti, surinkti, vežti ir apdoroti taip, kad atliekos nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Pažeidėjas V. V. neneigia, kad kelio, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), tvarkymui panaudojo akmenis. Teisme apklaustas liudytojas S. S.-Ukmergės raj. Deltuvos sen. seniūnas patvirtino, kad žmonės patys įrengė gruntinį kelią, kuris buvo sunkiai išvažiuojamas, V. V. jį informavo, kad ant to kelio veža akmenis ar statybines atliekas. Byloje esantis 2012m. vasario 06d. Paliepės kaimo gyventojų kolektyvinis prašymas patvirtina, kad gyventojai prašė seniūno leisti savo jėgomis tvarkytis keliuką nuo UAB „ Sarpas “ iki Paliepės kaimo. Seniūnas patvirtino, kad su V. V. žodžiu aptarė minėto kelio tvarkymą ir dar 2015 m. balandžio men. V. V. jį informavo apie minėto kelio tvarkymą. Iš pateiktų fotonuotraukų, darytų 2015m. rugpjūčio 19d., matyti, kad kelias yra tvarkingas(b.l. 51). Požymių apie tai, kad aplinka būtų užteršta nepavojingomis atliekomis, nėra.

Pabrėžtina, kad tiek LR ATPK 51³ str. 1d., tiek 51³ str. 5d. numatytų pažeidimų sudėtys yra materialios, t.y. atsakomybei pagal šio straipsnio nurodytas dalis kilti būtina nustatyti, kad pažeidus atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, o atsakomybė LR ATPK 51³ straipsnio atskirose dalyse yra diferencijuojama pagal atliekų kiekį. Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidėjas V. V. neleistinoje vietoje užkasė nenustatytą kiekį atliekų ir bendro naudojimo kelio remontui panaudojo statybinių medžiagų laužą. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos-Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovas-pil. J. Čivas teisme patvirtino, kad atliekų kiekio nustatyti neturi galimybės.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010m. birželio 18d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-781/2010; Vilniaus apygardos teismo 2014m. spalio 16d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1066-195/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014m. spalio 06d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1093-387/2014).

Išnagrinėjus bylos aplinkybes ir ištyrus bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog byloje nėra įrodyta, kad pažeidėjas V. V. pažeidė ir Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, ko pasekoje nepavojingomis atliekomis buvo užteršta aplinka, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 51³ str. 1d. ir 51³ str. 5d., pažeidėjo V. V. atžvilgiu yra nutrauktinaLR ATPK 250 str. 1p. ir 287 str. 1 d. 2p. pagrindu.

Nors duomenų apie pažeidėjo V. V. baudimą administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus aplinkos apsaugos srityje, byloje ir nėra, tačiau, skiriant nuobaudą už LR ATPK 51² str. 2d. padarytą pažeidimą, atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjas praeityje ne vieną kartą yra buvęs teistas asmuo, teistumai neišnykę. Visa tai ne tik neigiamai charakterizuoja pažeidėjo V. V. asmenybę, bet ir sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, pažeidėjas V. V. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino savo kaltę dėl neteisėtai vykdytos ūkinės veiklos, t.y. žvyro-smėlio išteklių kasimo privačioje žemėje ir panaudojimo, neturint žemės sklypo savininko sutikimo ir nustatyta tvarka išduoto leidimo, ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų neteisėtų veiksmų, kas lengvina pažeidėjo atsakomybę. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų aplinkai padarytos žalos dydį ir į paties pažeidėjo V. V. asmenybę, pažeidėjui, kaip iš dalies darbingam ir ne vieną kartą buvusiam teistam asmeniui, už padarytą administracinį teisės pažeidimą pažeidimą yra paskirtina nuobaudos rūšis-bauda, pagal LR ATPK 30² str. numatytas baudos skyrimo taisykles paskiriant didesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 51² str. 2d., 224 str., 250 str. 1p., 286 str., 287 str. 1d. 2p., 302²-302⁴ str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paskirti V. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 51² str. 2d. 400,- Eur.(keturių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pil. V. V. atžvilgiu pagal LR ATPK 51³ str. 1d. ir 51³ str. 5d. nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjui V. V., kad bauda turi būti sumokėta per 40(keturiasdešimt) dienų į LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT60 4010 0429 0000 0057 AB „ DNB bankas “, banko kodas 40100, nuo nutarimo nuorašo įteikimo jam dienos, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.3.-1019-517/2015m. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą, po vieną nutarimo egzempliorių pasiunčiant pažeidėjo-pil. V. V., gyv. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotų asmenų-nukentėjusiojo J. M. interesus pagal įgaliojimą atstovaujančio N. M., gyv. (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros, kurios buveinė yra adresu: Vilniaus gt. Nr. 140, Ukmergės m., žiniai.