Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Marijampolės apskrities vyriausiasiojo policijos komisariato atstovei K. G. (nuotoliniu būdu per Zoom),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos L. R. skundą dėl 2024-12-20 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau ir Institucija) priimto nutarimo Nr. 56-ANR_N277-2024, nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 72 str. 3 d. panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 56-ANR_N277-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini) buvo nutarta administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti, kadangi (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų darbuotojų atžvilgiu veikoje nėra administracinio nusižengimo numatyto LR ANK 72 str. 3 d. sudėties.

Nutarimu konstatuota, kad 2024-06-27 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate buvo gautas L. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškimas, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose neprižiūrimas sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Apklausiama L. R. nurodo, kad 2024-06-27 apie 13.00 val. atvykus į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, pastebėjo, kad ant sūnaus A. R. abiejų ausų išplito žaizdelės, ausys buvo pleiskanotos, taip pat pakaušyje žaizdelę, kuri buvo pleiskanota. Taip pat pastebėjo, kad ant kojos mėlynė, nes vaiko teigimu, kitas globotinis ant kojos užmetė dviratį. Apie minėtą situaciją informavo darbuotoją, kuri paaiškino, kad pats sūnus nesiprausia, atsisako eiti pas daktarus. Taip pat prieš tai apie 2024-06-20 grįžus A. R. iš Kauno klinikų pastebėjo žaqisdeles, apie kurias sūnus paaiškino, kad tai uodų įkandimai, kuriuos jis nusikasęs.

Buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) globos namų socialine darbuotoja L. G., kuri paaiškino, kad globos namuose nuo 2024-03-29 gyvena A. R., kuris pradėjęs gyventi iš kart elgėsi agresyviai, manipuliuoti darbuotojais, ypač tais atvejais kai reikdavo susitvarkyti, nusiprausti. A. R. kambaryje gyveno dviese su kitu globotiniu. Apie tai, kad 2024-06-27 į globos namus buvo atvykus L. R., A. R. mama, šį žinojo. L. R. atvyko agresyviai nusiteikusi, pradėjo priekaištauti darbuotojams dėl neprižiūrimo sūnaus. L. G. teigimu globos namuose yra sudarytos sąlygos palaikyti higieną ir švarą, tačiau A. R. išreiškus pastabą dėl higienos į jas nereaguodavo. Pradėdavo piktybiškai elgtis, nesiprausdavo, specialiai krapštydavo žaizdas, neplaudavo rankų, krauju tepdavo globos namų sienas. A. R. kiti globos namų vaikai neskriaudžia ir nemuša, į jį nekreipia dėmesio, kadangi pats savo elgesiu provokuodavo kitus gyvenančius vaikus.

2024-08-01 gautame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Marijampolės apskr. vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje, specialistų teigimu pats A. R. nieko nenorėjo aiškinti.

2025-01-16 teismui persiųstas pareiškėjos L. R. skundas, kuriame nurodoma, kad jai jos sūnus A. R. pasakojo, kad niekas su juo prieš tai nekalbėjo, kad jam būtų reikėję vykti pas gydytojus. Netgi tą pačią dieną buvo pati L. G. buvo nustebusi ir pateikė jai klausimą – „o ar reikėjo kreiptis pas gydytojus“. Ji atsakė, kad žinoma, kad reikėjo, tada jai buvo pasakyta, kad gerai, paskambins.

Administracinio nusižengimo teisena pradėta 2024-06-27 gavus L. R. pareiškimą, dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose neprižiūrimas sūnus A. R., gim. (duomenys neskelbtini).

2025-01-08 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje, buvo gautas L. R. skundas, kuriuo ji nesutinka dėl priimto nutarimo Nr. 56-ANR_N-277-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, registruotas policijos dokumentų valdymo sistemoje Nr. 64-AP-44.

ANK 72 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų, įstaigų ir įmonių, kurios prižiūri vaiką, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ANK 72 str. 3 d. administracinėn atsakomybėn asmuo yra traukiamas už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko interesais pagal Vaiko teisių konvenciją, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą pripažįstama vaiko teisė turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, būti apsaugotam nuo žiauraus elgesio, fizinio ir psichologinio smurto.

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje „2024-07-01 gautas VšĮ „Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro“ raštas „Dėl informacijos pateikimo“, reg. Nr. 12GD-6450, kuriame nurodoma, kad A. R. buvo konsultuojamas 3 kartus: 2024-04-12, 2024-05-17, 2024-06-10. Į konsultacijas atlydėtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės.

Globėjas bendradarbiauja su gydytoja, vykdo rekomendacijas, tačiau vaiko emocinę būseną išbalansuoja bendravimas su mama, po ko vaikas tampa agresyvus, nenuspėjamo elgesio.

Nestebėta smurto naudojimo ar nepriežiūros požymių. Skyriuje 2024-07-05 gautas Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK pranešimas (reg. 12GD-6623), kuriame nurodoma, kad 2024-07-04 d. apie 10:00 val. adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, A. R. žodiškai sukonfliktavo su globos namų darbuotoja ir globotinėmis, ko pasėkoje iš virtuvėje, esančios spintelės pasiėmė du peilius, kiekvienoje rankoje laikydamas po peilį, demonstratyviai mosavo šiais, prieš socialinę darbuotoją. A. R. dėl nežinomų priežasčių išmetė peilius ant grindų bei pabėgo iš globos namų. Apie 12:00 val. A. R. vėl grįžęs į globos namus, globojamos mergaitės E. A. kambaryje pradėjo kelti konfliktinę situaciją, dėl ko susistumdė su E. A. Į konfliktą įsitraukė ir kitos globotinės: E. B. su E. R. G. išskyrė socialinė darbuotoja. Atvykę greitosios pagalbos medikai apžiūrėjo asmenis, A. R. dėl galimai sutrikusios psichikos buvo pristatytas į Vilkaviškio ligoninės vaikų priėmimo skyrių, akivaizdžių sužalojimų šiam nenustatė, po apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai.“

Su skundu nesutinka, kadangi matyti, kad vaiko atstovai pagal įstatymą, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ patiria sunkumų, dėl kurių negali užtikrinti tinkamo vaiko poreikių patenkinimo, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, pagal galimybes stengiasi keisti situaciją. Todėl vadovaujantis ANK 565-1 str. 1 d. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo numatyto ANK 72 str. 3 d. sudėties.

Institucijos nuomone, 2024-12-20 nutarimas Nr. 56-ANR_N-277-2024 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 617 – 619 straipsniais, todėl su L. R. skundu nesutinka. Vadovaujantis ANK 642 str. 1 d. 1 p. prašome 2024-12-20 nutarimą Nr. 56-ANR_N277-2024 nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną palikti nepakeistą ir L. R. skundo netenkinti.

Institucijos atstovė atsiliepime nurodytą poziciją palikė atsiliepime nurodytais motyvais.

Pareiškėja L. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jos nuomone globos įstaiga nesiskiria niekuo nuo tėvų, jie privalo užtikrinti globotinio medicininę priežiūrą, tačiau tai nebuvo užtikrinta. Kalbama apie jos sūnų A. R., o laikini globėjai (duomenys neskelbtini). Lanko vaiką kiekvieną savaitę. Tąsyk lankė vaiką globos namuose, jis buvo atvykęs iš ligoninės. Dar buvo kažkas ant ausų labai nežymiai, tačiau jie kalbėjosi labai trumpai, nes nebuvo pasimatymų diena. Ji paklausė, kas jam čia prie ausų, tai niekas negalėjo pasakyti, sakė, kad gal čia uodų įkandimas, gal dar kažkas. Bet atvykusi vėliau rado visiškai prastoje būklėje. Ausys jau buvo pažengusios, labai pūliavo, vaikas buvo nešvarus. Matėsi, kad vaiko niekas nepristatė į gydymo įstaigą, nes klausė vaiko ir klausė įstaigos darbuotojų, tai jai sakė, kad ji žino pati, kaip vaiką sunku pristatyti pas gydytojus. Tačiau tai nuo atsakomybės neatleidžia – yra vaikas, yra atsakingi asmenys, kurie privalo bet kokiu atveju pasirūpinti vaiku ir jo sveikatos būkle. Vaikas turėjo konfliktinių situacijų globos namuose, buvo nesutarimų ir vaikas nemokėjo valdyti emocijų ir jos manymu jis buvo išvežtas į gydymo įstaigą tam, kad nurimtų. Viskas vyko 2024 m. birželio 27 d. Prieš tai matė vaiką prieš keturias ar penkias dienas, nedaugiau, kaip savaitę laiko.

Teismui pateiktame L. R. vaizdo įraše užfiksuota, kad L. R. kalbina vaiką, klausia jo iš kur pas jį atsiradę sužalojimai. Kalba su globos įstaigos darbuotojais, reikalauja iškviesti medikus, po to bendrauja su medikais.

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai), tačiau teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu (ANK 5 straipsnio 1 dalis), kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

ANK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors ir nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas vaiko apsaugos principas reikalauja, kad visur ir visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, kad yra draudžiama bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tačiau negalima visais atvejais reikalauti, kad vaiko priežiūra būtų absoliuti ir nereikalaujant pastangų ir iš pačio vaiko.

Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje duomenų, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, padarė fizinį ar psichinį vaiko žalojimą ar kitokį vaiko teisių pažeidimą. Vaikas gydymo įstaigoje prieš įvykį buvo konsultuojamas 3 kartus: 2024-04-12, 2024-05-17, 2024-06-10. VšĮ „Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras“ pateikė informaciją, kad vaikas į konsultacijas atlydėtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės. Globėjas bendradarbiauja su gydytoja, vykdo rekomendacijas, tačiau vaiko emocinę būseną išbalansuoja bendravimas su mama, po ko vaikas tampa agresyvus, nenuspėjamo elgesio. Nestebėta smurto naudojimo ar nepriežiūros požymių.

Taigi dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 3 dalyje, požymių. Vien tik tai, kad tam tikrus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų veiksmus vaiko motina vertina kaip neteisėtus ir pažeidžiančius jos sūnaus teises bei teisėtus interesus, nesudaro pagrindo traukti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybėn, nenustačius minėto administracinio teisės nusižengimo požymių.

Apibendrindamas teismas pažymi, jog kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo turinio, Institucija, prieš priimdama Nutarimą, atliko vaiko situacijos vertinimą, išklausė vaiko įstatyminių atstovų (motinos), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų paaiškinimus, taip pat užfiksavo paties vaiko nuomonę, tačiau nepriklausomai nuo atliktų veiksmų visumos, nesurinkta pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai. Vien tik tai, kad pareiškėja nurodo nesutinkanti su Nutarimu, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas, ištirtas neobjektyviai, pažeidžiant mažamečio vaiko interesus, nesudaro pagrindo naikinti priimto Nutarimo.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta aukščiau, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nei jas vertinant atskirai, nei vertinant jų visumą, nepagrindžia skundžiamo Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Esant šioms aplinkybėms, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos K. G. 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, šio nutarimo naikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-643 straipsniais, teismas

nutaria:

L. R. skundo netenkinti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos K. G. 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 56-ANR_N277-2024, ROIK: 24246922538, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.