Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2-47/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2-47/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė
Pareiškėjas
V. P.
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-47/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 126.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Balt-Energo Group“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1028-413/2011, kuria patvirtintas pareiškėjo V. P. (V. P.) finansinis reikalavimas, uždarosios akcinės bendrovės „Balt-Energo Group“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi iškėlė UAB „Balt-Energo Group“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, o 2011 m. birželio 30 d. apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. P. 2010 m. sausio 7 d. kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas patvirtinti jo 1 760 928 Lt finansinį reikalavimą UAB „Balt-Energo Group“ bankroto byloje, nurodydamas, kad pasirašė su atsakovu atlygintiną laidavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo laiduoti AB „Ūkio bankas“ už atsakovą 25 500 000 USD suma, o atsakovas – išmokėti 2 procentų atlygį nuo laiduojamos sumos, t. y. 510 000 USD (1 760 928 Lt) (1 b. t., 4 l.).

Atsiliepimas

Atsakovas BUAB „Balt-Energo-Group“ pareiškė prieštaravimus (1 b. t., 5-6 l.), nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė jo reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, bankrutuojanti įmonė tokių dokumentų neturi, o Lietuvos Generalinėje prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti, ar V. P. nepasisavino ir neišvaistė UAB „Balt-Energo-Group“ turto, veikdamas kaip faktinis bendrovės direktorius.

2010 m. lapkričio 12 d. pareiškėjas patikslino savo reikalavimus ir prašė patvirtinti 1 018 140,01 Lt finansinį reikalavimą (1 b. t., 68-69 l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino V. P. 1 018 140,01 Lt finansinį reikalavimą UAB „Balt-Energo Group“ bankroto byloje (1 b. t., 187-189 l.).

Nurodė, kad 2008 metų sausio 15 d., 2008 m. sausio 24 d., 2008 m. vasario 14 d. ir 2008 m. balandžio 30 d. vekseliais pareiškėjas A. P. laidavo AB „Ūkio bankas“ už atsakovo UAB „Balt Energo Group“ prievolių įvykdymą (kredito grąžinimą), 50 907 000,50 Lt sumos, be to, pareiškėjas atliko tarpininko vaidmenį, atsakovo komerciniuose sandoriuose su trečiaisiais asmenims, o laidavimo sutartimi šalys susitarė dėl santykių, kurie tiesiogiai susiję su pareiškėjo laidavimu atsakovo išduotuose vekseliuose.

Teismo teigimu, iš šalių bei liudytojų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas nebuvo UAB „Balt Energo Group“ darbuotojas, jos valdymo organų narys, byloje nenustatyta, kad jis būtų turėjęs įsipareigojimų šiai įmonei, todėl mažai tikėtina, jog pareiškėjas, būdamas pakankamai išsilavinęs, atidus ir rūpestingas asmuo, neturintis santykių su įmone, be atlygio laiduotų už įmonės labai didelius finansinius įsipareigojimus. Be to, teismas pažymėjo, kad liudytoja A. D. patvirtino, jog ant laidavimo sutarties kopijos yra įmonės antspaudas, kurį turėjo tik įmonės direktorė, o šios aplinkybės neginčijo ir liudytoja O. B..

Teismas sprendė, jog, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, įrodinėjimo sąsajumo taisykle, daugiau tikėtina pareiškėjo nurodomus faktus buvus, nei jų nebuvus, todėl pagal laidavimo sutarties 2.1.5 punktą atsakovui įsipareigojus mokėti pareiškėjui 2 procentų atlygį nuo laiduojamos sumos, tvirtintinas pagrįstas pareiškėjo finansinis reikalavimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas BUAB „Balt Energo Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje (1 b. t., 192-194 l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškai ir išsamiai neištyręs ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, tarp jų – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Vilniaus apygardos Valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2010-09-27 rašto Nr. 25/3-21-5490, 2011-03-31 rašto Nr. 25/10-1-18-5470, nurodytos institucijos 2011-09-29 pranešimo, atsakovo visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų (2007 – 2008 m.), pareiškėjo atsiliepimo į ieškinį, pateikto civilinėje byloje Nr. 2-678-153/2010, taip pat liudytojų A. D. bei O. B. parodymų, kuriuose nurodyta, jog nebuvo sudaryta ginčo laidavimo sutartis, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Bylos duomenimis, pareiškėjas nepateikė laidavimo sutarties originalo ne todėl, kad jis nėra išlikęs, bet todėl, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta. Kadangi nėra dokumento originalo, kurio kopija neturėjo būti teismo vertinama, o jos pagrindu negalėjo būti patenkintas pareiškėjo finansinis reikalavimas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas V. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (2 b. t., 4-6 l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimą ir taikymą. Pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog su pareiškėju buvo atsiskaityta už laidavimo paslaugas, o liudytojos O. B., V. B. ir D. P. patvirtino, jog pareiškėjas nebuvo įmonės darbuotojas ar jos valdymo narys, taip pat paminėtos liudytojos nenurodė kito teisinio pagrindo, dėl ko pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, sutiko laiduoti už atsakovą tokia didele suma. Juolab kad jam pagal dalį vekselių (6 048 249,97 USD), kaip laiduotojui, yra pareikštos pretenzijos Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1028-413/2011. Pareiškėjo teigimu, aukščiau nurodytų liudytojų parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, abejotini, dėl ko vertintini kritiškai; beje, nėra aišku, ar visa įmonės dokumentacija buvo perduota FNTT.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią teismas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011, 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011, 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011).

Be to, kasacinio teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas ir vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009).

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas pažeidė aukščiau nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, neištyręs įrodymų viseto ir neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, bei padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, nepagrįstai patvirtino pareiškėjo V. P. finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Balt-Energo Group“ bankroto byloje, todėl negalima palikti galioti skundžiamos teismo nutarties.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2008 metų sausio 15 d., 2008 m. sausio 24 d., 2008 m. vasario 14 d., 2008 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. vasario 27 d. vekseliais pareiškėjas V. P. laidavo AB „Ūkio bankas“ už atsakovo UAB „Balt Energo Group“ prievolių įvykdymą (kredito grąžinimą) (1 b. t., 43-47, 68-69 l.), kad pareiškėjas atliko tarpininko vaidmenį, atsakovo komerciniuose sandoriuose su trečiaisiais asmenims (1 b. t., 54 l.), bei tai, kad pareiškėjas nebuvo įmonės darbuotojas ar jos valdymo organų narys, tačiau suklydo, nurodydamas, jog pateikta 2009 m. balandžio 27 d. laidavimo sutarties kopija įrodo pareiškėjo 1 018 140 Lt reikalavimo teisę į atsakovą.

Pagal CPK 202 straipsnį, jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitokių išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nurodytais atvejais įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti dėl įrodymų įrodomosios galios, kuria naudodamasis, teismas privalo vadovautis teisingumo protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktą nepatvirtintą laidavimo sutarties kopiją, ir teigdamas, jog tokia sutartis buvo sudaryta, bei jos pagrindu patvirtindamas pareiškėjo finansinį reikalavimą, be pagrindo neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, tarp jų - aplinkybės, kad nėra kitų (tarp jų – rašytinių) įrodymų, patvirtinančių atlygintinės laidavimo sutarties sudarymą (CPK 176 str., 178 str., 185 str., 202 str.).

Bylos duomenimis, paminėta „sutartis“ (net ir jos kopija) nebuvo perduota atsakovo bankroto administratoriui, ji neįtraukta į įmonės finansinių duomenų apskaitą, pareiškėjas pareiškime bankroto administratoriui, taip pat teismo posėdžių metu teigė neturįs ginčo sutarties originalo, kadangi FNTT darbuotojai poėmio metu ją paėmė iš pareiškėjo darbo kabineto (1 b. t., 4 l.), tačiau, FNTT Vilniaus apskrities skyriaus 2010 m. rugsėjo 27 d. rašto Kauno apygardos teismui duomenimis, tarp dokumentų, paimtų ikiteisminio tyrimo metu, nėra atlygintinės paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir atsakovo direktorės O. B. (1 b. t., 5-7, 14, 50 l.); be to, FNTT Vilniaus apskrities skyrius 2011 m. kovo 31 d. raštu informavo teismą, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą (tyrimo metu paimtų atsakovo dokumentų ir kompiuterių apžiūras), nebuvo gauti duomenys apie asmeninį susirašinėjimą tarp pareiškėjo ir atsakovo direktorės O. B., susijusių su Laidavimo sutartimi, ir nepateikė duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį (1 b. t., 144, 173 l.).

Liudytojos O. B. (buvusi atsakovo direktorė) parodymais teismo posėdyje, ji, vadovaudama įmonei, vykdė pareiškėjo nurodymus, tačiau ginčo sutarties nerengė ir jos nepasirašė, o pareiškėjo laidavimas buvo neatlyginis (1 b. t., 64-66, 109-115 l.). Be to, liudytoja V. B. (buvusi atsakovo buhalterė) teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas faktiškai veikė įmonės vardu, nors atsakovo direktorė buvo O. B., kad ji nėra mačiusi ar gavusi nei ginčo laidavimo sutarties, nei jos pagrindu pareiškėjo atsakovui išrašytų sąskaitų – faktūrų, įmonės apskaitoje nebuvo įtrauktas ir atsakovo įsiskolinimas pareiškėjui (1 b. t., 115-119 l.), o liudytoja A. D. (įmonės akcininkė) parodė, jog pareiškėjas buvo neformalus įmonės vadovas, jos žiniomis, jis laidavo už atsakovą neatlygintinai, ji nėra mačiusi ginčo sutarties, nors visas įmonės sutartis buvo peržiūrėjusi, be to, kreditai, už kuriuos laidavo pareiškėjas, nebuvo grąžinti (1 b. t., 119-123 l.).

Beje, ginčo finansinį reikalavimą bankroto administratoriui pareiškėjas buvo pareiškęs 2010 m. sausio 7 d., o laidavimo sutarties kopiją pateikė teismui tik 2011 m. sausio 24 d. teismo posėdžio metu (beveik po vienerių metų), nurodęs, jog paminėtos sutarties kopiją jis rado savo pašto dėžutėje (1 b. t., 94-100 l.), be to, civilinėje byloje dėl pripažinimo negaliojančia pareiškėjo ir jo sutuoktinės turto pasidalijimo sutarties, išnagrinėtoje Kauno apygardos teisme, jis yra nurodęs (1 b. t., 130-133 l.), jog nėra sudarytos rašytinės laidavimo sutarties tarp atsakovo ir pareiškėjo; aplinkybė dėl nebuvimo atskiros rašytinės laidavimo sutarties nurodyta ir Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. sprendime, priimtame paminėtoje civilinėje byloje Nr. 2-678-153/2010.

Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad atsakovo vekseliai AB „Ūkio bankas“ yra užtikrinti pareiškėjo laidavimu, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog tarp atsakovo ir pareiškėjo buvo sudaryta atlygintinė laidavimo sutartis. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, tuo atveju, kai vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas užtikrinamas laidavimu, laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje išreiškiamas žodžiu „laiduota“ arba kitu atitinkamu įrašu bei laiduotojo parašu, laidavimu laikomas ir laiduotojo parašas pirmoje vekselio pusėje. Taigi, laiduojant už vekselį, nesudaroma atskira laidavimo sutartis. Juolab kad nagrinėjamu atveju vekseliuose nenurodyta, jog pareiškėjas laiduoja pagal atlygintinę laidavimo sutartį.

Be to, apygardos teismas, pripažinęs, jog atlygintinė laidavimo sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu patvirtinęs pareiškėjo finansinį reikalavimą, netyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktos Laidavimo sutarties kopijos, kuria pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, turinio. Paminėtos sutarties kopijos 2.1.5. punkte nurodyta atsakovo pareiga išmokėti laiduotojui 2 procentų nuo laiduojamos sumos dydžio atlygį, pagal laiduotojo pateiktas sąskaitas; išmokamo atlygio suma paskaičiuojama nuo sumos, gautos ir grąžintos pagal paprastąjį neužprotestuotą vekselį (1 b. t., 94-97 l.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs atsakovui sąskaitas, kurių apmokėjimo terminą pastarasis būtų praleidęs, ar kad būtų apmokėjęs (grąžinęs) vekselį.

Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pareiškėjas neįrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumo, tokių įrodymų jis nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog pareiškėjas turi jo nurodytą reikalavimo teisę atsakovui teismo nurodytos atlygintinės laidavimo sutarties pagrindu, ir be pagrindo patvirtino pareiškėjo finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje (CPK 176 str., 178 str., 185 str., 314 str.).

Dėl pasakyto panaikintina pirmosios instancijos teismo nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės, netenkinant pareiškėjo prašymo patvirtinti jo 1 018 140,01 Lt finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti pareiškėjo V. P. prašymo patvirtinti jo 1 018 140,01 Lt finansinį reikalavimą atsakovo BUAB „Balt-Energo Group“ bankroto byloje.

TeisėjaiAlgirdas Gailiūnas Danutė GasiūnienėAudronė Jarackaitė