Kauno apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Balt Energo Group“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi UAB „Balt-Energo-Group“ iškelta bankroto byla.

Bankrutuojančios UAB „Balt-Energo-Group“ administratorius pareiškė prieštaravimus, nurodydamas, kad ieškovas nepateikė jokių jo reikalavimus pagrindžiančių dokumentų, bankrutuojantį įmonė tokių dokumentų neturi, Lietuvos Generalinėje prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas siekiant nustatyti, ar V. P. nepasisavino ir neišvaistė UAB „Balt-Energo-Group“ turto veikdamas kaip faktinis bendrovės direktorius. Įtarimams nepasitvirtinus ir ieškovui pateikus papildomus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimo teisę, jo prašymas galėtų būti svarstomas iš naujo (b.l. 5-7).

Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovo V. P. prašomo patvirtinti ir atsakovo ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nutarta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (b.l. 8).

Nagrinėjant bylą teisme, ieškovas patikslino savo reikalavimus ir prašė aptvirtinti bankroto byloje 1 018 140,01 Lt kreditorinį reikalavimą (b.l. 68-69).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimas grindžiamas 2009 m. balandžio 27 d. laidavimo sutarties nepatvirtinta kopija, paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais ir įgaliojimu (b.l. 43-47, 54, 94-97). Atsakovo atsikirtimai į ieškinį – ieškovo įrodinėjimo priemonių tinkamumu ir leistinumu (CPK 114 str. 1 d., 177 str. 3 d.).

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda: 1) iš Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat, nors įstatymų ir nenumatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių; 2) iš teismų sprendimų; 3) iš administracinių aktų, turinčių civilines teisines pasekmes; 4) kaip intelektinės veiklos rezultatai; 5) dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; 6) dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes (CK 1.136 str.2 d.). Civilinės teisės institutų – sandorio ir vekselio – teisinė prigimtis yra skirtinga. Sandorius reglamentuoja CK Pirmosios knygos II dalies normos. Pagal 1.63 straipsnyje pateiktą jų sampratą sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Vekseliai yra universali atsiskaitymo negrynaisiais pinigais ir kreditavimo priemonė. Civilinėje apyvartoje vekseliai naudojami kaip vertybiniai popieriai ir yra civilinių teisių objektai (CK 1.97 str.). Pagal CK 1.105 straipsnį vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Teisinių santykių, susijusių su vekseliais, CK detaliai nereglamentuoja. Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato Įsakomųjų ar paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ir ĮPVĮ). Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iš sutarčių, tiek iš vekselio, kaip vienašalio sandorio, atsirandančios prievolės gali būti užtikrinamos laidavimu. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyt kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Pagal Įsakomųjų ar paprastųjų vekselių įstatymo 32 straipsnio 2 dalį visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. Civilinės atsakomybės taikymo požiūriu laiduotojas pagal vekselį yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 str. 1 d.). Pažymėtina ir tai, kad pagal ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalį laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tada, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus.

Kaip jau minėta, atsakovo atsikirtimai grindžiami tuo, kad ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, patvirtinančių jo reikalavimo teisę, o pateikta į bylą laidavimo sutartis, kurioje numatytas atlygintinis jos pobūdis (sutarties 2.1.5 p., b.l. 94-97), negali būti laikomas tinkamu CPK 177 straipsnio 3 dalies prasme. Aptartų materialinės teisės normų ir byloje surinktų įrodymų viseto pagrindo su tokiais atsakovo argumentais nėra pagrindo sutikti.

Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Atsakovui nepripažįstant Laidavimo sutartį buvus sudarytą, ieškovui tenka pareiga įrodyti apie ginčijamų materialinio teisinio pobūdžio juridinių faktų egzistavimą. Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pagal CPK 202 straipsnį teismui nustačius, jog pateiktuose teismui rašytinuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Taigi, į bylą pateikta laidavimo sutartis turi būti vertinama ir apie jos įrodomąją galią sprendžiama remiantis kitais byloje surinktais įrodymais vadovaujantis jų patikimumo, sąsajumo ir leistinumo taisyklėmis. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Tokia įrodinėjimo taisyklė yra suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus priimtose nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2008 metų sausio 15 d., sausio 24 d. vasario 14 d. ir balandžio 30 d. vekselius ieškovas A. P. laidavo AB Ūkio bankui už atsakovo UAB „Balt Energo Group“ prievolių įvykdymą (kredito grąžinimą) 50 907 000,50 Lt sumai (b.l. 43-47, 68-69). Bylos įrodymais taipogi nustatyta, kad ieškovas atliko tarpininko vaidmenį, atsakovo komerciniuose sandoriuose su trečiaisiais asmenims (b.l. 54). Liudytojos O. B. (buvusi UAB „Balt Energo Group“ direktorė), V. B. ir D. P. (buvusios UAB „Balt Energo Group“ buhalterės) teismui patvirtino, kad už tarpininkavimo ir kitas paslaugas ieškovui atlygis nebuvo mokamas (b.l. 64-65, 116, 140). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad ieškovas nebuvo UAB „Balt Energo Group“ darbuotojas, jos valdymo organų narys, byloje taipogi nenustatyta, kad jis būtų turėjęs kažkokių įsipareigojimų šiai įmonei. Taigi, mažai tikėtina, kad būdamas pakankamai išsilavinęs, atidus ir rūpestingas asmuo, neturintis santykių su įmone, be atlygio laiduotų už įmonės labai didelius finansinius įsipareigojimus. Liudytoja A. D. patvirtino, kad ant laidavimo sutarties kopijos yra įmonės antspaudas, kurį turėjo tik įmonės direktorė (b.l. 121). Nurodytos aplinkybės neginčijo ir liudytoja O. B.. Laidavimo sutartimi jos šalys susitarė dėl santykių, kurie tiesiogiai susiję su ieškovo laidavimu atsakovo išduotuose vekseliuose (sutarties 1 punktas, b.l. 1 punktas, b.l. 94). Aptartų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, įrodinėjimo sąsajumo taisykle, daugiau tikėtina ieškovo nurodomus faktus buvus, nei jų nebuvus. Pagal laidavimo sutarties 2.1.5 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 2 proc. atlygį nuo laiduojamos sumos. Todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, prašomas finansinis reikalavimas tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, CPK 290 straipsniu, teismas

nutaria:

patvirtinti BUAB „Balt Energo Group“ bankroto byloje ieškovo V. P. 1 018 140 Lt (vieno milijono aštuoniolikos tūkstančių litų vieno šimto keturiasdešimties litų) finansinį reikalavimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.