- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- e2-13915-807/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- UAB „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- P. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui P. A. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. A. 325,00 Eur negrąžintos paskolos sumos, 2,34 Eur palūkanas iki kredito grąžinimo termino, 150,26 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentus dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2018 m. kovo 20 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas 2018-04-20 įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. sausio 29 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo P. A. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. R. 979272003 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui paskolino 100,00 Eur sumą 30 dienų terminui. 2015 m. vasario 21 d. atsakovui buvo suteiktas papildomas 100,00 Eur kreditas 210 dienų terminui, 2015 m. birželio 23 d. – papildomas 125,00 Eur kreditas 90 dienų terminui. Ieškovo teigimu, atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu negrąžino skolos ir palūkanų. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 325,00 Eur negrąžinto kredito ir 2,34 Eur palūkanų sumą už laikotarpį iki kredito grąžinimo termino.
2016 m. spalio 25 d. pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimą į atsakovą International Risk Management OÜ, kuri 2017 m. vasario 23 d. sutartimi reikalavimą perleido ieškovui (el. b. l. 9, 11, 23-36). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Bylos duomenimis apie reikalavimo perleidimus atsakovas buvo informuota pranešimais (el. b. l. 7,8). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovui iš atsakovo priteistina 325,00 Eur negrąžinto kredito ir 2,34 Eur palūkanų už laikotarpį iki kredito grąžinimo termino ( iki 2015 m. rugpjūčio 22 d.).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 150,26 Eur palūkanų už laikotarpį po kredito grąžinimo termino (nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d.), taikant bendrą 119,90 proc. vartojimo kredito kainos metinę normą.
Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (2012 m. spalio 25 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 proc. dydžio (0,05 proc. x 365 d.), kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovui iš atsakovo priteistina 18,04 Eur (325,00 Eur x 18,25 proc. / 365 d. x 111 d.) sutartinių palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 23 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d., o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 345,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. kovo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas byloje patyrė 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (patenkinta 72,32 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 10,85 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 72,32 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
2018-04-20 nutartimi procesinius dokumentus atsakovui nutarta įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl šis sprendimas už akių atsakovui taip pat įteiktinas viešo paskelbimo būdu, tai yra specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, iš atsakovo P. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 325,00 Eur negrąžinto kredito, 2,34 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015-01-29 iki 2015-08-22, 18,04 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2015-08-23 iki 2015-12-11, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 345,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimą už akių atsakovui P. A. įteikti viešo paskelbimo būdu, tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-13519-807/2018 pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui P. A. dėl 325,00 EUR negrąžinto kredito, 2,34 EUR palūkanų iki kredito grąžinimo termino, 18,04 EUR palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 proc. palūkanų ir 10,85 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo skelbimu atsakovui P. A. sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių jam laikomas įteiktu šio pranešimo specialiame interneto tinklalapyje paskelbimo dieną. Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 11 straipsnyje ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Informacijos teirautis tel. 8 (5) 262 4673“.