- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2S-425-924/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00238-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- G. M., E. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. M. ir E. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai G. M. ir E. M. (toliau – ir pareiškėjai) sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nepilnamečių vaikų neturi. Santuokos metu pareiškėjai kreditorių neįgijo. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė dėl turto, tarpusavio išlaikymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašo: 1) santuoką, tarp G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; 2) patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) po santuokos nutraukimo G. M. palikti pavardę – M., E. M. – M. pavardę; 4) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų G. M. ir E. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
4. Teismas pažymėjo, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir susijusių teisės aktų pakeitimai numato, kad kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti greičiau ir paprasčiau, t. y. kreipiantis į notarą. Pagal naująjį teisinį reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas pareiškėjų prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 538 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai G. M. ir E. M. (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų pareiškimą ir nutraukti pareiškėjų G. M. ir E. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nutraukus santuoką G. M. palikti pavardę – M., o E. M. – M. pavardę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepaisant to, kad 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIC-1346, kuris įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. CK buvo papildytas 3.54¹ – 3.54⁴ straipsniais, kurie suteikė sutuoktiniams teisę supaprastinta tvarka nutraukti santuoką, esant pirmosios instancijos teismo nurodytoms sąlygoms, tačiau yra nepanaikinti CK 3.52 – 3.53 straipsniai, kurie suteikia teisę sutuoktiniams nutraukti santuoką bendru sutarimu, tai yra parengus ir pasirašius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį bei esant CK 3.51 straipsnyje numatytoms sąlygoms nutraukti santuoką. Taigi CK numato alternatyvą pareiškėjams dėl santuokos nutraukimo, kadangi pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo, analogiškai jie gali pateikti prašymą su santuokos nutraukimo sutartimi notarui. Pareiškėjai G. M. ir E. M. pasirinko savo santuoką nutraukti teisme, tačiau jų pasirinkimas nutraukti santuoką teisme buvo apribotas, kadangi teismas siūlo naudotis kitų alternatyviu santuokos nutraukimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nustatyta, kad 2023 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjų G. M. ir E. M. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad nepilnamečių vaikų neturi. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų G. M. ir E. M. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantai G. M. ir E. M. pateikė atskirąjį skundą.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.
11. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. CPK 539 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismui teikiamas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, tarp kurių, be kitų duomenų, turi egzistuoti visos CK 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantai G. M. ir E. M. nepilnamečių vaikų neturi, neginčija ir to, kad sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjų pareiškimas, esant CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 538 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju santuoka sutuoktinių bendru sutikimu pagal įstatymą gali būti nutraukiama notarine tvarka ir tai nėra alternatyvi bei priklausanti nuo pačių pareiškėjų pasirinkimo santuokos nutraukimo bendru sutikimu tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
13. Sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą (išskyrus Notariato įstatymo 20² straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, kai notarui draudžiama atlikti įstatymų nustatytas funkcijas dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, taip pat Notariato įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus).
14. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
15. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.