Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Ž. K. (institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys - L. G., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų)

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo iškeldinti atsakovą iš savavališkai užimtų patalpų – namo, esančio Pagirių k., Leliūnų sen., Utenos r. sav., nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo.

Trečiasis asmuo L. G. pateikė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu ir sutinka, kad teismas priimtų sprendimą už akių.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius pateikė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir prašo jį pašalinti iš bylos.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinį dėl atsakovo Ž. K. iškeldinimo iš savavališkai užimtų gyvenamųjų patalpų.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. gegužės 11 d. pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. nuostatas (asmeniškai), tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: gimimo liudijimą (b. l. 3), VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašą (b. l. 4 – 6), Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 7, 10), nutarimus dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 8, 9, 11, 12), nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 14,), VšĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro raštą dėl D. R. sveikatos būklės (b. l. 15), reikalavimą (b. l. 16), atsakovo raštą (b. l. 17), receptą (b. l. 18), Utenos rajono 3-ojo notarų biuro raštą (b. l. 19), Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro raštą dėl R. V. (b. l. 22). Taip pat ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b. l. 20, 21), pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 23).

Ieškovės ieškinys tenkinamas.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas. Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, tokiu atveju teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis, Vilniaus apygardos teismo 2015-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1412-661/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 1991 m. gruodžio 10 d., priklauso ieškovei R. V., 1/3 dalis šio gyvenamojo namo nuo 1991 m. gruodžio 18 d., priklauso trečiajam asmeniui L. G., ir dar 1/3 dalis gyvenamojo namo priklauso 2014 m. gegužės 27 d. mirusiai V. P., dėl kurios palikimo niekas nesikreipė į notarų biurą. Ieškovei nuosavybės teise nuo 1991 m. gruodžio 18 d. priklauso 1/3 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog ieškovę ir atsakovą nuo 1991 m. gruodžio 18 d. dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., būtų sieję prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovas Ž. K. prieš dešimt metų pradėjo gyventi ieškovei priklausančiame gyvenamajame name. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės, kaip 1/3 dalies gyvenamojo namo savininkės, teisės turi būti ginamos pagal CK IV knygoje numatytas savininko teisių apsaugos taisykles.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nuosavybės teisė į 1/3 dalį gyvenamojo namo įgijo 1991 m. gruodžio 18 d. Ieškovė į bylą pateikė atsakovui siųstą 2016 m. sausio 8 d. reikalavimą, kuriame nurodyta, jog atsakovas iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., turi išsikraustyti iki 2016 m. sausio 16 d. (b. l. 16). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas iki 2016 m. sausio 16 d. būtų išsikraustęs iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog ieškovė teisėtai ir pagrįstai gina savo, kaip gyvenamojo namo savininkės, teises, prašydama iškeldinti atsakovą. Atsakovas, naudodamasis ieškovei priklausančiu gyvenamuoju namu, pažeidžia jos, kaip gyvenamojo namo savininkės, teises ir trukdo ieškovei turimą turtą savo nuožiūra valdyti ir juo disponuoti. Bylos medžiaga patvirtina, kad pačiai ieškovei, siekiant išvengti nesutarimų su atsakovu, tekdavo palikti namus ir gyventi Utenos šeimos ir vaiko gerovės centre. Pažymėtina, kad iš LITEKO sistemoje esančios gyventojų registro informacijos matyti, kad pats Ž. K. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė turi ypatingą, išimtinį pobūdį (CK 4.37 str.). Savininko teisės visada platesnės, nei bet kokio kito asmens teisės į tą turtą, jos nepriklauso nuo kitų asmenų. Ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovą, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė negali tinkamai naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 4.37 straipsnis, 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis).

Ieškovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. vasario 29 d. sprendimu Nr.2.4(NTP-2)-16-T-414-2963 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, minėtos institucijos 2016 m. gegužės 4 d. pažyma Nr. NTP-7-5069 patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 115,80 EUR).

Ieškinio reikalavimai yra patenkinti, todėl pagal CPK 94 str., 96 str., 99 str. nuostatas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 115,80 EUR išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, taip pat 41,00 EUR žyminio mokesčio ir 1,83 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str., 96 str.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Civilinio proceso tvarka 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Iškeldinti atsakovą Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 115,80 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų ir 80 ct) už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą, 41,00 EUR (keturiasdešimt vieną eurą ir 00 ct) žyminio mokesčio, 1,83 EUR (vieną eurą ir 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas – 5660), iš viso 42, 83 EUR, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Įmoka už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą (115,80 EUR) turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau atsakovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę CPK 287 str. nustatyta tvarka paduoti pareiškimą Utenos rajono apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.