- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-1412-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30518-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- M. B., A. B.
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Š. ir atsakovės M. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovams A. B. ir M. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuostolių atlyginimo (išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius), teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė iškeldinti atsakovus A. B. ir M. B. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su visais atsakovams priklausančiais daiktais; įpareigoti atsakovus atstatyti (atkurti) sieną, skiriančią ieškovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, nuo gretimo buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovų 2 100,00 Lt (po 1 050,00 Lt iš kiekvieno atsakovo) nuostolių atlyginimą, paskaičiuotą nuo turto (buto) pardavimo iki ieškinio pateikimo dienos ir po 1 500,00 Lt, tai yra po 750,00 Lt iš kiekvieno atsakovo už kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki atsakovų iškeldinimo (išsikėlimo) dienos bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas: 639,50 Lt, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, 423,50 Lt už teisinę pagalbą ieškinio parengimui ir 170,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui A. B. per antstolį.
Ieškovas nurodė, kad butą pirko savo reikmėms, tačiau negali naudotis butu, kadangi atsakovai neišsikelia iš buto. Todėl reikalauja priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis nuostolių atlyginimą - negautą buto nuomos mokestį (pajamas), kurį ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovai būtų išsikėlę iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto po to, kai butas buvo parduotas varžytinėse. Nuostolių suma (negautos pajamos) paskaičiuotos remiantis Nekilnojamojo turto portaluose pateiktais duomenimis apie būtų nuomos kainas. Paaiškino, kad atsakovai suformavo vieną didelį butą, panaikindami sieną, skiriančią butus. Kadangi ieškovas varžytinėse įsigijo butą (duomenys neskelbtini), o kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste priklauso atsakovams A. B. ir M. B., prašo įpareigoti atsakovus atstatyti (atkurti) sieną, skiriančią ieškovo butą nuo gretimo buto.
Atsakovė M. B. nesutiko su ieškiniu ir prašė netenkinti reikalavimų. Paaiškino, kad bute yra tik vienas san.mazgas ir abiejų butų bendra elektros instaliacija. Nesutiko su reikalavimu atlyginti nuostolius. Paaiškino, kad atsakovas A. B. negyvena nurodytame bute, o viena atsakovė M. B. negalėtų vykdyti ieškovo pateiktų reikalavimų dėl butus skiriančios sienos atstatymo, nes tai susiję su investicijomis. Kadangi bute gyvena nepilnametis vaikas, nebūtų galima vykdyti darbus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir iškeldinti atsakovus A. B. ir M. B. iš ieškovui D. Š. nuosavybės teise priklausančio 69,15 kv. metrų ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visu atsakovams priklausančiu turtu. Įpareigoti atsakovus A. B. ir M. B. atstatyti (atkurti) sieną, skiriančią ieškovui D. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), nuo gretimo atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Netenkinti ieškinio reikalavimų dėl 2 100,00 Lt nuostolių - negauto pelno (nuomos mokesčio), paskaičiuoto už laikotarpį nuo turto pardavimo iš varžytinių iki ieškinio pateikimo dienos ir 1500,00 Lt dydžio nuomos mokesčio per mėnesį priteisimo lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki atsakovų faktinio iškeldinimo iš buto dienos. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. B. ir M. B. ieškovui D. Š. bylinėjimosi išlaidas - 444,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovai naudojasi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu neteisėtai ir neatlygintinai, nesudaryta nei panaudos, nei nuomos sutartis. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.95, 6.612 str. nuostatomis, atsakovai A. B. ir M. B. iškeldintini iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, su visu atsakovams priklausančiu turtu. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog yra panaikinta (išgriauta) siena, skirianti butus, kurią atsakovai privalo atstatyti. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog nustatant negautų pajamų dydį netikslinga remtis vien pateiktais į bylą vidutinį nuomos mokestį patvirtinančiais duomenimis (viešai skelbiama butų nuomos rinkos kaina), tai būtų netikslus ir neargumentuotas paskaičiavimas. Ieškovo teigimu, jis butą įsigijo savo reikmėms. Butas buvo įsigytas varžytinėse ir ieškovui buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie buto išplanavimą, į tai, kad dėl perplanavimo, neesant san. mazgo ir kitų buto naudojimui reikalingų patalpų, ieškovas negalėtų juo naudotis ar išnuomoti kitiems asmenims. Turtą vertinusi Nekilnojamojo turto vertinimo bendrovė nustatė ir turto vertinimo akte nurodė priežastis, dėl ko gyvenamoji patalpa negali būti naudojama kaip atskiras butas. Dėl nurodytų priežasčių, nenustačius priežastinio ryšio tarp nuostolių atsiradimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovui neįrodžius, jog patyrė nuostolius ir kad nuostolius patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, reikalavimas priteisti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą buvo atmestas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje netenkinti ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovai neteisėtai išgriovė butus (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini), Vilnius skiriančią sieną jokie butų sujungimo ar rekonstravimo darbai neįregistruoti, neatlikti papildomi reikalingi darbai dėl sanitarinių mazgų įrengimo ir pan. Be to, atsakovai naudojosi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu neteisėtai ir neatlygintinai, nesudaryta nei panaudos, nei nuomos sutartis. Taigi, nors ir buvo nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai, teismas atsisakė priteisti tokiais veiksmais padarytą žalą. Teismo argumentai nesudaro pagrindo nepriteisti prašomos žalos, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas.
Atsakovė M. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5512-431/2014; Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-15 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys dėl iškeldinimo. Iš naujo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas pirmosios instancijos teisme, bei priteisti iš ieškovo D. Š. atsakovei M. B. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
D. Š. pateiktame atsiliepime teismo prašo M. B. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje kilo ginčas dėl iš keldinimo iš buto ir nuostolių priteisimo.
Dėl iškeldinimo ir įpareigojimo atstatyti sieną
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas ir prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003).Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, tokiu atveju teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Nagrinėjamu atveju, pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo butas priklauso ieškovui, kuris butą įgijo turto pardavimo iš varžytinių tvarka.
Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savininko teisės pažeidžiamos ne tik neteisėtai užvaldant jo nuosavybę, bet ir trukdant jam normaliai naudotis savo nuosavybę. Todėl CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors jie ir nesusiję su nuosavybės valdymo netekimu. Toks reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, vadinamas negatoriniu ieškiniu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ginčo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininko D. Š. nuosavybės teisė įregistruota nuo 2013 m. rugpjūčio 2 d. (bylos lapai 9-14). Atsakovai iki šiol neišsikėlė iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto ir dėl šios priežasties ieškovas negali naudotis įsigytu daiktu. Nustačius, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančiame bute atsakovai gyvena be teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ieškovo, kaip buto savininko, teisių pažeidimą (CK 4.37 straipsnis). Pažeistas teises ieškovas prašo apginti iškeldinant atsakovus. Toks ieškovo reikalavimas, teismo vertinimu, teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas.
Byloje yra įrodyta, jog yra panaikinta (išgriauta) siena, skirianti butus, kurią teismas pagrįstai įpareigojo atsakovus atstatyti per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Dėl nurodytos priežasties ieškovas negali naudotis turtu, neatstačius į buvusią padėtį butus skiriančios sienos.
Dėl bylos sustabdymo; dėl naujų įrodymų priėmimo
Atsakovė prašė sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5512-431/2014. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Šioje teisės normoje nurodyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. UAB „VL turto valdymas“, bylos Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. Lietuvos Valstybė, bylos Nr. 3K-3-424/2012; kt.); Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo, atsižvelgdama į nustatytus teisiškai reikšmingus šios bylos faktus, vadovaujasi nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Pagal LITEKO sistemos duomenis civilinė byla Nr. 2-5512-431/2014 yra išnagrinėta, atsakovės ieškinys dėl ginčo buto varžytinių atmestas, sprendimas įsiteisėjo. Šioje byloje ir prašomoje sustabdyti byloje iš esmės nėra prejudicinio ryšio, todėl nėra pagrindo stabdyti šios bylos.
Dėl nuostolių priteisimo
D. Š. prašė priteisti nuostolių (negautų pajamų) – 1 500,00 Lt suma kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo buto pardavimo iš varžytinių akto surašymo - 2013 m. liepos 31 d. iki atsakovų išsikėlimo ar iškeldinimo dienos. Ieškovo teigimu, tai būtų pajamos, kurias būtų galėjęs gauti, jeigu atsakovai būtų išsikėlę iš buto ir ieškovas būtų galėjęs jį išnuomoti. Ieškinyje nurodyto dydžio nuomos mokestis yra ieškovo negautos pajamos, kurį reikalaujama priteisti lygiomis dalimis iš abiejų atsakovų, skaičiuojant nuo buto pardavimo varžytinėse dienos iki atsakovų iškeldinimo ar išsikėlimo iš buto dienos. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovai nesutiko su turto pardavimu iš varžytinių, skundė antstolio veiksmus ir sprendimas (nutartis) įsiteisėjo 2014 m. vasario 20 d. - netenkinti atsakovės M. B. skundo dėl antstolės veiksmų - 2013 m. liepos 30 d. patvarkymų parduoti turtą iš varžytinių, dėl turto arešto ir lėšų paskirstymo panaikinimo.
Pagal Civilinio kodekso 6.249 str. 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), o taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog butas buvo įsigytas varžytinėse ir ieškovui buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie buto išplanavimą, į tai, kad dėl perplanavimo, neesant san. mazgo ir kitų buto naudojimui reikalingų patalpų, ieškovas negalėtų juo naudotis ar išnuomoti kitiems asmenims. Turtą vertinusi Nekilnojamojo turto vertinimo bendrovė nustatė ir turto vertinimo akte nurodė priežastis, dėl ko gyvenamoji patalpa negali būti naudojama kaip atskiras butas. Taigi, prieš perkant butą ieškovas turėjo galimybę įvertinti papildomas sąnaudas. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nepagrįstu, ieškinio dalį priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 2 100,00 Lt negautų pajamų (nuomos mokesčio) nuo turto pardavimo dienos iki kreipimosi į teismą ir 1 500,00 Lt negautų pajamų (nuomos mokesčio) priteisimo, skaičiuojant kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo iki atsakovų išsikėlimo (iškeldinimo) dienos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.