- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- 1-329-1197/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03397-2026-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kanapinskas
- Kaltinamasis
- T. J.
- Advokatai
- Danutė Kisinienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.1.9.13Kiti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo klausimai
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.9Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 95–98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.7Dokumentų paėmimas (BPK 134 str.)
- 2.1.16.1.8Specialiosios teisės sustabdymas (BPK 1341 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.14Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151–153 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
- 2.3.6.4.3Įžanginei nuosprendžio daliai keliami reikalavimai (BPK 304 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei Jūratei Žvironienei,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kaltinamasis T. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2026 m. vasario 2 d. apie 15:36 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas
2. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis T. J. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos bei parodė, kad gailisi dėl padaryto. Paaiškino, kad įvykio dieną po darbo su kolega išgėrė, nes jo savijauta buvo bloga, turėjo temperatūros. Nebuvo kaip nuvaryti automobilio, nes buvo paskutinė techninės apžiūros diena. Keletą savaičių ta mašina buvo pas jį darbe, nebuvo vietos jos pataisyti, todėl kažkaip nusprendė nuvaryti ją namo – kaip tik buvo likusi paskutinė techninės apžiūros diena. Neapgalvojo savo poelgio, labai gailisi. Atstumas nuo tos vietos iki namų – apie 8 km, buvo likę pora kilometrų iki namų, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Žmona turi teises, tačiau ji buvo su vaikais namie, vaikai sirgo, todėl jai neskambino, kad jį paimtų, o kitų nerado, kas galėjo parvaryti automobilį. Namuose norėjo sutvarkyti automobilį, todėl ir nuvarė jį, o iki tol jis stovėjo darbe. Teisės vairuoti taip pat neturėjo, pažymėjimas buvo negaliojantis, bet policija jo nebuvo atėmusi po paskutinio įvykio. 2020 m., kai nuo svečių važiavo, jo alkotesteris rodė 0,37 promiles, o policijos alkotesteris parodė 0,73 promiles. Po to įvykio pasimokė ir 6 metus nevairavo visai. 2023 m. yra paskirta bauda, bet vairavo ne jis, o žmona, tik automobilis registruotas jo vardu. Jo vairuotojo pažymėjimas negalioja. Po praeito įvykio buvo alkoholio kursuose, vairavimo mokykloje, tuomet reikėjo į „Regitrą“, bet nespėjo užsiregistruoti, nes pasakė, kad dokumentai galioja tik 3 mėnesius, o jam reikėjo išvažiuoti. Ateityje nori susitvarkyti teises, problemų su alkoholiu neturi. Su žmona augina tris nepilnamečius vaikus, dvynukams po 5 metus, o vyresniajam – 12 metų, eina ir į darželį, ir į mokyklą, todėl reikia vežioti. Rytais vaikus vežioja žmona, jį į darbą paima brolis, o vakare žmona paima jį ir vaikus. Labai gailisi ir prašo sumažinti bausmę, kad galėtų greičiau išlaikyti „teises“, taip pat prašo taikyti laidavimą.
3. Apklausta liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji yra T. J. žmona, sutinka duoti parodymus. Įvykio dieną skambino vyrui, nes jis dar nebuvo grįžęs namo, tačiau ragelį pakėlė pareigūnė ir pasakė, kad jis sulaikytas. Kai vyras negrįžo namo, pradėjo skambinti, nes taip nebūna – jis visada po darbo grįžta namo. Galvojo, kur jis yra, todėl skambino. Niekada taip nedarydavo, nesitikėjo. Įvykį ir vyro elgesį vertina labai blogai. Vėliau kalbėjo apie tą įvykį, iš ryto sakė jam, kad taip negalima, kam sėdo už vairo neblaivus. Vyras jos klauso – jei pasako, kad nereikia ar negalima, jis klauso. Pati dirba (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ji buvo namie, o vyras į darbą išvažiavo kaip visada su kolegomis, todėl buvo tikra, kad jį parveš. Jeigu vyras paskambina, visada jį pasiima, nes jos darbo grafikas leidžia pasiimti jį, tačiau tą kartą nepaskambino. Ji buvo su vaikais, kurie sirgo, tai gal dėl to ir nepaskambino. Žino, kad vyras buvo baustas 2020 m., per tą laikotarpį bandė iš naujo laikyti „teises“. Neišlaikė, tada buvo karantinas, bet visus kursus išklausė, liko tik „Regitra“, taip pat buvo išklausęs alkoholio kursus – tada viskas vyko nuotoliniu būdu. Su alkoholiu vyras problemų neturi, per šventes gali išgerti, savaitgalį gali alaus, bet darbo dienomis – ne. Šeimoje yra du automobiliai, ji turi savo automobilį. Taip gavosi, kad pirmiausia buvo nupirkta vyro mašina, vėliau atsirado jos automobilis, norėjo didesnio, nes vyro automobilis jai nepatiko, vaikams nelabai pritaikytas, nepatogu dėti kėdutę. Kad vyras važinėtų be „teisių“, tai nelabai būdavo tokių atvejų, ne, nes paprastai ji vairuoja ir kur reikia visada turi galimybę jį nuvežti. Šeimoje santykiai geri, visi mylimi, gyvena kartu, santykiai geri ir su vaikais, ir su tėčiu, savaitgaliais leidžia laiką kartu. Todėl, mano, kad jų šeima galės jam padėti pasitaisyti – ir ji, ir vaikai rodys pavyzdį. Mano, kad jis gailisi ir daugiau nesės už vairo neblaivus, jie labai pergyvena dėl įvykusio.
4. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis T. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kurios yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Toliau nuosprendyje išdėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
5. 2026 m. vasario 3 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. J. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjo nereikia. Įtarimas perskaitytas, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta pagreitinto proceso tvarka. Prašys teismo leisti jo žmonai laiduoti už jį. Surinks reikiamus prašymus ir juos pateiks teisme. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. Parodymus duoti sutinka. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Teisės vairuoti automobilio neturi, tiksliai neatsimena, galimai 2020 metais jam buvo atimta teisė vairuoti, kadangi vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jam buvo paskirta piniginė bauda ir teisių atėmimas 12 mėnesių. Baudą sumokėjo. Dėl teisių atsiėmimo jau buvo išklausęs kursus, buvo likę tik išsilaikyti „Regitroje“, tačiau nebespėjo, nes išvažiavo dirbti į užsienį. Grįžus nebeprisiruošė išsilaikyti. Nors automobilis ir priklauso jam, jis jo nevairuoja, juo naudojasi jo žmona, vakar tai buvo vienintelis kartas, kai jis jį vairavo. Vakar, t. y. 2026 m. vasario 2 d., minėtą automobilį remontavo savo darbe adresu (duomenys neskelbtini). Ryte buvo blaivas, iš vakaro taip pat nevartojo alkoholio. Apie 12:00 val. su kolega sugalvojo išgerti alkoholio (mintis buvo ta, kad norėjo nusimušti temperatūrą, tačiau gavosi kaip gavosi). Abu išgėrė 1 butelį 0,7 litro talpos degtinės (kokia degtinė buvo neatsimena, latviška), kiek pamena jis išgėrė daugiau nei kolega. Visi kolegos išvažiavo namo, jis liko vienas. Nežino kaip taip gavosi, pasielgė labai neapgalvotai, maždaug po 15:00 val., sėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo namo irgi. Galvojo, kad viskas bus gerai, jautėsi pakankamai gerai, kad galėtų vairuoti, atstumas nebuvo didelis, apie 12 kilometrų. Važiavo vienas. Važiuodamas alkoholio negėrė, alkoholio su savimi neturėjo. Ties Galinės kaimu pamatė, kad jį su švyturėliais stabdo policija. Jis iš karto sustojo kelkraštyje. Pareigūnams pasakė, kad vartojo alkoholį, sutiko alkotesteriu tikrintis blaivumą. Pamena, kad du kartus pūtė į alkotesterį. Atsimena, kad įpūtė 2,58 promiles, kito pūtimo tiksliai neatsimena, bet buvo daugiau. Su patikrinimo rezultatais sutinka, nesiginčija, galėjo tiek įpūsti. Pareigūnai įteikė jam šaukimą, o jo automobilį išvežė autovežis. Dėl minėto įvykio nuoširdžiai gailisi, tai jam didelė gyvenimo pamoka, supranta, kad nereikėjo jam vairuoti automobilio būnant neblaiviam, nors ir jautėsi gerai. Turi keturis vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai, todėl labai prašo leisti jo žmonai už jį laiduoti, kadangi piniginė bauda būtų didelė našta jų šeimai. Daugiau tai nepasikartos. Daugiau nieko papildomai paaiškinti negali (b. l. 59-61).
6. 2026 m. vasario 2 d. apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad nuolat gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, šiandien, t. y. 2026 m. vasario 2 d., apie 15:20 val., išvažiavęs iš namų, pastebėjo sidabrinės spalvos automobilį, kuris vingiuoja per kelią, pavojingai manevruoja, įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui. Tad privažiavęs arčiau pastebėjo, kad tai (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas savo tokiais veiksmais sukėlė jam įtarimą, kad gali būti neblaivus. Tad nedelsiant paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, kuriuo pranešė apie įvykį. Toliau bendraujant telefonu su policijos pareigūnais, suteikinėjo informaciją kur automobilis važiuoja toliau. Važiuojant iš paskos, automobilis toliau vinguriavo po kelią, pavojingai manevravo, kėlė pavojų eismo saugumui, nusukus link Dūkštų pusės, ties „Transekspedicija“, iš galo pastebėjo policijos pareigūnų tarnybinio automobilio šviesas, bei girdėjo sirenas, jiems pro langą parodė, kad automobilis priekyje. Tad netrukus policijos pareigūnai sustabdė automobilį ir bendravo su automobilį vairuojančiu asmeniu. Automobilį vairavo vyras, tamsiu plaukų, vyresnio amžiaus, maždaug 40 metų. Daugiau apie įvykį nieko parodyti negali (b. l. 20-22).
7. 2026 m. vasario 3 d. apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID 92458237671, skambučio pradžia_ 2026-02-02 15_22_50)“, įrašo trukmė 4 min. 6 sek. Įrašo data – 2026 m. vasario 2 d., įrašo pradžios laikas: 15:22:50 val. Įrašo turinys:
¾ BPC operatorius: 112;
¾ Pranešėjas: Sveiki, važiuoju prie Bukiškio Rimi, priekyje manęs važiuoja labai įtartinai vairuojantis žmogus, labai lėtai ir vinguriuoja po kelią;
¾ BPC operatorius: Bukiškio Rimi, koks čia? Jūs dabar paskui važiuojate?;
¾ Pranešėjas: Prie Avižienių, jo, aš iš paskos važiuoju;
¾ BPC operatorius: Čia Mėtų gatvė bus?;
¾ Pranešėjas: Tuoj pasakysiu tiksliau. Bičiulių gatvės žiede mes esame, prie „Rimi“;
¾ BPC operatorius: O jūs važiuojate link kur?;
¾ Pranešėjas: Dabar važiuoju tiesiai link Nesvydžiaus gatvės, bet nežinau, kur jis pasuks;
¾ BPC operatorius: Link Nesvydžiaus, tai čia link greitkelio?;
¾ Pranešėjas: Suka link...Dabar pasuko, priešprieša, link mokyklos, Bičiulių gatvės, prekybos centras kur naujas;
¾ BPC operatorius: Supratau, sakykite markę ir valstybinius, jeigu matote;
¾ Pranešėjas: markės tiksliai nepasakysiu, pilka mašina, valstybiniai (duomenys neskelbtini)
¾ BPC operatorius: (duomenys neskelbtini)?;
¾ Pranešėjas: (duomenys neskelbtini);
¾ BPC operatorius: (duomenys neskelbtini)0, taip?;
¾ Pranešėjas: Taip;
¾ BPC operatorius: Jūs paskui važiuojat iki šiol?;
¾ Pranešėjas: Taip;
¾ BPC operatorius: Nedėkite ragelio, sujungsiu su policija.
Vyksta jungimas su policija.
¾ Policijos operatorius: Sveiki;
¾ Pranešėjas: Sveiki;
¾ Policijos operatorius: Jūs ten rajonuose kažkur tai randatės?;
¾ Pranešėjas: Taip taip, Bičiulių gatve važiuojam, dabar link Sodų gatvės sankryžos. Bajorai, link tos mokyklos dabar artėjam. Aš iš paskos važiuoju. Nežinau ką tiksliau reiktų pasakyt;
¾ Policijos operatorius: Ieškau kas privažiuos, sekundę;
¾ Pranešėjas: Suka link Liepų gatvės, priešprieša važiuoja;
¾ Policijos operatorius: Tuoj sekundėlę. Ten dar kažkas iš paskos važiuoja, turim pranešimą, jau kolegė reguliuoja. Pabandysim pasivyti;
¾ Pranešėjas: Tai man nebevažiuoti iš paskos tada?;
¾ Policijos operatorius: Daugiau nei vienas automobilis nevažiuoja?;
¾ Pranešėjas: Yra, bet policijos aš nematau;
¾ Policijos operatorius: Yra dar vienas žmogus, kuris tą patį pranešinėja;
¾ Pranešėjas: Aha, turbūt yra, nemažai;
¾ Policijos operatorius: Palikim tada, kolegė dirba su tuo įvykiu;
¾ Pranešėjas: Gerai;
¾ Policijos operatorius: Ačiū už pranešimą, bandysim sustabdyt;
¾ Pranešėjas: Gerai, viso gero;
¾ Policijos operatorius: Viso.
Įrašo pabaiga (b. l. 40-41).
8. 2026 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas policijos pareigūnų „kūno kameros“ vaizdo įrašas pavadinimu: „export-nf7b6“. Vaizdo įrašo trukmė: 15 min. 32 sek. Vaizdo įrašo data – 2026 m. vasario 2 d. Vaizdo įrašo pradžia: 15:36:37 val. Atidarius vaizdo įrašą matoma kaip policijos pareigūnas sėdi tarnybiniame automobilyje, girdima kaip pareigūnė per raciją sako, kad automobilį sustabdė. Pareigūnai išlipa iš automobilio, šviesus paros metas. Matoma gatvė, dešinėje kelio pusėje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pareigūnas prieina prie vairuotojo pusės durelių. Vairuotojo vietoje sėdi vyras (tyrimo metu nustatyta, kad tai T. J., toliau apžiūroje įvardijamas kaip vyras). Pareigūnas vyro paklausia ar jis vartojo alkoholį, vyras atsako: „taip“. Pareigūnas paklausia prieš kiek laiko, tačiau atsakymo nesigirdi. Pareigūnas paprašo užgesinti automobilį, raktelius duoti pareigūnui. Pareigūnas dar kartą paklausia prieš kiek laiko buvo vartojamas alkoholis, vyras nurodo: „neužilgo“. Vyras akivaizdžiai neblaivus, sunkiai kalba. Alkotesteriu pirmu tikrinimu vyrui nustatytas 2,68 promilių girtumas. Vyrui nurodyta, kad po 15 minučių bus antras patikrinimas, vyras nuvedamas į policijos tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Antru tikrinimu vyrui nustatytas 2,58 promilių girtumas. Pareigūnas supažindiną vyrą su procesiniais dokumentais (neblaivumo nustatymo aktu, automobilio nuvežimu aktu bei kt.), vyras pasirašo. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo pabaiga (b. l. 42-43).
9. 2026 m. vasario 2 d. neblaivumo apžiūros akte nurodoma, kad 2026 m. vasario 2 d. T. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – neadekvati elgsena, nerišli kalba, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra būklė: eiti tiesia linija, pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARKA-0022“ Nr. 2430845 ir pirmu tikrinimu 15:41 val. nustatytas 2,68 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 15:57 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas. T. J. su tikrinimo rezultatais sutiko, aktą pasirašė (b. l. 23-24).
10. 2026 m. vasario 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas objektas yra automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovi, adresu (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies. Automobilio kėbulo tipas - sedanas, pilkos spalvos, keturių durų. Išorinių apgadinimų nesimato. Ant automobilio priekinės dalies ir galinės yra uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilis su automatine pavarų dėže, odinis salonas. Automobilio daiktadėžėje yra matomi trys blokai (30 pakelių) cigarečių „NZ GOLD“, kurios nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežamas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau reikšmingų tyrimui objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 12-17).
11. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu 2026 m. vasario 2 d. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 29-30). 2026 m. vasario 3 d. T. J. išduotas leidimas atsiimti jam priklausantį automobilį (b. l. 39).
12. 2026 m. vasario 3 d. AB „Regitra“ duomenų bazės pažymoje apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), registruotas T. J. vardu (b. l. 31).
13. 2026 m. vasario 3 d. VŠĮ „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio, (duomenys neskelbtini) (gamybos metai: 2013, variklio galia 130 KW, 177 AG) kaina su PVM yra 8990 Eur (b. l. 32).
14. 2026 m. vasario 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjos Gabijos Kazakevičiūtės tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nurodoma, kad 2026 m. vasario 2 d., apie 15:35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, T. J., gim. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,58 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-5).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
15. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
16. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad T. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,58 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte, patvirtina pačio kaltinamojo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, vaizdo bei garso įrašai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose bei kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama T. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. T. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
17. Kaltinamasis T. J. ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisme gautas kaltinamojo T. J. žmonos A. J. prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą.
18. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 4 dalyse esančius reikalavimus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-196-697/2018 ir kt.).
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis T. J. yra teisiamas pirmą kartą už tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini).
20. Kaltinamasis T. J. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl tokio savo elgesio, davė išsamius parodymus, atsakė į proceso dalyvių klausimus, savo elgesį vertina negatyviai, supranta visas tokio elgesio galimas pasekmes. Nors T. J. 2020 m. sausio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo (b. l. 51), tačiau vien ši aplinkybė neleidžia vienareikšmiškai konstatuoti, kad kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Juolab, kad nuo minėto administracinio nusižengimo padarymo praėjo jau daugiau negu šešeri metai, per šį laikotarpį jis susituokė su A. S. J. (2020 m. liepos 30 d.), kuri teismo posėdžio metu įsipareigojo būti laiduotoja, susilaukė dviejų vaikų, dirbo, kitų panašaus pobūdžio teisės pažeidimų nepadarė, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nustatytos aplinkybės rodo, kad T. J. nėra piktybinis teisės aktų pažeidėjas, jo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne gerai apgalvoto, įprasto ar susiformavusio elgesio rezultatas, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Juolab, kad kaltinamajam ir jo sutuoktinei šiuo nuosprendžiu išaiškintina, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kaltinamasis T. J. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
21. A. J. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. A. J. neteista, per pastaruosius 5 (penkerius) metus administracine tvarka nebausta. A. J. dirba (duomenys neskelbtini), darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, sąžininga ir patikima darbuotoja, kuri profesionaliai atlieka jai pavestas darbo funkcijas. Kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus tarpusavio ryšys, jie yra vyras ir žmona, gyvena kartu santuokoje jau beveik šešerius metus, kartu augina tris nepilnamečius vaikus, tarpusavyje nuolat bendrauja, šeimoje santykiai geri.
22. Pirmiau paminėtos aplinkybės (nuolatinis kaltinamojo ir laiduotojos bendravimas, glaudūs jų tarpusavio santykiai, teigiama charakteristika iš darbovietės, teistumo ir baustumo nebuvimas, jos neigiamas požiūris į vyro padarytą nusikalstamą veiką, nuoširdus rūpestis dėl šeimos ateities, tvirtas apsisprendimas būti laiduotoja ir kt.) vertintinos kaip pakankamos išvadai, kad A. J. gebės teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį ir jį kontroliuoti. Teismui nekyla abejonių, kad A. J., kuri raštu ir žodžiu išreiškė sutikimą būti laiduotoja, supranta BK 40 straipsnyje įtvirtinto laidavimo instituto esmę ir savo, kaip laiduotojos, atsakomybę. Ji yra verta teismo pasitikėjimo bei atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse laiduotojui nustatytus reikalavimus.
23. Teismui padarius išvadą, jog yra pagrindas atleisti asmenį (kaltinamąjį) T. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, baudžiamoji byla nutrauktina priimant nuosprendį (BPK 303 straipsnio 1 ir 4 dalys).
24. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę, kaltinamojo ir laiduotojos tarpusavio santykių pobūdį, intensyvumą ir daro išvadą, jog laidavimas 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankamas, siekiant laiduotojai daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir jį kontroliuoti. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kaltinamasis T. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatant 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, toks laidavimo terminas atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir užtikrins kaltinamojo kontrolę, siekiant naujų nusikalstamų veikų prevencijos.
25. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui, gali būti skiriamos minėtame straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 2 dalis).
26. Nustatant draudimo vairuoti visų rūšių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, kaltinamasis T. J. įvykdė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo automobilį, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas. Be kita ko, T. J. vairavo automobilį, kai specialioji teisė vairuoti jam jau buvo atimta administracine tvarka dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo (b. l. 51), ir jos jis nebuvo susigražinęs teisės aktų nustatyta tvarka. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Paskirto uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones terminas nagrinėjamu atveju skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 3 d. Kaltinamojo gynėjos prašymas sutrumpinti šį terminą neatitiktų kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.
27. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamasis T. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėjo padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam T. J.. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
28. AB „Regitra“ šiuo nuosprendžiu praneština apie teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą T. J. 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 3 d.
29. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės 2026 m. vasario 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam T. J. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam T. J. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) šiuo atveju byloje taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
30. BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, iš esmės yra edukacinio pobūdžiu, kuria siekiama padėti asmenims įvertinti galimybę savanoriškai pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų, kaip antai alkoholio vartojimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-575-988/2025). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. J. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 promilių girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl yra pagrindas skirti jam dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas.
31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2026 m. vasario 17 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-01950, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 158,33 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad ši byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrinta kaltinamojo teisė į gynybą. Tai reiškia, kad gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
32. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos kaltinamajam T. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas, o T. J. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) perduotinas AB „Regitra“.
33. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo bei garso įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
T. J. (T. J.), padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojos A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. J. (T. J.), paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2026 m. vasario 3 d. ir apie tai pranešant AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti T. J. (T. J.) nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės 2026 m. vasario 3 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), – palikti galioti iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, skirti T. J. (T. J.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (158,33 Eur) priteisimo iš kaltinamojo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. J. (T. J.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą, o jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7, 8 ir 9 dalimis, išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. J. (T. J.) ir laiduotojai A. J. tai, kad: 1) laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 3) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.