- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2A-2689-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09025-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grens Cargo“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grens Cargo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grens Cargo“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Nautera“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu po priimto teismo įsakymo, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grens Cargo“ 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5,09 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog 2022 m. kovo 7 d. kreditorė UAB „Juris LT“ ir UAB „Nautera“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė UAB „Juris LT“ kaip naujoji kreditorė perėmė, o atitinkamai UAB „Nautera“ perleido reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Grens Cargo“. Pažymėjo, kad pradinė kreditorė UAB „Nautera“ atsakovės UAB „Grens Cargo“ užsakymu suteikė atsakovei prekių pervežimo paslaugas bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Atsakovė dalį įsiskolinimo – pagrindinę skolą (230 Eur) pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą pradiniam kreditoriui sumokėjo 2022 m. kovo 9 d. tik gavęs ieškovės „Juris LT“ 2022 m. kovo 8 d. pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, tačiau likusi skolos dalis, kurią sudaro palūkanos ir ikiteisminio išieškojimo išlaidos, liko neapmokėta.
3. Atsakovė UAB „Grens Cargo“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad UAB „Nautera“ direktorius R. S. UAB „Nautera“ paštu atsiuntė tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (C M R) originalą – atsakovė UAB „Grens Cargo“ šį dokumentą gavo 2022 m. vasario 10 d., kas reiškia, jog nuo šio momento prasidėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų terminas atsiskaityti pagal UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).
4. Pažymėjo, kad atsakovė UAB „Grens Cargo“ 2022 m. kovo 9 d. sumokėjo 230 Eur sumą tiesiogiai vežėjui UAB „Nautera“, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų atsiskaitymo terminas, skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 10 d., nebuvo praleistas.
Atsiliepimas
5. Atsakovės teigimu, ieškovė kaip UAB „Nautera“ reikalavimo teisės perėmėja neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės priteisti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnyje numatytas 40 Eur dydžio ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir šio įstatymo pagrindu priskaičiuotas 5,09 Eur palūkanų, kadangi reikalavimas šias sumas priteisti yra motyvuojamas būtent termino atsiskaityti pagal UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pažeidimu, kurio nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovės UAB „Grens Cargo“ 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5,09 Eur delspinigių, 8 (aštuonių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (54,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 15 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 219 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Grens Cargo“ valstybei 22,40 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus apie tai, jog UAB „Grens Cargo“ visus savo įsipareigojimus pagal prievolę, kuria grindžiamas kreditoriaus pareiškime pateiktas reikalavimas, įvykdė tinkamai ir laiku ir dėl to nėra pagrindo reikalauti ikiteisminio išieškojimo išlaidų, palūkanų, laikė nepagrįstais, nes atsakovei kartu su pranešimu buvo pateikta reikalavimo perleidimo sutarties kopija, atsakovė sumokėjo skolą, kas reiškia, jog suvokė, kad reikalavimas perleistas.
8. Teismas nustatęs, jog atsakovė sutartyse nustatytu terminu laiku neatsiskaitė už pradinės kreditorės suteiktas paslaugas, 230 Eur skolą sumokėjo tik 2022 m. kovo 9 d., gavusi ieškovės el. paštu jai siųstą 2022 m. kovo 8 d. pranešimą apie kreditorės pasikeitimą, t. y. delsė sumokėti skolą, sprendė, kad dėl atsakovės kaltės, jos vengimo vykdyti sutartines prievoles, ieškovė patyrė išlaidas, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Atsakovė UAB „Grens Cargo“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
10. Paaiškina, kad prie 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų apmokėjimo už pervežimą sąlygų buvo nurodyta už pervežimą sutarta mokėti 230 eurų suma bei mokėjimo terminas - 30 kalendorinių dienų, kuris pagal minėtą sutarties 7 punktą turėjo būti pradedamas skaičiuoti ne tik nuo sąskaitos už vežimą, bet ir CMR važtaraščių bei kitų nurodytų dokumentų pateikimo dienos. Kadangi trečiasis asmuo UAB „Nautera“ tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) originalą atsakovei UAB „Grens Cargo“ paštu atsiuntė tik 2022 m. vasario 10 d., 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas 30 kalendorinių dienų terminas atsiskaityti pagal UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) suėjo 2022 m. kovo 14 d., t. y. po ne darbo dienos einančią darbo dieną. Pažymi, jog byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė UAB „Grens Cargo“ 2022 m. kovo 9 d. sumokėjo 230 eurų sumą tiesiogiai vežėjui UAB „Nautera“, todėl atsakovė laikėsi pozicijos, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo termino, skaičiuotino nuo 2022 m. vasario 10 d., nepraleido ir, atitinkamai, jokių skolos išieškojimo išlaidų ir palūkanų mokėti neprivalo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė klaidingą ir visiškai nepagrįstą faktinę aplinkybę, kad pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutarti Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi UAB „Nautera“ per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos, kas lėmė tolesnes neteisingas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl to, jog atsakovė šį atsiskaitymo terminą praleido ir dėl to naujajam kreditoriui (ieškovei) privalo sumokėti skolos išieškojimo išlaidas ir priskaičiuotas palūkanas. Akcentuoja, kad ieškovės UAB „Juris LT“ iš ankstesnio kreditoriaus UAB „Nautera“ įgytos reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Grens Cargo“ apimtį ir realizavimo tvarką apsprendžia ne tik UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), bet ir 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
12. Atsakovė paaiškina, jog 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kitų sąlygų 3 ir 7 punktuose išdėstytos nuostatos dėl CMR važtaraščių originalų pateikimo nėra atsitiktiniai ar perdėti atsakovės reikalavimai, nes tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščių (CMR) originalų pateikimas atsakovei UAB „Grens Cargo“ yra svarbus tuo, jog tai yra faktinis pervežimo paslaugos suteikimo įrodymas, reikalingas buhalterinės apskaitos tikslais. Taip pat, tai ypatingai svarbu tais atvejais, kuomet paslaugą teikiantis vežėjas, išrašydamas PVM sąskaitą faktūrą, taiko nulinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą ir tarptautinis krovinio transportavimo važtaraštis (CMR) yra dokumentas, apsprendžiantis paslaugų suteikimo vietą. Pažymi, kad atsakovė UAB „Grens Cargo“ griežtai reikalauja iš visų samdomų vežėjų pateikti tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščių (CMR) originalus arba tinkamai patvirtintas jų kopijas, nes su minėtų dokumentų pateikimu yra susieta atsiskaitymo už suteiktas pervežimo paslaugas termino pradžia.
13. Papildomai nurodo, jog trečiasis asmuo UAB „Nautera“ kartu su 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) atsiuntė tik skenuotą tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) kopiją, todėl, atsižvelgiant j 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kitų sąlygų 3 ir 7 punktus, 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminas nuo šio momento neprasidėjo, apie pareigą pateikti tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) originalą UAB „Nautera“ direktoriui R. S. buvo priminta elektroniniu paštu. Kadangi UAB „Nautera“ direktorius R. S. paštu atsiuntė tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) originalą, o atsakovė UAB „Grens Cargo“ dokumentą gavo 2022 m. vasario 10 d., tai būtent nuo šio momento prasidėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas terminas atsakovei UAB „Grens Cargo“ atsiskaityti pagal UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog atsakovė 2022 m. kovo 9 d. sumokėjo 230 Eur sumą tiesiogiai vežėjui UAB „Nautera“, todėl 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminas, skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 10 d., nebuvo praleistas.
14. Atsakovė neneigia fakto, jog neišsisaugojo siuntos, kuria trečiasis asmuo UAB „Nautera“ siuntė tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) originalą, tačiau vien tas faktas, jog 2022 m. vasario 4 d. elektroniniame laiške vežėjo UAB „Nautera“ direktorius nurodė išsiųsiąs CMR originalą paštu, reiškia, jog atsiskaitymo pagal UAB „Nautera“ PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) negalėjo prasidėti ankščiau nei 2022 m. vasario 4 d. Pabrėžia, jog taip jau sutapo, kad būtent prieš pat atsakovės UAB „Grens Cargo“ suplanuotą mokėjimo atlikimo datą UAB „Nautera“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė 2022 m. kovo 7 d. reikalavimo perleidimo sutartį, o 2022 m. kovo 8 d. 19:11 val. (jau po darbo valandų) ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą. Priešingai, nei teigia ieškovė, šis jos pranešimas dėl atsakovės prievolės įvykdymo neturėjo jokios įtakos.
15. Pažymi, kad dėl dalies ieškovės reikalavimų patenkinimo pirmosios instancijos teismas iš viso nenurodė jokių motyvų, taip pat matyti akivaizdžios klaidos tiek ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyje, kas atskleidžia pirmosios instancijos teismo nekompetenciją ir aplaidumą bei sukelia papildomų problemų šalims.
Atsiliepimas
16. Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Nurodo, kad krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatytos teisinės pasekmės už atsakovės vėlavimą atsiskaityti, todėl atsakovės atsakomybei nustatyti, taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, kas reiškia, jog atsakovė, už laiku neįvykdytą piniginę prievolę, privalo sumokėti įstatyme numatytas palūkanas, pagal pradelstą apmokėto PVM sąskaitą faktūrą.
18. Pažymi, kad krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7 punkte nustatyta, kad atsakovė turėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų, PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2021 m. lapkričio 27 d., nes PVM sąskaita faktūra bei pasirašyti krovinio dokumentai atsakovei buvo pateikti 2021 m. spalio 28 d.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. trečiasis asmuo (pradinė kreditorė) UAB „Nautera“ ir atsakovė UAB „Grens Cargo“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei paslaugas ir 2021 m. spalio 27 d. išrašė 230 Eur sumai sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį numatyta, kad atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su pradine kreditore per 30 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Pradinė kreditorė UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 28 d. pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir pasirašytus krovinio dokumentus, pažymėjo, kad atsakovė informuotų pradinę kreditorę, jeigu reikalingi originalūs dokumentai.
22. Taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ir pradinė kreditorė UAB „Nautera“ 2022 m. kovo 7 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Nautera“ perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę UAB „Grens Cargo“ pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. kovo 8 d. el. paštu ir atsakovės buveinės adresu informavo atsakovę dėl reikalavimo teisės perleidimo, kartu pateikė reikalavimo perleidimo sutarties kopiją bei paragino atsakovę sumokėti ieškovei skolą, palūkanas ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas iki 2022 m. kovo 15 d. Atsakovė 2022 m. kovo 9 d. sumokėjo pradinei kreditorei UAB „Nautera“ 230 Eur skolą, tačiau ieškovei nesumokėjo 5,09 Eur palūkanų ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė UAB „Grens Cargo“ 2022 m. kovo 9 d. sumokėjo 230 Eur sumą tiesiogiai vežėjui UAB „Nautera“ pagal 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju ginčas kilo dėl to, jog, atsakovės teigimu, ji neprivalo mokėti jokių skolos išieškojimo išlaidų ir palūkanų, nes prie 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų apmokėjimo už pervežimą sąlygų buvo nurodyta už pervežimą sutarta mokėti 230 Eur suma bei mokėjimo terminas – 30 kalendorinių dienų, kuris pagal sutarties 7 punktą turėjo būti pradedamas skaičiuoti ne tik nuo sąskaitos už vežimą, bet ir CMR važtaraščių bei kitų nurodytų dokumentų originalų pateikimo dienos. Atsakovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo UAB „Nautera“ tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) originalą atsakovei UAB „Grens Cargo“ paštu atsiuntė tik 2022 m. vasario 10 d., kas reiškia, jog 30 kalendorinių dienų terminas atsiskaityti pagal UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą NAU Nr. 281 suėjo 2022 m. kovo 14 d., todėl atsakovė numatyto atsiskaitymo termino nepraleido.
Dėl ginčo esmės.
24. Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiškas civilinių teisinių santykių objektas (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), todėl gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
25. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t.y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradinio kreditoriaus atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
26. Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-684/2015; 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-686/2017).
27. Įstatyme išsamiai nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, išskyrus CK 6.109 straipsnio 5 dalyje nurodytą būdą, kad tinkamu pranešimu laikomas reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui. Dėl to šią spragą užpildė kasacinis teismas, kuris, aiškindamas CK 6.109 straipsnio 1 dalį ir formuodamas šiuo klausimu vienodą teismų praktiką, konstatavo, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė tiek el. paštu, tiek atsakovės registruotos buveinės adresu buvo informuota apie reikalavimo teisės perleidimą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis), kartu jai buvo išsiųsta ir reikalavimo perleidimo sutarties kopija, o 2022 m. kovo 9 d. atsakovė UAB „Grens Cargo“ pradinei kreditorei sumokėjo skolą, kas laikytina, jog atsakovė suvokė, kad reikalavimas yra perleistas.
29. CK 6.101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).
30. Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog pradinė kreditorė UAB „Nautera“ suteikė atsakovei prekių pervežimo paslaugas pagal krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu 2021 m. spalio 27 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, minėta PVM sąskaita faktūra kartu su pasirašytais krovinio dokumentais, tarp kurių buvo ir CMR važtaraščių kopijos, pradinės kreditorės UAB „Nautera“ atsakovei buvo pateikta 2021 m. spalio 28 d., tačiau atsakovė pagal PVM sąskaitą faktūrą 230 Eur skolą sumokėjo tik 2022 m. kovo 9 d. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė pradinės kreditorės teisių perėmėjai UAB „Juris LT“ iš atsakovės skolos išieškojimo išlaidas ir priskaičiavo palūkanas, spręsdama, jog atsakovė delsė sumokėti skolą, nes pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi UAB „Nautera“ per 30 kalendorinių dienų ne tik nuo sąskaitos už vežimą, bet ir CMR važtaraščių bei kitų nurodytų dokumentų originalų pateikimo dienos. Atsižvelgdama į tai, kad trečiasis asmuo UAB „Nautera“ kartu su 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) atsiuntė tik skenuotą tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio (CMR) kopiją, atsakovė mano, jog 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo terminas nuo šio momento neprasidėjo ir atsakovė jo nepraleido. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.
31. Šalių ginčas yra kilęs iš pervežimo teisinių santykių. Pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį krovinių vežimo sutartimi viena šalis įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui, o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą mokestį. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis).
32. Pagal sutarties sąlygas matyti, kad sutarčiai taikytina ir CMR konvencija. Teismų praktikoje išaiškinta, kad 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nenumato, kad CMR originalo pristatymas būtų esminė sąlyga apmokėti už suteiktas paslaugas. Priešingai, Konvencijos 4 straipsnis nustato, kad „krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos. Sutiktina, kad CMR originalo pristatymas iš esmės yra geriausias krovinio pristatymo įrodymas, tačiau krovinio pristatymo faktą galima įrodyti ir važtaraščio kopijomis, pakavimo lapais, sandėlio formomis, perdavimo-priėmimo aktais. Kai ginčo dėl krovinio pristatymo fakto nėra, nepaisant sutarties sąlygų, nepateiktas originalus CMR važtaraštis negali būti pagrindas atsisakyti mokėti už paslaugą. Kitaip būtų paneigta teisingo ir sąžiningo sutarties vykdymo esmė (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1324-467/2017, 2016 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-102-340/2016).
33. Vertinant atsakovės (apeliantės) argumentus pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pradinė kreditorė nebūtų suteikusi krovinio pervežimo paslaugų ir išrašiusi už suteiktas paslaugas apeliantei PVM sąskaitą faktūrą bei kad atsakovė nebūtų minėtų paslaugų gavusi. Bylos duomenimis, pradinė kreditorė atsakovei 2021 m. spalio 28 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą 230 Eur sumai kartu su CMR važtaraščio kopija, todėl laikytina, jog atsakovė buvo susipažinusi tiek su PVM sąskaita faktūra, tiek ir su pateikto važtaraščio kopija. Atsakovės prašymas pateikti originalius pervežimo dokumentus nepateisina atsakovės delsimo atsiskaityti su pradine kreditore ir įvykdyti sutartines prievoles. Be kita ko, įrodymų, patvirtinančių, kad dėl originalaus važtaraščio nepateikimo apeliantė būtų patyrusi nuostolių ar turėtų kitų neigiamų padarinių jos materialiosioms teisėms ir pareigoms, kad važtaraščio originalo nepateikimas būtų esminis sutarties pažeidimas, apeliantė nepateikė. Vien atsakovės teiginiai, kad tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščių (CMR) originalų pateikimas atsakovei UAB „Grens Cargo“ yra svarbus tuo, jog tai yra faktinis pervežimo paslaugos suteikimo įrodymas, reikalingas buhalterinės apskaitos tikslais, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne tik nuo paslaugų suteikimo atsakovei iki jos pareigos įvykdymo, bet ir nuo PVM sąskaitos faktūros atsakovei pateikimo iki atsakovės atstovo prašymo pateikti CMR originalą jau buvo praėjęs ženklus terminas. Akcentuotina ir tai, kad krovinių pagal nurodytas sutartis pervežimo faktą, be kita ko, patvirtina CMR važtaraščio kopijos grafose esantys krovinių gavėjų parašai ir antspaudai apie krovinių gavimą. Nurodytų argumentų pagrindu teismas nesutinka su atsakovės teiginiais, kad ji 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatyto 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo termino, skaičiuotino nuo 2022 m. vasario 10 d., nepraleido ir, atitinkamai, jokių skolos išieškojimo išlaidų ir palūkanų mokėti neprivalo, nes CMR originalą gavo 2022 m. vasario 10 d. ir būtent nuo šio momento prasidėjo 2021 m. rugsėjo 30 d. krovinio pervežimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas 30 kalendorinių dienų terminas atsakovei UAB „Grens Cargo“ atsiskaityti pagal UAB „Nautera“ 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini).
34. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog atsakovės pareiga sumokėti pervežimo kainą atsiranda pervežimo paslaugos suteikimo pagrindu, o sudarytų sutarčių sąlygų analizė neleidžia daryti išvados, kad CMR važtaraščių ir sąskaitų faktūrų originalų pateikimas yra esminė sąlyga, kurią pažeidusi pradinė kreditorė, esant įvykdytai prievolei, prarastų teisę į užmokestį už atliktą vežimą. Jau esant įvykdytai prievolei, teismas nesutinka su atsakovės nurodomų sutarčių sąlygų aiškinimu. Atsižvelgiant į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog dėl atsakovės kaltės, jos delsimo laiku atsiskaityti už pradinės kreditorės jai suteiktas prekių pervežimo paslaugas, pradinės kreditorės teisių perėmėja UAB „Juris LT“ patyrė išlaidas.
35. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.
36. Iš skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog nurodyta „Priteisti <...> 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų ir 00 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5,09 Eur (penkių eurų ir 9 ct) delspinigių, 8 (aštuonių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (54,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 15 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo <...>“. Pagal skundžiamo sprendimo turinį matyti, kad iš atsakovės tikrai buvo priteista 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų ir 5,09 Eur delspinigių, o teismui dėstant rezoliucinę dalį nurodyta, kad priteistinos 8 procentų metinės palūkanos už priteistą 54,09 Eur sumą. Nurodyta klaida pirmosios instancijos teismo rezoliucinėje dalyje (54,09 Eur) vertintina kaip rašymo apsirikimas, tikroji suma laikytina 45,09 Eur (CPK 276 straipsnio 2 dalis), o pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis aptariamoje dalyje patikslintina.
Dėl procesinės bylos baigties.
37. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
40. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovės apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Grens Cargo“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ir ją išdėstant taip: „<...> 8 (aštuonių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (45,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 15 d.) dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo <...>“