Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Statva“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-428-198/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Drūtnamis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Statva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Be to, tarp ieškovo, kaip subrangovo, ir atsakovo, kaip rangovo, 2010 m. gruodžio 31 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 14/2010, pagal kurią buvo sutarta atlikti statybos darbus. Sutarties kaina sudarė 149 999,47 Lt. Atliktus darbus atsakovas, pasirašydamas atliktų darbų aktą A11/04-04, priėmė, tačiau liko skolingas 149 999,47 Lt. Atsakovas, pasirašydamas skolos suderinimo aktą, 2011 m. rugsėjo 2 d. pripažino, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. buvo skolingas 583 969,59 Lt.

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino. Atsakovas dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip subrangovas, ir atsakovas, kaip rangovas, 2010 m. gegužės 31 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 12/2010, pagal kurią atsakovo užsakymu ieškovas atliko Kauno M. Mažvydo vidurinės mokyklos, esančios Šiaurės pr. 55, Kaune, rekonstrukcijos – pritaikymo neįgaliesiems, darbus (1 t., 10-24 b. l.). Sutarties 9.3. punktu buvo sutarta, kad rangovas apmoka subrangovui už faktiškai atliktus darbus pagal gautas PVM sąskaitas faktūras per 7 darbo dienas, kai bus patvirtintas mokėjimas, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos. Sutarties 5.1.2. punkte numatyta, kad darbų pabaiga ne vėliau kaip iki 2010 m. lapkričio 1 d. 2011 m. kovo 8 d. buvo pasirašytas statybos darbų perdavimo priėmimo aktas, kuriame nurodoma, kad statybos darbai atlikti laikantis galiojančių normų ir standartų reikalavimų ir tinkamai užbaigti.

Bylos šalys 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 14/2010, kuria ieškovas, kaip subrangovas, pagal atsakovo, kaip rangovo, užsakymą atliko Kauno suaugusių mokymo centro patalpų, esančių Sandėlių g. 7, Kaune, rekonstrukcijos darbus (1 t., 45-50 b. l.). Sutarties kaina sudarė 149 999,47 Lt. Pagal sutarties 4.1. punktą darbai turėjo būti atlikti ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 15 d. Atliktų darbų aktas pasirašytas 2011 m. gegužės 31 d. (1 t., 54 b. l.).

Pagal 2011 m. rugsėjo 2 d. skolų suderinimo aktą, 2011 m. rugpjūčio 31 dienai atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 583 969,59 Lt (1 t., 57 b. l.). Iki ieškinio teismui padavimo atsakovas sumokėjo ieškovui 80 000 Lt, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dar 50 000 Lt.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui, pažymėtina, kad toks draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti draudimo bendrovių raštus, kuriais įrodinėja aplinkybę, kad draudimo bendrovės išduoda besąlyginius ir neatšaukiamus garantinio laikotarpio laidavimus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje šalys priešingai aiškino galimybę pateikti garantinio laikotarpio besąlyginį ir neatšaukiamą laidavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto pateikti įrodymai gali turėti įtakos vertinant šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl yra pagrindas priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus 2012 m. balandžio 25 d. UAB DK „PZU Lietuva“ bei UADB „Drausma“ raštus.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymų pagal statybos subrangos sutartis. Ieškovas teigia, kad darbus atliko tinkamai ir laiku, o atsakovas juos apmokėjo iš dalies ir liko skolingas. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovas pažeidė sutartyse nustatytus darbų atlikimo terminus bei nepateikė tinkamo garantinio laikotarpio užtikrinimo, todėl mokėjimų sulaikymas yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo šalių ginčui taikė CK 6.662 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Apeliantas teisus sakydamas, kad tarp šalių nėra ginčo dėl pagal statybos rangos sutartis atliktų darbų kokybės, todėl turi būti sprendžiama dėl ieškovo atsakomybės pažeidus sutarčių įvykdymo terminus.

Dėl 2010 m. gegužės 31 d. sutarties įvykdymo termino

Pasak atsakovo, ieškovas pažeidė 2010 m. gegužės 31 d. sutartyje Nr. 12/2010 (toliau - sutartis Nr. 12/2010) nustatytą darbų atlikimo terminą, t. y. darbus privalėjo baigti ne vėliau kaip iki 2010 m. lapkričio 1 d., tačiau darbai buvo perduoti tik 2011 m. kovo 8 d. CK 6.652 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šalių susitarimu sutartyje nustatyti darbų atlikimo terminai gali būti keičiami rangos sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.). Byloje esantys atsakovo raštai ieškovui patvirtina, kad atsakovas turėjo pretenzijų dėl pagal sutartį Nr. 12/2010 atliekamų darbų terminų (1 t., 177-183 b. l.). Šiuo atveju svarbu įvertinti aplinkybes, sąlygojusias sutartyje nustatyto darbų pabaigos termino praleidimą. Atsakovas 2010 m. liepos 12 d. raštu informavo ieškovą, kad mokykla, įvertinusi riziką, kad dalis darbų pagal 2010 m. balandžio 23 d. su UAB „Statva“ sudarytą sutartį gali tapti nereikalingi, prašo sustabdyti visus atliekamus statybos darbus tarp ašių 13 ir 14 ant ašies H (pagal techninio projekto brėžinius); rekonstravimo darbai bus tęsiami tarpusavyje ir su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra suderinus projektinių sprendimų pakeitimus (1 t., 113 b. l.). Taigi spręstina, kad dalies darbų pagal projektą sustabdymas statybos darbus pirkusio užsakovo iniciatyva turėjo įtakos ieškovo galimybei darbus užbaigti sutartyje nustatytu terminu. Tokiu atveju, net ir nesant rašytinio šalių sutartyje nustatyto darbų atlikimo termino pratęsimo nėra pagrindo teigti, kad darbai atlikti pavėluotai vien dėl ieškovo kaltės. Kadangi darbų atlikimo terminas praleistas ne dėl nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių, jis negali būti atsakingas už termino praleidimą.

Sutarties Nr. 12/2010 8.2. punkte numatyta, kad jeigu subrangovas negali pateikti besąlyginio ir neatšaukiamo banko arba draudimo bendrovės laidavimo, jis rangovui pateikia paprastą draudimo bendrovės laidavimą ir iš pirmo mokėjimo už atliktus darbus palieka užsakovo sąskaitoje 100 000 Lt, o likusi garanto suma 188 000 Lt bus sulaikoma dalimis, proporcingai per likusius du darbo ir atsiskaitymo mėnesius. Sulaikyta suma bus naudojama kaip garantas, galiojantis tomis pačiomis sąlygomis kaip ir besąlyginis neatšaukiamas garantas. Ieškovo prievolių vykdymas sutarties Nr. 12/2010 galiojimo metu buvo užtikrintas UAB DK „PZU Lietuva“ laidavimo raštu ( 1 t., 186 b. l.) ir ieškovui mokėtinų sumų (288 000 Lt) „sulaikymu“ (sutarties 8.2. p.). Nors mokėtinų lėšų „sulaikymas“ kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas nėra numatytas įstatyme, tačiau toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas (CK 6.70 str.). Atsakovas, remdamasis sutarties Nr. 12/2010 11.2. punktu, teigia, kad už termino praleidimą turi teisę į sulaikytus 288 000 Lt. Sutarties Nr. 12/2010 11.2. punkte numatyta, kad subrangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku bei neperdavęs rangovui objekto ir neįgijęs teisės į terminų pratęsimą, rangovui pareikalavus, sutarties įvykdymo garantijos davėjas sumokės rangovui sumą, nurodytą šioje garantijoje, ir subrangovas papildomai moka rangovui 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų pagal sutartį darbų vertės iki bus atlikti darbai ar ištaisyti defektai. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiais, kad teismas netinkami aiškino šią sutarties sąlygą, teigdamas, kad teisę į garantijos sumą atsakovas įgytų tik esant abiems minėtame punkte nurodytoms sąlygoms – praleidus darbų atlikimo terminą bei rangovui nepridavus darbų objekto. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pateiktu sutarties Nr. 12/2010 11.2. punkto aiškinimu, kad subrangovui nustatytu laiku neužbaigus darbų ir nustatytu laiku jų neperdavus, rangovas turi teisę reikalauti garantijos davėjo sumokėti jam garantijoje nurodytą sumą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad rangovo teisė į garantiją atsiranda tik esant kitoms šiame punkte nustatytoms sąlygoms – subrangovas nėra įgijęs teisės į terminų pratęsimą bei esant rangovo pareikalavimui garantijos davėjui dėl garantijoje nurodytos sumos išmokėjimo. Byloje pirmiau aptartas įrodymas patvirtina ieškovo teisę į terminų pratęsimą (CPK 178 str.). Tai, kad šalių sutartyje nustatytas terminas formaliai nebuvo pratęstas, nepaneigia paties atsakovo rašte išdėstytų aplinkybių dėl projekte numatytų dalies darbų vykdymo sustabdymo (1 t., 113 b. l.). Civiliniame procese galiojantis šalių rungimosi principas įpareigoja atsakovą paneigti ieškovo teisę į darbų atlikimo termino pratęsimą, tačiau tokių aplinkybių atsakovas neįrodė (CPK 12, 178 str.).

Prieš sudarydamas sutartį Nr. 12/2010 ieškovas pagal jos 8.2. punkto reikalavimą pateikė atsakovui draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ 2010 m. gegužės 20 d. laidavimo raštą (atlikimo laidavimas), kuriuo draudimo bendrovė suteikė ieškovui jo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo laidavimą, kuriuo draudimo bendrovės atsakomybė apribota 288 569,40 Lt draudimo suma ( 1 t., 186 b. l.). Pagal šį laidavimo raštą, jei draudėjas (ieškovas) neįvykdys ar netinkamai įvykdys įsipareigojimus, draudikas, neviršydamas 288 569,40 Lt sumos, atsako už tiesioginių nuostolių atlyginimą kaip ir draudėjas. Rašte taip pat numatyta, kad draudikas išmoka užsakovui rašte nurodytas sumas gavęs raštišką užsakovo vadovo reikalavimą. Atsakovas nesikreipė į ieškovo laiduotoją, kaip to reikalauja sutarties Nr. 12/2010 11.2. punktas, todėl negalima teigti, kad atsakovas pasinaudojo 11.2. punkte įtvirtinta teise gauti laidavimo rašte nurodytas sumas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal laidavimo raštą atsakovas net ir netinkamos ieškovo prievolės įvykdymo atveju teisę į laidavimo sumą turi tik įrodęs tiesioginių nuostolių dydį. Sistemiškai aiškinant šalių sudarytą sutartį negalima daryti išvados, kad vien už termino praleidimą, nesukėlusį atsakovui jokių neigiamų padarinių, ieškovui taikytina 288 000 Lt atsakomybė, neatsižvelgiant į ieškovo kaltę bei atsakovo patirtus tiesioginius nuostolius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas patyrė kokius nors netekimus dėl praleisto termino, kad jam, kaip generaliniam rangovui, buvo taikomos sankcijos už termino pažeidimą. Tai, kad ieškovas turėjo teisę į terminų pratęsimą, nepaneigta. Šios priežastys lemia apelianto argumentų dėl jo teisės pasilikti sulaikytus 288 000 Lt nepagrįstumą.

Kiti atsakovo veiksmai patvirtina faktą, kad jo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija dėl ieškovui mokėtinų piniginių sumų sulaikymo yra gynybinė. Atsakovas pripažino skolą ieškovui. Skolų suderinimo akte nurodyta, kad 2011 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo skola ieškovui yra 583 969,59 Lt (1 t., 57 b. l.). Po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo atsakovas sumokėjo ieškovui 50 000 Lt, nors pagal jo pateiktus skaičiavimus ieškovas būtų jam skolingas daugiau nei 100 000 Lt. Taigi ir šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija yra sąlygota atsakovo siekio išvengti prievolės ieškovui įvykdymo.

Dėl atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimo

Apeliantas teigia, kad ieškovas nepateikė tinkamo sutarties Nr. 12/2010 8.6. punkte numatyto garantinio laikotarpio užtikrinimo, todėl jis pagal šios sutarties 8.2. ir 9.2. punktus turėjo teisę neišmokėti sulaikytų 280 584 Lt. Sutarties Nr. 12/2010 8.6. punkte nustatyta, kad subrangovas prieš pasirašant galutinį darbų priėmimo-perdavimo aktą privalo pateikti garantinio laikotarpio užtikrinimą – Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimą 10 procentų nuo atliktų darbų kainos (be PVM). Garantinio laikotarpio užtikrinimas turi būti besąlyginis ir neatšaukiamas ir turi galioti 24 mėnesius nuo galutinio darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo dienos. Šis užtikrinimas įsigalioja pasirašius galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktą. Įsigaliojus šiam užtikrinimui nustoja galioti sutarties 8.1. punkte numatytas sutarties įvykdymo užtikrinimas. Darbų perdavimo priėmimo aktas pagal sutartį Nr. 12/2010 pasirašytas 2011 m. kovo 8 d.; ieškovas 2011 m. balandžio 18 d. pateikė atsakovui garantinio laikotarpio laidavimą (1 t., 44, 45a b. l.). 2011 m. birželio 1 d. raštu ieškovas informavo atsakovą, kad besąlyginiai laidavimo raštai išduodami tik valstybės bei savivaldybės naudai bei pateikė įrodymus, kad draudimo įmonės besąlyginio garantinio rašto neišduoda; taip pat nurodė, kad sutarties 8.4. punktas gali būti ginčytinas, nes šio punkto sąlygos yra neįmanomos tarp privačių ūkio subjektų. (1 t., 114, 115, 116 b. l.). Už garantinio laikotarpio užtikrinimą ieškovas sumokėjo draudimo bendrovei 90 000 Lt užstatą (1 t., 187 b. l.). Tokį garantinio laikotarpio įvykdymo užtikrinimą atsakovas priėmė ir pretenzijų ieškovui iki ieškovo kreipimosi į teismą nereiškė. Pretenziją dėl netinkamo garantinio laikotarpio užtikrinimo atsakovas ieškovui pateikė tik pastarajam kreipusis į teismą dėl skolos pagal rangos sutartis priteisimo (1 t., 78 b. l.). Prie apeliacinio skundo pridėtais draudimo bendrovių raštais atsakovas įrodinėja, kad besąlyginius garantinio laikotarpio laidavimus draudiko kompanijos išduoda. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apelianto pateikti draudimo kompanijų raštai (2 t., 14, 15 b. l.) surašyti praėjus vieneriems metams po to, kai ieškovas turėjo pateikti atsakovui besąlyginį ir neatšaukiamą laidavimą; jie nepatvirtina, kad ir 2011 metais, kai ieškovas kreipėsi į UAB DK „PZU Lietuva“, jam galėjo būti išduotas besąlyginis laidavimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto pateikti nauji įrodymai nepaneigia teismo išvados, kad ieškovas negalėjo pateikti besąlyginio ir neatšaukiamo laidavimo, o pateiktas laidavimas atsakovui buvo priimtinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad garantinio laikotarpio laidavimas buvo išduotas dvejiems metams nuo 2001 m. kovo 8 d. Garantinio užtikinimo terminas pasibaigė 2013 m. kovo 8 d. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, kad garantiniu laikotarpiu išryškėjo kokie nors ieškovo atliktų darbų trūkumai, dėl ko jis vis dar turi teisę sulaikyti ieškovui mokėtinas sumas, todėl ir dėl šios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas privalo tinkamai atsiskaityti su ieškovu.

Dėl 2010 m. gruodžio 31 d. sutarties įvykdymo termino

Apeliantas įrodinėja, kad 15 000 Lt yra pagrįstai sulaikyti pagal 2010 m. gruodžio 31 d. sutarties Nr. 14/2010 (toliau – sutartis Nr.14/2010) 7.1.1. punktą, kadangi ieškovas sutartyje nustatytu terminu statybos rangos darbų neužbaigė. Pagal minėtos sutarties 3.2. punktą ieškovas statybos rangos darbus įsipareigojo užbaigti ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo mėnesio 15 d., tačiau darbai atsakovui perduoti 2011 m. gegužės 6 d. (1 t., 53, 54 b. l.). Sutarties 7.1.1. punkte numatyta, kad rangovui nustačius, kad subrangovas nevykdo ar netinkamai vykdo bet kurį įsipareigojimą pagal šią sutartį, besąlyginio atlikimo įvykdymo garantijoje nurodyta suma atitenka rangovui prie pirmo pareikalavimo. Sutarties 7.2.3. punkte numatyta, kad jos įvykdymo besąlyginis garantas yra subrangovo pagal sutartį Nr. 12/2010 atlikti darbai ir sulaikytas apmokėjimas už juos; sulaikoma pinigų sumą – 15 000 Lt, t. y. 10 procentų nuo pagal šalių 2010 m. gegužės 31 d. pasirašytos sutarties Nr. 12/2010 dėl Kauno miesto Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos rekonstrukcijos darbų kainos; ši sulaikyta suma bus grąžinama užbaigus objektą sutartyje nustatytu laiku ir kokybiškai. Atsakovas 2011 m. balandžio 12 d. pranešimu informavo ieškovą, kad darbai turėjo būti pabaigti ne vėlia kaip kovo 15 dieną, tačiau nustatytu terminu neatlikti, todėl taikė sutarties Nr. 14/2010 7.1.1. ir 7.2.3. punktuose numatytas sankcijas ir darbų atlikimo terminą pratęsė iki 2011 m. balandžio 15 d. (1 t., 174 b. l.). Teisėjų kolegijas sutinka su apeliantu, kad prievolės tinkamas įvykdymas reiškia ne tik kokybės reikalavimus atitinkančių darbų atlikimą, bet ir jos įvykdymą šalių sutartais terminais, t. y. laiku. Apelianto nurodomas faktas, kad darbai atlikti ir perduoti nesilaikant šalių nustatyto termino, yra teisingas. Sutartyje nustatytų terminų pažeidimas turi būti ieškovo veiksmų (neveikimo) pasekmė ir priklausyti nuo jo valios, tuo tarpu byloje esantys įrodymai šią aplinkybę paneigia. Užsakovo Kauno suaugusiųjų mokymo centro rašte nurodyta, kad dėl projekto trūkumų sutartis su gen. rangovu UAB „Statva“ buvo pratęsta; kad UAB „Statva“ darbus įsipareigojo baigti iki 2011 m. balandžio 30 d.; kad subrangovas UAB „Drūtnamis“ darbus atliko laiku (1 t., 112 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad generalinio rangovo ir užsakovo sutartis buvo pratęsta iki 2011 m. balandžio 30 d. dėl objektyvių aplinkybių – netinkamų langų mazgų brėžinių, o atsakovas su subrangovu (ieškovu) sudarytos rangos sutarties galutinio darbų atlikimo termino dėl šių aplinkybių nepratęsė, bei įvertinant tai, kad subrangovas pagal sutartį būtent ir atliko langų blokų keitimą, palangių montavimą ir kitus su langų keitimu susijusius darbus, atsakovo 2011 m. balandžio 12 d. pranešimas dėl sankcijų ieškovui taikymo nėra pagrįstas. Kauno suaugusiųjų mokymo centro rašte taip pat nurodyta, kad sutartis su UAB „Statva“ pratęsta iki 2011 m. balandžio 30 d. Ieškovas darbus atsakovui perdavė 2001 m. gegužės 6 d., t. y. vos keliomis dienomis vėliau, nei numatyta užsakovo ir generalinio rangovo sutarties pratęsime. Tokiu atveju, kai ieškovo darbų atlikimo terminas praleistas nežymiai, toks pažeidimas negalėtų būti laikomas esminiu ir sąlygoti ieškovo atsakomybę. Be to, užsakovas patvirtino, kad darbai buvo atlikti laiku. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, jog atsakovas neturi teisės pagal sutarties 7.1.1. punktą įskaityti 15 000 Lt. Dėl šių priežasčių atmestini, kaip nepagrįsti, apelianto argumentai dėl netinkamo ieškovo termino praleidimą sukeliančių pasekmių vertinimo ir nepagrįsto civilinės atsakomybės ieškovui netaikymo.

Dėl įrodymų vertinimo

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Priimdamas sprendimą, teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo ieškovui pateiktų raštų, susijusių su darbų atlikimo terminų laikymusi. Apeliacinės instancijos teismas yra faktus tiriantis teismas, todėl nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą atliko atsakovo pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė iš to kylančias išvadas, kurios leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinį, o padarytas įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimas bei ne tos materialiosios teisės normos, kurią nagrinėjamu atveju reikėjo taikyti, taikymas neturėjo įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkindamas ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, tačiau kitais nei jame nurodyti motyvais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.