Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atstovo advokato Egidijaus Langio atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-167-482/2014 pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas konstatavo aplinkybę, kad pareiškėja yra nemoki, tačiau tuo pačiu padarė ir priešingą išvadą, kad pareiškėja neatitinka FABĮ 2 str. 2 d. nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos skolos iš viso sudaro 321.168,96 Lt, t.y. jos skolos kreditoriams viršija FABĮ nustatytą minimalią įsipareigojimų ribą. Visų pareiškėjos nurodytų įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję. Pareiškėja jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Po santuokos nutraukimo butas faktiškai priteistas buvusiam sutuoktiniui, o pareiškėja liko solidari skolininkė. Pareiškėja jau trejus metus registruota darbo biržoje, yra iš viso gavusi 3.536,04 Lt pašalpų, grynųjų santaupų neturi, viena išlaiko nepilnametę dukrą. Visos šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja yra nemoki.Pirmosios instancijos teismui pareiškėja pateikė įrodymus, kad yra solidari UAB „Būsto paskolų draudimas“ skolininkė. Vadinasi pareiškėjos skola minėtam kreditoriui yra aiški ir neginčijama. Aplinkybė, jog vienam iš didžiausių kreditorių yra įkeistas nekilnojamasis turtas ir jis nėra parduotas iš varžytynių, negali būti laikoma pagrindu atsisakyti iškelti bankroto bylą.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra nesąžininga. Siekiant konstatuoti faktą, kad fizinis asmuo, pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo yra nesąžiningas, svarbu nustatyti dvi esminę reikšmę turinčias aplinkybes: ar fizinis asmuo per paskutinius 3 (tris) metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo sudarė nesąžiningus sandorius; ar dėl nesąžiningų sandorių sudarymo fizinis asmuo tapo nemokus. Nagrinėjamu atveju minėtos dvi aplinkybės nebuvo nustatytos ar kitaip įrodytos leistinais ir CPK numatytais būdais. Dėl to, pirmosios instancijos teismas neturėjo absoliučiai jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja yra nesąžininga.Teismas nurodė, kad pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus, kurių negalės realiai vykdyti. Tačiau iš šio pirmosios instancijos teismo motyvo nėra galima nustatyti, kokius įsipareigojimus pareiškėja prisiėmė. Priešingai, pažymėtina tai, kad 2014 m. kovo 5 d. teismo posėdyje pareiškėja teismui aiškiai nurodė, jog prisiimdami įsipareigojimus kartu su sutuoktiniu t.y. sudarydami būsto kredito sutartį, o taip pat ir dvi vartojamųjų kreditų sutartis turėjo pakankamai lėšų šių įsipareigojimų vykdymui, nes bendros šeimos pajamos sudarė beveik 4.000 Lt. Pareiškėja patvirtino, kad kredito įstaiga vertino pareiškėjos ir jos sutuoktinio mokumą ir tik dėl to jiems buvo suteiktas kreditas.Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, dėl kokių priežasčių paliko darbą. Negana to, pareiškėja teismui pateikė išsamius paaiškinimus apie dedamas pastangas susirasti darbą ir siekti tobulėti. Teismo posėdyje teismui paaiškino, kad šiuo metu baigia vidurinę mokyklą ir sieks mokytis toliau. Pareiškėja darbo biržos siūlymu 2014 m. sausio mėnesio pabaigoje išklausė apsaugos darbuotojo apmokymus ir gavo leidimą dirbti su ginklu. Tad šiuo metu Vilkaviškyje aktyviai ieško darbo apsaugos bendrovėse. Tačiau dėl sudėtingos padėties darbo rinkoje darbo rasti kol kas nepavyksta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėja yra nesąžininga, dėl to, kad buvo atleista iš darbo negali būti laikomas pagrindu pareiškėją pripažinti nesąžininga.Pareiškėja su teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo kreipės į VĮ „Registrų centras“ ir norėjo informuoti apie santuokos nutraukimą bei tai, kad butas atiteko sutuoktiniui. Tačiau VĮ „Registrų centras“ pareiškėją informavo, kad apie šias aplinkybes turi pranešti esamas nekilnojamojo turto savininkas. Dėl to pareiškėja daugiau niekur nesikreipė, nes pagrįstai tikėjosi, kad apie pasikeitusias aplinkybes VĮ „Registrų centras“ ir kitas bendroves informuos pareiškėjos sutuoktinis. Tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo ir jomis nesivadovavo priimant nutartį.Pirmosios instancijos teismo argumentas yra absoliučiai nesuvokiamas ir nesuprantamas. Be kita ko, nėra susijęs ir su nagrinėjamo ginčo objektu. Pabrėžtina, kad nutraukiant santuoką sutuoktinų bendru sutikimu, šalys yra laisvos susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismas, nagrinėjantis santuokos nutraukimo bylą yra aktyvus ypatingai tuo atveju, kada sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų. Šiuo atveju, pareiškėjos santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir nutraukė šalių santuoką. Tai reiškia, kad santuokos nutraukimo bylą nagrinėjęs teismas įvertino visas aplinkybes ir pripažino, kad šalių aptartas turto padalinimo būdas yra tinkamas. Vien tai, kad pareiškėja negalėjo teismui atsakyti, dėl kokių priežasčių minėtu būdu pasidalintas turtas tarp sutuoktinių, jokiu būdu negali reikšti, kad pareiškėja yra nesąžininga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu atsisakyta iškelti apeliantei bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, netinkamai taikęs teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą dėl apelianto mokumo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas atsisakymą kelti bankroto bylą motyvavo pareiškėjos nesąžiningumu, bet nenurodė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio konkrečios dalies ir punkto. Pažymėtina, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. nurodyta, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl LR CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus; 6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi bendru teisės principu – sąžiningumu, nesukonkretindamas atsisakymo kelti bankroto bylą nei viena iš nurodytų sąlygų pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio konkrečios dalies ir punkto.

FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens nemokumo sąvoka pateikta FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (toliau – MMA). Taigi fizinio asmens nemokumui konstatuoti reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Be to, pripažįstama, kad nemokumui nustatyti reikia atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, atitinkamai sprendžiant galimybę kelti ar nekelti fiziniam asmeniui bankroto bylą (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1628-345/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. kovo 18 d. ir 2008 m. balandžio 9 d. pareiškėja su AB Swedbank sudarė dvi vartojimo kredito sutartis Nr. 08-028122-VA ir 08-037158-VA, kurias kartu pasirašė ir pareiškėjos buvęs sutuoktinis A. G. (b. l. 13–14). Pagal šias kredito sutartis buvo suteiktas kreditas bendrai 30.000 Lt sumai. 2008 m. balandžio 23 d. pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu A. G. ir AB Swedbank sudarė kredito sutartį Nr. 08-042656-FA, pagal kurią šalims buvo suteiktas 68.784,75 EUR kreditas buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), įsigijimui (b. l. 15–16). Pagal šią sutartį prievolių įvykdymo užtikrinimui, šis butas įkeistas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (b. l. 17–18). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjos ir A. G. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 20–23). Pagal šią sutartį šalys susitarė, jog sutuoktinių nepilnametė dukra lieka gyventi su pareiškėja, o A. G. įsipareigojo jai teikti išlaikymą periodiniais mokėjimais kas mėnesį po 200,00 Lt. Taip pat pagal sutartį santuokoje įgytas visas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir keturios transporto priemonės – atiteko buvusiam sutuoktiniui A. G.. Šalys susitarė, kad visos prievolės kreditoriui Swedbank AB pagal visas kredito sutartis lieka solidarios. Nagrinėjant pareiškėjos santuokos nutraukimo ir turto padalinimo bylą, kreditorius Swedbank, AB apie tai žinojo ir sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštaravo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

LR Civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Kaip jau buvo minėta, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-359-633/2011 nutraukdamas pareiškėjos ir A. G. santuoką ir patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įvertino kreditoriaus Swedbank, AB nurodytus argumentus, įpareigojo sutuoktinius patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys teismo įpareigojimą įvykdė, pateikė teismui patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas ir patvirtino. Tai reiškia, kad teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių galėjo būti pažeisti kreditorių interesai. Taigi, sutiktina su apelianto argumentais, jog ta aplinkybė, dėl kokių priežasčių minėtu būdu pasidalintas turtas tarp sutuoktinių, nereiškia, kad pareiškėja yra nesąžininga, juo labiau, kad tokią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtino teismas.

Atskirajam skunde nurodoma, kad pareiškėjos skolos iš viso sudaro 321.168,96 Lt, t.y. jos skolos kreditoriams viršija FABĮ nustatytą minimalią įsipareigojimų ribą. Visų pareiškėjos nurodytų įsipareigojimų mokėjimo terminai yra suėję. Pareiškėja jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi. Po santuokos nutraukimo butas faktiškai priteistas buvusiam sutuoktiniui, o pareiškėja liko solidari skolininkė.

Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismų sprendimais iš pareiškėjos solidariai su jos buvusiu sutuoktiniu yra priteisti įsiskolinimai pagal anksčiau minėtas kredito sutartis, už suteiktas komunalines paslaugas, tuo pagrindu išduoti vykdomieji raštai. Pagal pareiškėjos teismui pateiktą kreditorių sąrašą, skolos kreditoriams viršija 200 tūkst. litų. Nors pareiškėjos vardu nekilnojamojo turto registre vis dar yra registruotas butas, esantis Nepriklausomybės g. 50-33, Vilkaviškyje, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turtas, tačiau realiai jis pareiškėjai nepriklauso ir ji šiame bute negyvena. Be to, pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nekilnojamojo turto registre duomenis turi sutvarkyti buvęs sutuoktinis. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja jokio kito nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, jos skolos solidariai su buvusiu sutuoktiniu viršija 200 tūkst. litų, pareiškėjos pajamos sudaro pašalpa iš darbo biržos, kuri sudaro apie 600 Lt, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pareiškėjos būsena atitinka FABĮ nustatytą nemokumo būklę, t.y. nustatyta, jog pareiškėjos pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir ji negali įvykdyti šių skolinių įsipareigojimų (FABĮ 2 str. 2 d.).

Apeliantė nurodo, kad jau trejus metus registruota darbo biržoje, yra iš viso gavusi 3.536,04 Lt pašalpų, grynųjų santaupų neturi, viena išlaiko nepilnametę dukrą. Visos šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėja yra nemoki.

FABĮ 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jeigu fizinis asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą iškelti bankroto bylą, pasiūlo bankroto administratoriaus kandidatūrą, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas bankroto administratoriaus lėšų sumos, reikalingos bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, pagrindimas.

Pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nurodyta, kad administravimo lėšoms būtų skiriama 2972,97 Lt. (b. l. 65), tačiau kaip nurodė pati apeliantė, iš darbo biržos 2013 m. iš viso yra gavusi 3536,04 Lt pašalpų. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, jeigu būtų iškelta pareiškėjai bankroto byla, iš kokių lėšų būtų dengiamos administravimo išlaidos nesiaiškino.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Fizinio asmens bankroto instituto įtvirtinimu siekiama dviejų tikslų – užtikrinti fizinio asmens kreditorių interesus ir kartu suteikti galimybę sąžiningam fiziniam asmeniui atkurti savo mokumą. Fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas įvairiais būdais – išdėstant skolų mokėjimą, atleidžiant skolininką nuo visų ar dalies skolų, ir pan. FABĮ tikslas - užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, atkuriant fizinio asmens mokumą ir užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio tikslo siekiama tvirtinant ir vykdant patvirtintą skolininko mokumo atkūrimo planą. Pažymėtina, kad FABĮ nepateikia išsamaus mokumo atkūrimo plano turinio ir nenumato draudimo visiškai atleisti nemokų fizinį asmenį nuo skolų. Dėl konkretaus mokumo atkūrimo plano turinio skolininkas pirmiausia turi susitarti su kreditoriais, o, kilus ginčui, dėl konkretaus plano ir jame numatytų priemonių atitikties FABĮ tikslams sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kuriam suteikiama teisė patvirtinti mokumo atkūrimo planą ir tais atvejais, kai tai atsisako padaryti kreditorių susirinkimas. Draudimas visiškai atleisti nemokų fizinį asmenį nuo skolų neišplaukia ir iš FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto šio įstatymo tikslo – siekti teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad fizinio asmens atleidimas nuo skolų yra kreditorių nuosavybės teisės apribojimas, kuris gali būti pateisinamas bankroto procedūros tikslais, tokiais kaip siekis apsaugoti asmens orumą ir išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, tačiau toks apribojimas neturi neproporcingai perkelti naštos kreditoriams (EŽTT 2004 m. liepos 20 d. sprendimas byloje Bäck v. Finland). Ar konkrečios fizinio asmens mokumo atkūrimo priemonės yra proporcingos, turi būti vertinama atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes – nemokaus asmens amžių, sveikatos būklę, jo realias galimybes gauti pajamų ir pan. Tuo atveju, jei fizinis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali ir ateityje negalės atsiskaityti su kreditoriais, visiškas šio asmens atleidimas nuo skolų būtų suderinamas su FABĮ tikslais, ir priešingai, asmens, kuris gali patenkinti kreditorių reikalavimus, skolų nurašymas, jei tam nepritaria šio asmens kreditoriai, neužtikrintų teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Kaip jau minėta, dėl skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros sprendžiama tvirtinant mokumo atkūrimo planą, t.y. jau iškėlus fizinio asmens bankroto bylą. Vadovaujantis FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1,2 punktais, jei mokumo atkūrimo planas nepateikiamas teismui tvirtinti nustatytais terminais, arba teismas šio plano nepatvirtina, fizinio asmens bankroto byla nutraukiama. Skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimas taikant konkrečias skolininko mokumo atkūrimo priemones pirmiausia priklauso nuo skolininko ir kreditorių tarpusavio dialogo, jų susitarimo dėl kreditorių pagalbos, todėl šis klausimas teismo negali būti sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Kaip minėta, toks atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindas nenumatytas ir FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas, ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjai iš esmės remdamasis vien pareiškėjos pareiškime nurodyta aplinkybe, kad ji negauna jokių kitų pajamų, išskyrus pašalpą iš darbo biržos, tačiau neįvertino pareiškėjos į bylą pateiktų duomenų apie tai, kad pareiškėja būdama registruota darbo biržoje, aktyviai ieško darbo, todėl pajamas ateityje gali gauti.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, be to, bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantės priėmimu (CPK 313 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos J. G. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.