- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-2532-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40450-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. Z., notarui M
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. K. ir R. K. ieškinį atsakovams V. Z., notarui M. K. dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius panaikinimo bei vekselio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti notaro M. K. vykdomuosius įrašus Nr. MK-6665, MK-6664, MK-6663, MK-6662 bei pripažinti negaliojančiu 2013 m. spalio 23 d. vekselį. Ieškinyje nurodyta, kad 2013 m. kovo 4 d. išrašytas paprastasis vekselis dėl 32 500 Lt sumokėjimo, 2013 m. kovo 4 d.- 133 000 Lt, 2013 m. spalio 8 d. – 30 000 Lt, 2013 m. spalio 23 d. – 13 000 Lt, 2013 m. spalio 23 d. – 24 000 Lt. 2013 m. spalio 8 d. ieškovai su atsakovu V. Z. sudarė papildomą susitarimą, kuriuo sutarė, jog vekseliai turi būti apmokėti iki 2013 m. gruodžio 31 d. Atsakovas, nesuėjus susitarime nurodytam terminui, kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo. 2013 m. spalio 12 d. buvo padaryti vykdomieji įrašai Nr. MK-6665, MK-6664, MK-6663, MK-6662. Ieškovai nurodo, jog notaras turėjo atsisakyti priimti atsakovo prašymą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo ir prašo minėtus vykdomuosius įrašus panaikinti. Taip pat ieškovai nurodo, jog 2013 m. spalio 24 d. atsakovas V. Z. sutiko pratęsti vekselių apmokėjimo terminą su sąlyga, jog bus išrašytas papildomas vekselis dėl 24 000 Lt sumokėjimo. Šį sandorį ieškovai buvo priversti sudaryti, todėl jis turi būti pripažintas negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas V. Z. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad pasirašytuose vekseliuose nėra įrašyta data iki kurios jie turi būti apmokėti, todėl jie turi būti apmokėti pateikimo dieną. Atsakovas turėjo teisę bet kada per vienerius metus nuo vekselių išrašymo dienos pateikti vekselius apmokėti. Atsakovas su ieškovais 2013 m. spalio 8 d. susitarime neaptarė vekselių grąžinimo termino. Dėl to notaras, padarydamas vykdomuosius įrašus, nepažeidė ieškovų teisių, įstatymų nuostatų. Abu ieškovai vekselį dėl 24 000 Lt pasirašė laisva valia, neverčiami, suprasdami vekselio surašymo pasekmes, todėl 2013 m. spalio 23 d. vekselis yra galiojantis. Dėl nurodytų pagrindų atsakovas V. Z. prašo ieškinį atmesti.
Atsakovas notaras M. K. taip pat pateikė atsiliepimą į ieškinį. Šis atsakovas prašo bylą išspręsti teismo nuožiūra. Jis nurodo, kad ieškinyje ieškovų nurodytos aplinkybės nėra žinomos ir nebuvo žinomos vykdomųjų įrašų išdavimo metu. Taip pat notaras nurodo, jog 2013 m. lapkričio 12 d. į jį kreipėsi V. Z. dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, pateikė visus reikiamus dokumentus, todėl vykdomieji įrašai buvo išduoti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu atmetė ieškinį dėl vykdomųjų įrašų pagal vekselius panaikinimo bei vekselio pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovams V. Z. ir notarui M. K.; priteisė atsakovui iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 300 Lt iš kiekvieno ieškovo
Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 4 d. - 2013 m. spalio 23 d. ieškovai (kaip vekselio davėjai arba laiduotojai, jų prievolės solidarios, CK 6.81 str.) pasirašė penkis paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriuose nurodyta bendra įsipareigojimų vekselių turėtojui suma – 232 500 Lt. Notaras M. K. išdavė vykdomuosius įrašus dėl paminėtuose vekseliuose nurodytų sumų išieškojimo. Visi šie vykdomieji įrašai pateikti antstolei A. S. ir pradėti vykdymo veiksmai.
Teismas pažymėjo, kad ieškovai pasirašė paprastuosius neprotestuotinus, mokėtinus juos pateikus vekselius (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 36 straipsnio 1 dalis), atsakovas V. Z. atliko visus būtinus veiksmus, kurie sudarė sąlygas vykdomiesiems įrašams padaryti, todėl, teismo vertinimu, atsakovas notaras M. K. šiuos įrašus padarė pagrįstai ir teisėtai. Ieškovų pateiktas 2013 m. spalio 8 d. sandoris, kuriame nustatyti prievolių įvykdymo terminai, nepakeitė ieškovų pasirašytų vekselių turinio ir pobūdžio. Taikant Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 2 straipsnio 1, 4 punktai (pabrėžiamas vekselių davėjų prievolių besąlygiškumas ir abstraktumas) ir 71 straipsnio nuostatas, vekselių tekstų pakeitimai turėjo būti įrašyti pačiuose vekseliuose, tik tuomet jie pakeistų vekselių davėjų prievoles sumokėti vekselių turėtojui vekseliuose nurodytas sumas, pateikus vekselius. Vekselių tekstas nebuvo pakeistas, todėl vekselių davėjų prievolės išliko tokios, kokios nurodytos vekseliuose. Atsakovas V. Z. (vekselių turėtojas), nepraleidęs ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyto vienerių metų nuo jų išrašymo termino, pateikė vekselius apmokėti ir šiam atsakovui negavus apmokėjimo, atsakovas notaras M. K. pagrįstai padarė atitinkamus vykdomuosius įrašus. Teismas, nenustatęs, kad atsakovas notaras M. K. pažeidė ĮPVĮ, Vekselių naudojimo taisykles, Vekselių ir čekių protestavimo taisykles bei Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarką, padarė išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti ieškovų reikalavimų.
Teismo vertinimu, ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu 2013 m. spalio 23 d. vekselį, kuriame nurodyta mokėtina suma – 24 000 Lt dėl CK 1.91 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindų, yra ne pagrįstas, nes ieškovai nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios būtų pagrindas šiam vekseliui pripažinti negaliojančiu. Teismas pažymėjo, kad atsakovas V. Z. 2014 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu paneigė, kad prieš ieškovams pasirašant šį vekselį, jis jiems būtų grasinęs, taikęs kokį nors spaudimą ar kitaip neleistinai įtakojęs šio vekselio pasirašymą, o 2014 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovams buvo pasiūlyta nurodyti pagrindus ir pateikti juos patvirtinančius įrodymus dėl 2013 m. spalio 23 d. vekselio, kuriame nurodyta mokėtina suma – 24 000 Lt, pripažinimo negaliojančiu. Kadangi ieškovai konkretaus šio reikalavimo patenkinimo pagrindo nenurodė ir tokį pagrindą patvirtinančių įrodymų nepateikė (neįvykdė CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos), tai šį ieškovų reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai R. K. ir R. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
1. Dėl vykdomųjų įrašų panaikinimo. Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad notaras M. K. nepažeidė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo darydamas ieškinyje ginčijamus vykdomuosius įrašus. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo pateiktas 2013 m. spalio 8 d. sandoris, kuriame nustatyti prievolių įvykdymo terminai, nepakeitė ieškovų pasirašytų vekselių turinio ir pobūdžio. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007 pateikto išaiškinimo ir ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatų taikymo. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas V. Z. yra pirminis vekselio turėtojas. Vekseliai buvo išduoti tam tikro sandorio pagrindu, atsakovas V. Z. teismo posėdžio metu neužginčijo fakto, kad minimi vekseliai 2014 m. spalio 8 d. susitarime turėjo būti apmokėti iki 2014 m. gruodžio 31 d. (2014 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 42.32 - 53.00 min., 53.20 - 75.25 min.). Tačiau atsakovas, pažeisdamas minėtą 2013 m. spalio 8 d. susitarimą dėl vekselių pateikimo apmokėjimui terminų, ankščiau nurodyto termino, t.y. 2013 m. gruodžio mėn. 31 d., pateikė vekselius apmokėjimui. Šiuo atveju atsakovas veikė nesąžiningai, nes turėjo pranešti notarui, kad mokėjimo terminas pagal nurodytus vekselius dar nėra suėjęs. Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtintos Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 5 punkte nustatyta, kad rašytinis prašymas notarui išieškoti pinigus iš skolininko turi būti pateiktas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatytu laiku. Tai reiškia, kad prašymą, pateiktą nesuėjus terminui, notaras turi atsisakyti priimti. Vadinasi, atsakovo prašymą notaras priėmė pažeisdamas norminius aktus. Todėl atsakovas 2013 m. spalio 12 d., kuomet kreipėsi į notaro biurą dėl vykdomojo įrašo padarymo, neturėjo teisės pareikšti reikalavimą ieškovui pagal pateiktus vekselius. Įstatymas įpareigoja, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir tokiomis priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir darytų žalą kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 1, 2 dalys). Ieškovai teigia, kad atsakovas V. Z. siekia nepagrįstai praturtėti. Atsakovas pateikė ieškinį teismui dokumentinio proceso tvarka, ieškinio pagrindą nurodė būtent 2013 m. spalio 8 d. susitarimą, kuriame yra minimi ginčijami vekseliai. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. priėmė preliminarų sprendimą (civ.b. 2-3667-104/2014), kuriuo ieškovo V. Z. ieškinį patenkino visiškai. Šie faktai, anot apeliantų, patvirtina, kad atsakovas V. Z. siekia nepagrįstai praturtėti pagal 2014 m. spalio 8 d. sandorį ir ginčo vekselius, kurie yra nurodyti 2014 m. spalio 8 d. susitarime. Preliminarus sprendimas yra apskųstas, byla dar nėra išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme. Taigi ieškovas elgėsi sąmoningai tyčia, nes savo piktybiškais veiksmais siekia nepagrįstai praturtėti. Atsakovo reikalavimai pagal vekselius buvo patenkinami ne ginčo tvarka notarui išduodant vykdomuosius įrašus, bet ieškovas, siekdamas nepagrįstai praturtėti, pateikė ieškinį dokumentinio proceso tvarka pagal tuos pačius vekselius, kurie buvo patenkinti ne ginčo tvarka.
2. Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Apeliantai laiko nepagrįsta su teismo išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas privertė sudaryti sandorį - vekseli 24000 Lt sumai. Atsakovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad dėl laiku nemokėtų palūkanų buvo sutarta su ieškovu, kad jis išrašys papildomą vekselį 24 000 Lt sumai. Bet atsakovas sąmoningai nutylėjo, kaip buvo sutarta dėl šių vekselių apmokėjimo, kurie yra nurodyti 2014 m. spalio 8 d. susitarime. Su atsakovu buvo sutarta, kad vekselių apmokėjimo terminas, nurodytas 2014 m. spalio 8 d. susitarime, bus pratęstas iki 2014 m. gruodžio 31 d. su sąlyga, kad bus išrašytas papildomas vekselis 24 000 Lt sumai, į šią sumą buvo įskaičiuotos palūkanos už laikotarpį iki 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi atsakovas apgaulės būdu, nenaudingomis sąlygomis privertė pasirašyti vekselį 24 000 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Z. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad apeliantai neginčija savo prievolių apmokėti vekselius pagal jų sąlygas, o apeliaciniame skunde ginčijami vykdomieji įrašai pagal kito sandorio sąlygas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas notaras M. K. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis, kad apeliantų pateiktas 2013 m. spalio 8 d. sandoris nepakeitė apeliantų pasirašytų vekselių turinio ir pobūdžio. Notaras papildomai pažymi, kad jis nekeičia savo pozicijos išdėstytos jo atsiliepime į ieškinį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl vykdomųjų įrašų
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl vekselio teisinių santykių. Vekselis – vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis gali būti įsakomasis (kai vekselyje nurodytą sumą turi sumokėti vekselio davėjo nurodytas kitas asmuo) ir paprastasis (kai vekselyje nurodytą sumą įsipareigoja sumokėti pats vekselio davėjas) (ĮPVĮ 2 straipsnio 3, 4 dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, suformavo praktiką taip, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam jo turėtojui. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2008 ir kt.).
Taigi atsakovas V. Z., remdamasi teismų praktika, teisingai nurodo, jog vekselio davėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti nurodytą sumą, todėl jo turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tačiau kartu būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kaip teisingai nurodė apeliantai, kasacinio teismo nutartyse yra ne kartą nurodyta, jog vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Tam, kad vekselio turėtojas galėtų patenkinti savo reikalavimus ĮVPĮ nustatyta tvarka, jis privalo laikytis šio įstatymo imperatyviųjų nuostatų ir vykdyti jame nustatytus reikalavimus.
ĮPVĮ 19 str. nustato draudimą, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Apeliantai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, kurioje nustatyta išimtis iš ĮPVĮ 19 str. nustatyto draudimo reikšti prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais šalių santykiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje nutartyje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai netaikytini nagrinėjamai bylai, nes minėtos kasacinio teismo bylos aplinkybės susijęs su kitokia situacija, kurioje vekselis perleidžiamas. Šioje nagrinėjamoje byloje vekselis nėra perleistas, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti apeliantų minėtą taisyklę. Be to, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minimoje byloje, teisinis ryšys vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas prievolei pagal vekselį atsirasti.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad kai kurie ieškinyje nurodyti vekseliai išrašyti anksčiau (b.l. 6, 7, ) nei 2013 m. spalio 8 d. susitarimas, be to, iš nei minėto susitarimo, nei iš pačių vekselių turinio nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2013 m. spalio 8 d. susitarimas yra tam tikras sandoris, kurio pagrindu išduoti ar yra atsiradę vekseliai ar prievolės pagal juos Be to, nėra pagrindo ir išvadai, kad 2013 m. spalio 8 d. susitarime buvo numatyti būtent ieškinyje nurodytų vekselių apmokėjimų terminai (CPK 185 straipsnis). Taigi apeliantų teiginys, kad terminai dėl vekselių apmokėjimo buvo numatyti 2013 m. spalio 8 d. papildomame susitarime laikytini deklaratyviais, nes iš nei iš minėto susitarimo turinio, nei iš pačių vekselių nėra pagrindo daryti tokios išvados, o kitų įrodymų apeliantai nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Pagal ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalimi, vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsakovas pateikė vekselius apmokėti apeliantams Rimui K. R. Klipčiui, kaip laiduotojui, išsiųsdamas apeliantams registruotus pranešimus 2013 m. lapkričio 6, 7 ir 8 d. Taigi darytina išvada, kad atsakovas nepažeidė ĮPVĮ nuostatų, vekselius pateikė apmokėti per įstatyme įtvirtintą vienerių metų terminą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad notaras M. K., išduodamas vykdomuosius įrašus, patikrino ar vekseliai yra pateikti apmokėti ieškovams, ar jie pateikti apmokėti laikantis įstatyme įtvirtintų reikalavimų bei nurodytais terminais. Notaras, nenustatęs jokių įstatymo pažeidimų išdavė vykdomuosius įrašus, kurie buvo pateikti vykdyti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad apeliantai iki vykdomųjų įrašų pateikimo vykdyti, būtų reiškę kokias nors pretenzijas atsakovui V. Z. dėl to, kad vekseliai jiems buvo pateikti apmokėti. Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad notarui pateiktuose vykdyti vekseliuose nenurodytas terminas dėl vekselio apmokėjimo, pirmosios instancijos teismo išvada, kad notaras pagrįstai išdavė vykdomuosius įrašus laikytina pagrįsta.
Apeliaciniame skunde ieškovai papildomai nurodo, kad esą atsakovas, nesuėjus vekselių apmokėjimo terminui bei žinodamas, kad teismuose yra nagrinėjamos kitos bylos, susijusios su šalių teisiniais santykiais, nepagrįstai siekia praturtėti apeliantų sąskaita.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantų prievolės yra kilusios teisėtais pagrindais, t. y. vienašalių sandorių pagrindu, vekselius, išduotus 2013 m. kovo 4 d. - dėl 32 500 Lt, 2013 m. kovo 4 d.- 133 000 Lt, 2013 m. spalio 8 d. – 30 000 Lt, 2013 m. spalio 23 d. – 13 000 Lt, 2013 m. spalio 23 d. – 24 000 Lt. 2013 m. spalio 8 d. O tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3667-104/2014 pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams R. K. ir R. K. dėl skolos neturi nagrinėjamai bylai reikšmės, nes minėtojoje byloje skolos priteisimo ar nepriteisimo klausimas nagrinėjamas pagal kitus šalių sudarytos sandorius. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti CK 1.91 straipsnio 1 dalyje pagrindus ir pripažinti 2013 m. spalio 23 d. vekselį dėl 24 000 Lt negaliojančiu.
Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokius teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Apeliantų teigimu, ieškovas R. K. išdavė ginčijamą vekselį, nes atsakovas V. Z. juos apgavo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantai pripažino, jog vekselius išdavė laisvė valia, o įrodymų, pagrindžiančių, kad buvo apgauti ar kad dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis minėtą sandorį nepateikė. Tuo tarpu būtent ieškovams tenka pareiga nurodyti ne tik bendro pobūdžio samprotavimus, bet ir konkrečius įrodymus, patvirtinančius ieškovų išdėstytas aplinkybes (pvz., apgaulės faktą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 178 straipsnis), o taip pat aplinkybes, patvirtinančias pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą bei konkrečius įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamos šios aplinkybės (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismai negali grįsti sprendimo prielaidomis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantai, kaip fiziniai asmenys, prisiėmė įsipareigojimus atsakovui sumokėti vekseliuose nurodytas sumas. Tai reiškia, kad ieškovo R. K. 2013 m. spalio 23 d. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 24 000 Lt sumai yra abstrakti prievolė atsakovui V. Z., todėl turi būti vykdoma, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo neprotestuotiną vekselį 24 000 Lt sumai pripažinti negaliojančiu, laikytina pagrįsta.
Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų
Kiti apeliantų apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi skundžiamo teismo sprendimo/papildomo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-296/2009; 3K-3-107/2010; 3K-3-52/2011 ir kt.).
Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai ir išsamiai jį motyvavus, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų, jiems pritardama, nekartoja.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.