Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

2022 m. gruodžio 15 d.

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Kizienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui J. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas J. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškinys jam įteiktas nustatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu (prieš tai teismui siuntus dokumentus žinomu elektroniniu paštu ir (duomenys neskelbtini) gaunančiajai institucijai su prašymu įteikti procesinius dokumentus, t. y. išnaudojus kitas galimybes).

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. lapkričio 9 d. į bylą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima Tarnybai nėra žinoma, Tarnyba nėra gavusi pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų šeimoje, atvejo vadyba šeimai nėra taikoma. Atsižvelgiant į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y. padidėjusius nepilnamečio sūnaus D. S. poreikius, į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus ketveriems metams, šalyje pasikeitė ekonominė situacija ir nepilnamečiam vaikui augant, sparčiai didėja jo poreikiai, didėja jo išlaikymo išlaidos, taip pat atsiranda nekasdienių, papildomų išlaidų, į tai, kad vaikas lanko mokyklą ir turi būti sudarytos materialinės sąlygos tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jo laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Tarnybos nuomone, Teismo 2017 m. birželio 13 d. sprendimu priteistas 150,00 Eur materialinis išlaikymas vaikui yra nepakankamas, neatitinkantis vaiko poreikių, todėl ieškovės prašymas padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra savalaikis, atitinkantis vaiko interesus. Pažymėtina, kad didinant išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgta į abiejų tėvų galimybes prisidėti prie padidėjusių sūnaus poreikių tenkinimo, į tėvų materialinę padėtį, pastangas teikti didesnį išlaikymą sūnui.

6. Atsakovas J. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu, kadangi, elektroniniu paštu ir per (duomenys neskelbtini) kompetentingą instituciją įteikti procesinių dokumentų atsakovui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nepavyko). Atsižvelgiant į tai bei į proceso dalyvių prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

7. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė byloje pateiktą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

8. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai yra V. D. ir J. S.. 2017 m. birželio 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukta V. D. ir J. S. santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 punkte šalys sutarė, kad J. S. įsipareigoja teikti materialinį išlaikymą sūnaus D. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150,00 Eur dydžio išmokomis (indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. J. S. sutinka, kad uzufrukto teise materialinį išlaikymą sūnui tvarkytų jo motina V. D.. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas 2022 m. vasario mėn. ieškovei pervedė 230,00 Eur, kovo mėn. – 280,00 Eur, balandžio mėn. – 250,00 Eur. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio mėn. ieškovė gavo viso 674,49 Eur dydžio išmoką, vasario, kovo ir balandžio mėn. – 621,72 Eur dydžio išmokas. Ieškovei V. D. (duomenys neskelbtini) gimė dukra P. T.. Šiuo metu dėl vaiko auginimo ieškovė nedirba. Duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamą atlyginimą, kitus išlaikytinus asmenis, byloje nėra.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

10. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

11. Nagrinėjamu atveju, ieškovė V. D. prašė padidinti materialinio išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui D. S. nuo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartų ir 2017 m. birželio 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintų 150,00 Eur iki 300,00 Eur per mėnesį.

12. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

13. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama pirmiausiai geriausių vaikų interesų principo svarba. Pagal teismo praktiką tais atvejais, kai ieškiniu prašoma pakeisti anksčiau teismo įsakymu nustatytą išlaikymo dydį, teismo atliekamas vertinimas negali apsiriboti tik CK 3.201 straipsnyje įtvirtintų išlaikymo dydžio pakeitimo kriterijų – ar iš esmės pasikeitė vieno iš tėvų finansinė padėtis arba vaiko poreikiai, lyginant su teismo įsakymo išdavimo momentu buvusiomis aplinkybėmis, – vertinimu. Tokio pobūdžio bylose teismas turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų tiek CK 3.192 straipsnyje, tiek CK 3.201 straipsnyje, vertinimą, todėl kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 suformuluota taisyklė netaikytina tais atvejais, kai prašoma pakeisti ankstesniu teismo įsakymu priteistą išlaikymo dydį. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turėjo taikyti CK 3.192 straipsnį, įvertinti teismo įsakymu iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio proporcingumą ieškovo turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

14. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad vaiko maistui per mėnesį reikalinga 240,00 Eur suma, kišenpinigiams – 60,00-66,00 Eur, drabužiams – 50,00 Eur, avalynei – 20,00 Eur, higienos prekėms – 25,00-30,00 Eur, kirpyklai – 10,00-15,00 Eur, vitaminams – 10,00-20,00 Eur, internetui – 16,00 Eur, telefono sąskaitos papildymui – 5,00-10,00 Eur, komunaliniams aptarnavimams – 40,00-50,00 Eur, kurui – 20,00-25,00 Eur, mokyklos reikmenims – 15,00 Eur, vaiko lavinimui, žaidimams – 20,00-30,00 Eur, ekskursijoms, gimtadieniams – 20,00 Eur. Viso vieno mėnesio sūnaus išlaidos sudaro apie 550,00-600,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikalinga bent 600,00 Eur suma.

15. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad po 2017 m. birželio 13 d., kai buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo 5 metai, tuo metu D. S. buvo ketverių metų amžiaus, šiuo metu vaikas lanko mokyklą, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, o pagal turimus duomenis ieškovės turtinė padėtis vertintina kaip ganėtinai sunki, ji turi dar vieną vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini), kurį taip pat reikia išlaikyti, dėl vaiko auginimo ieškovė šiuo metu nedirba, bei į tai, jog atsakovas prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepateikė, ieškovei vaiko išlaikymui pervesdavo apie 250,00 Eur sumą, kas rodo atsakovo galimybes mokėti didesnį nei 2017 m. birželio 13 d. sprendimu nustatytą materialinį išlaikymą vaikui, nesant duomenų apie atsakovo sunkią turtinę padėtį, teismas, įvertinęs nepilnamečio vaiko poreikius, tai, kad atsakovui taip pat tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų, sprendžia, jog reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo tenkintinas visiškai ir materialinio išlaikymo suma didinama iki 300,00 Eur per mėnesį, nustatant, kad priteistas išlaikymas indeksuojamas nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, šiuo metu būtent atsakovas didesne dalimi gali prisidėti prie vaiko išlaikymo, kadangi ieškovė realių galimybių dirbti šiuo metu neturi, augina kitą mažametį vaiką. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo turtinės padėties pasikeitimas (nedarbingumas, finansinės padėties pablogėjimas ir pan.), taip pat gali sudaryti pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo dydį, atsakovui ateityje su ieškiniu kreipiantis į teismą.

16. Teismas pažymi, kad sprendžiant priešingai, nepadidinus išlaikymo teismo nurodyta suma, geriausi vaiko interesai nebūtų užtikrinti, juolab, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad išlaikymo padidinimas ieškovės prašoma suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. birželio 8 d. sprendimu 100 proc. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo padidinimo. Byloje mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio.

19. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 256,67 Eur išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma priteistina valstybės naudai iš atsakovo.

20. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš kiekvienos šalies, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti 2017 m. birželio 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1168-237/2022 nustatytą (teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2 punktas) išlaikymo iš J. S. sūnui D. S. dydį, ir iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamą sumą padidinti iki 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 0 ct) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad ši išlaikymo suma mokama nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise pavesti valdyti ieškovei V. D..

Priteisti valstybei iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 0 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 256,67 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), įmokos kodas – 5630.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose 2022 m. gruodžio 15 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9876-1138/2022 pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui J. S., gim. (duomenys neskelbtini), dėl priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam sūnui padidinimo iki 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, patirtų bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.“

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.