Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad 22279,70 eurų dalimis nuo įmonės sąskaitos jis kiekvieną mėnesį nusiėmė sau kaip algą. Nuimdavo po 100, 220, 700 eurų ir, nuėmęs šituos pinigus, jų į bendrovės kasą neįnešdavo. Už šiuos pinigus pirkdavo kažką sau, pinigus naudojo savo reikmėms. Įmonei priklausantį automobilį „Audi 80“ pardavė T. T., už jį gavo 100 eurų, kurių į bendrovės sąskaitą neįnešė, nors automobilis buvo bendrovės. Pardavė automobilį „VW Transporter“ pardavė V. D. už 2000 eurų, gautus pinigus atidavė meistrams, kurie šį automobilį remontavo, nes jis buvo po avarijos, tai įmonės buhalterijoje neatsispindėjo. Įmonėje jis buvo atsakingas už tai, kad buhalterei būtų pateikti teisingi duomenys. Tuo metu jis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, įmonės dokumentus vežiodavosi su savimi, dalį dokumentų kažkur paliko. Suprato, kad neišsaugojo dalies dokumentų tada, kai juos reikėjo pateikti buhalterei. Pripažįsta, kad nesumokėjo mokesčių nuo išmokėto darbo užmokesčio. Buvo nusprendęs, kad darbininkai dirbs nepilnu etatu, nerodys visų pinigų. Darbo užmokestį mokėjo didesnį, negu rodydavo dokumentuose. Abu civilinius ieškinius pripažįsta, ketina padengti per du metus. Dabar gauna apie 2500 eurų darbo užmokestį, turi sūnų.

Kaltinamasis K. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ir šie jo parodymai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad nuo 2007 metų buvo įregistravęs individualią veiklą, vykdė miško kirtimo darbus. 2014 metais nusprendė įsigyti uždarąją akcinę bendrovę, kadangi tokios veiklos pagal individualios veiklos pažymėjimą vykdyti negalėjo. Daugiausiai veiklą vykdė šiaurės Lietuvoje apie (duomenys neskelbtini). Kadangi paprasčiau buvo įsigyti bendrovę, o ne ją įsteigti, ją įsigijo (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) tuo metu niekas nepardavinėjo. (duomenys neskelbtini) įsigyti bendrovę buvo pigiau, nei kitur Lietuvoje. Realiai (duomenys neskelbtini) jo įsigyta bendrovė jokios veiklos nevykdė. Visa bendrovė korespondencija ėjo jo tėvų adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Sodroje ir valstybinėje mokesčių inspekcijoje nurodydavo buhalterinės firmos UAB ,,D. S." tvarkiusios jo apskaitą adresą, buvusį (duomenys neskelbtini). UAB ,,K." registracijos adresu jis nėra buvęs, net nežino kur jis yra. UAB ,,K." direktoriumi ir kasininku nuo 2014-02-25 iki 2017-07-12 buvo jis. Buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,D. S." ir konkrečiai jos darbuotoja L. B.. 2016 metais jis ją buvo įdarbinęs į savo bendrovę, kaip buhalterę. Kodėl jis ją įdarbino tvarkyti apskaitą, nors turėjo galiojančią sutartį su UAB ,,D. S.", paaiškinti negali, neprisimena. Realiai jis kaip veždavo pas ją į namus dokumentus taip ir toliau vežė. Dokumentai pas ją laikomi nebuvo, jis juos atvežęs pasiimdavo ir laikydavo ten kur jis gyvendavo. Tuo metu pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, todėl dokumentus vežiodavosi į vietas kur nuomodavosi būstą. Dalį dokumentų galėjo palikti pas pažįstamus. Yra tikras, kad dokumentus už 2015 ir 2016 metus rastų, pervažiavęs per kelias vietas, kur jie galėtų būti. 2017 metais UAB ,,K." veiklos nevykdė, todėl už minėtą laikotarpį dokumentų iš viso nėra. 2016 metų dokumentų jis buhalterei nepateikė, nes neturėjo laiko ir pinigų nuvežti juos jai. Kaip minėjo jis tikisi dokumentus rasti. Kadangi UAB ,,K." jis buvo ir direktorius ir kasininkas, grynus pinigus jis laikė pas save. Mano, kad buhalterinis kasos likutis 2015 metų pabaigai, pagal kurį pas jį kaip kasininką turėjo būti 102118 eurų, yra teisingas, tačiau realiai jis tokios pinigų sumos neturėjo, nes ją buvo panaudojęs neoficialaus atlyginimo darbuotojams išmokėjimui. Sau iš minėtos sumos yra pasiėmęs maždaug po 500 eurų kas mėnesį. Kiek atsimena kas mėnesį neoficialios algos išmokėdavo apie 4000 eurų. 2014 metais per mėnesį išmokėdavo apie 10000 litų. Paprastai papildomą neoficialią algos dalį išmokėdavo kartu su oficialios algos išmokėjimu. Už oficialios algos dalį paimdavo parašą ant atlyginimo išmokėjimo žiniaraščio, likusi neoficiali dalis buvo tiesiog paduodama su alga. Algą apskaičiuodavo nuo išpjautos medienos kubų. Pjovėjui mokėdavo 2 eurus už kubą, pagalbiniam darbuotojui apie 1,60 euro. Pinigus už atliktą darbą mokėdavo ir oficialiai neįdarbintiems asmenims, kurie ateidavo ,,pasibandyt" porai savaičių. Tokiems mokėdavo priklausomai nuo išdirbtų dienų kiekio nuo 150 iki 200 eurų. Neoficialiai pora savaičių UAB ,,K." dirbo N. K., A. P., S. R., V. V., broliai (duomenys neskelbtini). Kitų asmenų jis neatsimena. Jei darbo nebūdavo darbuotojams mokėdavo minimumą. Vėliau darbuotojai atidirbdavo tą sumą, kadangi kaip minėjo jis algą mokėjo už iškirsto miško kubus. Oficialios algos jis mokėdavo minimalią algą plius lauko priedą, kuris sudarė apie 150 eurų. Jis sau neoficialiai vesdavo užrašus kiek kam turėtų išmokėti, tačiau šiuos užrašus sunaikino. Jeigu ir ras kokį sąsiuvinį, tai už labai nedidelį laikotarpį. Daugiausiai pas jį uždirbę yra miško pjovėjai, kurie, jei būdavo darbo, gaudavo iki 1000 eurų. Įdarbinant žmones iš karto pasakydavo, kad dalis algos bus mokama neoficialiai ,,vokelyje". Dėl R. R. gali paaiškinti, kad jis UAB ,,K." buvo įdarbintas jo pačio prašymu, tačiau bendrovėje nedirbo, jam algos jis nemokėjo, mokesčius nuo jam paskaičiuoto minimumo sumokėdavo jis pats. Dėl iš bankomatų paimtų 7825 eurų gali paaiškinti, kad dalis jų sumokėta atlyginimų išmokėjimui, mažesnes sumas apie 100 eurų galėjo panaudoti asmeninėms reikmėms, maistui, cigaretėms ir panašiai. Kaip minėjo 2016 metų dokumentų-banko sąskaitų išrašų jis buhalterei nepateikė, todėl šiuos sumų įnešimas į kasą nebuvo apskaitytas. Pardavęs automobilį Audi 80 pinigus jis panaudojo asmeninėms reikmėms, pardavęs automobilį ,,VW Transporter“ pinigus galimai panaudojo skolų gražinimui. Minėtos sumos taip pat nebuvo apskaityto įmonės apskaitoje. Pranešimus Sodrai ir deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal pateiktus duomenis teikdavo UAB ,,D. S.". Apibendrinant, jis prisipažįsta, kad siekdamas išvengti mokesčių mokėdavo neoficialų atlyginimą darbuotojams, bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, bei asmeninėms reikmėms panaudojo dalį UAB ,,K." kasoje buvusių, iš bankomato nuimtų ir už parduotus automobilius gautų pinigų, tačiau suma kurią panaudojo sau ne galėtų būti didesnė nei 20000 eurų. Dėl minėtų veikų jis labai gailisi. Įsipareigoja tyrimui pateikti 2015-2016 pirminius apskaitos dokumentus, jei juos ras. (5 t., b. l. 51-53).

2016 metų dokumentų nerado, kur jie gali būti nežino. S. S., dirbančiam pagal individualios veiklos pažymą, per kelis kartus be apskaitos dokumentų yra išmokėjęs apie 6000 eurų. Iš viso jis UAB ,,K." atliko darbų už maždaug 13000 eurų. Oficialiai UAB ,,K." jam yra sumokėjusi taip pat apie 6000 eurų. Likusi apie 1000 eurų skola. 2015-2016 metais jis S. S. padavė grynus pinigus, kaip minėjo, 6000 eurų, tačiau jokių pinigų priėmimo dokumentų jis jam nenorėjo išrašyti, kol nebus išmokėta visa skola. Pinigų išmokėjimo kvitų jis taip pat nesurašė. Kadangi visos skolos jis jam nesumokėjo, todėl ir nebuvo išrašyti 6000 eurų sumos panaudojimą pateisinantys dokumentai. Peržiūrėjęs rastus dokumentus jis rado pranešimą Sodrai, kuriame nurodoma, kad nuo 2016-02-01 UAB ,,K." deklaracijas ir pranešimus teiks L. B., o ne UAB ,,D. S.", faktiškai nuo to laiko L. B., o ne ,,D. S." pradėjo tvarkyti UAB ,,K." apskaitą. Ar buvo oficialiai nutraukta sutartis su ,,D. S." neatsimena. Kiek ir ar išviso L. B. jis buvo pateikęs UAB ,,K." dokumentų jis neatsimena (5 t., b. l. 57-60).

Pagarsinus parodymus nurodė, kad dabar dirba (duomenys neskelbtini), yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį. UAB ,,K." jo oficialus atlyginimas buvo 200 eurų. Šiuo metu jo sūnui 7 metai, sūnaus išlaikymui moka kas mėnesį 300 eurų, kreditoriams šiuo metu taip pat moka apie 500 eurų.

K. K. kaltė įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Liudytojo V. B. parodymais. Jis nurodė, kad UAB „D. S.“ vardu sutartį dėl apskaitos paslaugų teikimo su UAB „K.“ pasirašė jis pats, UAB „K.“ vardu sutartį pasirašė Direktorius K. K.. K. K. jam arba jo buhalterei dokumentus atveždavo į namus adresu (duomenys neskelbtini). Pateikti dokumentai visada buvo saugomi namuose, metams pasibaigus dokumentus atiduodavo K. K.. 2015 metų UAB „K.“ apskaitos registrai ir pirminiai dokumentai yra likę pas jį. UAB ,,D. S." netvarkė UAB ,,K." 2016 m. buhalterinės apskaitos, nes buhalterės pareigas ėjo fizinis asmuo. Oficialiai sutartis su UAB „K.“ nebuvo nutraukta. K. K. pažįsta, žino kad veiklą jis vykdė visoje Lietuvoje. Su UAB ,,K." direktoriumi K. K. bendravo, prašydavo pateikti visus dokumentus, tačiau dažnai K. K. pateikdavo ne visus reikiamus dokumentus (4 t., b. l. 7-10).

Liudytojos L. M. B. parodymais. Ji nurodė, kad kada įsidarbino į UAB ,,K.'' ji neprisimena, tik žino, kad buvo priimta į buhalterės pareigas. Kiek laiko šioje darbovietėje dirbo, tiksliai pasakyti negali, kadangi iš pradžių dirbo kaip juridinio asmens atstovė, o po kurio laiko kaip fizinis asmuo, bet pareigos išliko tokios pat – buhalterė. Viską derino su UAB ,,K.'' direktoriumi K. K.. Darbo sutartis buvo pasirašyta. Iš pradžių buvo pasirašyta paslaugų teikimo sutartis tar ,,D. S. ir UAB ,,K.'', o vėliau su ja asmeniškai, kaip su fiziniu asmeniu, buvo pasirašyta darbo sutartis. Ją taip pat pasirašė K. K.. Darbo sutartyje buvo numatytas darbo laikas nuotoliniu būdu, atlyginimas ir buhalterės pareigos. Atlyginimą gaudavo tik grynais, pasirašydama atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje. Atlyginimą skaičiuodavosi pati sau ir kitiems įmonės darbuotojams. Visi darbuotojai pasirašydavo atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje, kurį pasiimdavo K. K.. Ji apskaičiuodavo atlyginimus, o direktorius pagal žiniaraštį pats išmokėdavo darbuotojams atlyginimus, o kiek mokėdavo, ji nematydavo. Kiek ji gaudavo pinigų, tiksliai nepamena, bet mano, kad 30-70 eurų į mėnesį. Nėra gavus neoficialios algos (4 t., b. l. 75-78).

Liudytojo A. U. parodymais. Jis nurodė, kad prieš šešerius ir septynerius metus dirbo įmonėje UAB ,, K.'', ten dirbo apie metus laiko pagalbiniu darbininku, kartais tekdavo dirbti pjūklininku. Visus dokumentus tvarkė K. K., mokėjo atlyginimą. Kiek pamena, pasirašydavo įvairius dokumentus, darbo sutartį, darbų saugos taisyklės, kvitus už gaunamą atlyginimą. Atlyginimas būdavo skaičiuojamas nuo išpjautos medienos kiekio, patys skaičiuodavo kiek išpjaudavo medžių ar krūmų, visus lapus su darbų sąrašu priduodavo K. K.. K. K. mokėdavo atlyginimą vieną kartą per mėnesį, tačiau buvo galima jo paprašyti avanso. Kai gaudavo atlyginimą, K. K. jiems pateikdavo kvitus kiek kas uždirbo, jie juos pasirašydavo. Pinigai buvo mokami grynais, vietoje. Suma atitikdavo kvituose nurodytą sumą. Gautas atlyginimas svyruodavo nuo 400 iki 1000 litų. Visa alga priklausė nuo to, koks miškas pjaunamas būdavo, jei papuldavo tvarkyti krūmynus, atlyginimas siekdavo minimumą. Jokių viršvalandžių nebūdavo, premijų negaudavo. Kiek žino, jis iš karto buvo įdarbintas formaliai, visi dirbdami gaudavo atlyginimą ir už jį pasirašydavo pagal K. K. turimą sąrašą. Pradirbus apie metus laiko, prasidėjo K. K. finansiniai sunkumai, pradėjo nebemokėti atlyginimų. Jam liko skolingas už darbą, tačiau kiek, nebepamena. Negavęs atlyginimo, jis išėjo iš darbo (4 t.,b.l. 22-25).

Liudytojo G. B. parodymais. Jis nurodė, kad prieš 7 metus jis įsidarbino UAB ,,K.''. Įmonėje pradėjo dirbti pjūklininku, visus reikalus, susijusius su apmokėjimo ir įdarbinimo dokumentų tvarkymu, tvarkė su K. K.. Įmonėje dirbo apie du ar tris metus, legaliai, pasirašydavo už darbų saugą. Mokėjimai vykdavo už išpjautos medienos kiekį. Pjaunant medžius jie atlikdavo dienos normos matavimus, kiek už dieną atlikdavo darbų, vedė sąsiuvinyje, tuos skaičiavimus po dienos pjovimo pateikdavo K. K., kuris sutikrindavo ar teisingai paskaičiuota išpjautos medienos kiekis. Alga buvo mokama grynais pinigais, pagal kvitus, kas kiek išdirbo. Visus kvitus pasirašydavo. Kvituose pateikta alga nesiskyrė nuo realiai gaunamo uždarbio. Pats atlyginimą gaudavo įvairiai, kadangi viskas skyrėsi nuo miško išpjovimo brandumo, galėjo būti tik pjaunami krūmai, tuomet uždarbis būdavo menkas. Alga svyravo nuo 500 iki 1000 litų. Įmonėje iš pradžių galėjo dirbti bandomąjį laikotarpį apie du ar tris mėnesius, tačiau ar tuo metu jis buvo oficialiai įdarbintas, negali pasakyti, nepamena. Paskutiniu laiku dirbant pas K. K., šis jam liko skolingas apie 800-900 litų už darbą (4 t., b. l. 28-31).

Liudytojo A. G. parodymais. Jis nurodė, kad į UAB ,,K.“ buvo priimtas dirbti pjūklininku. Įmonėje išdirbo maždaug metus laiko. Priėmimą į darbą derino su UAB ,,K.“ direktoriumi K. K.. Ar buvo pasirašyta darbo sutartis, jis neatsimena. Algą gaudavo du kartus per mėnesį, grynaisiais pinigais į rankas. Atsiimant algą jis pasirašydavo ant atlyginimo gavimo lapo, kuriame buvo nurodyta jo atlygimo suma, kuri atitiko jo gaunamą atlyginimą. Atlyginimą išmokėdavo K. K.. Paskutinė jo gauta alga už darbą UAB ,,K.“ buvo maždaug 700 litų. Ar jis įmonėje dirbo neoficialiai, nežino ir neatsimena, tik atsimena, kad kas mėnesį jis pasirašydavo už darbo saugą. Jokių užrašų sau apie darbo užmokestį nevedė. Jokių viršvalandžių ar premijų jis negaudavo. Atlyginimas buvo mokamas už išdirbtas valandas (4 t., b. l. 34-36).

Liudytojo Ž. V. parodymais. Jis nurodė, kad yra dirbęs UAB ,,K." pagalbiniu darbuotoju. Su UAB ,,K.“ direktoriumi K. K. suderino visas darbo sąlygas ir apmokėjimą už jį. Jie susitarė, kad jam bus mokama alga už išpjautus medienos kubus. Buvo pasirašyta darbo sutartis už poros mėnesių nuo jo darbo pradžios. Darbo sutarties sąlygų jis nebeatsimena, nes tai buvo seniai. Apie tai, kad alga bus mokama ,,vokeliuose" direktorius K. K. jam nesakė. Ten išdirbo apie 2 metus. Atlyginimas jam buvo mokamas grynais pinigais. Jie patys apskaičiuodavo kiek išpjovė kubų medienos ir pasiskaičiuodavo kiek jiems turi bendrovės direktorius K. K. išmokėti algos. Už išpjautą medienos kubą mokėdavo 1,50 euro. Jo mėnesinė alga būdavo nuo 200 iki 500 eurų ir ji priklausė tik nuo to kiek, buvo išpjauta kubų medienos. Jis gavęs algą visada pasirašydavo apskaitos dokumentuose. Dokumentuose būdavo parašyta didesnė pinigų suma, nei jis gaudavo į rankas. Tačiau koks skirtumas buvo, dabar pasakyti negali. Pinigus išmokėdavo K. K.. Dirbdamas neoficialiai, gaudavo pinigus taip pat kaip ir oficialiai, tai yra už išpjautos medienos kubus, algą pasiskaičiuodavo pats ir bendrovės direktorius ją išmokėdavo. Dėl neoficialaus darbo buvo susitaręs su bendrovės direktoriumi K. K.. Jis pats sau vedė užrašus kiek išpjaudavo kubų ir kiek direktorius turi jam sumokėti, tačiau šių užrašų jis jau nebeturi išsaugojęs (4 t., b. l. 47-50).

Liudytojo A. P. parodymais. Jis nurodė, kad su UAB ,,K." vadovu K. K. derino apmokėjimo sąlygas ir priėmimą į darbą. Bendrovėje dirbo metus ir šešis mėnesius, iš jų pirmus tris dirbo neoficialiai. Po trijų pirmų mėnesių jis pasirašė darbo sutartį. Sutartyje buvo nurodytas darbas nepilnu etatu. Susitarė, kad jam mokės grynais pinigais, o ne per banko sąskaitą. Atlyginimas bus mokamas nuo išpjautų medienos kubų, už kubą jam mokėjo pusantro euro. Prieš pasirašant sutartį nebuvo kalbėta dėl mokamo atlyginimo ,,vokeliuose". Jis pats skaičiuodavo, kiek išpjaudavo kubų ir kiek jam turi išmokėti algos. Jis pasirašydavo apskaitos dokumentuose už išmokėtą algą, tačiau nekreipė dėmesio ar nurodytos sumos atitinka realiai išmokėtas sumas. Jam pinigus išmokėdavo pats vadovas K.. Dirbdamas UAB ,,K." jis uždirbdavo per mėnesį apie 500-600 eurų. Mažiausiai yra gavęs apie 450 eurų, o didžiausią sumą apie 650 eurų. Dėl neoficialaus darbo pirmus tris mėnesius jis susitarė su vadovu K.. Neoficialiai dirbdamas uždirbdavo tiek pat, kiek ir oficialiai, darbo užmokestis priklausydavo nuo išpjautų medienos kubų. Jis vesdavo oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio užrašus, tačiau neturi jų išsisaugojęs (4 t., b. l. 52-56).

Liudytojo A. L. parodymais. Jis nurodė, kad į UAB „K.“ buvo priimtas dirbti vadybininku, šioje bendrovėje dirbo apie 6 mėnesinius. Priėmimo į darbą ir apmokėjimą už darbą sąlygas derino su tuometiniu firmos direktoriumi K., pavardės nepamena. Jis darbo sutarti pasirašė. Atlyginimas buvo mokomas dažniausiai grynaisiais pinigais, tačiau kartais gal ir pavedimu į jo banko sąskaitą, tačiau tiksliai neprisimena. Kaip buvo apskaičiuojamas atlyginimas ir kas jį skaičiavo jis nežino. Jis pasirašydavo apskaitos dokumentuose už išmokėtą jam algą. Dokumentuose nurodytos sumos atitiko realiai išmokėtas sumas. Pinigus grynaisiais išmokėdavo firmos direktorius K.. Kiek gaudavo algos dirbdamas UAB „K.“, jis neprisimena. Neoficialiai jokios algos dalies jis negaudavo, visuomet gaudavo sumą tokią, kokia buvo nurodoma apskaitos dokumentuose. Jis šioje bendrovėje dirbo oficialiai nuo pat pirmos darbo dienos (4 t., b. l. 64-65).

Liudytojo T. G. parodymais. Jis nurodė, kad 2018 metų pradžioje buvo priimtas dirbti įmonėje UAB ,,K." į pjūklininko padėjėjo pareigas. Bendrovėje dirbo apie 5 mėnesius, išėjo savo noru. Dėl priėmimo į darbą ir apmokėjimo už darbo sąlygas derinosi su vyriškiu, vardu K.. Ar jis pasirašė darbo sutartį, neprisimena, nes praėjo kelį metai. Visas atlyginimas jam buvo mokamas į rankas grynaisiais, buvo apskaičiuojamas nuo išpjautos medienos kubų, kubus skaičiavo K.. Už išmokėtą atlyginimą nereikėdavo pasirašyti jokiuose apskaitos dokumentuose. Išmokėdavo atlyginimą K.. Kiek tiksliai gaudavo algos negali pasakyti, nes būdavo įvairiai, tai priklausydavo kiek išpjaudavo miško (4 t., b. l. 83-86).

Liudytojo T. K. parodymais. Jis nurodė, kad į UAB „ K.“ buvo priimtas dirbti pjovėju, įmonėje dirbo apie du metus. Priėmimo į darbą ir apmokėjimo sąlygas derino su direktoriumi K. K.. Dokumentus yra pasirašęs, tačiau nepamena ar tai buvo darbo sutartis. Atlyginimą skaičiavo pats direktorius, pinigų į banko kortelę nebuvo gavęs, gaudavo tiesiai į rankas, grynais pinigais. Niekada nėra pasirašęs, kad gavo pinigus. K. K. pats mokėdavo pinigus, gaudavo apie 1500 Lt, tačiau alga būdavo nereguliari, priklausydavo nuo iškirstų medžių kubų (4 t., b. l. 88-89).

Liudytojo D. V. parodymais. Jis nurodė, kad dirbo UAB „K.“ pjovėjo pagalbininku. Įmonėje UAB „K.“ dirbo apie 4 mėnesius, po to išėjo. Priėmimą į darbą ir darbo apmokėjimo sąlygas derino su K. K., prieš pradedant dirbti, pasirašė darbo sutartį. Buvo susitarta, kad atlyginimas bus skaičiuojamas nuo išpjautų medienos kubų. Visas atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, K. K. apskaičiuodavo jiems priklausantį atlyginimą. Už išmokėtą atlyginimą pasirašydavo apskaitos dokumentuose, pinigus išmokėdavo K. K.. Alga nebuvo stabili, ji kiekvieną mėnesį kišdavo, nes priklausydavo kiek jie per mėnesį išpjaudavo medienos. Pirmą savaitę dirbo neoficialiai, o vėliau įdarbino (4 t., b. l. 91-92).

Liudytojo Ž. V. parodymais. Jis nurodė, kad Į UAB ,,K." buvo priimtas dirbti pjūklininkio - pagalbinio pareigose maždaug prieš 5-6 metus, jį įdarbino K. K.. Apmokėjimas priklausė nuo medienos kubų pripjovimo. Darbo sutartis buvo pasirašyta, darbo užmokestį gaudavo į rankas, atsiėmęs pinigus, pasirašydavo algalapyje, kurį atnešdavo K. K.. Po darbo kas dieną užpildydavo lentelę, kurioje reikėdavo surašyti medienos skersmenį, pagal kurį apskaičiuodavo patys medienos kubus ir pagal juos skaičiuodavo atlyginimą. Mėnesio gale K. K. pateikdavo užpildytas lenteles, pagal jos duomenis skaičiuodavo koks priklauso atlyginimas. Apskaitos dokumentuose surašytos sumos atitiko realias išmokėtas sumas. Minėtoje įmonėje dirbo maždaug 1.5 metų. Jam dirbant įmonėje UAB ,,K.", K. K. atnešė kitą darbo sutartį, kurioje buvo pakeistas įmonės pavadinimas į UAB ,,K." (4 t., b. l. 99-102).

Liudytojo D. L. parodymais. Jis nurodė, kad 2014 m. pabaigoje ar 2015 m. pradžioje įsidarbino UAB ,,K.". Dėl priėmimo į darbą ir apmokėjimo už darbo sąlygas jis derinosi su įmonės direktoriumi K. K., įsidarbino miško darbininku, dirbo apie metus laiko. Prieš įsidarbinant, jis pasirašė darbo sutartį. Atlygį už darbą gaudavo į rankas, pasirašydamas ant algalapio. Atrodo, kad kartais būdavo atvejų, kuomet algalapyje pinigų suma buvo nurodyta mažesne, negu gaudavo į rankas. Atlyginimą K. K. mokėdavo kiekvienam darbininkui atskirai. Atlyginimą apskaičiuodavo pats K. K. pagal jų pateiktus supjautos medienos kietmetrių duomenis, o supjauto kubo kaina tuomet buvo 5 litai. Kai gaudavo atlyginimą, kaip ir minėjo, už tai pasirašydavo algalapyje, tačiau pinigų suma algalapyje ir realiai gauto į rankas, skirdavosi, pvz. algalapyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis (MMA), o į rankas gaudavo 1000 litų. Dirbdamas UAB ,,K.", jis atlyginimo gaudavo nuo 1000 iki 1500 tūkstančio litų. Įsidarbinant buvo bandomasis laikotarpis 3 dienas, už kurį atlyginimo negavo (4 t., b. l. 111-115).

Liudytojo V. P. parodymais. Jis nurodė, kad 2012 ar 2013 metais įsidarbino įmonėje UAB ,,K.". Dėl priėmimo į darbą ir apmokėjimo už darbą sąlygas jis derino su įmonės direktoriumi K. K.. Prieš įsidarbinant jis pasirašė darbo sutartį, atlyginimas buvo nustatytas minimalaus dydžio. Atlyginimas buvo mokamas nuolat grynais pinigais. Atlyginimą jie skaičiuodavo patys, pateikdami savo supjautų kubų skaičių, o supjauto kubo kaina tuomet buvo 5 litai. Kai gaudavo atlyginimą, už tai pasirašydavo, išmokėtos sumos neatitikdavo dokumentuose nurodytų sumų, nes išmokėtos sumos buvo žymiai didesnės. Grynus pinigus jam visada išmokėdavo pats K. K.. Dirbdamas UAB ,,K." jis atlyginimo gaudavo nuo 2500 iki 3000 tūkstančių litų, o vėliau kai įvedė eurą, jis gaudavo apie 800-900 eurų. Buvo kažkoks laikotarpis, kai minėtoje įmonėje dirbo oficialiai neįdarbintas, tai galėjo būti keli mėnesiai. Dėl neoficialaus darbo tarėsi su K. K.. Algos gaudavo tiek, kiek ir dirbdamas oficialiai, t. y. maždaug nuo 2500 iki 3000 litų, o vėliau nuo 800 iki 900 eurų (4 t., b. l. 118-121).

Liudytojo A. P. parodymais. Jis nurodė, kad įsidarbino kažkurioje firmoje, kurios pavadinimo neatsimena, dirbo maždaug pusę metų. Jis kirsdavo miškus. Į darbą jį paėmė vyras, dirbo oficialiai, ar pasirašė kokius nors dokumentus, jis dabar neatsimena. Pinigų suma už darbą priklausydavo nuo iškirstų kubametrų. Pinigus duodavo tas pats vyras, pas kurį įsidarbino grynais (4 t., b. l.129-132).

Liudytojo L. B. parodymais. Jis nurodė, kad dirbo prieš 7-8 metus UAB „K.“ apie metus laiko. Jį priėmė dirbti direktorius K. K., atvežė dokumentus pasirašyti į mišką, jam jokių dokumentų direktorius nedavė, paaiškino, kad atveš kažkokias korteles, tačiau neatvežė. Žino, kad buvo priimtas į darbą neterminuotai. Sutartyje nebuvo nurodyta kaip bus mokamas atlyginimas. Atlygį už dirbtą darbą jis gaudavo į rankas. Pats direktorius apskaičiuodavo darbo užmokestį pagal išpjautos medienos kubus, pinigus jam išmokėdavo pats direktorius K. K.. Gaudavo per mėnesį maždaug 400 - 500 litų (4 t., b. l. 139-141).

Liudytojo L. M. parodymais. Jis nurodė, kad prieš 5 metus skelbimuose rado darbo pasiūlymą, susijusį su miško ruošos darbais. Kiek pamena įmonė galėjo vadintis ,,K.". Pasiskambinęs nurodytu telefono numeriu atsiliepė vyras, kaip vėliau sužinojo tai buvo K. K.. Su juo buvo derintos įdarbinimo ir atlyginimo sąlygos. K. K. minėjo, kad kol kas reikės dirbti neoficialiai ir bus mokamas atlyginimas grynais į rankas, sutartas buvo minimumas. Įdarbinti žadėjo savaitės bėgyje, bet taip įdarbintas ir nebuvo. Minėtoje įmonėje išdirbo neoficialiai apie tris savaites, jokio atlyginimo už išdirbtas dienas negavo. Jokia darbo sutartis pasirašyta nebuvo. Pradirbus porą savaičių jis paprašė, kad išmokėtų avansą, tačiau tai padaryti K. K. atsisakė. Negavęs avanso iš minėtos įmonės išėjo, daugiau nebedirbo (4 t., b. l. 149-151).

Liudytojo D. B. parodymais. Jis nurodė, kad jis UAB „K.“ įsidarbino apie 2015 m. pjūklininku. Šioje firmoje dirbo apie 2 metus. Priėmimo į darbą ir apmokėjimo visus klausimus ir sąlygas derino su tuometinių firmos direktoriumi K., pavardės nežino. Ar pasirašė darbo sutartį, jis neprisimena. Jam buvo pasakyta, kad bus mokama už išpjautos medienos kubinius metrus. Išpjovus tam tikrą miško dalį, kartais būdavo atsiskaitomą darbo vietoje miške, kartais K. atveždavo pinigus į namus, kartais atsitiktinėse vietose. Visą laiką, kiek dirbo UAB „K.“, pinigus už atliktą darbą gaudavo grynaisiais pinigais. Gavęs atlygį už atliktus darbus, jokiuose dokumentuose nepasirašydavo. Dirbdamas UAB „K.“ kažkokios sutartos tikslios algos negaudavo, jo atlygis priklausė nuo atlikto darbo ir išpjauto miško kiekio. Mažiausia alga jo buvo apie 300 eurų, didžiausia alga galėjo siekti apie 800 eurų (4 t., b. l. 159-162).

Liudytojo N. K. parodymais. Jis nurodė, kad maždaug prieš 5 metus įsidarbino įmonėje ,,K.", dirbo pagalbiniu darbininku 8 mėnesius. Ar pasirašė darbo sutartį neatsimena. Atlyginimą įmonė jam mokėjo grynais į rankas, atlyginimas buvo skaičiuojamas pagal medienos tūrio lentelę, t. y. kartu su kolega medienos kirtėju kirsdavo ir paruošdavo medieną, vėliau būdavo skaičiuojamas sutvarkytos medienos tūris ir iš to atitinkamai skaičiuojamas atlyginimas. Atlyginimą skaičiuodavo ir jam į rankas duodavo viršininkas K. K., už išmokėtą atlyginimą niekur nepasirašydavo. Už pirmą darbo mėnesį negavo jokio atlyginimo, vėliau atlyginimo suma svyruodavo nuo 200 iki 500 eurų. Paskutinį mėnesį negavo jokio atlyginimo. Kiek per visą laikotarpį iš šios įmonės gavo atlyginimo nežino. Visą laikotarpį, t. y. 8 mėnesius dirbo neoficialiai (4 t., b. l. 166-169).

Liudytojo D. I. parodymais. Jis nurodė, kad 2015 metais K. K., jo krikšto mamos pažįstamas, turėjo savo įmonę, įmonės veikla buvo miško darbai. Jis buvo priimtas dirbti į pagalbinio darbuotojo pareigas, jam buvo pateikti įdarbinimo dokumentai, kuriuos jis pasirašė nesusipažinęs ir neperskaitęs. Buvo įdarbintas pusei darbo dienos, nes tuo metu buvo nepilnametis. Jis dirbo ne kiekvieną darbo dieną, jį pasikviesdavo dirbti K. K., kuomet atsirasdavo darbo. Jam būdavo sumokami pinigai už atliktą darbą kas mėnesį, pinigus sumokėdavo grynaisiais į rankas vokelyje. Kiek tiksliai uždirbo, nepamena. Nepamena, kad gaudamas atlyginimą būtų pasirašęs apskaitos dokumentuose. Jis pamena, kad mėnesio gale yra tekę gauti už atliktą darbą didžiausią pinigų sumą 100 eurų, mažiausios pinigų sumos, kurią jam išmokėjo už atliktą darbą, jis nepamena. Laisvės atėmimo vietoje buvo iki 2019 m. birželio 27 d. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu suprato, kad dirbo įmonėje, kuri vadinosi ,,K.". Išėjęs iš laivės atėmimo vietos kreipėsi dėl įdarbinimo į darbo biržą, kur reikėjo duomenų apie ankstesnes jo darbovietes, tačiau paaiškėjo, kad nėra jokių oficialių duomenų apie jo įdarbinimą (4 t., b. l. 177-180).

Liudytojo S. S. parodymais. Jis nurodė, kad 2015 m. birželio mėnesį pagal rangovo sutartis buvo atliekami miško kirtimo darbai UAB ,,K.". Už kokią sumą, jis tiksliai neatsimena. Už atliktus darbus UAB ,,K." pilnai neatsiskaitė. Atsiskaitymai už miško kirtimo darbus vyko per banko sąskaitą, ar galėjo būti atsiskaitymas grynais pinigais neatsimena, jeigu taip buvo, turėjo būti išrašytas grynųjų pinigų kvitas. K. K. parodydavo miško kirtimo objektą, paduodavo miško kirtimo leidimus, nurodydavo kokius asortimentus gaminti iš kertamos medienos, sutardavo miško kirtimo kainą ir, pabaigus darbus, priduodavo jam pagamintos medienos kiekius. Po medienos pridavimo buvo išrašomi darbų priėmimo aktas ir sąskaita faktūra. Darbų priėmimo perdavimo aktą surašydavo jis. Visiems atliktiems darbams išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Ar pateiktuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose, 2015-06-30, 2015-07-31 galėjo būti atlikti minėti darbai, nėra tikras. Kodėl pateiktuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose nėra paršų, tiksliai paaiškinti negali. Pagal pateiktuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodytos pinigų sumas buvo atsiskaityta iš dalies, kokia liko dalis neatsiskaityta, jis nežino. Galėjo būti neatsiskaityta apie 20 procentų (4 t., b. l. 187-190).

Liudytojo D. V. parodymais. Jis nurodė, kad nuo 2014 m., iki 2016 m., turėjo atsidaręs įmonę UAB ,,N.", 2016-02-26 jis pats išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serijos Nr. 270017, UAB ,,K." už suteiktas paslaugas. Sąskaitoje faktūroje Nr. 270017 yra jo parašas, kadangi visi joje nurodyti darbai buvo atlikti. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 270017 , kurią pats pateikė UAB ,,K." vadovui K. K., su UAB ,,N." nebuvo atsiskaityta. Po 3 mėnesių nuo sąskaitos faktūros išrašymo datos jis pateikė išieškojimo bendrovei (bendrovės pavadinimo neatsimena) PVM sąskaitą faktūrą Nr. 270017 su nurodyta suma 13065,58 eurų. Po mėnesio, tiksliai laiko neatsimena, iš išieškojimo bendrovės gavo atsakymą, kad šis procesas gali užtrukti iki 5 metų. UAB ,,K." vadovas K. K. į skambučius neatsako, iki šiol negrąžina sąskaitoje faktūroje nurodytos 13065,58 eurų sumos (4 t., b. l. 198-200).

Specialisto išvadoje ,,Dėl UAB ,,K." ūkinės finansinės veiklos" Nr. 04/11-2-4-8566 nurodyta, kad 2014-02-18 Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruota UAB „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro išrašo duomenimis UAB „K.“ vadovas-direktorius nuo 2014-02-25 iki 2017-07-12 K. K.. VMI duomenimis UAB „K.“ nuo 2014-08-21 iki 2016-08-11 įregistruota PVM mokėtoja. PVM mokėtojos kodas LT 100008787310.

Kaltinamasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad UAB ,,K." direktoriumi ir kasininku nuo 2014-02-25 iki 2017-07-12 buvo jis, buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,D. S.", darbuotoja L. B., dokumentus nuveždavo pas buhalterę į namus. Pripažino, jog mokėdavo darbuotojams neoficialią algą, per mėnesį išmokėdamas apie 4000 eurų. Pinigus už atliktą darbą mokėdavo ir oficialiai neįdarbintiems asmenims nuo 150 iki 200 eurų. 2016 metų dokumentų-banko sąskaitų išrašų jis buhalterei nepateikė, todėl šiuos sumų įnešimas į kasą nebuvo apskaitytas, pardavus automobilius ,,Audi 80“ ir ,,VW Transporter“, gautos sumos nebuvo apskaitytos įmonės apskaitoje, pranešimus Sodrai ir deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal jo pateiktus duomenis teikdavo UAB ,,D. S.". Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios buhalterės L. B. tyčinių neteisėtų veiksmų, ji nėra atsakinga už tai, kad K. K. sąmoningai nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, K. K. laikomas nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-41/2012).

Kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga, teismas juos vertina kaip įrodymus, jie atitinka objektyviai nustatytas faktines bylos aplinkybes. Liudytojai T. K., D. B., N. K., A. P., D. L. ir V. P. nurodė per mėnesį gautą vidutinį darbo užmokestį, jis buvo palygintas su apskaitoje fiksuotu išmokėtu darbo užmokesčiu ir nustatyta, kad liudytojai nurodė gavę didesnį, negu fiksuota apskaitoje. SODROS duomenimis D. L. dirbo 2014-08-12 - 2015-04-14. Šiuo laikotarpiu pagal parodymus apskaičiuota neoficialaus darbo užmokesčio suma sudaro 1264,20 Eur. V. P. nurodė, kad bendrovėje „K.“ dirbo 2015 m., darbo užmokesčio gavo apie 800-900 Eur. SODROS duomenimis dirbo 2015-02-06 – 2015-11-20. Pagal šiuos parodymus apskaičiuota neoficialaus darbo užmokesčio suma 2015 m. sudaro 6450,38 Eur. Pagal K. K. parodymus apskaičiuota neoficialaus darbo užmokesčio suma 2014 - 2016 m. sudarė 14000 Eur. Iš viso pagal K. K., T. K., D. B., N. K., A. P., D. L. ir V. P. parodymus preliminariai apskaičiuota jiems išmokėta darbo užmokesčio suma buvo 31957,84 Eur didesnė, negu fiksuota apskaitoje, t. y. preliminariai pagal šešių darbuotojų ir direktoriaus K. K. parodymus jiems galėjo būti išmokėta apie 31957,84 Eur neoficialaus darbo užmokesčio.

Byloje nustatyta, kad ,,K." direktorius K. K. iš tikrųjų neoficialiai mokėdavo darbuotojams daug didesnį darbo užmokestį, nei nurodydavo buhalteriniuose dokumentuose, pateikdavo mokesčių deklaracijose neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas, pajamas, gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį, taip išvengė UAB „K.“ mokėtinų 24 242,93 eurų mokesčių į Valstybės bei į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus, UAB ,,K." buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas neoficialus darbo užmokesčio išmokėjimas 79 962 eurų sumoje. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai buvo pažeisti ir tai lėmė, jog iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o valstybės įgaliotai institucijai buvo pateikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną. Aukščiau aptartų veiksmų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė padarinius ir to siekė. Nesumokėtų mokesčių suma neviršija 750 MGL, tarp Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų netinkamo vykdymo ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl K. K. atlikti veiksmai visiškai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių atskirų veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą; 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius. Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo, o aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tik neatsargiai. Pagal BK 223 straipsnį atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką apskaitos tarnybą; 2) buhalterinių ir audito, konsultacinių įmonių specialistai – tais atvejais, kai ūkio subjekto buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tomis buhalterinėmis, audito ar konsultacinėmis įmonėmis; 3) verslo subjekto vadovas – už buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą nustatytą laiką. Taip pat pažymėtina, kad pagal teismų praktiką įmonės vadovas yra tinkamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas, nes būtent jis, kaip įmonės vadovas, yra atsakingas už pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimą įmonės buhalteriui, kuris privalo juos apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų arba pateikia neteisingus, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273-1073/2019).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad K. K. laikotarpiu nuo 2014-02-25 iki 2017-07-12 dirbo UAB ,,K.“ direktoriumi ir kasininku, buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą. Kaltinamasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai pripažino savo kaltę ir patvirtino, kad įmonėje jis buvo atsakingas už tai, kad buhalterei būtų pateikti teisingi duomenys, tačiau tuo metu jis neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, įmonės dokumentus vežiodavosi su savimi, dalį dokumentų kažkur paliko, suprato, kad neišsaugojo dalies dokumentų tik tada, kai juos reikėjo pateikti buhalterei. Kaltinamojo K. K. kaltę pagrindžia ir liudytojos L. M. B. parodymai. Ji nurodė, kad UAB ,,K.'' dirbo buhaltere, tačiau visus dokumentus jai pateikdavo K. K., pas save ji jokių dokumentų nelaikė. Specialisto išvadoje ,,Dėl UAB ,,K." ūkinės finansinės veiklos" Nr. 04/11-2-3-4072 nurodyta, kad UAB „K.“ neišsaugojo ir tyrimui nepateikė jokių 2016-01-01 – 2017-06-26 laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų (pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų ir išlaidų orderių, kt.), nors pagal banko išrašus nustatyta, kad bendrovė 2016 m. vykdė veiklą, dėl to, kad nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita ir nebuvo išsaugoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, visiškai negalima nustatyti UAB „K.“ 2016 m. ir nuo 2017-01-01 iki 2017-06-26 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad K. K., būdamas UAB ,,K.“ direktoriumi ir kasininku, nors formaliai ir organizavo apskaitos tvarkymą, neužtikrino apskaitos duomenų tikrumo bei operacijų teisėtumo, t. y. tinkamo apskaitos tvarkymo, jis yra tinkamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektas ir jo veika pagal BK 223 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-138/2014). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų valdymo organų narių pareigas, įtvirtina bendrovės vadovo pareigą sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, vadovautis bendrovės įstatais ir nepainioti jos turto su savo asmeniniu turtu. Teismų praktikoje laikoma, kad sąžiningas ir protingas pareigų atlikimas numato ir tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje bei norminių aktų, reglamentuojančių apskaitos tvarkymą, laikymąsi. Taigi tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima bei panaudoja pinigus neaiškiems tikslams ir, nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių, nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, tokie jų veiksmai vertinami kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas arba pasisavinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2007, Nr. 2K-108/2008).

Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties ar neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, jų nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymai gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-P-78-2012).

Kaltinamasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino, kad 22 279,70 eurų dalimis nuo įmonės sąskaitos jis kiekvieną mėnesį nusiėmė, pirkdavo kažką sau, pinigus naudojo savo reikmėms, už parduotą įmonei priklausantį automobilį „Audi 80“ gavo 100 eurų, kurių į bendrovės sąskaitą neįnešė, taip pat pardavė automobilį „VW Transporter“ už 2000 eurų, gautus pinigus atidavė meistrams, kurie šį automobilį remontavo, tai įmonės buhalterijoje neatsispindėjo. Ir nors kaltinamasis teigė, jog dalį pinigų panaudojo savo atlyginimo išmokoms, tačiau tai paneigia specialisto išvada. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apskaičiuojant bendrovės reikmėms nepanaudotą sumą buvo atsižvelgta į tai, kad K. K. darbuotojams išmokėjo 3 801,30 Eur darbo užmokestį už 2016 m. sausio-birželio mėnesius ir išmokėjo 79 962 Eur neoficialų darbo užmokestį, K. K. darbo užmokestis 2014 m., 2015 m. ir 2016 m. sudarytų 14 000 Eur (2014 m. 10 mėn., 2015m. 12 mėn. ir 2016 m. 6 mėn., iš viso 28 mėn. po 500 Eur), tai bendrovės reikmėms nepanaudota suma sudaro 8 656,84 Eur, taip pat pagal bylos duomenis nustatyta, kad K. K. nesumokėjo UAB „N.“ 13065,58 Eur, UAB „Omintel“ 356,69 Eur, UAB „Tele2“ 200,59 Eur, todėl bendrovės reikmėms nepanaudota ir pasisavinta suma yra 22 279,70 Eur.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didėlės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto vertė, kuri yra pagrindas nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nustatoma pagal MGL dydį, kuris galioja nusikalstamos veikos padarymo metu. K. K. padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis – 37,66 Eur, t. y. 250 MGL yra 9415 Eur. Įvertinus, tai kad K. K. pasisavino UAB ,,K.“ turtą – pinigines lėšas 22 279,70 Eur, kurios viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą 250 MGL sumą, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Visi minėtos aplinkybės turinio elementai yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą papildo, todėl teismų praktikoje net nustačius kelias BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų kaltininko veiksmų kombinacijas tai traktuojama kaip viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Norint konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos.

Kaltinamasis K. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, todėl jam pripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Gynėjas baigiamojoje kalboje prašė pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo turtinė padėtis nusikaltimų padarymo metu būtų buvusi išskirtinai sunki. K. K. nors ir gyveno nuomojamame būste, išlaikė šeimą, šeimoje augo mažametis vaikas, tačiau tokios gyvenimo sąlygos yra įprastinės ir niekuo neišsiskiriančios, jų negalima vertinti kaip objektyvių išorinio gyvenimo aplin­kybių, kurios padarė tiesioginį poveikį kaltinamojo elgesio pasirinkimui, t. y. daryti nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltinamajam nepripažintina.

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tokie nusikaltimai kaip vagystė, plėšimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ir kiti, kurie susiję su nusikalstamu praturtėjimu, yra savanaudiški, savanaudiškos paskatos sudaro būtinąjį nusikaltimo sudėties požymį, todėl šiuo atveju ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė netaikytina.

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje.

Kaltinamasis K. K., būdamas neteistas (5 t., b. l. 94-95), padarė tyčinius sunkų, apysunkį ir nesunkų baigtus nusikaltimus bei neatsargų nusikaltimą, nebaustas administracine tvarka (5 t., b. l. 96), dirbantis (6 t., b. l. 16-17), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje yra numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų, tuo tarpu už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, be laisvės atėmimo iki 4 metų bausmės numatytos ir alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, už nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, be laisvės atėmimo iki 3 metų, bauda arba laisvės apribojimas, 223 straipsnio 1 dalyje, be laisvės atėmimo iki 2 metų, viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pagrindų taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę byloje, nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010).

Aukščiau aptartos tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančios aplinkybės laikomos išimtinėmis, jos rodo, jog padarytos nusikalstamos veikos nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti tik skiriant jam laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, neabejotina, kad būtų pažeisti jo socialiniai ryšiai, sutrikdyta darbinė veikla, už kurią kaltinamasis gauna pajamas. Paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas (net ir minimalios) aiškiai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei bausmės paskirčiai, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir paskirti kaltinamajam švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę – baudą. Tokia bausmės rūšis, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tokiu būdu, be kita ko, užtikrinant ir teisingumo principo įgyvendinimą. Bauda, remiantis jau išdėstytais motyvais, kaip labiausiai atitinkanti bausmės paskirtį, skirtina ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje.

Šioje byloje yra pateikti civiliniai ieškiniai:

1) (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB „K." (toliau – Bendrovė) ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad Bendrovės direktorius K. K. laikotarpiu nuo 2014-02-25 iki 2016-07-01 išmokėjo 31 957,84 Eur darbo užmokesčio, tačiau jo nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, neįregistravo apskaitos registruose, bei neįtraukė į Bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl to pateikė žinomai neteisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir laikotarpiu nuo 2014-02-25 iki 2016-07-01 nuo išmokėto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 7 088,35 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Turtinė žala valstybės biudžetui (papildomai apskaičiuotų mokesčių suma) padaryta tyčiniais neteisėtais Bendrovės direktoriaus veiksmais, kuriais buvo iškreipta reali situacija apie UAB „K." pajamas, turtą, įsipareigojimus, privalomus mokėti mokesčius, dėl šių veiksmų Bendrovė išvengė turtinės prievolės - valstybei privalomų mokėti mokesčių, o valstybės biudžetas, netekęs įplaukų, patyrė turtinę žalą. Žalos atsiradimą lėmė Bendrovės vadovo K. K. nusikalstama veika, pasireiškusi apgaulingos UAB „K." teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos organizavimu, taigi tarp šių nusikalstamų veikų ir valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Mokesčio išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka yra negalimas, kadangi UAB „K." yra bankrutavusi ir turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Šioje byloje nustatyta, jog mokesčiai nėra sumokėti, t. y. žala valstybei nėra atlyginta, todėl (duomenys neskelbtini) AVMI teikia civilinį ieškinį 7 088,35 Eur žalą valstybės biudžetui padariusiam asmeniui buvusiam UAB „K." direktoriui K. K. (2 t., b. l. 168-170).

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad K. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „K.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, laikotarpiu nuo 2014-02-25 iki 2016-07-01 darbuotojams galimai išmokėjo 31957,84 Eur darbo užmokesčio, tačiau jo neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė žinomai neteisingus duomenis apie apdraustųjų pajamas ir dėl to, nuo neoficialiai išmokėto darbo užmokesčio neapskaičiavo ir nesumokėjo 14580,11 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2574,47 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 85,82 Eur garantinio fondo įmokų, tokiu būdu padarydamas žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas (2016-09-14 Nr. XII-2604). Šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nurodo, kad nuo 2017-01-01 ilgalaikio darbo išmokų fondą administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kitos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Kadangi Garantiniam fondui priskaičiuota suma yra už laikotarpį iki 2017-01-01, todėl ieškinio dėl šio mokesčio nesumokėjimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius nereiškia. Dėl K. K. neteisėtų veiksmų Fondo biudžetui galimai buvo padaryta 17154,58 Eur (14580,11 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 2574,47 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų) turtinė žala (2 t., b. l. 180-182).

Kaltinamasis K. K. civilinius ieškinius pripažino pilnai.