- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- e2-44676-994/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Lipeikienė
- Ieškovas
- AB „BnP Finance“
- Atsakovas
- G. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovei G. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 28,96 Eur negrąžintą kreditą, 115,48 Eur palūkanas (5,64 Eur kredito mokestį ir 109,84 Eur palūkanas), 3,11 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad tarp UAB „Kubis“ ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 28,96 Eur kreditas 90 dienų terminui. 2016-08-18 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta Reikalavimo perdavimo sutartis, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis.
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovei 2016-11-18 viešo paskelbimo būdu, nepavykus procesinių dokumentų įteikti žinomu atsakovės buvimo vietos adresu, remiantis CPK 130 str. nuostatomis. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 str. 4 d., 285 str. numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013-05-02 atsakovas su UAB „Kubis“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 14474, kurios pagrindu ieškovas suteikė atsakovei 28,96 Eur kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti palūkanas iki 2013-07-31 (e. b. l. 8-11, 16-26). 2016-08-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Kubis“ reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (e. b. l. 28-32, 85). Ieškovas 2016-08-22 siuntė atsakovei raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą (e. b. l. 5-6), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.873 str. 1 d. ir 6.874 str. 1 d. nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą bei sumokėti palūkanas paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
2016-08-18 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Kubis“ reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (e. b. l. 28-32, 85). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal 2016-08-18 reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Kubis“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovė negrąžino gauto kredito, palūkanų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 28,96 Eur kreditą bei 5,64 Eur kredito mokestį yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą (CK 6.63 str., 6.101 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.886 str.).
Pagal 2016-08-18 Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti netesybų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo teismo priteisti 3,11 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2016-03-09 iki 2016-09-05 (Delspinigių paskaičiavimo lentelė). CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Remiantis 2013-05-02 paskolos sutarties 7.3. punktu, atsakovė pirminiam kreditoriui įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už netinkamai įvykdytą prievolę. Kadangi atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pradiniam kreditoriui, 3,11 Eur delspinigių suma yra pagrįsta ir ieškovui priteistina iš atsakovės.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 113,40 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 28,96 Eur kredito sumos nuo 2013-05-02 iki 2016-08-18 (Palūkanų paskaičiavimo lentelė). CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Pagal šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktą sutartinės palūkanos skaičiuojamos iki visiško sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Iš ieškovo palūkanų skaičiavimo lentelės matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 113,40 procento. CK 6.37 str. 3 d. nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindo mažinti šalių sutartas palūkanas. Pažymėtina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas taip pat atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, prašomos priteisti palūkanos mažintinos iki 0,05 procento per dieną dydžio, kuris sudaro 18,25 procento dydį per metus (0,05 procento x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 113,40 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo kredito sumos laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2016-08-18 tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 18,25 procento dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 28,96 Eur kredito sumą, t. y. 17,67 Eur (109,84 Eur (115,48 Eur palūkanų - 5,64 Eur kredito mokestis) x 18,25 proc./113,40 proc.), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovas pareiškė ieškinį 147,55 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 55,38 Eur, t. y. 37,53 proc. reikalautos sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistina 51,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio - e. b. l. 7; advokato išlaidų - e. b. l. 12) suma (136,00 Eur x 37,53 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB „BnP Finance“, įm. kodas 302447985, iš atsakovės G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 28,96 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 96 ct) kreditą, 5,64 Eur (penkių eurų 64 ct) kredito mokestį, 17,67 Eur ( septyniolikos eurų 67 ct) palūkanas, 3,11 Eur (trijų eurų 11 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (55,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51,04 Eur (penkiasdešimt vieno euro 4 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.