- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2-696-577/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00019-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,JB investicijos“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,JB investicijos“ dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, A. B. priešieškinį ieškovei M. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „JB investicijos“ priteisti 138 438,37 Eur skolą pagal paskolos sutartį, 5 708,21 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 46 072,46 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas.
2. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. B. priešieškiniu prašo iš ieškovės M. B. priteisti 20 273,34 Eur skolą ir 2 230,34 Eur kompensuojamąsias palūkanas.
3. Ieškovė M. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įvykdymo areštuoti atsakovei UAB „JB investicijos“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamuosius daiktus ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis bei pinigines lėšas 190 219,04 Eur sumai, uždraudžiant minėtu turtu disponuoti, mažinti turto vertę ir pabloginti turto būklę.
4. Ieškovė nurodė, kad, jau vykstant teisminiam procesui, atsakovė pardavė du nekilnojamojo turto objektus – žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens valdomai įmonei UAB „Polikristalas“. Po ieškovės 2023 m. vasario 17 d. pateiktos pretenzijos atsakovė perleido keturis nekilnojamojo turto objektus savo vadovui ir akcininkui A. B. bei jo sutuoktinei J. B.. Be to, 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad jo tikslas yra atsakovės turtą perkelti įmonei UAB „Polikristalas“ ir sujungti šias įmones. Ieškovės teigimu, šie atsakovės vadovo (trečiojo asmens) tęstiniai veiksmai patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Atsakovė nesąžiningais veiksmais akivaizdžiai mažina savo turtą, siekdama apsunkinti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovės finansinė būklė šiuo metu yra sudėtinga. 2023 metų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė turi labai didelių finansinių įsipareigojimų. Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 204 063 Eur. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė turėtų visas galimybes ir toliau perleidinėti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Įvertinęs aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus, bei į bylą pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių aplinkybių, kurios leistų šioje bylos nagrinėjimo stadijoje daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys negalėtų būti tenkinamas.
7. Kadangi ieškovė atsakovės nesąžiningumą bei siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grindžia atsakovės vadovo veiksmais, sudarant sutartį ir perleidžiant įmonės turtą, bei remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio nuostatomis, teismas pažymėjo, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos (ne)sąžiningumo sąlygos yra aktualios tik materialinio ginčo kontekste, t. y. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o ne procesinių teisės normų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė investuodavo į nekilnojamąjį turtą, t. y. nekilnojamąjį turtą įsigydavo, o vėliau ji realizuodavo (parduodavo) tretiesiems asmenims. Įvertinęs atsakovės veiklos pobūdį ir duomenis apie nuo 2019 m. iki 2024 m. atsakovės sudarytus sandorius (turtas buvo parduotas įvairiems skirtingiems pirkėjams), teismas nusprendė, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog atsakovė nesąžiningai elgiasi ieškovės atžvilgiu.
9. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė nepagrindė, jog dėl jos nurodomų sandorių sudarymo atsakovės turtinė padėtis tiek pablogėjo, kad ji nebūtų pajėgi įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.
10. Teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad šiuo metu įmonės finansinė padėtis yra stabili, o 2023 metais netgi gerėjo (įmonės nuostolis sumažėjo nuo 10 247 Eur iki 2 940 Eur). Įmonės turtas 2023 metais sudarė 358 260 Eur, o 2022 metais – 350 720 Eur.
11. Kadangi neegzistuoja antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė M. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisių perleidimo draudimo tol, kol bus išnagrinėta ši byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Atsakovė 2020 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. MV-7460 ir 2022 m. sausio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 27 perleido vienuolika nekilnojamojo turto objektų susijusiai įmonei UAB „Polikristalas“. Po pretenzijos pareiškimo atsakovė 2023 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 3553, perleido dar keturis nekilnojamojo turto objektus savo vadovui ir akcininkui A. B. bei jo sutuoktinei J. B. Iškėlus šią civilinę bylą, atsakovė 2024 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2871 perleido dar du nekilnojamojo objektus susijusiai įmonei UAB „Polikristalas“. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vadovas (trečiasis asmuo) siekia visą atsakovei priklausantį turtą perkelti į kitus juridinius asmenis, susijusius su trečiuoju asmeniu, ir, tikėtina, likviduoti atsakovę ar pradėti atsakovės bankroto procesą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, trečiasis asmuo įgyvendintų šį savo tikslą, todėl atsakovė nebeturėtų jokio likvidaus turto, kuriuo galėtų atsiskaityti su ieškove palankaus jai teismo sprendimo atveju.
12.2. 2024 m. liepos 8 d. vykusio posėdžio metu trečiasis asmuo, atsakydamas į ieškovės atstovų klausimą, kokiu tikslu 2024 m. gegužės 27 d. buvo perleisti du atsakovei priklausantys sklypai įmonei UAB „Polikristalas“, paaiškino, kad: „Tikslas yra man apjungti pagaliau tas įmones, aš dvi įmones turiu, man nenaudinga dvi įmonės. Gal jūs žinot kitų būdų, kaip nepardavus sklypų padaryti?“. Teismas dėl šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakė. Trečiojo asmens siekis „sujungti“ dvi jam priklausančias įmones, iš atsakovės perkeliant visą turtą į UAB „Polikristalas“, yra neteisėtas ir net nusikalstamas.
12.3. Iš finansinės ataskaitos už 2023 metus matyti, kad atsakovės nuosavas kapitalas sudaro 154 197 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos – 204 063 Eur. Į mokėtinų sumų eilutę dar nėra įtraukta ieškovės reikalaujama priteisti suma – 190 219,04 Eur.
12.4. Įvertinus atsakovės finansinę situaciją, atsakovės veiksmus, kuriais yra perleidžiamas jai priklausantis nekilnojamasis turtas susijusiai įmonei UAB „Polikristalas“, bei teismo posėdžio metu trečiojo asmens teiktus paaiškinimus dėl įmonių „sujungimo“, darytina išvada, kad atsakovė ir trečiasis asmuo elgiasi nesąžiningai.
Atsiliepimas
13. Atsakovė UAB „JB investicijos“ ir trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:
13.1. UAB „JB Investicijos“ veikla susijusi su nekilnojamojo turto prekyba. Nekilnojamo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovė nuosavybės teise turėjo daug jos vardu registruoto nekilnojamojo turto (žemės sklypų, patalpų / butų, žemės sklypų su statiniais) ir kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausantį ne vieną objektą 2019-2024 metais yra pardavusi skirtingiems pirkėjams. Įvertinus atsakovės veiklos pobūdį ir duomenis apie sudarytus sandorius, negalima daryti išvados, kad atsakovė siekia sąmoningai išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
13.2. Su atsiliepimu į skundą pateikti įrodymai patvirtina, kad sandorius dėl ieškovės nurodomo turto pardavimo atsakovė buvo pasirengusi sudaryti dar gerokai anksčiau iki civilinės bylos iškėlimo, tačiau daugeliu atvejų neatsirado pirkėjų, todėl kai kurie nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti UAB „Polikristalas“, A. B. ir jo sutuoktinei.
13.3. Beveik visi žemės sklypai buvo perleisti iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl akivaizdu, kad toks jų perleidimas nėra niekaip susijęs su ieškovės pareikštu ieškiniu. Atsakovės veikla yra nekilnojamojo turto pardavimas, kuris buvo vykdomas jau daugiau nei penkiolika metų, todėl teigti, kad, tik pareiškus ieškinį, atsakovė ėmė perleidinėti nekilnojamąjį turtą, yra visiškai nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo teiginio, jog dėl sandorių sudarymo atsakovės finansinė situacija pablogėjo tiek, kad ji nebūtų pajėgi vykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė finansinė situacija yra stabili.
13.5. Jeigu teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, tai įmonės veikla būtų suvaržyta, kadangi ji negalėtų užsiimti nekilnojamojo turto įsigijimu ir pardavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
15. Atsakovė ir trečiasis asmuo su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2020 m. gruodžio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pažymą, 2020 m. spalio 27 d. pranešimą, 2020 m. spalio 27 d. akcininkų sprendimą; 2022 m. vasario 10 d. NŽT pažymą, 2021 m. gruodžio 28 d. pranešimą, 2022 m. vasario 10 d. mokėjimą už pažymą dėl 11,2981 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo; 2022 m. vasario 10 d. NŽT pažymą, 2021 m. gruodžio 28 d. pranešimą dėl 6,6782 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo; 2024 m. sausio 15 d. akcininkų sprendimą, 2024 m. sausio 15 d. pranešimą dėl parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų; 2024 m. kovo mėn. NŽT pažymą, 2024 m. sausio 15 d. pranešimą; 2022 m. sausio 6 d. pranešimą dėl 1,5082 ha žemės sklypo pardavimo; NŽT 2022 m. vasario 21 d. pažymą, 2022 m. sausio 6 d. pranešimą dėl 1,6123 ha žemės sklypo pardavimo, NŽT 2022 m. vasario 21 d. pažymą, 2022 m. sausio 6 d. pranešimą dėl 2,0438 ha žemės sklypo pardavimo, NŽT 2022 m. sausio 6 d. pažymą, 2022 m. kovo 22 d. apmokėjimą už pažymas dėl žemės sklypų.
16. Nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo išspręstas kitą dieną po jo pateikimo, nepranešus apie tai atsakovei, todėl atsakovė nespėjo pateikti teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos sąžiningumą.
17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Taigi naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, o asmuo, siekdamas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti argumentuotą prašymą, patvirtinantį poreikį jam taikyti šią išimtį iš bendrosios taisyklės.
20. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir į tai, jog su atsiliepimu teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikiamus naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo išsiųstas ieškovės atstovui, todėl preziumuojama, kad ieškovė su naujai pateiktais rašytiniais įrodymais yra susipažinusi.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
21. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
22. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (ne)buvimu.
23. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.
24. Teismų praktikoje grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui siejama su atsakovo elgesiu – siekiu sumažinti turimo turto vertę, turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktuose nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022).
25. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad nei reikalavimo suma, nei asmens turtinė (finansinė) padėtis savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl šios aplinkybės neįrodo, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1088-516/2020; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-798/2021; 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1043-881/2021; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).
26. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas ar pan.). Priešingu atveju, šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikomas.
27. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl netenkino prašymo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, ieškovė skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus duomenis, patvirtinančius atsakovės nesąžiningumą. Apeliantės teigimu, atsakovės veiksmai, kuriais yra perleidžiamas jai priklausantis nekilnojamasis turtas susijusiai įmonei UAB „Polikristalas“, bei teismo posėdžio metu trečiojo asmens teikti paaiškinimai dėl įmonių „sujungimo“, patvirtina atsakovės nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pakankamo pagrindo sutikti su minėtais skundo argumentais.
28. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą.
29. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „JB investicijos“ užsiima nekilnojamo turto veikla, todėl natūralu, jog, vykdydama savo ūkinę komercinę veiklą, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2024 m. atsakovė įgydavo tam tikrus nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus, butus / patalpas, žemės sklypus su statiniais), o vėliau juos parduodavo kitiems asmenims. Pažymėtina, kad beveik visi ieškovės nurodomi nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti įvairiems asmenims iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos. Atsakovė nekilnojamojo turto pardavimų srityje dirba jau daugiau nei penkiolika metų, todėl teigti, kad nekilnojamo turto objektų perleidimas patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir siekį išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo šiuo atveju būtų nepagrįsta.
30. Atmestinas kaip stokojantis pagrįstumo ir ieškovės skundo argumentas, kad atsakovės nesąžiningumą patvirtina ta aplinkybė, jog, net iškėlus šią civilinę bylą, atsakovė UAB ,,JB investicijos“ 2024 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB ,,Polikristalas“ perleido žemės sklypus, unikalus (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Su skundu pateikta 2022 m. vasario 10 d. NŽT pažyma „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ Nr. 20PAŽ-115-(14.20.33.) patvirtina, kad dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo į NŽT buvo kreiptasi jau 2021 m. gruodžio 28 d. ir buvo gautas leidimas juos parduoti. 2024 m. sausio 15 d. įmonės akcininkų sprendimu buvo nutarta minėtus žemės sklypus parduoti už 7 500 Eur ir 12 000 Eur. 2024 m. sausio 15 d. pranešimu NŽT buvo informuota apie minėtų žemės sklypų pardavimą, o 2024 m. kovo mėn. NŽT Šiaulių apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius leido žemės sklypus parduoti pasirinktiems asmenims, kadangi žemės sklypų nepageidavo įsigyti asmenys, turintys pirmumo teisę juos pirkti. Taigi minėtus žemės sklypus buvo ketinama parduoti jau gerokai anksčiau iki ieškinio pateikimo (ieškinys teisme priimtas 2024 m. sausio 18 d.), todėl nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad, parduodama sklypus, atsakovė sąmoningai siekė išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
31. Skunde akcentuojama ir tai, kad pats atsakovės vadovas pripažino, jog siekia neteisėtai sujungti dvi jam priklausančias įmones, iš atsakovės perkeldamas visą turtą į kitą įmonę UAB „Polikristalas“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad yra galimi du juridinių asmenų jungimo būdai – prijungimas ir sujungimas. Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos (CK 2.97 straipsnio 4 dalis). Taigi dviejų įmonių sujungimas yra įstatyme įtvirtintas juridinio asmens reorganizavimo būdas, todėl ketinimas sujungti dvi įmones pats savaime negali būti laikomas nesąžiningu atsakovės elgesiu, o, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, teismas neturi galimybės visapusiškai įvertinti atsakovės pasirinktam reorganizavimo būdui pasitelkiamų įgyvendinti priemonių tinkamumo bei teisėtumo.
32. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog ieškovės nurodytų sandorių sudarymas pablogino atsakovės finansinę situaciją. Priešingai, iš į bylą pateiktos atsakovės finansinės ataskaitos už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2022 metais įmonės nuostoliai sudarė 10 247 Eur, o 2023 metais įmonės nuostoliai sumažėjo iki 2 940 Eur. 2022 metais įmonės turto vertė siekė 350 720 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 203 832 Eur, tuo tarpu einamaisiais metais įmonės turto vertė buvo 358 260 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 204 063 Eur. Taigi minėti balanso duomenys patvirtina, kad įmonės finansinė situacija, nors ir nėra gera, tačiau yra stabili.
33. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, teikiančių pagrindą nuspręsti, kad atsakovė sąmoningai vengia vykdyti prievoles ir (ar) atlieka veiksmus, siekdama sumažinti bendrovės turtą, taip siekdama apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės finansinė situacija galbūt teismo sprendimo priėmimo metu nebus gera, pati savaime negali būti pagrindas išvadai, jog jos turto apimtis yra sąmoningai tyčia mažinama, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo.
35. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) ribotų jos ūkinės veiklos, kurios esmė nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas, vykdymą, ir tikėtina, jog būtent šie ribojimai sukeltų neigiamų finansinių pasekmių bendrovei.
36. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas ir deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
37. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto būtinųjų sąlygų (grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui) konstatuoti pagrindo nėra, todėl, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nėra galimas.
38. Ieškovei išaiškintina, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai dar kartą kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartis paliekama nepakeista.
40. Atsakovė ir trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, ir pateikia jas patvirtinančius rašytinius įrodymus.
41. Pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas. Įstatymas nenumato, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos už tarpinių procesinių veiksmų atlikimą, būtų atlyginamos priklausomai nuo konkretaus procesinio klausimo išsprendimo rezultato. Atitinkamai bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant galutinį sprendimą byloje, todėl atsakovės ir trečiojo asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.