- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2-30/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Ieškovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „DNB bankas“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties, kuria ieškovė V. P. atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovams antstolei V. M. , N. A. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „DNB bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. P. pareikštu atsakovams antstolei V. M. ir N. A. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2011 m. rugsėjo 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0015/03856, kuriuo ieškovės turtas buvo parduotas atsakovui N. A. , taikyti restituciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškiant ieškinį ieškovė sumokėjo 150 Lt dydžio žyminį mokestį, nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio sumos prašė ją atlesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 9 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2012 m. gegužės 19 d. ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui įrodymus apie jos turtinę padėtį.
Ieškovė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartį, pateikė teismui įrodymus apie jos turtinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi atleido ieškovę V. P. nuo ½ dalies mokėtino žyminio mokesčio, t. y. nuo 7 500 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, taip pat teismas nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti: sumokėti 7 350 Lt žyminio mokesčio.
Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus apie jos turtinę padėtį, padarė išvadą, kad yra pagrindas atlesti ieškovę nuo ½ dalies mokėtino žyminio mokesčio ir nustatyti terminą likusiai 7 350 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantė V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti apeliantę nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba atidėti skundžiamoje nutartyje nurodytos mokėtino žyminio mokesčio dalies mokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išdėstant mokėjimą 6 mėnesiams. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia tuo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja CPK 263 straipsnio 1 daliai, 270 straipsnio 4 daliai, nes teismas nenurodė, kaip jo manymu, turint tik areštuotą turtą bei 1 500 Lt dydžio mėnesines pajamas, yra įmanoma per 14 dienų sumokėti 7 350 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atleido ieškovę nuo ½ dalies mokėtino žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą ir įpareigojo ieškovę sumokėti likusią 7 350 Lt dydžio žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertinęs apeliantės pateiktus įrodymus apie jos turtinę padėtį, padarė išvadą, kad dabartinė apeliantės turtinė padėtis riboja jos teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl atleido ją nuo ½ dalies, t. y. 7 500 Lt, mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius rašytinius įrodymus apie apeliantės turtinę padėtį (duomenis apie turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, nekilnojamajam turtui taikytus areštus, banko sąskaitų išrašus bei duomenis apie šeimos sudėtį), neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys neįrodo, kad egzistuoja pagrindas atleisti ją beveik nuo visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Įrodymų, patvirtinančių, kad nuo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo ir atskirojo skundo padavimo apeliantės turtinė padėtis esminiai pablogėjo, apeliacinės instancijos teismui apeliantė nepateikė (CPK 178 str., 314 str.), todėl nėra pagrindo atleisti ją nuo likusios 7 350 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo.
Apeliantė prašė, nusprendus, kad nėra pagrindo atleisti ją nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, atidėti jos mokėjimą. Kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu asmens turtinė būklė šiuo metu gana komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas šiuo metu yra areštuotas ir apeliantės galimybės disponuoti šiuo turtu bei gauti pajamas jį pardavus yra apribotos, todėl ir apeliantės finansinės galimybės sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį šiuo metu yra suvaržytos, tačiau ateityje gali pagerėti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atidėti apeliantei likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) nagrinėjamoje byloje priėmimo (CPK 84 str.). Kitaip vertinant duomenis apie apeliantės turtinę padėtį būtų nepagrįstai apribota jos teisė į teisminę gynybą (CPK 5 str.).
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atleisdamas apeliantę nuo ½ dalies mokėtino žyminio mokesčio mokėjimo, nepažeidė civilinio proceso normų, tačiau nepagrįstai įpareigojo ją primokėti likusią 7 350 Lt žyminio mokesčio dalį, todėl ši skundžiamos nutarties dalis keistina, atidedant apeliantei likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį ir atidėti ieškovei V. P. likusios 7 350 Lt (septynių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties Lt 00 ct) žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) nagrinėjamoje byloje priėmimo.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.