- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-28
- Bylos Nr.
- e2-2643-1071/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00889-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- D. E. B. H., V. F., Ž. M., A. I., J. B. H., O. Z., T. F., A. F.
- Advokatai
- Irena Barauskaitė, Natalja Fočenkova
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės A. B. įstatyminei atstovei A. B., ieškovės A. B. ir jos įstatyminės atstovės A. B. atstovei advokatei Nataljai Fočenkovai,
atsakovo D. E. B. H. (D. E. B. H.) įstatyminės atstovės ir atsakovės Ž. M., atsakovo A. I. (A. I.) ir jo įstatyminės atstovės O. Z., atsakovo V. F. (V. F.) ir jo įstatyminės atstovės T. F. atstovei advokatei Irenai Barauskaitei – Gaižiūnienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei R. B. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovams D. E. B. H. (D. E. B. H.), Ž. M., J. B. H. (J. B. H.), A. I. (A. I.), O. Z. (O. Z.), A. I. (A. I.), V. F. (V. F.), T. F. (T. F.), A. F. (A. F.) dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2023 m. vasario 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovams D. E. B. H. (D. E. B. H.), Ž. M., J. B. H. (J. B. H.), A. I. (A. I.), O. Z. (O. Z.), A. I. (A. I.), V. F. (V. F.), T. F. (T. F.), A. F. (A. F.) dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, iškelta civilinė byla.
Šalies argumentai
2. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 2500 Eur žalos atlyginimą tokia tvarka: ieškovei iš D. E. B. H., gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B. H., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000,00 Eur; ieškovei iš A. I., gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš O. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti 750,00 Eur; ieškovei iš V. F., gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš T. F., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. F., gim. (duomenys neskelbtini) priteisti 750,00 Eur.
3. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos prokuratūros prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42799-22, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. Šiame ikiteisminiame tyrime nepilnametė A. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinta nukentėjusiąja, o mama A. B. yra jos įstatyminė atstovė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad D. E. B. H., 2022 m. lapkričio 7 d. nusipirko kiaušinių su tikslu jais apmėtyti nukentėjusiąją A. B. ir kartu su savo draugais A. I. ir V. F. atvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą, palaukė, kol išeis nukentėjusioji, o jai išėjus ir einant link autobuso stotelės, ties (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims (N. F., E. G., nukentėjusiosios draugei V.), apmėtė ją kiaušiniais, dėl ko pastaroji patyrė fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus. Prokurorė konstatavo, jog nepilnamečių D. E. B. H., A. I. ir V. F. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. Tačiau, kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu D. E. B. H., A. I. ir V. F. (gimę (duomenys neskelbtini), t. y. būdami 14 metų amžiaus) nebuvo sulaukę tokio amžiaus, nuo kurio galėtų prisiimti atsakomybę už padarytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ieškovei akivaizdu, kad nepilnametė mergaitė A. B. nukentėjo nuo trijų nepilnamečių neteisėtų veiksmų ir jai padaryta neturtinė žala. Nurodo, jog A. B. atžvilgiu viešoje vietoje, stebint ir filmuojant aplinkiniams, atlikti negailestingi veiksmai, žeminantys nepilnametės merginos orumą ir garbę. Nusikalstami veiksmai sukėlė jai ne tiek fizinį skausmą, kiek dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą bei pažeminimą. A. B. po šio įvykio atsirado neigiamos pasekmės ir ji turėjo kreiptis į medikus ir psichologę, nes ją kankino galvos skausmai ir pastebėta emocinė depresija. Minėtos pasekmės yra priežastiniame ryšyje su nepilnamečių berniukų atliktais veiksmais. Ieškovės teigimu, nepilnamečiai, būdami keturiolikos metų amžiaus, turėjo ir galėjo suvokti savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, tačiau sąmoningai suplanavo užpuolimą. Be to, tėvai netinkamai prižiūrėdami ir auklėdami savo vaikus nesugebėjo atlikti prevencinių veiksmų, kad sulaikyti savo vaikų nuo teisės pažeidimo ir nevyriško elgesio mergaitės atžvilgiu. Mano, kad nepilnamečių D. E. B. H., A. I. ir V. F. įstatyminiai atstovai kalti, nes ikiteisminio tyrimo pradėjimas jų vaikų atžvilgiu dėl neteisėtų, negailestingų veiksmų rodo apie tėvų nepakankamą vaikų priežiūrą, auklėjimą ir rodo netinkamą tėvų pareigų vykdymą. Be to, pats nusikaltimo ir žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra. Pasak ieškovės, šiuo metu A. B. reikia teigiamų emocijų, poilsio bei psichologo pagalbos, o tai reikalauja tam tikrų išlaidų. Neturtinė žala vertinama pinigais, už žalą turi būti atsakingi nepilnamečiai atsakovai ir jų įstatyminiai atstovai t. y. tėvai: Ž. M., J. B. H., O. Z., A. I., T. F., A. F.. Visi trys nepilnamečiai atsakovai dar mokosi mokykloje, apie jų turtą ieškovė jokių duomenų neturi.
Atsiliepimas
4. Atsakovės T. F., Ž. M. ir O. Z. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (patikslintą), kuriuo prašo ieškinį (patikslintą) atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodo, kad faktinės aplinkybės yra tos, kad atsakovų veika nėra pripažinta nusikalstama, nes atsakovai nenuteisti ir vertinant jų veiką reikia vadovautis nekaltumo prezumpcija, nes ikiteisminis tyrimas, 2022-11-10 pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str., 2022 m. gruodžio 21 d. yra nutrauktas. Taip pat nurodo, kad atsakovai D. E. B. H., A. I., V. F., 2022 m. lapkričio 7 d. nusipirko dešimt kiaušinių, susitarė apmėtyti jais einančią po pamokų iš (duomenys neskelbtini) mokyklos ieškovę A. B., nes ji iššaukiamai ir įžeidžiančiai elgėsi su jų draugais. Atsakovai ėjo paskui ieškovę iš nugaros, kiekvienas turėjo po tris kiaušinius, metė į ją. Vienas pataikė į plaukus, kiti du į nugarą juosmens srityje. Tai truko apie minutę. Vaikinai nieko su ieškove nekalbėjo, ji irgi nieko nesakė. (duomenys neskelbtini) gatvėje kitų asmenų, stebinčių įvykį nebuvo, nes kartu tiesiog ėjo tik keli mokyklos draugai. Atsakovių teigimu, vaikai savo veiksmais nesiekė pažeisti viešąją tvarką, nesielgė chuliganiškai aplinkinių atžvilgiu: su ieškove ėjo jos draugė - į ją kiaušinių atsakovai nemėtė; jokio triukšmo, chuliganiško rėkavimo, gatvės aplinkoje daiktų daužymo, gadinimo nebuvo. Vėliau atsakovai su draugais nubėgo į autobusų stotelę ir nuvažiavo namo. Iš nustatytų aplinkybių atsakovams akivaizdu, kad tiek veikos intensyvumas (truko apie minutę), tiek pobūdis (atsakovai apmėtė ieškovę iš nugaros, ji buvo apsirengusi rudeniškais viršutiniais rūbais, ieškovės nei užgauliojo, nei stumdė, nei grasino dėl galimų veikų ateityje) buvo vienkartinio pobūdžio, momentinis, veika mažareikšmė. Kaip nurodoma ieškinyje, atsakovų veiksmai ieškovei sukėlė ne fizinį skausmą, bet dvasinius išgyvenimus. Pažymi, kad atsakovai suprato savo nederamą elgesį, papasakojo apie jį savo tėvams ir po kelių dienų (2022-11-11) ėjo atsiprašyti ieškovės. Vieną kartą D. B. ir V. F. ėjo su D. mama Ž. M. ir buvo ieškovės mokykloje. Ieškovės mokykloje nebuvo, buvo susisiekta telefonu su jos motina. Negana to, V. F. su savo motina T. F. ir D. B. su savo motina Ž. M. buvo susisiekę su ieškovės tėvais ir dar kartą susitiko atsiprašyti. Ieškovės tėvas konstatavo, kad visi ,,esam paaugliais buvę,, tačiau ieškovės motina jokių atsiprašymų nepriėmė. Atsakovų teigimu, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra perteklinis. Pažymi, kad atsakovų veiksmais, trukusiais gal minutę, nebuvo demonstruota nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ieškovei nebuvo padaryta nei turtinė žala, nei, kaip pati ieškovė nurodo ieškinyje, sukeltas fizinis skausmas.
6. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad teismui patenkinus A. B. ieškinį, vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
7. Išvadoje paaiškino, kad patikrinus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą nustatyta, kad A. B. šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesas šeimai nėra buvęs taikytas. Skyrius 2020-04-01 nagrinėjo pranešimą apie galimą vaiko A. B. teisių pažeidimą. Dėl vaiko tėvų konflikto nepilnametei nustatytas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas. 2022-11-10 Skyrius iš policijos gavo pranešimą, kad A. B., išėjusią iš mokyklos, ties (duomenys neskelbtini), trys nepažįstami vaikinai, apmėtė kiaušiniais. Buvo surašyta Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-2800, nustatyti rizikos veiksniai: vaikas patyrė ar patiria bet kokios formos smurtą ar kitus vaiko teisių pažeidimus ne iš vaiko atstovų pagal įstatymą. Vaikas patyrė smurtą ne iš savo atstovų pagal įstatymą, o iš trijų nepažįstamų vaikinų. Vaiko tėvai žino kokios jiems ir vaikui reikia pagalbos, imasi priemonių situacijai keisti. V. B. ir A. B. po įvykio kreipėsi į policiją. Tėvai ramino dukrą, vedė pas psichologą. Siekdami pagerinti vaiko emocinę būseną, tėvai įrengė vaikui kambarį pagal jos norus. Šiuo atveju nors ir nustatytas vaiko teisių pažeidimas - galimas smurtas prieš vaiką. Skyrius pažymi, kad dėl atsakovų nepilnamečių D. E. B. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. I., gim. (duomenys neskelbtini), pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus Skyriuje nėra buvę gauta. Ž. M. ir J.B. H. bei O. Z. ir A. I. šeimos nebuvo įtrauktos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atvejo vadybos procesai minėtoms šeimoms nėra buvę taikyti. Dėl nepilnamečio atsakovo V. F., gim. (duomenys neskelbtini), Skyrius yra gavęs keletą pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, t. y. 2019-03-19 buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai dėl vaiko tėvų tarpusavio konfliktų; 2021-01-04 V. F. nustatytas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, (mamai nustatytas 0,51 prom. neblaivumas, tėvas dirba užsienyje, vyksta skyrybų procesas); 2023-05-15 V. F. nustatytas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, (V. visiškai neturi motyvacijos mokytis, pažymiai trimestre teigiami, tačiau mokytis nenori, kaip teigia klasės vadovė, šiais metais berniuko psichologinė būsena yra labai sudėtinga, berniukas pasyvus, išsiblaškęs, padaugėjo konfliktinių situacijų tarp vaiko ir mokytojos). T. ir A. F. šeimai nuo 2019-04-05 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre buvo inicijuota atvejo vadyba. 2019-09-04 atvejo vadybos procesas užbaigtas, kadangi šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus. Nuo 2021-01-07 šeimai vėl inicijuotas atvejo vadybos procesas, kuris vyksta iki šiol, šeimai teikiamos socialinio ugdymo ir palaikymo paslaugos.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovės A. B. įstatyminė atstovė A. B. patikslintą ieškinį palaikė, prašo tenkinti. Nurodė, kad dukra grįžo iš mokyklos verkdama, apmėtyta kiaušiniais. Paaiškino, kad dukrai išėjus iš mokyklos svetimi vaikinai atvyko prie dukros mokyklos, ją pasivijo ir apmėtė kiaušiniais. Dukrai buvo padaryta emocinė žala, ji net nesuprato už ką taip buvo padaryta. Dukros būsena sunki, lankosi pas psichologą. Į gydytojus kreipėsi, kai dukrai buvo panikos priepuolis, t. y. praėjus porai mėnesių po įvykio. Dėl įvykusio įvykio dukra bijojo eiti į mokyklą. Vaikinai, kurie apmėtė dukrą kiaušiniais, buvo iš anksto suplanavę šį įvykį. E. buvo pagrindinis, kuris viską suplanavo. Atsakovai dukros neatsiprašė. Atsiprašė tik viena atsakovė (vieno iš vaikinų mama). Šiai dienai panikos priepuolių nebėra. Mokykloje dukra patyrė patyčias dėl įvykusio. Dukra vartojo paskirtus medikamentus, nuo kurių ji tapo liūdna, mieguista. Iki įvykio pas psichologus dukra nesilankė. Dukra buvo pažeminta, važiavo autobuse apmėtyta kiaušiniais, tai nebuvo žaidimas, kaip teigia atsakovai. Dukrą kiaušiniais apmėtė ne klasės draugai.
9. Teismo posėdžio metu ieškovės ir įstatyminės atstovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad dėl įvykusio įvykio nepilnametei mergaitei padaryta žala. Akivaizdu, kad mergaitė yra pažeminta, patyrė didelį šoką, dvasinius išgyvenimus. Jos atžvilgiu padaryti veiksmai sąlygojo jos orumo pažeidimą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik dėl to, kad asmenys iki 14 metų neatsako pagal įstatymą. Tėvai netinkamai auklėjo savo vaikus. Atsakovai turi atlyginti neturtinę žalą. Mano, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovo D. E. B. H. (D. E. B. H.) įstatyminė atstovė Ž. M. nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių pagrindu. Paaiškino, kad A. įžeidinėjo savo klasės draugus. Vaikinai pasakė, kad jie turi draugų A. klasėje, papasakojo, kad sugalvojo pamokyti A.. Vaikinai išėjo į lauką, turėjo kiaušinių, laukė kol išeis A., apmėtė ją kiaušiniais. Ieškovė sakė, kad vaikai po įvykio A. neatsiprašė. Vaikai atsiprašė tik A. tėvo. Vaikai elgėsi negerai, tačiau supranta, kodėl vaikai taip padarė. Ieškovė įžeidinėjo savo klasės draugus, dėl ko atsakovai sugalvojo jai atkeršyti. Po kelių savaičių atsakovai ir jų tėvai buvo pakviesti į policiją. Atsakovės sūnus atsiprašė mergaitės tėvų. Sūnus norėjo atsiprašyti mergaitės asmeniškai, bet neturėjo galimybės. Vaikinai pripažįsta savo kaltę. Mano, kad vaikinų padaryti veiksmai ieškovei nesukėlė jokios neturtinės žalos. Dėl sūnaus elgesio mokykloje pedagogai nusiskundimų neturi.
11. Teismo posėdžio metu atsakovė ir atsakovo V. F. (V. F.) įstatyminė atstovė T. F. nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų aplinkybių pagrindu. Paaiškino, kad su sūnumi kalbėjo, jis pripažįsta, kad pasielgė negerai. Sūnus mergaitės nepažįsta. Sūnus taip pasielgė, nes A. įžeidinėja jo draugus.
12. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nesutiko su patikslintu ieškiniu, prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių pagrindu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl nusikalstamos veikos nebuvo. Ieškovė siekia tik materialinės žalos atlyginimo. Atsiprašymas iš atsakovų pusės buvo.
13. Liudytojas V. B. (V. B.) (A. B. tėvas) teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukrai atėjus į mokyklą, ją nepažįstami vaikinai apmėtė kiaušiniais; ji grįžo namo su autobusu, verkdama. Dukra po šio įvykio užsidarė savo kambaryje, užsisklendė savyje. Dukrai reikėjo psichologo pagalbos. Po įvykio pasikeitė dukros elgesys, tapo uždaresnė. Šiuo metu jos emocinė sveikata yra pagerėjusi. Dukra po įvykio patyrė patyčias, norėjo kuo greičiau išeiti iš šios mokyklos. Vertina, kad dukrai buvo stiprus sukrėtimas.
14. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliota atstovė palaiko išvadą, pateiktą byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
15. Remiantis civilinės bylos duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42799-22, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, dėl to, kad pareiškėja A. B. nurodė, jog 2022-11-07 apie 15.30 val. dukrą A. B. gim. (duomenys neskelbtini), išėjus iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, ir einant link stotelės, ties (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, trys nepažįstami jaunuoliai apie 13-15 metų amžiaus, apmėtė kiaušiniais, dėl ko dukrai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė stresą ir išgąstį. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42799-22 nutrauktas dėl to, kad asmenys nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
16. Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42799-22 metu nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 10 d. A. B. pranešė, jog 2022 m. lapkričio 7 d. apie 16.00 val. į namus iš Klaipėdos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kurioje mokosi 8c klasėje, grįžo jos dukra A. B.. Grįžus jai namo, pamatė, kad jos rūbai ir plaukai buvo purvini, ji verkė, buvo išsigandusi, drebėjo. Ji dukters paklausė, kas nutiko, tačiau dukra jai nieko neatsakė ir nuėjo į vonios kambarį išsiplauti plaukus. Po kelių minučių, nusiraminusi dukra, pasakė, kad jai išėjus iš mokyklos ir einant link autobusų sustojimo stotelės, ją ties (duomenys neskelbtini) namo, 3 nepažįstami berniukai apmėtė kiaušiniais t. y. metė nemažiau 10 kiaušinių į galvos ir nugaros sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, skaudėjo galvą, išsigando, patyrė stresą, tai pat sudužę kiaušiniai išpurvino jos megztinį ir plaukus. Vienas, iš vaikinų, kuris apmėtė ją, buvo vardu V., mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 8a, Klaipėda. įvykio metu, kai į ją mėtė kiaušinius, buvo dar trys berniukai, t. y. A. klasiokai t. y. Ž., D. ir N., kuris telefonu filmavo įvykį. Apmėtę kiaušiniais, visi pabėgo, o ji išvažiavo autobusu namo. Prieš tai dukters klasiokė V. A. liepė jai bėgti iš mokyklos, nes prieš ją planuojamas išpuolis, dėl to dukra ir ėjo link autobuso. Būdama namie, ji norėjo iškviesti pareigūnus, tačiau jos dukra prašė, kad į policiją nesikreiptų, kad nieko rimto nenutiko, teigė, kad bijo patyčių mokykloje, jeigu kreipsis į policiją. Dukra nurodė, kad jai skaudą galvą dėl patirtų smūgių į galvos sritį nuo kiaušinių, todėl davė jai vaistų ir ji nuėjo ilsėtis, o ji tuo metu paėmė jos megztinį ir nupaveikslavo ir padėjo skalbti. Tai pat ji paskambino dukros klasės auklėtojai T. pasiteirauti apie įvykį, tačiau auklėtoja apie tai nieko nežinojo, teigė, kad bandys išsiaiškinti. Įvykio metu dėl dukros sužalojimo į medikus nesikreipė, nors jai skaudėjo galvą. Šiuo metu jos dukrai jau niekas neskauda, tačiau ji bijo eiti į mokyklą.
17. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu A. B., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinta nukentėjusiąja.
18. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu A. B. atstovei A. B. leista pagal įstatymą dalyvauti procese.
19. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 15 d. liudytojo papildomos apklausos protokole užfiksuota, kad liudytoja A. B. paliudijo, kad jai yra 13 metų, eina į 8c klasę, (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Pirmadienį, ji nuėjo į mokyklą, buvo pamokos. Jos mokyklos draugė M. iš 8 a klasės girdėjo kaip paeidami berniukai - jos klasiokas Ž., D. ir N. pasakė, kad kažką apmėtys su kiaušiniais, bet nesuprato ką. Po to baigėsi pamokos. Ji ir jos klasiokė U. išėjo iš klasės. Po to greit iš klasės pabėgo Ž. ir po to visi kiti berniukai pradėjo eiti iš klasės. Po to matė, kaip trys berniukai iš kitos mokyklos stovėjo su kapišonais, kurių veidų nelabai matė. Vienas berniukas buvo tamsus. Jie nieko nesakė. Visi trys berniukai ir jos klasiokai išėjo. Jos klasiokė V. pasiėmė ją už rankos ir pasakė greit pasiimk daiktus ir išeik iš mokyklos, paskui paaiškinsiu. Ji pradėjo eiti per trečio aukšto pagrindinius laiptus, o kiti berniukai praėjo per mažuosius laiptus. Berniukų iš kitos mokyklos buvo trys, o jos klasiokų - keturi (Ž., D., D. ir N.). Ji nusileido nuo laiptų ir nuėjo į rūbinę pasiimti striukę. Išėjusi iš mokyklos pamatė klasiokę L. ir jos pradėjo eiti nuo mokyklos į autobusų stotelę. Berniukai greitai išbėgo iš mokyklos. Ji su L. ėjo į autobusą, o berniukai ėjo joms iš nugaros. Priėjo prie pastato, kur parduotuvė, ofisai, kirpykla ir jos klasiokas N. filmavo su telefonu. Visi trys iš kitos mokyklos berniukai pribėgo prie jos ir apmėtė ją su kiaušiniais. Kiaušinius jie išsitraukė iš kišenių. Penkis ar šešis kartus pataikė į galvą, o kitus kartus į nugarą. Į galvos galinę dalį. Ž. pasakė negražius žodžius berniukams ir visi pradėjo bėgti. Iš pradžių šiek tiek skaudėjo, o kai grįžo namo skaudėjo galvą. Jos klasiokai žiūrėjo, bet nieko nedarė. V. pažiūrėjo į mane, pasakė tiems vaikinams kažką blogo ir padėjo man nuo plaukų nuimti kiaušinius. Vėliau tie berniukai nubėgo atgal prie mokyklos. Kodėl jie taip darė, ji nežino. Vėliau viską papasakojo mamai ir tėčiui.
20. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 25 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad liudytojas D. E. B. H. paliudijo, kad 2022 m. lapkričio mėn. 7 d. pirmadienį, apie 13:50 val. baigėsi pamokos ir jis sugalvojo nueiti į parduotuvę nusipirkti kiaušinių, kadangi norėjau jais apmėtyti A. Jis mergaitės ankščiau nebuvo matęs, tik žinojo, kad ji yra N. klasiokė. Kartu su savo klasiokais V. F., bei S. I. nuėjome į parduotuvę ,,Iki“, kur nusipirko kiaušinių, sėdo į autobusą ir visi trys nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Išlipę stotelėje visi nuėjo į mokyklą, užlipo į trečią aukštą. Pasibaigus pamokai išėjo iš mokyklos <...> būnant prie advokato kontoros, bei genocido skverelio, jis metė į A. kiaušinį. Prieš tai iš dėžutės buvo pasiėmęs 3 kiaušinius, o mano draugai V. ir S. turėjo po 2 kiaušinius. Jis į A. metį 3 kiaušinius, pataikė 1 kartą - į nugarą. Kiti jo draugai V. ir S. taip pat metė kiaušinius į N. Jie pataikė irgi po vieną kartą. Matė, kad pataikė A. į galvą <...>.
21. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 1 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad liudytojas A. I. paliudijo, kad 2022 m. lapkričio mėnesį, po pamokų <...> jis D., bei V. nuėjo į parduotuvę ,,Iki", nusipirko dėžutę kiaušinių. Tada autobusu nuvažiavo prie mokyklos ir nuėjo į mokyklą. Mokykloje nuėjo į trečią aukštą. <...> Pasibaigus pamokoms <...> J. parodė mergaitę, kurią vėliau apmėtė kiaušiniais. <...> paėmė vieną kiaušinį, D. paėmė du kiaušinius, o V. - irgi du. Tada visi išėjo iš mokyklos ir ėjo paskui mergaitę maždaug apie 5 minutes. <...>Tada visi pradėjo mesti į ją kiaušinius. Jis ir D. po vieną kartą pataikė mergaitei į nugarą su kiaušiniais <...> metę kiaušinius iš kart pabėgo <...>.
22. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gruodžio 9 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad liudytojas V. F. paliudijo, kad 2022-11-07 apie 14:00 val. jis su savo draugais D. ir S. iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos po pamokų ėjo į netoliese esančią parduotuvę ,,Iki" nusipirkti kiaušinių. Juos pirko, kadangi D. pasiūlė vykti kartu su juo, nes norėjo jais apmėtyti mergaitę N., kuri mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 8 kl. <...>. Tada nuėjo į autobusą ir išvyko prie (duomenys neskelbtini) mokyklos. Nuvykę ėjo į mokyklą. <...> Prieš išeidami iš mokyklos pasidalijome po du kaušinius, juos nešė rankose. D. pirmas metė kiaušinį į N. Jis ir S. taip pat kartu su D. vienu metu metė kiaušinius į N.. Pataikė po vieną kiaušinį. Matė, kad vienas kiaušinis pataikė N. į plaukus (iš nugaros pusės), vienas kiaušinis pataikė jai į nugarą, o kitas lyg ir jai į kojas, bet tiksliai nepamena. Metę kiaušinius jis visi iš kart pabėgo <...>.
23. Iš byloje pateiktos 2023 m. vasario 13 d. Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto ,,Dėl informacijos suteikimo“ nustatyta, kad A. B. mokosi (duomenys neskelbtini), 8 c klasėje. Mokinė kreipėsi į progimnazijos psichologą dėl nerimo sutrikimo Progimnazijos psichologo pagalba teikiama individualių konsultacijų metu.
Žemesnės instancijos teismas
24. Iš UAB ,,MediCa klinika“ medicinos dokumentų išrašo duomenimis nustatyta, kad A. B. 2022 m. lapkričio 10 d. kreipėsi į policiją, nes buvo gatvėje užpulta berniukų, kurie apmėtė ją kiaušiniais, grįžo namo šoko būsenoje, perbalusi įsitempusi, prasidėjo panikos priepuoliai. A. B. nustatytos diagnozės: drebėjimas, išgąstis, neramumas ir susijaudinimas.
25. Iš byloje pateikto 2023-03-16 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto ,,Dėl mokinio B. H. D. E.“ nustatyta, kad B. H. D. E. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8a klasėje. Antro trimestro (nuo 2022-12-01 iki 2023-03-10) mokymosi vidurkis 7,23 balo, praleistos 5 pamokos. Mokinys pagarbiai bendrauja su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, konfliktinių situacijų su mokiniais užfiksuota nebuvo. D. mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje nesvarstytas. D. aktyviai dalyvauja neformaliajame ugdyme – lanko muzikos mokyklą, savanoriauja kartu su mama. Mokinio mama aktyviai bendrauja ir bendradarbiauja su mokytojais, mokyklos administracija, daugelį metų yra tėvų komiteto pirmininkė, padeda klasės vadovui organizuoti renginius, rūpinasi priemonėmis, kurios reikalingos mokiniams ugdymo procese. Mokinio mama domisi sūnaus pasiekimais bei elgesiu mokykloje.
26. Iš byloje pateikto 2023-03-16 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) progimnazijos rašto ,,Dėl mokinio V. F.“ nustatyta, kad V. F. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijos 8a klasėje. Antro trimestro (nuo 2022-12-01 iki 2023-03-10) mokymosi vidurkis 6,23 balo, praleistos 6 pavienės pamokos. V. uždaro būdo mokinys, mokymosi motyvacija žema. Neformaliojo ugdymo būrelių nelanko. Berniukas pagarbiai bendrauja su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, konfliktinių situacijų su mokiniais užfiksuota nebuvo. Viktoras mokyklos Vaiko gerovės komisijos posėdyje nesvarstytas. Mokinio mama bendrauja ir bendradarbiauja su mokytojais, padeda tėvų komitetui aprūpinti klasės mokinius ugdymui reikalingomis priemonėmis.
27. 2023 m. kovo 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ,,Dėl minimalios priežiūros priemonių A. I.“, atmestas policijos prašymas dėl minimalios priežiūros priemonių A. I. skyrimo.
28. 2023 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ,,Dėl minimalios priežiūros priemonių V. F.“, atmestas policijos prašymas dėl minimalios priežiūros priemonių V. F. skyrimo ir rekomenduota vaikui lankyti psichologo konsultacijas.
Žemesnės instancijos teismas
29. Iš A. B. elektroninės ligos istorijos išrašo tinklapyje esveikata.lt nustatyta, kad 2023-04-21 A. B. nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Nusiskundimai, anamnezė: kreipėsi į policiją 2022-11-10, nes buvo užpulta 2022-11-07 trijų berniukų iš kitos mokyklos, kurie ją apmėtė kiaušiniais, grįžo namo perbalusi, patyrė šoką, po to prasidėjo panikos priepuoliai < ... > taikytas gydymas. Būklės įvertinimo informacija: naktimis klykia miegodama, būna nemiga, prasidėjo panikos priepuoliai, drebulys. 2023-05-30 nustatyta - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), gydymo rekomendacija – ilgalaikis reguliarus psichologinis konsultavimas, padedant išgyventi traumines patirtis. Receptų, skyrimų ir išdavimų istorijoje nurodyta, kad A. B. 2023-01-25 paskirtas receptinis vaistas – bromazepamas, kuris buvo įsigytas.
Dėl ginčo esmės
30. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra 2022 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą) bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 7 d. A. B. išėjus iš mokyklos, kurioje ji mokosi ((duomenys neskelbtini) progimnazijos) ir einant į autobusų stotelę, ją ties (duomenys neskelbtini) namo, atsakovai D. E. B. H., A. I. ir V. F. apmėtė kiaušiniais, t. y. metė ne mažiau kaip 10 (dešimt) kiaušinių ir keli iš jų pataikė mergaitei į galvą ir nugaros sritį; sudužę kiaušiniai išpurvino jos drabužius ir plaukus.
31. Dėl šio įvykio Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-42799-22 atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau 2022 m. gruodžio 21 d. ikiteisminį tyrimą nutraukė BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymu įtariami (atsakovai) D. E. B. H., A. I. ir V. F. (gimę (duomenys neskelbtini) m. t. y. būdami 14 metų amžiaus) nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jie atsako pagal baudžiamuosius įstatymus.
32. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis). CPK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.
33. Nagrinėjamu atveju, atsakovų įstatyminės atstovės teismo posėdžio metu vienareikšmiškai patvirtino, kad jų sūnūs - atsakovai D. E. B. H., A. I. ir V. F. pripažįsta aplinkybę, jog 2022 m. lapkričio 7 d. apie 13 val. 50 min., po pamokų nusipirko kiaušinių ir autobusu nuvykę prie ieškovės mokyklos, metė juos į ieškovę A. B., einančią iš mokyklos. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga - liudytojų E. B. H., A. I. ir V. F. apklausos protokoluose fiksuoti duomenys. Įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė sako netiesą, teismas nenustatė, dalyvaujantys byloje asmenys tokių duomenų taip pat nenurodė. Ikiteisminio tyrimo veiksmais surinkti duomenys patvirtina faktą, kad 2022 m. lapkričio 7 d. įvyko įvykis, kurio metu atsakovai metė kiaušinius į A. B.. Todėl, atsižvelgdamas į visa tai ir vadovaudamasis minėtomis CPK 182 straipsnio 5 punkto bei 187 straipsnio nuostatomis, teismas minėtą aplinkybę pripažįsta nustatyta.
34. Į bylą pateikti medicininiai dokumentai - A. B. elektroninės ligos istorijos išrašas tinklapyje esveikata.lt, UAB ,,MediCa klinika“ medicinos dokumentų išrašas, patvirtina, kad dėl to, jog A. B. 2022 m. lapkričio 7 d. buvo gatvėje užpulta atsakovų, kurie apmėtė ją kiaušiniais, jai prasidėjo galvos skausmai, panikos priepuoliai, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jai taikytas medikamentinis gydymas.
Žemesnės instancijos teismas
35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje įtvirtinta asmenų pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys – atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis), 3) kaltė – civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.248 straipsnis) ir žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ir pan. (CK 6.249 straipsnis).
36. Nagrinėjamu atveju sprendimo 30-34 pastraipose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos: nustatyta, kad atsakovai tyčia atliko neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu, ko pasėkoje jai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nepatogumus, sukrėtimą, stresą. A. B. po šio įvykio atsirado neigiamos pasekmės – galvos skausmai, nerimas, panikos priepuoliai, emocinė depresija, dėl ko ji turėjo kreiptis į medikus bei psichologą.
37. Ieškovė, vertindama dėl dukros patirtų fizinių ir emocinių išgyvenimų patirtą žalą, reikalauja iš atsakovų priteisti 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą tokia tvarka: iš nepilnamečio D. E. B. H. ir subsidiariai iš Ž. M. ir J. B. H. priteisti 1000,00 Eur; iš nepilnamečio A. I. ir subsidiariai iš O. Z. ir A. I. - 750,00 Eur; iš nepilnamečio V. F. ir subsidiariai iš T. F. ir A. F. - 750,00 Eur. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės įstatyminė atstovė, iš nepilnamečio D. E. B. H. prašo priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą dėl to, jog šis vaikinas buvo iniciatorius, t. y. jis sugalvojo apmėtyti A. kiaušiniais ir suorganizavo minėtą įvykį.
38. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
39. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
40. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.).
41. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti įvertinta visuma kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
42. Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikšmę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, todėl tam tikri kriterijai, pavyzdžiui, žalą padariusio ir nukentėjusio asmens kaltės laipsnis, jų tarpusavio santykiai turi būti vertinami tik tiek, kiek padėtų nustatyti neigiamų teisinių padarinių dydį, bet ne siekiant nubausti žalą padariusį asmenį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį yra svarbus tiek, kiek reikia įvertinti asmens veiksmų kryptingumą, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra nustatyta ir pan. Tačiau subjektyvių neturtinės žalos atlyginimo kriterijų taikymas yra išimtinis, didžiausią reikšmę suteikiant vis dėlto žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).
43. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, svarbu pažymėti, jog, kaip minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis). Taip yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).
44. Ieškovės įstatyminė atstovė nurodė, kad dėl patirtų įvykių dukra jaučia nuolatinę baimę, nerimą dėl galimai pasikartosiančių įvykių, mergaitė jaudinasi dėl to, kad kitais mokslo metais jai teks mokytis vienoje mokykloje su atsakovais. Pažymėjo, kad dukra po įvykusio įvykio tapo jautresnė, užsidariusi. Gydytojai nurodė, jog mergaitės galvos skausmas gali būti paveiktas patirto streso, pergyvenimo dėl atsitikusio įvykio, ji lankosi pas medikus, psichologą.
45. Teismas pritaria aukščiau nurodytiems ieškovės argumentams, kadangi sprendimo 30 – 34 pastraipose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl 2022 m. lapkričio 7 d. įvykusio įvykio, ieškovė A. B. dėl atsakovų D. E. B. H., A. I. ir V. F. atliktų neteisėtų veiksmų, patyrė tiek fizinį skausmą, tiek stresą, tiek dvasinius išgyvenimus, tiek ir pažeminimą. Po įvykusio įvykio A. B. patyrė nesaugumo jausmą, baimę dėl galimai pasikartosiančių panašių įvykių ateityje, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, įprasto mokymosi proceso sutrukdymą nepatogumus dėl lankymosi gydymo įstaigose, vaistų vartojimo, kurie bet kuriam asmeniui tokioje situacijoje yra neigiami ir dėl to vertintini kaip darantys neturtinę žalą.
46. Kaip byloje nustatyta, nepilnamečiai atsakovai, būdami keturiolikos metų amžiaus, sąmoningai suplanavo savo bendraamžės ieškovės užpuolimą, atsakovų neteisėti veiksmai buvo apgalvoti, iš anksto suplanuoti tyčiniai veiksmai, siekiant pažeminti ieškovę. Atsakovų veiksmai, kuomet jie viešoje vietoje stebint aplinkiniams, apmėtė ieškovę (į galvą, nugarą) kiaušiniais, laikytini net pavojinga veika pagal baudžiamąjį įstatymą. Kaip pažymėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateiktoje išvadoje – atsakovų atlikti veiksmai ieškovės atžvilgiu, ne tik sukėlė jai fizinį skausmą, bet ir pažemino mergaitės garbę ir orumą – po šio įvykio ji jautėsi sugniuždyta vengė bendrauti su klasės draugais, kas yra laikoma patyčiomis. Įvertintina ir tai, kad nei vienas iš atsakovų neatsiprašė ieškovės asmeniškai, - teismo posėdžio metu tiek ieškovės įstatyminė atstovė, tiek atsakovės nurodė, kad atsakovai atsiprašė tik ieškovės tėvų – A. B. ir V. B.. Įvertintina ir tai, kad įprastai tokiame amžiuje vaikai itin jautriai reaguoja į neigiamus išgyvenimus / įvykius, taigi akivaizdu, kad tokio pobūdžio atsakovų atlikti veiksmai turi neigiamos reikšmės paauglių elgesiui, emocinei būsenai ir sveikatos problemoms. Kaip matyti iš nustatytų byloje aplinkybių, šiuo atveju, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų padaryta neturtinė žala pasireiškė dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie ne tik sukėlė kančias ir išgyvenimus, bet ir neigiamai paveikė ieškovės fizinę būklę, dėl ko ji buvo priversta vartoti vaistus, skirtus žmonėms, kuriuos vargina nerimas, įtampa ir kiti su nerimu susiję sutrikimai. Iš teismo posėdžio metu ieškovės įstatyminės atstovės ir liudytojo (ieškovės tėvo) paaiškinimų nustatyta, kad šiuo metu A. B. jaučiasi geriau, galvos skausmai ir panikos priepuoliai šiuo metu nebevargina, tačiau šiame kontekste pažymima tai, jog nors fizinė sveikata palaipsniui atsistato ir gerėja, neigiami emociniai ir psichologiniai sveikatos padariniai išlieka ilgiau. Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad atsakovų neteisėti veiksmai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė ilgalaikius neigiamus psichinės sveikatos padarinius ieškovei, kas nagrinėjamoje byloje ir pripažintina esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi.
47. Atsižvelgiant į atsakovų neteisėtų veiksmų pobūdį, žalingus neigiamus ilgalaikius psichinės ir emocinės sveikatos padarinius ieškovei, vadovaujantis teismų praktika iš esmės panašiose bylose (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-161-538/2020), įrodinėjimo taisyklėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas priteisti ieškovei 1750,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą iš atsakovų (CK 6.250 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).
48. Byloje nėra ginčo, kad žalos padarymo metu atsakovai D. E. B. H., A. I. ir V. F. buvo 14 (keturiolikos) metų amžiaus, todėl priteisiant žalos atlyginimą turėtų būti taikomos CK 6.276 straipsnio nuostatos.
49. Pagal CK 6.276 straipsnio 1 dalį, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.276 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad nepilnametis nuo aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako pats. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai, kuri ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės (CK 6.276 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2011).
50. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovai Ž. M., J. B. H., O. Z., A. I., T. F., V. F. yra nepilnamečių vaikų D. E. B. H., A. I. ir V. F. atstovai pagal įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad jiems būtų apribota tėvų valdžia sūnų atžvilgiu. Už vaiko iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako abu jo tėvai pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Kartu pažymėtina, kad tėvų civilinė atsakomybė taikoma tik esant jų kaltei. Tėvų kaltė suprantama kaip netinkamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas. Tėvų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad tėvų kaltė yra. Jie gali būti atleisti nuo civilinės atsakomybės tik įrodę, kad nėra jų kaltės. Kaltės nebuvimą gali įrodyti tik ekstraordinarios aplinkybės, dėl kurių tėvai objektyviai negalėjo įgyvendinti savo pareigų.
51. Atsakovai pateikė į bylą įrodymus apie tai, kad nepilnamečiai atsakovai D. E. B. H., A. I. ir V. F. mokykloje yra charakterizuojami teigiamai, t. y. jie pagarbiai bendrauja su mokytojais ir mokyklos darbuotojais, konfliktinių situacijų su mokiniais užfiksuota nebuvo, taip pat pridėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos tarpinstitucinio koordinavimo grupės raštai dėl minimalios priežiūros priemonių netaikymo.
52. Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).
53. Teismas pažymi, kad tokiose situacijose, kai nepilnamečiai vaikai padaro žalą, tėvų kaltė suprantama kaip nepakankamas tėvų pareigų vykdymas, nepakankama vaiko priežiūra ir jo auklėjimas, t. y. paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus, todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja prielaidą, kad šiuo atveju tėvų kaltė yra, jiems kyla subsidiari atsakomybė už savo nepilnamečių vaikų padarytą žalą.
54. Todėl teismas yra tos nuomonės, kad nagrinėjamu atveju nėra atsakovų (įstatyminių atstovų) deliktinę atsakomybę šalinančių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovai (įstatyminiai atstovai) tinkamai vykdė savo pareigą prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus.
55. Tokią teismo išvadą patvirtina ir teismų praktika, kur yra pripažįstama, kad iš sisteminės žalos atlyginimo klausimus reglamentuojančių CK normų analizės seka, kad pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai, rūpintojai ar institucija, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo nepilnametis, yra kalti dėl padaryto teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2010).
56. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovai Ž. M., J. B. H., O. Z., A. I., T. F., V. F., būdami nepilnamečių vaikų (atsakovų) D. E. B. H., A. I. ir V. F. atstovai pagal įstatymą, už D. E. B. H., A. I. ir V. F. padarytą žalą atsako subsidiariai.
57. Pažymėtina, kad subsidiari atsakomybės rūšis reiškia, kad procesiniame sprendime turi būti nurodyta konkreti kiekvienam iš tėvų priklausanti atlyginti pinigų suma (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-777-368/2019).
58. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bei į tai, jog įvykis, kurio metu ieškovė buvo apmėtyta kiaušiniais, buvo suorganizuotas nepilnamečio atsakovo D. E. B. (ši aplinkybė nustatyta tiek ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-42799-22 metu, tiek ieškovės atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu), ieškovei iš atsakovų 1750,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistinas tokia tvarka: 750,00 Eur neturtinė žala iš nepilnamečio atsakovo D. E. B. H., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų atsakovų Ž. M. ir J. B. H.; 500,00 Eur neturtinė žala - iš nepilnamečio atsakovo A. I., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų atsakovų O. Z. ir A. I.; ir 500,00 Eur neturtinė žala - iš nepilnamečio atsakovo V. F., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų atsakovų T. F. ir A. F. (CK 6.276 straipsnis). Kitoje dalyje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Dėl bylinėjimo išlaidų
59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
60. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 873,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 56,00 Eur žyminis mokestis, 800,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, 15,00 Eur spausdinimo išlaidos ir 2,29 Eur siuntimo išlaidos AB ,,Lietuvos paštas“.
61. Atsakovai prašo priteisti 1200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: konsultacijos – 200,00 Eur, bylos medžiagos analizė – 100,00 Eur, atsiliepimo į ieškinį parengimas – 500,00 Eur, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas – 250,00 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų surašymas – 50,00 Eur.
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Pagal šalių pateiktus išlaidų advokato pagalbai pamokėti dydį patvirtinančius dokumentus matyti, kad šalių pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių.
63. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę suformulavo teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad tai atvejais, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes.
64. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2013 m. liepos 18 d. sprendime byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10, konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kitos šalies patirtų atstovavimo išlaidų prisidėjimo prie paties pareiškėjo atstovavimo išlaidų efektas buvo toks, kad jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją: tenkinus ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas ir galutinė jo gauta suma buvo sumažinta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, nepaisant fakto, kad teismai vienodai buvo nusprendę, jog jis turi teisę į kompensaciją dėl patirtos neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2014).
65. Nagrinėjamu atveju, patikslintu ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis negalėjo būti iš anksto žinomas, apskaičiuotas, nes jį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes. Taigi ieškovė, pareikšdama ieškinį (patikslintą), negalėjo tiksliai įvertinti priteistino neturtinės žalos atlyginimo, bet, siekdama jį gauti, patyrė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu, bylos nagrinėjimu. Ieškovė prašė priteisti 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas patenkino patikslinto ieškinio dalį, priteisė ieškovei 1750,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Net jeigu ieškovė ieškinyje būtų nurodžiusi ieškinio sumą, kurią patenkino teismas, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis už suteiktas advokatės teisines paslaugas iš esmės nebūtų pasikeitęs, nes ji būtų suteikusi ieškovei ir jos įstatyminei atstovei tokias pačias paslaugas, t. y. būtų parengti analogiško turinio dokumentai, pridėti tie patys juos pagrindžiantys rašytiniai įrodymai. Taigi, nors teismas patenkino ieškinį iš dalies, bet ieškinio reikalavimas iš esmės buvo pagrįstas. Be to, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ginčo dalyką, nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovės pareikšti reikalavimai buvo aiškiai nepagrįsti ar neprotingo dydžio.
66. Taigi, nors šioje byloje ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies (70 proc.), laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos pritesimo iš esmės buvo patenkintas, kadangi buvo pripažinta, kad atsakovai atsakingi dėl neturtinės žalos ieškovei padarymo, o žalos dydį nustatė teismas. Todėl, vadovaujantis paminėta EŽTT, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, protingumo, sąžiningumo principais, laikytina, kad ieškovė laimėjo bylą, dėl ko visos ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos – 873,29 Eur – priteisiamos iš nepilnamečių atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno atsakovo po 291,09 Eur), o šiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, – iki jie taps pilnamečiais arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jų įstatyminių atstovų – tėvų. Atitinkamai, laikant, kad atsakovai pralaimėjo bylą, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
67. Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 40,28 Eur, kurias teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, nutaria priteisti valstybei iš nepilnamečių atsakovų lygiomis dalimis (iš kiekvieno atsakovo po 13,43 Eur), o šiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, – iki jie taps pilnamečiais arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jų įstatyminių atstovų – tėvų (CPK 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. E. B. H. (D. E. B. H.), gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B. H. (J. B. H.), gim. (duomenys neskelbtini), 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. I. (A. I.), gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų O. Z. (O. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I. (A. I.), gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. F. (V. F.), gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų T. F. (T. F.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. F. (A. F.), gim. (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo D. E. B. H. (D. E. B. H.), gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B. H. (J. B. H.), gim. (duomenys neskelbtini), 291,09 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 9 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo A. I. (A. I.), gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų O. Z. (O. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I. (A. I.), gim. (duomenys neskelbtini), 291,09 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 9 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. F. (V. F.), gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų T. F. (T. F.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. F. (A. F.), gim. (duomenys neskelbtini), 291,09 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 9 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovei A. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. E. B. H. (D. E. B. H.), gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B. H. (J. B. H.), gim. (duomenys neskelbtini), 13,43 Eur (trylika eurų 43 ct) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.
Priteisti iš atsakovo A. I. (A. I.), gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų O. Z. (O. Z.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. I. (A. I.), gim. (duomenys neskelbtini), 13,43 Eur (trylika eurų 43 ct) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.
Priteisti iš atsakovo V. F. (V. F.), gim. (duomenys neskelbtini), o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, – iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai lygiomis dalimis iš jo įstatyminių atstovų T. F. (T. F.), gim. (duomenys neskelbtini) ir A. F. (A. F.), gim. (duomenys neskelbtini), 13,43 Eur (trylika eurų 43 ct) valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.
Informuoti atsakovus, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.