Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad „pareiškėjas yra nesumokėjęs už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą“. Taipogi Sprendime atsisakymo teikti teisinę pagalbą motyvų 5-13 punktuose reiškiama detalizuota pretenzija dėl to, kad pareiškėjas neva nevykdo pareigos - nevykdo Tarnybos reiškiamų reikalavimų „apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas“. Akivaizdu, kad aukščiau nurodyti Tarnybos pareiškimai suponuoja šiame skunde ginčijamą pareiškėjo prievolę apmokėti už „anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, t.y. atsakovas skundžiamu Sprendimu reiškia reikalavimą pareiškėjui Z. Š. sumokėti į VMĮ sąskaitą 690,44Eur (48,75Eur+563,69Eur+78Eur) dydžio sumą, nors nepagrindė kaip ir kuo remiantis ši deklaratyvaus pobūdžio suma buvo paskaičiuota. Pastarasis Tarnybos reikalavimas yra pripažintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, kad Tarnyba, Sprendime reikalaudama „apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas“, pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas). 11 str. 7 d. 11 p. ir 14 str. 11 dalį. Įstatymo 14 str. 11 dalyje nustatyta, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas. Kadangi nei vienos Tarnybos sprendimuose nurodytos bylos nagrinėjimas nėra pasibaigęs, šios bylos toliau nagrinėjamos įvairiose teismų instancijose, teismai nepriteisė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš pralaimėjusios šalies. Kol nėra priteistų teisinės pagalbos išlaidų, Tarnyba neturi pagrindo skaičiuoti išlaidų dydį ir reikalauti iš jo į Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitą pervesti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, Tarnyba, neteisėtai reikalaudama pervesti 690,44Eur dydžio sumą į VMI sąskaitą turi tikslą padaryti jam turtinę žalą. Tarnyba, Sprendime reikšdama pareiškėjui reikalavimą apmokėti „antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ 690,44Eur dydžio sumą, pažeidė Įstatymo 14 str. 11 dalį. LR teisingumo ministro 2020-07-16 įsakymu Nr. 1R-220 patvirtintas „Sprendimų dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas“ (toliau - Aprašas) nustato, kad individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal šiuos kriterijus: gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį; galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti; galimas išlaidas advokatui teikiant pagalbą; bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę. Tarnyba Sprendime neatliko pareiškėjo turtinės padėties vertinimo, nepateikė teisinės motyvacijos, kokiais objektyviais kriterijais, faktais ir skaičiavimais remiantis nustatyta, ar jo turtinė padėtis yra sunki, ar gera. Skundžiamo Sprendimo teiginys, kad pareiškėjo gaunamos pajamos „užtikrina finansinį stabilumą“, yra deklaratyvus. Sprendimo motyvų 13 punkte Tarnyba nurodė, kad dėl pareiškėjo sunkios turtinės padėties (įsiskolinimo) antstolis vykdomojoje byloje areštavo jo nekilnojamąjį turtą.

Nurodo, kad pateikė Tarnybai Apraše nurodytas patirtas išlaidas ir finansinius įsipareigojimus, kurie apsunkina jo turtinę padėtį. Jo nekilnojamasis turtas areštuotas nuo 2016 metų, disponavimas šiuo turtu yra apribotas, tai patvirtina pateiktas turto arešto įrodymas – VĮ „Registrų centras“ turto išrašas. Šiuo atveju mano finansinė prievolė išlaikyti vaiką periodinėmis išmokomis nėra „pareiga“ ar „priemonė“ (kaip neteisingai nurodyta Sprendime), bet yra priverstinis išieškojimas iš darbo užmokesčio pagal antstolio patvarkymą, kas esmingai apsunkina jo finansines galimybes samdyti advokatą. Tarnyba nepateikė jokių argumentų, nuorodų į teisės aktus, paskaičiavimų ir įrodymų, kad vaiko išlaikymo teikimas neapsunkina (ar daro neįmanoma) jo galimybės mokėti ginčijamą skolą valstybei. Neatlikdama turtinės padėties vertinimo, Tarnyba pažeidė Aprašo 5.1 punkto ir 6 punkto nuostatas. Vertinant kitą Aprašo kriterijų - galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, būtina atsižvelgti tik į pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo išsilavinimą ir profesiją.

Tarnybos reikalavimu jis pateikė aukštojo mokslo diplomą su nurodyta ekonomisto specialybe. Pažymi, kad jo ieškinį, patikslintą ieškinį ir apeliacinį skundą civilinėje byloje surašė Tarnybos sprendimais paskirti advokatai. Pastarieji faktai įrodo, kad neturėjo ir neturi galimybės veiksmingai savarankiškai sau atstovauti. Nėra pagrįsta Sprendime pateikta prielaida, kad jis turi formalų teisininko ar žurnalisto išsilavinimą, nes tokį išsilavinimą pagrindžiantys dokumentai neegzistuoja. Nurodo, kad Įstatymas nenumato galimybės atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą asmenims, turintiems teisinį išsilavinimą. Neteisingai įvertinusi duomenis apie pareiškėjo išsilavinimą ir profesiją, Tarnyba pažeidė Aprašo 5.2 punkto ir 7 punkto nuostatas. Pateikė Tarnybai įrodymą - 2020-11-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10938-1130/2020, kad jam reikalinga antrinė teisinė pagalba tam, kad apgintų savo turtinius interesus byloje dėl didelės vertės nekilnojamojo turto atidalijimo natūra, kas įrodo bylos sudėtingumą, jo turtinių interesų dydį ir galimus neigiamus padarinius. Pažymi, kad šioje byloje atsakovės interesus gina profesionalus advokatas. Nurodo, kad antrinė teisinė pagalba teiktina skubos tvarka, nes teismas nutartimi reikalauja, kad pareiškėjas atliktų procesinius veiksmus. Tarnyba Sprendime nemotyvavo, kokiais objektyviais kriterijais ir skaičiavimais remiantis buvo vertinami jo bylos sudėtingumas pagal ginčo dalyką ir pobūdį (lyginant su etalonine byla, kurios sudėtingumo koeficientas yra 1), bylos apimtis ir galimi neigiami padariniai pasibaigus bylos nagrinėjimui. Priimant Sprendimą nebuvo vertinami tokie neigiami padariniai tenkinus atsakovės priešieškinį, kaip šiurkštus jo teisės į nuosavybę pažeidimas (gyvenamojo namo ir sklypo atėmimas) ir pareiga atlyginti 10 tūkst. Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Neteisingai įvertinusi bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę, Tarnyba pažeidė Aprašo 5.4 punkto ir 9 punkto nuostatas. Tarnyba, apskritai neatlikdama galimų išlaidų advokatui teikiant pagalbą vertinimo, pažeidė Aprašo 5.4 punkto nuostatas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2020-11-17, kai buvo paskelbtas karantinas, Tarnyba priimdama sprendimą neteikti jam antrinės teisinės pagalbos, tame pačiame 2020-11-17 sprendime nurodė, kad galioja reikalavimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas 690,44Eur. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. pasitarimo protokolu Nr. 16 nutarta karantino režimo trukmės laikotarpiu laikinai sustabdyti išieškojimą iš skolininkų fizinių asmenų darbo užmokesčio, o kadangi nuo 2020-10-31 Vilniaus mieste ir rajone įvestas karantinas, kuris dar tęsiamas, pagal įstatymo analogiją Tarnyba, priimdama Sprendimą, privalėjo taikyti pastarojo teisės akto nuostatą.

Pareiškėjas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo informuotas iki 2020- 10-28 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą dienos, t. y.: 2020-07-01 raštu Nr. (12.31) FS-2069 ir 2020-09-28 raštu Nr. (12.31) FS-3064 apmokėti 48,75 Eur; 2020-07-09 raštu Nr. (12.31) FS-2152 ir 2020-10-14 raštu Nr. (12.31) FS-3082 apmokėti 563,69 Eur; 2020-07-01 raštu Nr. (12.31) FS-2068 ir 2020-10-14 raštu Nr. (12.31) FS-3085 apmokėti 78,00 Eur.

Pareiškėjas 2020-11-09 elektroniniu paštu pateikė pranešimą Nr. (8.1)TPPl-7668, kuriame nurodė, jog Tarnybos pranešimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas bei pateikti papildomus dokumentus yra „klastotė“. Taip pat, 2020-11-11 pranešimu, reg. Nr. (8.1)TPP1-7761 informavo Tarnybą, jog Tarnybai netenkinus pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą, jis bus priverstas kreiptis į atitinkamas institucijas dėl „<...pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, diskriminavimo pagal socialinę padėtį, dokumentų klastojimo, kyšininkavimo...>.

Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas yra nesumokėjęs už anksčiau suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 2020-11-17 sprendimu Nr. (8.1)TP-20-NT-2494-12853 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyboje 2020-11-24 buvo gautas pareiškėjo skundas, reg. Nr. (8.1)TPPl-8045, kuriame jis, skųsdamas Tarnybos veiksmus, prašė įvertinti jo individualią situaciją.

Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo skundą, 2020-11-25 raštu Nr. (8.1)TPS-22013 informavo pareiškėją, jog jis turi nurodyti savo turtinę padėtį bei pateikti pajamas pagrindžiančius dokumentus - pažymą iš darbdavio apie gaunamą darbo užmokestį (ataskaitinis laikotarpis nuo 2019-09-01 iki 2020- 08-31), duomenis apie patirtas vartojimo išlaidas ir finansinius įsipareigojimus, pateikti duomenis apie išsilavinimą ir profesiją. Minėta informacija Tarnybai buvo reikalinga, siekiant įvertinti pareiškėjo individualią situaciją. Tarnyboje 2020-11-30 buvo gauti papildomi dokumentai, reg. Nr. (8.1)TPP 1-8165. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo individualią situaciją pagal turimą informaciją, 2020-12-08 sprendimu Nr. (8.1)TP-20-NT-2494-13548 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas, ginčydamas Tarnybos 2020-12-08 sprendimą Nr. (8.1)TP-20-NT-2494-13548, vadovaujasi LR Konstitucinio Teismo 2018-10-11 nutarimu Nr. KT20-N11/2018 (toliau - nutarimas) ir LVAT 2018-12-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas, cituodamas nutarimą, neatsižvelgia į šio aiškinimo esmę ir taikymo apimtis.

Nurodo, kad minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., 31 str. 2, 6 d., konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, Konstitucinis Teismas nagrinėjo klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje, o LVAT administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjo pageidavimas pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba yra kildinamas iš civilinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl, Konstitucinio Teismo ir LVAT suformuota praktika negali būti taikoma nagrinėjamos situacijos kontekste. Pareiškėjas skunde teigia, kad Tarnyba, skundžiamame sprendime reikalaudama apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, pažeidė Įstatymo 11 str. 7 d. 11 p. ir 14 str. 11 dalį. Įstatymo 14 str. 11 dalyje nustatyta, kad į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba nepagrindė, kaip buvo apskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teismai nepriteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš pralaimėjusios šalies, o bylų nagrinėjimas, kuriose prašoma atlyginti išlaidas, nėra pasibaigęs, kadangi jos toliau nagrinėjamos aukštesnėse instancijose, todėl, nėra pagrindo reikalauti atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Tarnyba 2020-12-08 sprendimo Nr. (8.1)TP-20-NT-2494-13548 5-13 punktuose nurodė aplinkybes, susijusias su išlaidų apmokėjimu ir minėto sprendimo 14 punkte detalizavo, dėl kokių priežasčių nebus vertinamos Pareiškėjo 2020-11-24 skunde, reg. Nr. (8.1)TPP1- 8045, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo išdėstyta pozicija apmokėti išlaidas nepasibaigus, jo nuomone, bylos nagrinėjimui. Tarnyba 2020-12-08 sprendimą Nr. (8.1)TP-20-NT-2494-13548 priėmė vadovaudamasi Sprendimų priėmimo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-07-16 įsakymu Nr. 1R-220 (toliau - Aprašas). Pareiškėjas skunde kelia antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo klausimą, nors šios administracinės bylos ginčo dalykas yra Tarnybos 2020-12-08 sprendimo Nr. (8.1)TP-20-NT-2494-13548, priimto vadovaujantis Aprašo nuostatomis, pagrįstumas, Tarnyba nesutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Pareiškėjas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas buvo informuotas iki 2020-10-28 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą dienos, t. y.: 1) 2020-07-01 raštu Nr. (12.31) FS-2069 ir 2020-09-28 raštu Nr. (12.31) FS-3064; 2) 2020-07-09 raštu Nr. (12.31) FS-2152 ir 2020-10-14 raštu Nr. (12.31) FS-3082; 3) 2020-07-01 raštu Nr. (12.31) FS-2068 ir 2020-10-14 raštu Nr. (12.31) FS-3085. Pareiškėjas nekėlė antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo klausimo iki 2020-10-28 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Minėtuose raštuose pareiškėjui buvo nurodyta, kaip antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra skaičiuojamos, tačiau jis nesikreipė į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų tvarkos apskaičiavimo papildomo išaiškinimo. Pareiškėjas neskundė teismui 2020-11-17 sprendimo Nr. (8.1)TP-20-NT-2494-12853, kuriuo buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad jis per nustatytą terminą neapmokėjo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Pareiškėjo argumentai, susiję su Įstatymo 14 str. 11 d. nuostatos taikymu, sprendžiant dėl asmens pareigos atlyginti išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, yra akivaizdžiai nepagristi. Pažymi, kad Įstatymo 14 str. reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų rūšis, išlaidų dalis, atlyginimo tvarką ir kokios išlaidos nėra priskiriamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms. Pareiškėjo komentuojama norma reiškia, kad valstybė neatlygina tokių išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas atlyginimo, t. y. jeigu asmuo, gaunantis antrinę teisinę pagalbą, pralaimi bylą, jam tenka pareiga atlyginti priešingos šalies bylinėjimosi išlaidas. Ši nuostata neeliminuoja asmens, gaunančio iš dalies apmokamą antrinę teisinę pagalbą, pareigos atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, prisiimtos, prašant suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Tarnybos sprendimuose Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-4009-20517, Nr. 2.2.-(NTP-2)-19-T-419-2266, Nr. 2.2.(NTP-2)-19-T-2348-l 1975, pagal kuriuos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą prašoma atlyginti išlaidų dalį, nurodyta antrinės teisinės pagalbos apimtis - kokioje byloje ir kokioje instancijoje bus teikiama antrinė teisinė pagalba. Be to, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įvertinamos ir apskaičiuojamos, gavus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje prašymą dėl užmokesčio apskaičiavimo ar kitą informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimą, pasibaigus tam tikros instancijos procesui arba, kai nutraukiama antrinė teisinė pagalba. Tokiais atvejais, antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apskaičiavimas ir reikalavimas iš asmenų atlyginti į valstybės biudžetą šias išlaidas nėra siejamas su galimais būsimais procesais, o skaičiuojamos patirtos išlaidos konkrečioje buvusioje byloje. Nagrinėjamu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidos buvo apskaičiuotos, gavus advokatų prašymus dėl užmokesčio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, pasibaigus antrinės teisinės pagalbos teikimui pagal Tarnybos sprendimuose nurodytus pavedimus. Pažymi, kad asmeniui, sutinkant padengti dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tokios išlaidos priskiriamos jo būsimoms asmeninėms išlaidoms (taip kaip savo iniciatyva naudotųsi privačiomis advokato paslaugomis ir įsipareigotų atlyginti privačiam advokatui už suteiktas paslaugas), todėl, net ir sumokėjus į valstybės biudžetą reikalaujamą išlaidų sumą, jam neatima teisės nagrinėjant bylas pareikšti teismui reikalavimą dėl tokių išlaidų priteisimo iš priešingos šalies, kaip tą numato bylų nagrinėjimo procesą reglamentuojantys teisės aktai, įtvirtinantys bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą.

Įstatymo 11 str. 10 d. įtvirtinta teisės norma numato, jog Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio str. 11 d. nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal šiuos kriterijus: gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį; galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti; galimas išlaidas advokatui teikiant pagalbą; bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę. Pažymi, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais (Įstatymo 3 str.). Nurodo, kad LVAT praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Valstybė apsisprendžia, kokios turtinės padėties asmenis gali paremti, t. y. padengti bylinėjimosi išlaidas. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis - suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus ir nustato antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtis. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išimtinius atvejus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, numatė Tarnybos teisę, bet ne pareigą, paprašius papildomai pagal kitus kriterijus įvertinti antrinės teisinės pagalbos teikimo būtinybę, suteikti antrinę teisinę pagalbą, jeigu asmuo, pageidaujantis gauti antrinę teisinę pagalbą, neatitinka sąlygų ją gauti, tačiau atitinka tam tikrus individualios situacijos vertinimo kriterijus. Vertinant teismų praktiką ir Įstatymo bei Aprašo nuostatas, akivaizdu, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimus, vadovaujantis teisės aktais deleguotomis funkcijomis, išimtinai sprendžia Tarnyba. Antrinės teisinės pagalbos institutas yra orientuotas į labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų teisių užtikrinimą ir gynimą. Nei Įstatymo, reglamentuojančio individualios situacijos papildomą vertinimą, nei Aprašo nuostatos neįpareigoja Tarnybos suteikti arba atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą kompleksiškai atitikus arba neatitikus visus individualios situacijos kriterijus. Tarnybai suteikta teisė įvertinti, kurie Aprašo kriterijai objektyviai gali būti pritaikomi situacijos nagrinėjimui, atsižvelgiant į aplinkybes ir turimus duomenis. Aprašo 5.1 p. numato, jog individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį. Vertinant šį kriterijų, yra atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento nurodomą bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui pokytį , pareiškėjo turtinę padėtį, jo pateiktus duomenis apie patirtas vartojimo išlaidas ir finansinius įsipareigojimus. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie vartojimo išlaidas, todėl buvo atsižvelgiama į turimus duomenis. Tarnyba skundžiamo sprendimo 13 punkte, kaip teigia pareiškėjas, nėra įvardinusi esant pareiškėjo sunkią turtinę padėtį. Kita vertus, šis kriterijus nėra vertinamas ta aplinkybe, kad dėl objektyvių priežasčių asmuo negali disponuoti savo turtu, kaip numatyta Įstatymo 12 str. 7 d. (asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių) ir 13 str. 7 d. (asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti), kai asmuo pirminiame etape prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas.

Nagrinėjamu atveju, buvo vadovaujamasi Lietuvos statistikos departamento pateikiamo bendrojo vidaus produkto (toliau - BVP) vienam gyventojui pokyčio rodikliais, pagal kuriuos nustatė, kad 2019 m. III kv. BVP vienam gyventojui sudarė 4674,20 Eur, 2020 m. III kv. BVP vienam gyventojui - 4719,40 Eur. Atsižvelgiant į šiuos rodiklius, BVP vienam gyventojui neženkliai didėjo, tačiau pažymėtina, jog patikrinus VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas turi pajamų šaltinį. Tai patvirtino pareiškėjo 2020-11-30 dokumentuose Nr. (8.1 )TPP 1-8165 pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Pareiškėjo gaunamos draudžiamosios pajamos yra stabilios, nenutrūkstamos, jis Tarnybos duomenimis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje prie LR SADM, jo finansinis stabilumas yra užtikrintas, be to pareiškėjas nėra pateikęs dokumentų, jog jo turtinė padėtis yra sunki.

Pareiškėjas 2020-11-30 Tarnybai pateiktuose dokumentuose, reg. Nr. (8.1 )TPP 1-8165, nurodo, jog iš jo gaunamų pajamų yra vykdomi lėšų nuskaičiavimai pagal 2014-07-30 patvarkymą Nr. S-139. Šią aplinkybę patvirtina SEB banko pateikti mokėjimo nurodymai (2020-11-30 reg. Nr. (8.1 )TPP 1-8165). Įvertinus pateiktų dokumentų visumą bei teismų formuojamą teisinę praktiką, daro išvadą, kad materialinio išlaikymo vaikui teikimas yra pareiškėjo pareiga, o gaunamų pajamų išskaičiavimai bei galimas išlaikymo formos pakeitimas vertinamas kaip šios pareigos užtikrinimo priemonė. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jo nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo teisės apribojimas nepatvirtina jo sunkios finansinės padėties. Ši aplinkybė patvirtina, jog pareiškėjas vengia vykdyti minėtas pareigas bei prievoles, o disponavimo teisės apribojimas užtikrina kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų apsaugą. Nuosavybės teise priklausančio turto disponavimo teisės apribojimo faktas turi įtakos svarstant asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą tik pirminiuose prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos nagrinėjimo stadijose (kaip minėta apie Įstatymo 12 str. 7 d. ir 13 str. 7 d. nuostatų turinį). Ši aplinkybė, Tarnybos nuomone, nėra reikšminga nagrinėjamoje situacijoje, kadangi pareiškėjo disponavimas gaunamomis pajamomis nėra apribotas.

Aprašo 5.2 p. numato, jog individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti. Vertinant šį kriterijų, atsižvelgiama į pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo išsilavinimą ir profesiją. Pažymi, kad nei Įstatyme, nei Apraše nustatytas reglamentavimas nenumato, koks konkretus turi būti išsilavinimas, siekiant pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba per individualios situacijos vertinimą ir nėra konkretizuota, kad asmens išsilavinimą patvirtina tik atitinkamos mokslo įstaigos išduotas diplomas/pažymėjimas ar kitas dokumentas apie turimą išsilavinimą. Nėra įtvirtinta, kokio lygio ir kokios krypties išsilavinimą turi būti įgijęs asmuo, pageidaujantis gauti antrinę teisinę pagalbą ir koks konkretus išsilavinimą patvirtinantis dokumentas legalizuotų asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą.

Nagrinėjamu atveju, yra vertinamas asmens gebėjimas savarankiškai apginti savo teises bei Įstatymo saugomus interesus, atsižvelgiant į turimą išsilavinimą, kuris objektyviausiai apibūdina gebėjimą įgyvendinti savo galimai pažeistų teisių apgynimą. Pareiškėjo gebėjimus savarankiškai apginti savo teises bei Įstatymo saugomus interesus patvirtina ne tik jo pateiktas materialinio - techninio aprūpinimo ekonomikos ir planavimo diplomas, bet ir paties pareiškėjo intensyviai deklaruojamas prisistatymas tiek teikiamuose dokumentuose valstybės institucijoms, tiek viešai skelbtose jo rengtose publikacijose esant žmogaus teisių aktyvistu, teisės analitiku, žurnalistu.

Asmenys, pildantys prašymą suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikdami skundus, kitus dokumentus ir nurodydami prierašus apie profesiją, parašu patvirtina, jog pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi. Iš 2020-11-09 Tarnybai pateiktų dokumentų (reg. Nr. (8.1)TPPl-7668) turinio matyti, kad pareiškėjas akcentuoja, jog yra žurnalistas ir teisininkas, o „Protingi žmonės nesipyksta su žiniasklaida“ (citatos kalba netaisyta). Tarnyba neturėjo objektyvių priežasčių abejoti pareiškėjo pateiktos informacijos pagrįstumu. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog teisininko ir žurnalisto išsilavinimą pagrindžiantys dokumentai neegzistuoja yra nepagrįsta ir nepaneigia jo turimų profesinių žinių minėtose srityse. Pareiškėjas savarankiškai rašo įvairius skundus įvairioms institucijoms, skelbia publikacijas, kurių turinys nepatvirtina fakto, jog jis nesuformuluoja reikalavimų, nėra galimybės suprasti esmės ar pan. Paneigiant pareiškėjo argumentus, kad Įstatymas nenumato galimybės atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą asmenims, turintiems teisinį išsilavinimą, akcentuoja, kad Įstatymo 11 str. 7 d. 5 d. numato atsisakymą teikti antrinę teisinę pagalbą, kai pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba. Ir viena iš aplinkybių gali būti, kad asmuo, pageidaujantis gauti antrinę teisinę pagalbą, yra teisinį išsilavinimą ar teisinę profesiją turintis asmuo.

Aprašo 5.4 p. numato, jog individuali pareiškėjo situacija vertinama pagal bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, esmę. Vertinant šį kriterijų, atsižvelgiama į ginčo, kuriame pareiškėjas siekia gauti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą pagal ginčo dalyką ir pobūdį, keliamų reikalavimų skaičių ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, o išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais ir ginčą nagrinėjant teisme - ir į bylos apimtį, stadiją, pareiškėjo procesinę padėtį bei galimus neigiamus padarinius pasibaigus bylos nagrinėjimui (pavyzdžiui, pareiškėjas byloje yra atsakovas ir patenkinus ieškinį jam kils pareiga įvykdyti ieškinio reikalavimą). Tarnyba nesutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, jog byla, kurioje jis pageidauja būti atstovaujamas Tarnybos paskirtu advokatu, pasižymi sudėtingumu bei neigiamais jo atžvilgiu padariniais. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-11-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-10938-l 130/2020 matyti, jog yra pateiktas ieškinys atsakovei S. J. dėl bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės S. J. Priešieškinį pareiškėjui dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Minėtoje byloje pareiškėjas yra pareiškęs alternatyvų reikalavimą - atidalyti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą natūra, be to jis pats inicijavo tokią bylą, prisiimdamas visas galimas iš bylos nagrinėjimo kilsiančias pasekmes. LR CK 4.80 str. 2 d. numato tik dvi atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės formas, t. y. daikto padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai bei piniginės kompensacijos išmokėjimas. Minėtoje byloje pareiškėjas yra ieškovas, kuris kreipėsi į teismą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymo arba atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Daro išvadą, kad pareiškėjas, pasinaudodamas savo teise reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatyti turto naudojimosi tvarką, suvokia esamo teisinio ginčo galimas pasekmes ir sąmoningai jų siekia. Nurodo, kad nepriklausomai nuo bylos baigties, pareiškėjo teisės aktų saugomi interesai bus užtikrinti, t. y. turto dalis bus natūra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės arba bus išmokėta piniginė kompensacija. Pažymi, kad pareiškėjo nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjami kompleksiniai teisės taikymo klausimai, nėra formuojama nauja teismų praktika. Bylos sudėtingumą gali įtakoti sprendžiamų byloje klausimų naujumas ir išskirtinumas, dalyvaujančių asmenų skaičius, taikomų teisės aktų kiekis. Ginčai , kylantys iš šeimos teisės yra dažni, suformuota didelė teismų praktika, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo byla pasižymi sudėtingumu. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, tenkinus atsakovės priešieškinį, jo teisės į nuosavybę nebus pažeistos. Pareiškėjo įstatymo saugomi interesai bus užtikrinti, t. y. turto dalis bus natūra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės arba bus išmokėta piniginė kompensacija. Pažymi, kad Aprašo 5.3 p. numatyta, jog vertinamos galimos išlaidos advokatui teikiant pagalbą, apskaičiuojamos vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis. Toks vertinimas galėtų būti atliktas tuomet, kai asmens reikalavimas būtų susijęs su konkrečiu piniginių sumų priteisimu (skolos priteisimas, reikalaujama konkreti žalos atlyginimo suma ir kt.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas kildinamas ne iš konkrečių sumų priteisimo, bet tam tikros padėties realizavimo, t. y. turto naudojimosi tvarkos nustatymo. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-597-l 130/2021 (ankstesnis civilinės bylos Nr. e2-10938-l 130/2020), kurioje pareiškėjas prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą pažymėdamas advokato skyrimo būtinybę ir procesinių veiksmų skubumą, pirmosios instancijos teismas pasiūlė pareiškėjui pateikti teismui žemės sklypo, namo atidalijimo projektą, patikslintą projektinį pasiūlymą, atidalijimo darbų kaštų skaičiavimus, lokalines darbų sąmatas su darbų atlikimo terminais ir (ar) kitus dokumentus, papildančius (paaiškinančius) pateiktą turto padalijimo siūlymą, išlaikymo teikimą S. V. Š. įrodančius dokumentus ir įpareigojo pateikti teismui finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus (darbo užmokesčio pažymas, kitų pajamų gavimą patvirtinančius dokumentus). Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad siūlymai ir įpareigojimai nėra susiję su advokato teikiamomis paslaugomis. Visų pirma, advokatas nėra architektas ir nerengia dokumentų, susijusių su technine specifikacija ir kitais elementais dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ar turto atidalijimo natūra iš dalinės nuosavybės. Įrodymus, prašomus pirmosios instancijos teismo dėl finansinės padėties pareiškėjas gali pateikti be jokių apribojimų, nesinaudojant advokato paslaugomis, kadangi tai susiję su jo paties asmeniu.