- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2-2787-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02159-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto bankas
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės ,,Tigesta“
- Kategorijos
- 3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovės Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atstovei J. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovėms Luminor Bank AS, veikiančiai per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ir bendrovei AS „Reverta“ dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo ieškovės pusėje , nereiškianti savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Tigesta“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė VĮ Turto bankas (toliau ir ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti jai iš atsakovės bendrovės AS „Reverta“ 3 754,89 Eur nepagrįstai gautų lėšų, iš atsakovės Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (toliau ir atsakovė Luminor Bank AS) – 22 687,99 Eur nepagrįstai gautų lėšų, iš abiejų atsakovių 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Rūmas“ (šiuo metu jau likviduota) ir patvirtino 26 442,88 Eur ieškovės antros eilės reikalavimą, kuris sudarė 0,19 proc. visų patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Paaiškino, kad dėl santykinai nedidelio reikalavimo nei ieškovė, nei kiti antros eilės kreditoriai nebuvo įtraukti į kreditorių komiteto sudėtį, todėl tik 2016 m. spalio 14 d. iš pajamų bei išlaidų suvestinės sužinojo, kad administravimo išlaidoms buvo skirta 212 188 Eur, kurių didžioji dalis (157 698 Eur) buvo apmokėta iš neįkeisto turto pardavimo pajamų, tačiau, atsižvelgiant į įkeisto ir neįkeisto turto proporcijas, neįkeisto turto sąskaita turėjo būti apmokėta tik 11 734 Eur administravimo išlaidų.
3. Teigė, jog, ieškovės skaičiavimu, atsižvelgiant į tai, kad pardavus atsakovei Luminor Bank AS įkeistą turtą buvo gauta 3 520 000 Eur, administravimo išlaidoms dengti turėjo būti skirta 179 723,24 Eur, nors faktiškai buvo apmokėta tik 54 490,48 Eur išlaidų, todėl šių sumų skirtumas – 125 232,76 Eur – atsakovei buvo išmokėtas nepagrįstai. Nurodė, jog tokiu atveju atitinkamai pardavus atsakovei bendrovei „AS Reverta“ įkeistą turtą, buvo gauta 405 946,76 Eur ir pagal proporciją iš jų administravimo išlaidoms dengti turėjo būti skirta 20 730,77 Eur suma, dėl ko ši suma nurodytai atsakovei atiteko nepagrįstai.
4. Ieškovės teigimu, administravimo išlaidos buvo paskirstytos pažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnį ir kitų kreditorių interesus. Anot ieškovės, tokį vertinimą pagrindžia ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės dėl administravimo išlaidų proporcijų tarp įkeisto ir neįkeisto turto.
5. Pažymėjo kad bankroto byloje liko nepatenkinta 67 779,18 Eur antros eilės kreditorių reikalavimų ir jeigu atsakovės nebūtų nepagrįstai gavusios atitinkamų sumų iš joms įkeisto turto pardavimo, su visais antros eilės kreditoriais bankroto byloje būtų buvę visiškai atsiskaityta.
6. Nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad LUAB ,,Rūmas“ bankroto procedūra jau baigta, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-2495-585/2017, kiekvienas kreditorius toliau gali savarankiškai ginti savo interesus, todėl ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovių nepagrįstai gautas lėšas Civilinio kodekso 6.237 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo ieškovės pusėje nereiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Tigesta“ (toliau ir trečiasis asmuo, bankroto administratorius), esantis ieškovės pusėje, atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė teismo civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
8. Paaiškino, kad bankroto byla LUAB „Rūmas“ buvo iškelta 2009 m. vasario 2 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. B2-312-178/2009, o įsiteisėjo 2009 m. kovo 12 d. po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 2-319/2009.
9. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi UAB „Rūmas“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o atlikus visas UAB „Rūmas“ likvidacijos procedūras, trečiasis asmuo kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu priimti sprendimą dėl UAB „Rūmas“ pabaigos. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. B2-2495-585/2016 nusprendė pripažinti UAB „Rūmas“ pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti UAB „Rūmas“ iš Juridinių asmenų registro; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, UAB „Rūmas“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
10. Atsakovė Luminor Bank AS atsiliepimu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovė teigia, jog atsakovė Luminor Bank AS bankroto proceso metu nepagrįstai gavo 22 687,99 Eur lėšų, tačiau bankui šias lėšas pervedė bankroto administratorius, iš lėšų, gautų pardavus bankui įkeistą turtą ir atskaitęs bankui tenkančią mokėti administravimo išlaidų sumą.
11. Pažymėjo, kad jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos sutartinės ar daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo negali būti reiškiamas. Teigė, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ginčai dėl išregistruotos įmonės bankroto procedūrų negali būti inicijuojami.
12. Paaiškino, kad atsakovė Luminor Bank AS iki LUAB „Rūmas“ pabaigos (išregistravimo iš Juridinių asmenų registro) buvo šios įmonės kreditoriumi; Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtino atsakovės Luminor Bank AS 8 464 849,26 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą LUAB „Rūmas“ bankroto byloje. Nurodė, kad LUAB „Rūmas“ bankroto byloje realizavus atsakovei Luminor Bank AS įkeistą nekilnojamąjį turtą, LUAB „Rūmas“ bankroto administratorius iš lėšų, gautų realizavus įkeistą turtą, atskaitęs atsakovei Luminor Bank AS tenkančią mokėti administravimo išlaidų sumą, likusią gautų lėšų sumą pervedė hipotekos kreditoriui atsakovei Luminor Bank AS (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalis). Anot atsakovės Luminor Bank AS, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei Luminor Bank AS piniginės lėšos LUAB „Rūmas“ bankroto byloje buvo pervestos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, dengiant atsakovės Luminor Bank AS kreditorinį reikalavimą, t. y. egzistavo teisinis pagrindas dėl šių lėšų išmokėjimo atsakovei Luminor Bank AS (Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalis, 34 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsakovė Luminor Bank AS teigė, jog ieškovė visiškai nepagrįstai reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės Luminor Bank AS dalį jos kreditorinio reikalavimo (22 687,99 Eur), apmokėto LUAB „Rūmas“ bankroto byloje, kaip tariamai įgytą be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
14. Atsakovė bendrovė AS „Reverta“ atsiliepime į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 24 d. įvyko atsakovei bendrovei AS „Reverta“ įkeisto turto varžytynės, iš kurių buvo parduotas visas įkeistas turtas. Paaiškino, kad bankroto administratorius atsakovei bendrovei AS „Reverta“ lėšas, gautas iš įkeisto turto pardavimo, pervedė vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalimi ir 34 straipsniu.
16. Pažymėjo, kad atsakovės bendrovės AS „Reverta“ visas įkeistas turtas buvo realizuotas dar 2012 metais, todėl pastaroji savo įkeistu turtu net negali būti laikoma atsakinga už LUAB „Rūmas“ bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, susidariusią po tokio įkeisto turto realizavimo, todėl visi ieškovės pateikti skaičiavimai, pagrįsti bendra viso bankroto proceso administravimo išlaidų sąmata, yra klaidingi, todėl ir reikalavimas grąžinti 3 754,89 Eur dydžio sumą, pagrįstas tokiais klaidingais skaičiavimais, yra ydingas ir prieštarauja Įmonių bankroto įstatymui.
17. Teigė, jog per visą LUAB „Rūmas“ bankroto procesą, kuris užtruko 8 metus, ieškovė nereiškė jokių prieštaravimų dėl administravimo išlaidų dengimo tvarkos.
18. Anot atsakovės bendrovės AS „Reverta“, tai, kad ieškovė nebuvo įtraukta į kreditorių komiteto sudėtį, neatima iš jos kreditoriaus teisės susipažinti su bankroto proceso medžiaga ir gauti informaciją.
Šalies argumentai
19. Ieškovė dublike nurodė, kad įkaito turėtojas atsakovė bendrovė AS „Reverta“ visiškai neprisidėjo prie administravimo išlaidų dengimo, o atsakovė Luminor Bank AS - tik 54 490,48 Eur suma, todėl atsakovams atsiranda pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą (Civilinio kodekso 6.237 straipsnis).
20. Nurodė, kad atsakovė Luminor Bank AS minėtą 54 490,48 Eur sumą administravimo išlaidoms dengti pervedė 2016 metais, kada administravimui jau buvo išleistos lėšos, gautos už neįkeistą turtą.
Atsiliepimas
21. Teigė, jog atsakovės atsiliepimuose nenurodė aplinkybių ar motyvų, kurios paneigtų įkaito turėtojo pareigą prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo.
22. Paaiškino, kad atsakovės priėmė nutarimus dėl administratoriaus veiklos tvirtinimo, o tuo pačiu ir lėšų paskirstymo bei administravimo išlaidų dengimo, t. y. atsakovės aktyviais veiksmais prisidėjo įgyjant ieškovei priklausančią lėšų dalį.
23. Pažymėjo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą ne bankroto administratorius, o kreditorių renkamas valdymo organas - kreditorių komitetas - įgyvendino ir kontroliavo LUAB „Rūmas“ bankroto proceso metu sukauptų lėšų paskirstymą, todėl, anot ieškovės, darytina išvada, jog minėti kreditoriai turėdami sprendžiamąjį balsą tiek kreditorių susirinkime, tiek komitete pirmiausiai gynė (tenkino reikalavimus) savo kaip įkaito turėtojų - privilegijuotų kreditorių interesus, vengdami savo pareigos kartu su kitais kreditoriais prisidėti prie administravimo išlaidų, todėl dėl interesų konflikto pažeidė antros eilės kreditoriaus - VĮ Turto banko, administruojančio mokestinės nepriemokos išieškojimą, teises.
24. Trečiasis asmuo triplike prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
25. Atsakovė Luminor Bank AS triplike nesitiko su ieškovės argumentais ir nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas. Anot atsakovės Luminor Bank AS, ieškovės dublike išdėstyti teiginiai nepaneigia atsakovių argumentų, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo šalių teisiniams santykiams taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių teisės normų. Teigė, jog ieškovė neįrodė visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų.
26. Paaiškino, kad atsakovei Luminor Bank AS piniginės lėšos LUAB „Rūmas“ bankroto byloje buvo pervestos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, dengiant atsakovės Luminor Bank AS kreditorinį reikalavimą, t. y. egzistavo teisinis pagrindas dėl šių lėšų išmokėjimo atsakovei Luminor Bank AS. Anot atsakovės Luminor Bank AS, ieškovė nepaneigė argumentų, kad piniginės lėšos buvo įgytos egzistuojant teisiniam pagrindui dėl šių lėšų išmokėjimo atsakovei Luminor Bank AS.
Atsiliepimas
27. Atsakovė bendrovė AS „Reverta“ triplike nurodė, kad palaiko visus savo argumentus, išdėstytus 2017 m. vasario 2 d. atsiliepime į ieškinį dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo Nr. 17/K/02-35. Teigė, kad ieškovė nei ieškinyje, nei dublike neįrodo Civilinio kodekso 6.237 straipsnio taikymui teisiškai reikšmingų aplinkybių. Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
28. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Anot atstovo, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos Civilinio kodekso 6.237 straipsnio taikymui. Pažymėjo, kad ginčo dėl administravimo išlaidų dydžio nėra.
29. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad dėl paskirstymo proporcijų trečiasis asmuo pritaria ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytai pozicijai.
30. Teismo posėdžio metu atsakovės Luminor Bank AS atstovė pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra Civilinio kodekso 6.237 straipsnio taikymui būtinų sąlygų. Nurodė, kad atsakovė Luminor Bank AS gavo lėšas pagrįstai. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė nepriėmė sprendimo dėl lėšų paskirstymo. Teigė, kad administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimas nereiškia, jog būtent tokia suma buvo faktiškai patirta. Paaiškina, kad atsakovė Luminor Bank AS iš esmės sutinka su atliktu skaičiavimu pagal turto pardavimo laiką ir net sutiktų apskaičiuotą sumą apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
31. Bylos medžiaga nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek ir abi atsakovės buvo LUAB „Rūmas“ (kuri šiuo metu jau yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro (įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. B2-2495-585/2016 dėl įmonės pabaigos ir 2017 m. sausio 3 d. papildomas sprendimas, kuriame patvirtintas galutinis LUAB „Rūmas“ kreditorių sąrašas)) kreditoriai, t. y. ieškovė buvo įtraukta į LUAB „Rūmas“ kreditorių sąrašą su 26 442,88 Eur finansiniu reikalavimu kaip antros eilės kreditorius, o tuo tarpu atsakovė Luminor Bank AS su 8 464 849,26 Eur finansiniu reikalavimu bei AB Parex bankas (kuris savo reikalavimą perleido atsakovei bendrovei AS ,,Reverta“) su 2 049 306,58 Eur finansiniu reikalavimu buvo įtraukti į LUAB „Rūmas“ įkeitimu užtikrintų kreditorių sąrašą.
32. Nustatyta, jog pardavus įmonei priklausantį turtą buvo gauta 4 155 947,72 Eur piniginių lėšų: 3 520 000 Eur už atsakovės Luminor Bank AS naudai įkeistą turtą, 405 946,76 Eur už atsakovei bendrovei AS ,,Reverta“ įkeistą turtą, taip pat gauta 230 000,96 Eur suma už neįkeisto turto pardavimą. Bylos duomenimis, iš gautų pajamų bankroto administravimo išlaidoms padengti buvo skirta iš viso 212 188 Eur suma, t. y. 157 697,52 Eur iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, bei 54 490,48 Eur iš lėšų, gautų pardavus atsakovei AB „Luminor Bank“ įkeistą turtą. Pažymėtina, jog ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.
33. Šioje civilinėje byloje ieškovė reiškia reikalavimą atsakovių atžvilgiu dėl nepagrįstai gautų lėšų priteisimo Civilinio kodekso 6.237 straipsnio pagrindu, šio reikalavimo pagrįstumą įrodinėdama faktu dėl administravimo išlaidų LUAB „Rūmas“ bankroto byloje netinkamo paskirstymo. Taigi, byloje spręstinas tarp ieškovės bei atsakovių kaip LUAB „Rūmas“ kreditorių kilęs ginčas dėl administravimo išlaidų LUAB „Rūmas“ bankroto byloje paskirstymo (ne)tinkamumo bei atitinkamai sprendžiama, ar egzistuoja byloje sąlygos Civilinio kodekso 6.237 straipsnio taikymui.
34. Pagal Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.
35. Nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y. teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).
36. Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, Civilinio kodekso taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas).
37. Šioje civilinėje byloje atsakovės savo nesutikimo su ieškinio reikalavimu poziciją, be kita ko, grindė aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju ieškovė yra pasirinkusi netinkamą savo teisių gynimo būdą. Savo ruožtu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 25- 695/2019 šiuo aspektu pateikė išaiškinimą, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, t. y. tokio pobūdžio ieškinio pareiškimas atsakovių atžvilgiu Civilinio kodekso 6.237 straipsnio pagrindu, nagrinėjamojoje ginčo situacijoje yra tinkamas bei galimas. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu atsakovių argumentai dėl netinkamai pasirinkto teisių gynimo būdo atmestini kaip nepagrįsti.
38. Taigi, esant byloje nustatytai aplinkybei dėl ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumo, sprendžiant ieškinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar egzistuoja sąlygos Civilinio kodekso 6.237 straipsnio taikymui.
39. Turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (Civilinio kodekso 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2013).
40. Tiek pagal bankroto procesą reglamentuojančias Įmonių bankroto įstatymo normas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra aiškiai nurodęs, kad Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turto objektą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu dalis bankrutuojančios įmonės turto yra įkeista, o kita – neįkeista, ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).
41. Taigi, aukščiau nurodyta įstatymo nuostata bei teismų praktika patvirtina ieškovės teiginio pagrįstumą, kad nagrinėjamu atveju administravimo išlaidos turėjo būti dengiamos tiek iš lėšų, gautų pardavus įkeistą, tiek neįkeistą įmonės turtą.
42. Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, jog LUAB „Rūmas“ bankroto byloje administravimo išlaidoms padengti buvo skirta iš viso 212 188 Eur suma, t. y. 157 697,52 Eur iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, bei 54 490,48 Eur iš lėšų, gautų pardavus atsakovei Luminor Bank AS įkeistą turtą. Šių aplinkybių ginčo šalys neginčija. Taigi, akivaizdu, jog, kaip teisingai nurodė ieškovė, administravimo išlaidos LUAB „Rūmas“ bankroto byloje didžiąja dalimi buvo dengiamos iš lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą.
43. Pažymėtina, kad tiek ieškinyje ieškovės pateiktas skaičiavimas, tiek ir 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovės į bylą pateikti skaičiavimai liudija, jog administravimo išlaidų LUAB „Rūmas“ bankroto byloje paskirstymas buvo netinkamas, kadangi iš esmės iš atsakovei pervestų lėšų, gautų už įkeisto turto pardavimą, Luminor Bank AS turėjo būti išskaičuota didesnė suma administravimo išlaidų dengimui, o iš atsakovei bendrovei AS ,,Reverta“ pervestų lėšų nebuvo išskaičiuota iš viso jokių sumų administravimo išlaidų dengimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog administravimo išlaidos LUAB „Rūmas“ bankroto byloje buvo paskirstomos iš esmės pažeidžiant aukščiau nurodytą proporcingumo principą bei atitinkamai ieškovės kaip antros eilės kreditorės interesus.
44. Be to, šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovė Luminor Bank AS patvirtino, jog iš esmės sutiktų su ieškovės byloje pateiktu 2019 m. lapkričio 6 d. skaičiavimu, pagrįstu pagal kiekvieno įkeisto objekto (ar jų grupės) pardavimo datą. Teismo vertinimu, tokia atsakovės Luminor Bank AS pozicija iš esmės patvirtina tai, jog atsakovė Luminor Bank AS sutinka su aplinkybe, jog administravimo išlaidos LUAB „Rūmas“ bankroto byloje buvo paskirstomos iš esmės netinkamai, pažeidžiant aukščiau nurodytą proporcingumo principą.
45. Remiantis ieškovės ieškinyje pateiktu skaičiavimu, dėl proporcingumo principo pažeidimo LUAB „Rūmas“ bankroto byloje skirstant administravimo išlaidas atsakovei Luminor Bank AS buvo pervesta 22 687,99 Eur didesnė suma kaip jos dalies finansinio reikalavimo patenkinimas, o atsakovei bendrovei AS „Reverta“ 3 754,89 Eur suma. Tuo tarpu pagal ieškovės byloje pateiktus 2019 m. lapkričio 6 d. skaičiavimus, jeigu skaičiuoti pagal paskutinio įkeisto objekto pardavimo datą, tokiu atveju atsakovei Luminor Bank AS laikytina, jog buvo pervesta 22 590,15 Eur didesnė suma kaip jos dalies finansinio reikalavimo patenkinimas, o atsakovei bendrovei AS „Reverta“ 3 852,73 Eur suma, o tuo tarpu jeigu skaičiuoti pagal kiekvieno įkeisto objekto (ar jų grupės) pardavimo datą, tuomet atsakovei Luminor Bank AS laikytina, jog buvo pervesta 9 188,90 Eur didesnė suma kaip jos dalies finansinio reikalavimo patenkinimas, o atsakovei bendrovei AS „Reverta“ 17 253,98 Eur suma. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės neginčijo ieškovės atliktų skaičiavimų tinkamumo bei neteikė jokių savo administravimo išlaidų skaičiavimų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinyje nurodytas skaičiavimas pagrįstas gautų LUAB „Rūmas“ bankroto byloje už parduotą turtą tiek įkeistą, tiek ir neįkeistą turtą sumų dydžiais, bei tai, jog gautos sumos pagal ieškinyje atliktą skaičiavimą iš esmės beveik yra panašios į gautas sumas, taikant byloje pateiktą 2019 m. lapkričio 6 d. skaičiavimą pagal paskutinio įkeisto objekto pardavimo datą, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimai grindžiami ieškinyje pateiktu skaičiavimu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą kokia apimtimi buvo pažeistas proporcingumo principas skirstant administravimo išlaidas taikytinas ieškinyje nurodytas skaičiavimo būdas. Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad dėl proporcingumo principo pažeidimo skirstant administravimo išlaidas atsakovei Luminor Bank AS buvo pervesta 22 687,99 Eur didesnė suma kaip jos dalies finansinio reikalavimo patenkinimas, o atsakovei bendrovei AS „Reverta“ 3 754,89 Eur suma.
46. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kaip dalies savo finansinio reikalavimo, kuris buvo patvirtintas bankroto byloje, patenkinimas gautos sumos atsakovių nesant tam jokio teisinio pagrindo, t. y. ginčo sumų pervedimo momentu atsakovės neturėjo teisės į šių sumų gavimą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė Luminor Bank AS neturėjo teisės gauti 22 687,99 Eur kaip savo dalies finansinio reikalavimo patenkinimą, o atsakovė bendrovė AS „Reverta“ - 3 754,89 Eur sumos, šių sumų gavimui nebuvo jokio teisinio pagrindo, šių sumų gavimas buvo sąlygotas trečiojo asmens atliktų veiksmų, darytina išvada, jog ginčo sumos yra laikytinos be teisinio pagrindo atsakovių įgytu turtu Civilinio kodekso 6.237 straipsnio kontekste. Pažymėtina, jog byloje ginčytos atsakovių aplinkybės, jog šios pinigų sumos buvo perverstos vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, dengiant atsakovių kreditorinius reikalavimus, nepaneigia aukščiau nurodytos išvados, kadangi ginčo sumų pervedimo momentu atsakovės neturėjo jokių teisių į ginčo sumų gavimą, o vien šių pinigų pervedimas bei gavimas savaime nesukelia atsakovėms teisių į ginčo sumas.
47. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktus ieškinyje skaičiavimus, akivaizdu, jog dėl proporcingumo principo pažeidimo atitinkamai buvo pažeisti ieškovės kaip antros eilės kreditorės interesai, kadangi pastarajai nebuvo pervestos ginčo sumos, kurios turėtų jai atitekti esant tinkamam administravimo išlaidų paskirstymui. Taigi, darytina išvada, jog ieškovė įrodė šioje civilinėje byloje būtinas sąlygas Civilinio kodekso 6.237 straipsnio taikymui, dėl ko ieškinys tenkintinas visa apimtimi, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės bendrovės AS „Reverta“ 3 754,89 Eur nepagrįstai gautų lėšų, iš atsakovės Luminor Bank AS – 22 687,99 Eur nepagrįstai gautų lėšų.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
48. Tenkinant ieškovės prašymą ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, iš atsakovių priteistinos ir 6 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Ieškovė neprašė priteisti jos naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų, dėl ko šios išlaidos ieškovei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei VĮ Turto bankas, j. a. k. 112021042, iš atsakovės bendrovės AS „Reverta“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) 3 754,89 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteisiamos 3 754,89 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei VĮ Turto bankas, j. a. k. 112021042, iš atsakovės Luminor Bank AS, veikiančios per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, j. a. k. 304870069, 22 687,99 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamos nuo priteisiamos 22 687,99 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. spalio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.