Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-14 · Civilinė byla Nr. e2S-735-232/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-03Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-14Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-14
Bylos Nr.
e2S-735-232/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18277-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
A. K., J. S., I. S., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, A. J., P. V.
Trečiasis asmuo
Luminor Bank AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-735-232/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18277-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ir atsakovo A. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K., atsakovams J. S., I. S., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K., taip pat atsakovams A. J., P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, dovanojimo sandorių pripažinimo apsimestiniais, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, notarė R. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei ir šalių nepilnamečiui sūnui M. K. (toliau – ir sūnus) iš atsakovo neturtinę žalą, padalinti ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, pripažinti atsakovo ir atsakovų J. S., I. S., 2004-06-22 ir 2004-09-17 dovanojimo sutartis apsimestinėmis ir pripažinti jas pirkimo – pardavimo sutartimis, pripažinti atsakovo ir „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“) akcijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis, padalinti kreditorinius įsipareigojimus, priteisti iš atsakovo kompensacijas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo 1200 Eur dydžio kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

2. Ieškovė 2020-03-03 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei ir sūnui naudotis nekilnojamuoju turtu, t. y. pastatu – gyvenamuoju namu, (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pastatu – ūkio pastatu, (duomenys neskelbtini), pastatu – pirtimi, (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (toliau išvardintas turtas – sodyba arba nekilnojamasis turtas2) bei šiame nekilnojamame turte esančiu kilnojamuoju turtu ir uždrausti atsakovui imtis veiksmų, trukdančių ieškovei ir sūnui naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu2 ir jame esančiu kilnojamuoju turtu pagal jo paskirtį (gyvenimui); 2) įpareigoti atsakovą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos, perduoti ieškovei nekilnojamojo turto2 raktus (įskaitant gyvenamojo namo, pirties, sandėlio, vartelių, elektros skydinės ir kitus) bei signalizacijos kodus, įvažiavimo vartų pultelį ir kodą, vandens ir šildymo sistemų įjungimo instrukcijas ir priemones (kodus, raktus, pultelius ir pan.), kondicionieriaus pultelį ir įjungimo nuotoliniu būdu instrukciją bei priemones.

3. Nurodė, kad teismas 2019-10-09 nutartimi leido ieškovei su sūnumi, laikinai, iki 2020-03-01, naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas1), jame gyventi, įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei šiuo turtu naudotis, o 2020-02-26 nutartimi netenkino ieškovės prašymo pratęsti šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taigi, yra iškilusi būtinybė spręsti, kur toliau ieškovei gyventi su sūnumi. Pažymėjo, kad ieškovė siekdama nuo 2020-03-02 persikelti į ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančią sodybą pateikė atsakovui prašymą perduoti jai sodybos raktus ir signalizacijos kodus, tačiau atsakovas, pažeisdamas nepilnamečio vaiko interesus, iki šiol to nepadarė. Ieškovės vertinimu, raktų ir signalizacijos kodų neperdavimas, yra nesąžiningo atsakovo elgesio patvirtinimas ir naujas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Paaiškino, jog sodyba nepilnamečiui vaikui yra įprasta gyvenamoji vieta, šalys joje ilgą laiką gyveno šiltu metų laiku ir savaitgaliais, tai buvo antrieji šalių namai. Nepilnametis sūnus yra prisirišęs prie šios vietos, ją labai mėgsta, vaikas turi draugų, daug įdomios veiklos. Ieškovės nuomone, vaikui gyvenant šioje vietoje, nebūtų sutrikdytas įprastas gyvenimas ir nebūtų pakenkta jo psichinei sveikatai. Atkreipė dėmesį, kad 2020-02-26 nutartimi teismas panaikino atsakovui įpareigojimą gyventi skyrium, taigi šalims yra suteikta galimybė gyventi ir vienoje vietoje. Ieškovė nenori jėga veržtis į šeimos sodybą, o atsakovas geranoriškai klausimo nesprendžia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pakeitė 2019-07-15 nutartimi nustatytą laikino išlaikymo dydį ir nustatė, kad atsakovas moka laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį po 800 Eur periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į vaiko motinos ieškovės nurodytą sąskaitą banke.

5. Teismas nustatė, kad sutuoktiniams ieškovei ir atsakovui bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso 224 kv. m. bendro ploto pastatas-gyvenamasis namas, 7,21 a ploto žemės sklypas, , kiti inžineriniai statiniai adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas3), kuris yra išnuomotas už 1 500 Eur per mėnesį. Kiekvienas iš sutuoktinių gauna po 750 Eur nuomos lėšų. Sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso nekilnojamasis turtas2 (sodybos pastatai). Šiuo turtu iki prasidedant konfliktams šalys naudojosi bendrai, daugiausia šiltuoju metų laiku, pastaruoju metu sodyboje gyveno atsakovas. Sodyba stovi ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, šių sklypų 2004-06-22 ir 2004-09-17 įsigijimo sandorius ieškovė ginčija. Nustatė, kad iki 2019 m. gegužės mėn. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Pastaraisiais metais jame nuolat gyveno šeima, ankstesniais metai turtas buvęs išnuomotas. Atsakovas 2019-05-24 šį turtą perleido Kipre registruotai bendrovei, kurios vadovas yra atsakovo tėvas J. K.. Ieškovė sandorį ginčija.

6. Nurodė, kad teismas 2019-10-09 nutartimi spręsdamas dėl ieškovės prašymo leisti jai laikinai gyventi nekilnojamame turte1, konstatavo, kad buvo kilusi rizika, kad nepilnametis vaikas gali likti be gyvenamojo būsto, nes tarp tėvų yra konfliktiški santykiai. Vertino, kad ieškovei reikalingas laikas, kol ji susiras kitą gyvenamąjį būstą ar kol bus nutraukti nuomos santykiai su šeimai priklausančio nekilnojamojo turto3 nuomininkais, todėl ieškovei su nepilnamečiu vaiku leido laikinai naudotis nekilnojamuoju turtu1. Nurodė, kad tenkinus ieškovės prašymą ir 2019-07-15 nutartimi įpareigojus atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės, atsakovas persikėlė gyventi į šalims priklausančią sodybą.

7. Pažymėjo, kad 2020-02-26 nutartimi jau buvo sprendžiamas iš esmės analogiškas ieškovės prašymas, kuris nebuvo tenkintas, pažymint, kad 2019-07-15 nutartimi nustatydamas nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su motina, teismas pasisakė, kad įvertinus tai, jog šalys nuosavybės teise valdo ir gyvenimui naudoja daugiau negu vieną nekilnojamojo turto objektą, teismas negali spręsti, kuri gyvenamoji vieta geriausia atitinka nepilnamečio vaiko interesus, todėl konkreti gyvenamoji vieta nenustatoma. Pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti dėl ieškovės ir nepilnamečio vaiko konkretaus gyvenamosios vietos adreso, nes tai gali sąlygoti papildomus konfliktus.

8. Teismas nelaikė pagrįstu ieškovės argumento, jog jos ir nepilnamečio vaiko gyvenimas nekilnojamame turte2 atitiktų vaiko interesus. Pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas2 yra nutolęs nuo vaiko mokyklos dėl ko vaikas privalėtų keisti dienotvarkę. Vertino, jog vaikui gyvenant sodyboje, dalinai būtų sutrikdytas įprastas vaiko gyvenimas.

9. Teismas atsižvelgiant į ieškovės su darbo santykiais susijusios pajamas, padarė tikėtiną išvadą, jog ieškovė galimai neturi pakankamai pajamų, kad galėtų pilnai tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, įskaitant ir pasirūpinimą vaikui tinkamu laikinu būstu.

10. Teismas ieškovės prašymą dėl įpareigojimo jai leisti naudotis atsakovo naudojamu gyvenamuoju būstu tenkino, nustatant alternatyvų įpareigojimą atsakovui – skirti didesnę sumą lėšų vaiko išlaikymui, kurias ieškovė galėtų naudoti būsto nuomai.

11. Sprendė, kad ieškovė išsikraustydama iš šeimos nekilnojamojo turto1, atsakovo galimai neįleidžiama gyventi šalių nekilnojamajame turte2, galimai nesant nutrauktiems nuomos santykiams dėl šalių nekilnojamojo turto3, turi poreikį pasirūpinti nauja gyvenamąja vieta, kas sąlygoja papildomų lėšų poreikį vaiko išlaikymui.

12. Nustatė, kad atsakovas gauna pastovias apie 6 460 Eur dydžio su darbo santykiais susijusias pajamas, neatskaičius mokesčių, kitų išlaikytinių neturi. Laikė, kad jo finansinė padėtis yra gera. Iš atsakovo priteisė laikiną 800 Eur dydžio išlaikymą. Teismas vertino, kad tokio laikino išlaikymo priteisimas galimai laikinai užtikrins vaiko interesus, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atskiruoju skundu ieškovė I. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį toje dalyje, kuria teismas nutarė netenkinti ieškovės prašymo ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

14. Nurodė, kad siekia užtikrinti, jog kol nebus išspręstas santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimas, atsakovas nedarytų kliūčių naudotis ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančia sodyba. Teigė, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo sudaro kliūtis ieškovams naudotis sodyba.

15. Nurodė, kad sodyba yra vienintelis turtas, kuriame galėtų saugiai gyventi ieškovė su sūnumi, kadangi nekilnojamasis turtas3 yra nuomojamas, ginčo šalys iš nuomos gauna papildomas pajamas. Teigė, kad gyvenimas sodyboje atitiktų vaiko interesus. Pažymėjo, kad vaikui yra reikalinga tinkama, saugi, raminanti aplinka, kuri bent kiek būtų panaši į įprastą jo gyvenimą. Pažymėjo, kad teismas nenurodė aplinkybių, kodėl sodyba nebūtų tinkama gyventi vaikui.

16. Paaiškino, jog sodyba nepilnamečiui vaikui yra įprasta gyvenamoji vieta. Nepilnametis sūnus yra prisirišęs prie šios vietos, ją labai mėgsta, vaikas turi draugų, daug įdomios veiklos. Ieškovės nuomone, vaikui gyvenant šioje vietoje, nebūtų sutrikdytas įprastas gyvenimas ir nebūtų pakenkta jo psichinei sveikatai. Paaiškino, kad gyvenimas (duomenys neskelbtini) būtų patogesnis negu Vilniuje. Teigė, kad gyvenant sodyboje nereikėtų skirti lėšų nuomai, bei sumažėtų išlaidos komunaliniams mokesčiams. Pažymėjo, kad sodyboje yra visos tinkamos sąlygos gyventi.

Atsiliepimas

17. Atsakovas A. K. atsiliepimu prašė atmesti ieškovės atskirąjį skundą.

Šalies argumentai

18. Nurodė, kad ieškovė pateikė teismui du prašymus dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuos teismas išsprendė.

19. Pažymėjo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu neprašo priteisti jai nei nekilnojamojo turto2, nei kilnojamų daiktų esančių šiame turte, todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su teismo sprendimo įvykdymu. Nurodė, kad patikslintu ieškiniu ieškovė prašė teismo priteisti tiek sodybą, tiek joje esančius kilnojamuosius daiktus atsakovui. Paaiškino, kad siūlė ieškovei ir sūnui kraustytis į šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą3, tačiau ieškovė nepriima pasiūlymo. Pažymėjo, kad ieškovės ir vaiko gyvenimas sodyboje neatitinka vaiko interesų, kadangi sodyba nuo Vilniaus miesto nutolusi daugiau kaip 30 km, o tai sudarytų nepatogumus vaikui bei papildomas dideles laiko ir pinigų sąnaudas. Papildomai pažymėjo, kad sodyboje gyvena atsakovas, ten yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta.

20. Atsakovas A. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį dalyje dėl laikino išlaikymo šalių vaikui pakeitimo.

21. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nepasikeitė nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis, todėl teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti 2019-07-15 nutartimi nustatyto laikino išlaikymo dydį 2,3 karto.

22. Pažymėjo, kad teismas neteisingai sprendė, kad atsakovas neturi daugiau išlaikytinių. Atsakovas kas mėnesį moka 300 Eur dydžio išlaikymą savo visiškai neįgaliam sūnui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), sergančiam itin sunkia autizmo forma.

23. Nurodė, kad teismas išlaikymo dydį padidino išimtinai savo iniciatyva, ieškovei neteikiant prašymo. Pažymėjo, kad ieškovė neskundė 2019-07-15 nutarties, kuria vaikui buvo nustatytas 350 Eur dydžio išlaikymas.

24. Nurodė, kad vaiko išlaikymui būtina 310 Eur suma ir 920 Eur papildomų išlaidų suma. Teigė, kad už vaiko privačią mokyklą, maitinimą joje bei būrelius moka išimtinai atsakovas. Atkreipė dėmesį, kad priėmus skundžiamą nutartį yra priverstas mokėti 800 Eur sumą vaiko išlaikymui bei savarankiškai dengti su vaiko išsilavinimu ir lavinimu susijusias išlaidas.

Atsiliepimas

25. Ieškovė I. K. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

26. Nurodė, kad nustatydamas 350 Eur laikino išlaikymo dydį, teismas neturėjo visos informacijos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas uždirba ženkliai didesnes pajamas negu ieškovė. Atsakovo turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu gerėjo, o ieškovės – blogėjo. Teigė, kad atsakovas pats pripažįsta, jog mažiausiai vaikui reikalinga išlaidų suma kas mėnesį sudaro 1230 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei padidino iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo šalių nepilnamečiui sūnui dydį, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

30. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, remiantis CK 3.65 straipsniu siekia užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-15 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; 2) iš atsakovo priteisė kas mėnesį 350 Eur periodinėmis išmokomis mokamą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui; 3) įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 4) taikė turto areštus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-09 nutartimi leido ieškovei ir vaikui iki 2020-03-01 naudotis nekilnojamuoju turtu1.

32. 2020-02-26 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas jau išsprendė ir netenkino ieškovės prašymo nuo 2020-03-01 nustatyti ieškovės ir sūnaus laikiną gyvenamąją vietą sodyboje, įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei ir sūnui naudotis nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei uždrausti atsakovui imtis veiksmų, trukdančių ieškovei ir sūnui naudotis šiuo turtu pagal jo paskirtį (gyvenimui) nuo 2020-03-01, įpareigojant atsakovą 2020-02-29 perduoti minėto turto raktus ir signalizacijos kodus bei suteikti galimybę ieškovei apžiūrėti esamą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto situaciją. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismas iš esmės analogišką prašymą, kuris jau buvo išspręstas 2020-02-26 nutartimi.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas2 ir nekilnojamasis turtas3. Šalys iki teisminio proceso pradžios gyveno nekilnojamame turte1. 2019-07-15 nutartimi atsakovą įpareigojus gyventi skyrium nuo ieškovės ir sūnaus, atsakovas iš nekilnojamojo turto1 persikėlė gyventi į nekilnojamąjį turtą2, kuriame šiuo metu gyvena. Abi ginčo šalys iš esmės sutaria, kad yra konfliktiniuose santykiuose ir jiems geriau gyventi atskirai.

35. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog šiuo metu ginčo šalių nekilnojamame turte gyvena atsakovas, į ginčo šalių konfliktiškus santykius, siekiant išvengti konfliktų eskalavimų tarp šalių ateityje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.

36. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu neprašo priteisti ieškovei nei nekilnojamojo turto2, nei kilnojamų daiktų esančių šiame turte, todėl prašymas leisti ieškovei su sūnumi naudotis sodyba bei joje esančiais kilnojamaisiais daiktais ir įpareigoti atsakovą jiems netrukdyti tą daryti, nėra susijęs su teismo sprendimo įvykdymu.

37. Apeliacinės instancijos teismas nemato poreikio ieškovei ir sūnui gyventi sodyboje bei ja naudotis atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalims priklauso pilnai įrengtas, su visais patogumais, 224,19 kv. m bendro ploto nekilnojamasis turtas3, kuriame ieškovė ir sūnus galėtų apsigyventi nutraukus nuomos sutartį su nuomininkais. Bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovas siūlė ieškovei nutraukti nuomos sutartį ir su vaiku persikelti ten gyventi.

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalyje). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto laikino išlaikymo dydį, jeigu iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis arba nepilnamečio vaiko poreikiai.

39. Minėta, kad šalims priklauso nekilnojamasis turtas2, kuriame šiuo metu gyvena atsakovas bei nekilnojamasis turtas3, kuris nuomojamas tretiesiems asmenims ir iš kurio šalys bendrai gauna 1500 Eur pajamų. Ieškovė ir šalių nepilnametis sūnus gyveno nekilnojamame turte1, kuriuo teismas 2019-10-09 nutartimi leido naudotis iki 2020-03-01. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasibaigus nustatytam terminui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas gyvena nekilnojame turte2, ieškovė gali arba nutraukus nuomos santykius persikelti gyventi su sūnumi į nekilnojamąjį turtą3, arba nuomotis kitą būstą. Nutraukus nekilnojamojo turto3 nuomą, šalys bendrai negautų 1500 Eur pajamų, o pasirinkus nuomotis kitą būstą siekiant užtikrinti šalių nepilnamečiui vaikui gyvenamąją vietą, ieškovė patirtų papildomų išlaidų. Bylos duomenys pagrindžia, kad iš esmės vienintelės ieškovės gaunamos pajamos – 750 Eur dydžio lėšos gaunamos iš nekilnojamojo turto3 numos. Pastebėtina, kad atsakovas sutiko, kad ieškovė su sūnumi persikeltų į nekilnojamąjį turtą3 bei, kad dėl to praras 750 Eur iš nekilnojamojo turto3 nuomos gaunamų pajamų. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į išaugusius vaiko poreikius – poreikį turėti tinkamą laikinąją gyvenamąjį būstą, kas sąlygojo papildomų lėšų poreikį vaiko išlaikymui. Atsižvelgiant į nurodytą, į ieškovo ir atsakovo gaunamas pajamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino priteisto laikino išlaikymo iš atsakovo dydį iki 800 Eur, kas iš esmės užtikrina vaiko interesus bei atitinka proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kriterijų.

40. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.

41. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė