- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-698-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18277-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. K., J. S., I. S., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, A. J., P. V.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K., atsakovams J. S., I. S., bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei I. K., taip pat atsakovams A. J., P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių teisinių pasekmių, dovanojimo sandorių pripažinimo apsimestiniais, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji asmenys Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, notarė R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei ir šalių nepilnamečiui sūnui M. K. (toliau – ir sūnus) iš atsakovo neturtinę žalą, padalinti ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, pripažinti atsakovo ir atsakovų J. S., I. S., 2004-06-22 ir 2004-09-17 dovanojimo sutartis apsimestinėmis ir pripažinti jas pirkimo – pardavimo sutartimis, pripažinti atsakovo ir „(duomenys neskelbtini)“ (ankstesnis pavadinimas – „(duomenys neskelbtini)“, toliau – ir bendrovė) akcijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis, padalinti kreditorinius įsipareigojimus, priteisti iš atsakovo kompensacijas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
2. Ieškovė 2020-02-17 pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašė: 1) pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki 2020-06-10, t. y. leisti ieškovei ir šalių nepilnamečiui sūnui M. K. laikinai iki 2020-06-10 naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas1), ir uždrausti atsakovams „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. ieškovę ir M. K. iškeldinti iš šio nekilnojamojo turto ir imtis kitų veiksmų, trukdančių ieškovei ir sūnui naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu pagal jo paskirtį (gyvenimui) iki 2020-06-10; 2) nuo 2020-06-11 nustatyti ieškovės ir sūnaus laikiną gyvenamąją vietą sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas2 arba sodyba), įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei ir sūnui naudotis nekilnojamuoju turtu2 bei šiame nekilnojamame turte esančiu kilnojamuoju turtu pagal jo paskirtį (gyvenimui) nuo 2020-06-11, įpareigojant atsakovą 2020-06-10 perduoti minėto turto raktus ir signalizacijos kodus, suteikiant galimybę ieškovei apžiūrėti esamą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto situaciją; 3) įpareigoti atsakovą nebloginti nekilnojamojo turto2 bei jame esančio kilnojamojo turto būklės (išskyrus natūralų nusidėvėjimą) iki 2020-06-11. Teismui nusprendus nepratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-09 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, prašė: 1) nuo 2020-03-01 nustatyti ieškovės ir sūnaus laikiną gyvenamąją vietą sodyboje, įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei ir sūnui naudotis nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei uždrausti atsakovui imtis veiksmų, trukdančių ieškovei ir sūnui naudotis šiuo turtu pagal jo paskirtį (gyvenimui) nuo 2020-03-01, įpareigojant atsakovą 2020-02-29 perduoti minėto turto raktus ir signalizacijos kodus bei suteikti galimybę ieškovei apžiūrėti esamą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto situaciją; 2) įpareigoti atsakovą nebloginti esamos nekilnojamojo turto bei jame esančio kilnojamojo turto būklės (išskyrus natūralų nusidėvėjimą) iki 2020-03-01.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. K. atsiliepimu į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, jos neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų, kadangi nekilnojamasis turtas1 nuosavybės teise nepriklauso šalims. Pažymėjo, jog ieškovės ir vaiko gyvenimas sodyboje neatitinka vaiko interesų, kadangi sodyba nuo Vilniaus nutolusi daugiau kaip 30 km, o tai sudarytų nepatogumus vaikui bei papildomas dideles laiko ir pinigų sąnaudas. Paaiškino, jog siūlė ieškovei su vaiku gyventi name (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamas turtas3), sutikdamas netekti 750 Eur gaunamų už nuomą pajamų.
4. Atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) atsiliepimu prašė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti bei įpareigoti ieškovę vykdyti teismo 2019-10-19 nutartį bei išsikraustyti iš bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto iki 2020-03-01. Nurodė, jog ieškovė nepagrindė kokia grėsmė gali kilti galutiniam teismo sprendimui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėjo, kad aplinkybę, kad nepilnametis M. K. lanko šalia gyvenamosios vietos esančią mokyklą, teismas įvertino ir pasisakė priimdamas 2019-10-09 nutartį, todėl nėra pagrindo iš naujo vertinti tos pačios aplinkybės. Nurodė, kad ieškovė į nekilnojamąjį turtą1 neturi nuosavybės teisių. Pažymėjo, jog ieškovė gali gyventi nekilnojamajame turte3 arba nuomotis kitas gyvenamąsias patalpas už lėšas, kurias gauna nuomodama savo turtą. Teigė, kad ieškovei su nepilnamečiu sūnumi nekyla grėsmė likti be gyvenamosios vietos.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, į tai, kad M. K. jau gana ilgą laiką gyvena nekilnojamame turte1, lanko šalia namų esančią Vilniaus privačią gimnaziją, įvertinus tai, jog nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, vertino, kad ieškovės prašymas yra pareikštas nepilnamečio sūnaus interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-15 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria nuo 2019-06-17 civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo spendimo įsiteisėjimo atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaiko M. K..
7. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-09 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo leido ieškovei ir sūnui laikinai iki 2020-03-01 naudotis nekilnojamuoju turtu1 atsižvelgdamas į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-32085-937/2019 bendrovė prašė iškeldinti atsakovę su nepilnamečiu vaiku iš bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto1, kad yra kilusi rizika, kad nepilnametis vaikas, kurio laikinoji gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, esant tarp tėvų konfliktiškiems santykiams, gali likti be gyvenamojo būsto. Teismas vertino, kad ieškovei reikalingas laikas, kol ji susiras kitą gyvenamąjį būstą, arba kol išsispręs šeimai priklausančio nekilnojamojo turto3 nuomos santykiai.
8. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas1 priklauso bendrovei. Įvertino aplinkybę, kad nekilnojamasis turtas3 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui, kuris ne kartą nurodė, jog sutinka, kad ieškovė su vaiku gyventų šalims priklausančiame name. Atkreipė dėmesį, kad nors ieškovės teiktais įrodymais nekilnojamasis turtas3 yra nuomojamas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad sutartis su nuomininkais negali būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei jungtinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas Vilniuje, kuris yra pilnai įrengtas, namas su visais patogumais, 224,19 kv. m bendro ploto, atsakovas neprieštarauja, kad šalims priklausančiame name gyventų ieškovė su sūnumi, teismas vertino, jog ieškovei užtikrinta galimybė gyventi šeimai priklausančiame būste.
9. Dėl ieškovės prašymo nustatyti ieškovės ir sūnaus gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte2 teismas pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra sietina su vienu iš tėvų, o ne su konkrečia gyvenamąja vieta. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos klausimas jau yra išspręstas teismo 2019-07-15 nutartimi, nesant duomenų, kad pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų bei nesant reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų, teismas vertino, kad neturi pagrindo pakartotinai pasisakyti dėl laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo.
10. Netenkinus ieškovės prašymo dėl ieškovės ir sūnaus konkrečios gyvenamosios vietos nustatymo nekilnojamame turte2, teismas atmeta ir kitus – išvestinius ieškovės reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo imtis veiksmų, trukdančių ieškovei ir vaikui naudotis nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu bei perduoti ieškovei nekilnojamojo turto2 raktus ir signalizacijos kodus.
11. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-15 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nuo 2019-06-17 civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo spendimo įsiteisėjimo įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir sūnaus. Teismas sprendė, kad įpareigojimas sutuoktinius gyventi skyrium viena vertus gali užkirsti kelią konfliktams tarp šalių kilti, ypač vaiko akivaizdoje, tačiau kita vertus toks ribojimas apsunkina šalių bendravimą, varžo laisvę pasirinkti gyvenamąjį būstą, poilsio vietą ir kt. Pažymėjo, kad teismas 2020-02-11 nutartimi perdavė ginčą spręsti teisminei mediacijai. Nustatė, kad šalys yra mažiau konfliktinėje situacijoje, taigi ir tarpusavio ginčų tikimybė vaiko akivaizdoje galimai yra sumažėjusi, vaikui galimai nekyla pavojus atsidurti smurtinėje aplinkoje dėl tėvų tarpusavio barnių. Atsižvelgiant į tai, jog vyko teisminė mediacija, kuriai buvo perduota spręsti visus šalių klausimus, susijusius su jų pareikštais reikalavimais, teismas vertino, jog yra pagrindas manyti, kad šis teismo nustatytas ribojimas (įpareigojimas atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės) nebėra būtinas, taip pat toks ribojimas gali pernelyg varžyti tiek šalių, tiek nepilnamečio vaiko teises ir interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė I. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį dalyje, kuria teismas nutarė netenkinti ieškovės prašymo nuo 2020-03-01 nustatyti ieškovės ir sūnaus laikiną gyvenamąją vietą sodyboje, įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei ir sūnui naudotis nekilnojamuoju turtu2 bei šiame nekilnojamame turte2 esančiu kilnojamuoju turtu ir uždrausti atsakovui imtis veiksmų, trukdančių ieškovei ir sūnui naudotis nekilnojamuoju turtu2 ir jame esančiu kilnojamuoju turtu pagal jo paskirtį (gyvenimui) nuo 2020-03-01, įpareigojant atsakovą 2020-02-29 perduoti minėto turto raktus ir signalizacijos kodus bei suteikiant galimybę ieškovei apžiūrėti esamą nekilnojamojo ir kilnojamojo turto situaciją bei išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytoje dalyje tenkinti. Taip pat prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį dalyje, kuria teismas nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-07-15 nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo spendimo įsiteisėjimo atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir sūnaus.
13. Nurodė, kad teisinis reguliavimas nepateikia išsamaus laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo šeimos bylose, todėl konkrečios gyvenamosios vietos nustatymas yra įmanomas. Paaiškino, kad sodyba yra nepilnamečiui įprasta gyvenamoji vieta – šalys joje gyveno šiltu metų laiku ir savaitgaliais, tai buvo antrieji šalių namai. Sūnus yra prisirišęs prie šios vietos, ją labai mėgsta, šalia gyvena jo draugai. Persikėlus gyventi į šį nekilnojamą turtą nebūtų sutrikdytas vaiko įprastas gyvenimas ir nebūtų pakenkta jo psichinei sveikatai. Nekilnojamasis turtas3 yra nuomojamas ir ieškovė iš jo gauna pajamas, kurios yra gyvybiškai svarbios nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Vienintelis šalių turtas, kuriame gali gyventi nepilnametis vaikas, yra sodyba.
14. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nustatė, kad netenkinus prašymo dėl konkrečios gyvenamosios vietos nustatymo atmestini ir kiti reikalavimai dėl draudimo atsakovui imtis veiksmų, trukdančių ieškovams naudotis nekilnojamuoju turtu2. Teigė, kad atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo drausti ieškovams gyventi ir naudotis nekilnojamuoju turtu2, tačiau trukdo juo naudotis.
15. Pažymėjo, kad teismas nenurodė jokių pasikeitusių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo įpareigojimas gyventi skyriumi tapo nebeaktuali. Atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl netinkamo elgesio šeimos narių atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad šalys yra konfliktiniuose santykiuose. Teigė, kad atsakovas siekia palikti ieškovę ir sūnų be gyvenamosios vietos, neteisėtai formaliai perleidęs šeimos nekilnojamąjį turtą1. Nurodė, kad įtemptus atsakovo ir sūnaus santykius patvirtina psichologo išvada. Pažymėjo, kad teismas nepagrįstai laikinąją apsaugos priemonę panaikino remdamasis šalių bandymu pasinaudoti mediacija.
16. Nurodė, kad teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovų laikinos gyvenamosios vietos.
Atsiliepimas
17. Atsakovas A. K. atsiliepimu prašė ieškovės atskirąjį skundą dalyje dėl konkrečios laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir įpareigojimo atsakovui netrukdyti ieškovei ir sūnui naudotis nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu2 bei perduoti nekilnojamojo turto2 raktus ir signalizacijos kodus, atmesti; ieškovės atskirąjį skundą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaiko spręsti teismo nuožiūra.
18. Nurodė, kad ieškovės prašomos konkrečios laikinosios gyvenamosios vietos nustatymas yra nesusijęs nei su galimu teismo sprendimo įvykdymu, nei su ieškovės reikalavimais. Pažymėjo, kad ieškovė patikslintu ieškiniu neprašo priteisti jai nei nekilnojamojo turto2, nei kilnojamų daiktų esančių šiame turte, todėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su teismo sprendimo įvykdymu. Paaiškino, kad siūlė ieškovei ir sūnui kraustytis į šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą3, sutikdamas netekti 750 Eur kas mėnesį gaunamų nuomos pajamų. Pažymėjo, kad ieškovės ir vaiko gyvenimas sodyboje neatitinka vaiko interesų, kadangi sodyba nuo Vilniaus nutolusi daugiau kaip 30 km, o tai sudarytų nepatogumus vaikui bei papildomas dideles laiko ir pinigų sąnaudas. Papildomai pažymėjo, kad sodyboje gyvena atsakovas, ten yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta.
19. Atsakovas pritaria ieškovės pozicijai, kad šalys privalo gyventi atskirai dėl ieškovės netinkamo, neprognozuojamo bei agresyvaus elgesio. Nurodė, kad tinkamai rūpinasi sūnumi, praleidžia su juo nemažai laiko, pats vienas moka už vaiko privačią mokyklą, būrelius ir pan. Atsakovas nuolat bendrauja su vaiku ir gerai su juo sutaria.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei panaikino taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir sūnaus, dalies pagrįstumo ir teisėtumo.
22. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
23. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-15 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinąją nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; 2) iš atsakovo priteisė kas mėnesį 350 Eur periodinėmis išmokomis mokamą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui; 3) įpareigojo atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečio vaiko; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 4) taikė turto areštus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-09 nutartimi leido ieškovei ir vaikui iki 2020-03-01 naudotis nekilnojamuoju turtu1.
25. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti ieškovės ir sūnaus laikiną gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte2.
26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų siekis yra užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.
27. Minėta, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, nenurodant konkrečios gyvenamosios vietos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta sietina su vienu iš tėvų, o ne su konkrečia gyvenamąja vieta. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas tam tikroje konkrečioje vietoje apribotų vaiko gyvenamosios vietos keitimą, todėl nebūtų suderintas su vaiko interesais.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ir atsakovas turi ne vieną nekilnojamąjį turto objektą. Ieškovei ir atsakovui priklauso ne tik nekilnojamasis turtas2, kuriame ieškovė prašo nustatyti ieškovės ir sūnaus laikiną gyvenamąją vietą, bet ir nekilnojamasis turtas3.
29. Pažymėtina, kad nekilnojamasis turtas2 yra nutolęs nuo Vilniaus miesto, kuriame mokosi ginčo šalių sūnus, todėl nuvykimas į mokymosi įstaigą pareikalautų papildomai laiko sąnaudų ir sudarytų vaikui nepatogumų. Atsižvelgiant į nurodytą, iš esmės sutiktina su atsakovo argumentų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas sodyboje neatitiktų vaiko interesų, kadangi dalinai būtų sutrikdytas įprastas vaiko dienos režymas.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas3 yra Vilniaus mieste, pilnai įrengtas, su visais patogumais, 224,19 kv. m bendro ploto. Nors nekilnojamasis turtas3 yra nuomojamas tretiesiems asmenims, tačiau tai nereiškia, jog šalys negali nutraukti nuomos sutarties. Bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovas siūlė ieškovei nutraukti nuomos sutartį ir su vaiku persikelti ten gyventi, todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad vienintelis šeimos turtas, kuriame gali gyventi ginčo šalių sūnus yra nekilnojamasis turtas2. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei užtikrinta galimybė gyventi šeimai priklausančiame name. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios trukdytų ieškovei ir sūnui nutraukus nuomos teisinius santykius persikraustyti gyventi į nekilnojamąjį turtą3 ar sąlygotų nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-07-15 nutartimi atsakovą įpareigojus gyventi skyrium nuo ieškovės ir sūnaus, atsakovas iš nekilnojamojo turto1 persikėlė gyventi į nekilnojamąjį turtą2, kuriame šiuo metu gyvena. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovas neturi pagrindo drausti ieškovei ir sūnui naudotis nekilnojamuoju turtu2, tačiau atsižvelgus į ginčo šalių konfliktiškus santykius, siekiant išvengti konfliktų eskalavimų tarp šalių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįpareigojo atsakovo netrukdyti ieškovei naudotis nekilnojamuoju turtu2.
32. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad ieškovė patikslintu ieškiniu neprašo priteisti jai nei nekilnojamojo turto2, nei kilnojamų daiktų esančių šiame turte, todėl prašymas leisti ieškovei su sūnumi gyventi sodyboje bei naudotis joje esančiais kilnojamaisiais daiktais įpareigojant atsakovą jiems netrukdyti tą daryti, nėra susijęs su teismo sprendimo įvykdymu, nes ieškovė nepretenduoja į nekilnojamąjį turtą2.
33. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
34. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys: įpareigojimas gyventi skyriumi (1 punktas).
35. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, tai yra kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pažymėtina, jog toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, šios apsaugos priemonės taikomos, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui, turi nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia tą padaryti (Klaipėdos apygardos teismo 2019-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-797-730/2019, 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-655-1092/2019).
36. Bylos duomenys pagrindžia, kad šalių santykiai konfliktiški, ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai. Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad nepasikeitė faktinės aplinkybės. Todėl 2019-07-15 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė išlieka aktuali. Abi ginčo šalys iš esmės sutaria, kad yra konfliktiniuose santykiuose ir jiems geriau gyventi atskirai, sutinka, kad negali gyventi vienoje vietoje, kaltina vienas kitą netinkamu ir neprognozuojamu elgesiu.
37. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas palikti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti ginčo šalių teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent – įpareigojant vieną sutuoktinį (atsakovą) gyventi skyriumi. Dėl šių aplinkybių, atskirasis skundas iš dalies tenkinamas, panaikinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kurioje teismas panaikino 2019-07-15 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 15 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria nuo 2019 m. birželio 17 d. civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki galutinio teismo spendimo įsiteisėjimo atsakovas buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaiko M. K.. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.