Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Vinitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovei UAB „Vinitas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. Š. pateikė ieškinį, kuriuo prašė jo naudai iš atsakovės UAB „Vinitas“ priteisti 1 752,20 Eur skolos, 8,05 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas teikė atsakovei konsultacines paslaugas pagal šalių pasirašytą 2014-09-09 sutartį Nr. 140909/1. Sutarties 1.1.1 punkte ieškovas įsipareigojo parengti atsakovei paraišką siekiant gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę. Ieškovas šias paslaugas suteikė ir su atsakove 2014-09-11 pasirašė atliktų darbų aktą. Pagal sutarties 3.2.3 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti 1 448,10 Eur plius PVM, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai patvirtinus paramą pagal 1.1.1 punkte nurodytą priemonę per 10 dienų nuo įsakymo suteikti paramą priėmimo dienos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2015-06-25 potvarkiu Nr. 4D-79 atsakovei buvo patvirtinta parama. Atsižvelgiant į tai, buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kurios atsakovė neapmokėjo. Atsakovė UAB „Vinitas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal sutartį suteikė tik dalį paslaugų, už kurias, pasirašius darbų atlikimo aktą, buvo pilnai atsiskaityta. Prasidėjus paraiškų vertinimui, paaiškėjo, kad paraiška ir verslo planas buvo parengtas nekokybiškai. Dėl nustatytų trūkumų paraiška užėmė vietą, kurioms parama jau nebeskiriama. Kai Nacionalinė mokėjimo agentūra paskyrė papildomai lėšų, buvo leista atsakovei pertvarkyti paraišką ir dalyvauti naujoje atrankoje. Ieškovui nesuteikus paslaugų pagal sutarties 1.1.2. punktą, atsakovė buvo priversta susirasti naują konsultantą.Atsakovė UAB „Vinitas“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė jos naudai iš ieškovo A. Š. priteisti 1 451,90 Eur nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog paaiškėjus, kad paraiška buvo parengta nekokybiškai, parama nebuvo skirta. Kai Nacionalinė mokėjimo agentūra skyrė papildomų lėšų, atsakovei buvo leista dalyvauti atrankoje, tačiau ieškovas nesiteikė atlikti likusių paslaugų, nesidomėjo, kokios informacijos ar pagalbos reikia atsakovei, todėl atsakovė patyrė papildomas sąnaudas naujo konsultanto paslaugoms, kurios sudaro 1 451,90 Eur.Ieškovas A. Š. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad paraiška ir verslo planas buvo kokybiški, nes priešingu atveju nebūtų svarstomi. Iš 2015-03-06 Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausimo matyti, kad ji paprašė atsakyti į klausimus bei pateikti valstybės institucijų pažymas. Šiuos veiksmus galėjo atlikti tik pati atsakovė. Ieškovas nėra gavęs jokių pranešimų iš UAB „Vinitas“ apie gautus agentūros raštus ar informacijos, todėl ir negalėjo imtis kokių nors veiksmų. Atsakovės pateikta į bylą UAB „Initium Verum“ PVM sąskaita-faktūra išrašyta po ieškinio padavimo bei 3 mėnesius po paramos skyrimo, kai tuo tarpu pagal sutarties su UAB „Initium Verum“ 3.2 punktą, PVM sąskaitą-faktūra turėjo būti išrašyta per 3 darbo dienas. Be to, nepateiktas jos apmokėjimą patvirtinantis pavedimas. Atsakovės pateikti dokumentai buvo surašyti atgaline data ir yra fiktyvūs. Pažymėjo, kad UAB „Initium Verum“ veikla internete nurodoma kaip prekyba tvirtinimo elementais, vinių gamyba, todėl ieškovui kyla abejonių dėl jos kompetencijos teikti konsultavimo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-28 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Vinitas“ 1 752,20 Eur skolos, 1 084 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 8,05 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1 752,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo A. Š. naudai; priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės UAB „Vinitas“ už procesinių dokumentų siuntimą 6,95 Eur. Teismas nurodė, jog iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014-12-12 pranešimo matyti, kad paraiška nebuvo vertinta dėl lėšų priemonei trūkumo, o ne dėl netinkamo paraiškos parengimo. Pranešime taip pat nurodyta, kad paraiška gali būti pradėta vertinti, jeigu bus skirtos papildomos lėšos. Agentūros 2015-03-06 paklausimu dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų patikslinimo atsakovė buvo informuota, kad skyrus papildomų lėšų, atsakovės pateiktam projektui pradėtas tinkamumo skirti paramą vertinimas. Paklausime taip pat nurodyta, kad atsakovei suteikiama galimybė patikslinti paraiškos duomenis bei pateikti papildomus dokumentus. Iš to seka, kad ieškovo rengta paraiška nebuvo atmesta, o priešingai – buvo pradėta vertinti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovą apie agentūros priimtą sprendimą pradėti vertinti ieškovo parengtą paraišką, juolab, kad pranešimas adresuotas tik atsakovei, o jame esanti informacija gali būti konfidenciali ir skirta tik asmeniui, kuriam ji adresuota, todėl atsakovės teiginys, kad ieškovas nebendradarbiavo ar nesiteikė pasiūlyti savo paslaugas, teismo vertintas kritiškai. Akivaizdu, kad pati atsakovė nesikreipė į ieškovą dėl konsultacinių paslaugų teikimo paraiškos vertinimo laikotarpiu. Be to, agentūros paklausime iš esmės siūloma tikslinti duomenis, ar pateikti informaciją, išskirtinai susijusią su atsakovės asmeniu (apie jos įsiskolinimą biudžetui, nuomojamo nekilnojamojo turto areštą, dėl patalpų nuomotojo adreso tikslinimo bei reikalingų pažymų pateikimo). Sutartimi šalys susitarė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai patvirtinus paramą atsakovei pagal sutarties 1.1.1 punktą nurodytą priemonę, atsakovė įsipareigoja ieškovui už konsultacines paslaugas sumokėti likusią 1 448,10 Eur plius PVM sumą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad parama atsakovei buvo skirta pagal ieškovo rengtą paraišką 3VK-KE-14-1-003491-PR001, todėl atsakovė sutartimi sulygtą skolos dalį privalo sumokėti. Atsakovė nurodo patyrusi 1 451,90 Eur nuostolių samdant naują konsultantą, su kuriuo sulygta kaina buvusi didesnė, nei buvo sutarta su ieškovu, ką grindžia į bylą pateikta 2015-03-02 sutartimi Nr. INV/15/03/12, sudaryta su UAB „Initium Verum“ dėl konsultacinių paslaugų teikimo. Teismas pažymėjo, jog atsakovei, pareiškusiai reikalavimą priteisti 1 451,90 Eur nuostolių, privalu įrodyti sutartinių prievolių pažeidimo faktą, tačiau teismui byloje nustačius aplinkybes, kad savo įsipareigojimus ieškovas atliko tinkamai, t. y. sutarties nepažeidė, jam civilinė atsakomybė nekyla. Byloje nenustatyta ieškovo neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję daryti įtaką žalai kilti. Be to, atsakovė priešieškinyje nepasisakė ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių duomenų, žalos dydžio paskaičiavimo. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo įmonės sąsajų su UAB „Initium Verum“ bei pastarosios kompetencijos teikti nurodyto pobūdžio konsultacines paslaugas taip pat byloje liko nepaneigtos. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, o teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių civilinei atsakomybei kilti, kas sąlygoja, kad priešieškinis negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Vinitas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus apie ieškovo suteiktų konsultacinių paslaugų tinkamumą: sutartį dėl konsultacinių paslaugų teikimo bei 2015-03-06 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos paklausimą Nr. S-PP-0155149. Peržiūrėjusi paraišką, Nacionalinė mokėjimo agentūra apeliantei pateikė 2015-03-06 paklausimą, kuriame nurodė paraiškos trūkumus, dėl kurių apeliantei parama negalėtų būti skiriama, ir suteikė apeliantei galimybę šiuos trūkumus ištaisyti. Kadangi ieškovo parengta paraiška turėjo trūkumų, apeliantė atsisakė ieškovui sumokėti sutarties 3.2.3. papunktyje nustatytą atlyginimą, kurio sumokėjimas buvo susietas su atitinkamu rezultatu, t. y. pagal ieškovo parengtą paraišką apeliantei paramos skyrimu.Rengdamas paraišką, ieškovas: 1) netinkamai nurodė duomenis apie nekilnojamąjį turtą, 2) netinkamai užpildė paraiškos dalį, kurioje nurodomos pagal priemonę vykdomo projekto lėšomis įsigyto turto draudimo sąlygos arba įsipareigojimas turtą atstatyti savo lėšomis, jeigu reikalavimas apdrausti turtą nebuvo taikomas, 3) netinkamai nurodė duomenis apie apeliantės darbuotojus, neišaiškino apeliantei reikalavimo gauti seniūnijos pažymą apie darbuotojų gyvenamąsias vietas, 4) nenurodė tinkamo projekto vykdymo išlaidų pagrindimo, 5) nurodė neteisingą informaciją apie darbo vietas, kurias apeliantė sukurs po projekto įgyvendinimo. Nurodyti ieškovo parengtos paraiškos trūkumai yra akivaizdūs.Teismas sprendimą priėmė pažeisdamas materialinės teisės normas, įtvirtinančias atlygintinų paslaugų kliento interesų prioriteto principą. Vienas iš kliento interesų prioriteto principo aspektų yra nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.718 straipsnio 5 dalyje. Iš sutarties 1.1. punkto matyti, jog apeliantė pagal ieškovo parengtą paraišką turėjo gauti paramą pagal priemonę, tačiau esminiai ieškovo parengtos paraiškos trūkumai sudarė kliūtis pasiekti norimą rezultatą be kito paslaugų teikėjo pagalbos. Nepaisant to, kad parama pagal paraišką gauta nebuvo, teismas tenkino ieškinį.Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie apeliantės patirtus nuostolius: 2015-03-02 sutartį Nr. INV/15/03/12 ir UAB „Initium Verum“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INV/15/09/01. Konstatavus netinkamą ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, teismas turėjo įvertinti šiuos įrodymus, tačiau teismas nepagrįstai juos ignoravo. Apeliantė pateikia išrašą iš savo sąskaitos, kuris patvirtina, kad už konsultacines paslaugas apeliantė sumokėjo 3 509,00 Eur.Ieškovas A. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nekokybiška paraiška yra tokia, kuri net nebūtų svarstoma. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2014-12-12 rašto matyti, kad paraiška buvo tinkama, tačiau užėmė vietą, kuriai nepakako finansavimo. Agentūra aiškiai nurodė, kad paraiška gali būti pradėta vertinti, jeigu bus skirtos papildomos lėšos. Iš 2015-03-06 agentūros paklausimo matyti, kad agentūra ne atmetė paraišką, o paprašė pateikti papildomą informaciją. Ieškovas nėra gavęs jokių pranešimų iš UAB „Vinitas“ apie agentūros raštus. Atitinkamai, neturint informacijos, nėra galimybės imtis kokių nors veiksmų tariamiems trūkumams pašalinti. Ieškovas tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, todėl apeliantės tolesni veiksmai neinformavus ieškovo neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovės vengimą informuoti apie gautą agentūros raštą ieškovas vertina, kaip mėginimą išsisukti nuo pareigos atsiskaityti už paslaugas.Neaišku, kokios paslaugas naujas konsultantas suteikė ir ar tai galėjo kainuoti brangiau nei visos ieškovo paslaugos. Atsakovė nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė rengto konkurso, naujo konsultanto parengtų ir agentūrai pateiktų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovė UAB „Vinitas“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – išrašą iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinusi naujo įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinusi su nauju įrodymu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naujas įrodymas galėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl šį naują įrodymą – išrašą iš atsakovės atsiskaitomosios sąskaitos – atsisako priimti.Byloje nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta 2014-09-09 sutartis Nr. 140909/1, kuria ieškovas įsipareigojo: 1) pateiktos informacijos pagrindu parengti atsakovei paraišką ir verslo planą bei suteikti konsultacijas dėl kitos dokumentacijos paketo suformavimo, siekiant gauti paramą pagal Lietuvos kaimo 2007-2013 metų programos III krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ 2014 m. kvietimo taisykles (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir valstybinės biudžetinės įstaigos Nacionalinė mokėjimų agentūra nustatytais reikalavimais (sutarties 1.1.1. punktas), 2) atsakovės paraiškos svarstymo valstybinėje biudžetinėje įstaigoje Nacionalinė mokėjimų agentūra laikotarpiu koreguoti paraišką bei konsultuoti atsakovę dėl iškilusių klausimų (sutarties 1.1.2. punktas), o atsakovė – apmokėti už atliktus darbus sutarties numatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1.3. punktas). Sutarties 3.2.3. punkte įtvirtinta, jog atsakovė sumoka ieškovui 1 448,10 Eur plius PVM Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai patvirtinus paramą atsakovei pagal 1.1.1. punkte nurodytą priemonę per 10 kalendorinių dienų nuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo suteikti atsakovei paramą priėmimo dienos. Paraiška bei verslo planas buvo parengti, surašytas 2014-09-11 atliktų darbų aktas. Remdamasi sutarties 3.2.1 ir 3.2.2 dalimis, atsakovė už pastarąsias paslaugas atsiskaitė. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014-12-12 raštu atsakovė informuota, kad dėl lėšų priemonei trūkumo, paraiška nebus vertinama. Atsakovei siustas 2015-03-06 Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo. Pagal ieškovo rengtą paraišką (reg. Nr. 3VK-Ke-14-1-003491-PR001) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2015-06-25 potvarkiu Nr. 4D-79 atsakovei buvo skirta parama. Atsakovė su ieškovu pagal 2014-09-09 sutarties Nr. 140909/1 3.2.3. punktą neatsiskaitė. 2015-03-12 atsakovė sudarė sutartį Nr. INV/15/03/12 su UAB „Initium Verum“ dėl konsultacinių paslaugų teikimo. Pagal šią sutartį UAB „Initium verum“ išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INV/15/09/01.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus apie ieškovo suteiktų konsultacinių paslaugų tinkamumą: 2014-09-09 sutartį Nr. 140909/1 bei 2015-03-06 Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausimą dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo Nr. S-PP-0155149. Teisėjų kolegija su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovės argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, pagrįstai sprendė, jog atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal sutarties 3.2.3. punktą. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).Tarp šalių sudarytos sutarties 3.2.3. punkte įtvirtinta, jog atsakovė sumoka ieškovui 1 448,10 Eur plius PVM Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai patvirtinus paramą atsakovei pagal 1.1.1. punkte nurodytą priemonę per 10 kalendorinių dienų nuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo suteikti atsakovei paramą priėmimo dienos. Bylos duomenimis nustatyta, jog pagal ieškovo rengtą paraišką (reg. Nr. 3VK-Ke-14-1-003491-PR001) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2015-06-25 potvarkiu Nr. 4D-79 atsakovei buvo skirta parama. Atsakovės teigimu, negali būti traktuojama, kad atsakovei buvo skirta parama pagal ieškovo parengtą paraišką, nes 2015-03-06 Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausime dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo Nr. S-PP-0155149 buvo identifikuoti paraiškos trūkumai. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutartyje taip pat įtvirtinta, kad ieškovas įsipareigojo atsakovės paraiškos svarstymo Nacionalinėje mokėjimų agentūroje laikotarpiu koreguoti paraišką bei konsultuoti atsakovę dėl iškilusių klausimų (sutarties 1.1.2. punktas). Nustatyta, kad 2015-03-06 Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo Nr. S-PP-0155149 buvo adresuotas atsakovei, byloje nėra duomenų, kad atsakovė, remdamasi sutarties 1.1.2. punktu, būtų pasikreipusi į ieškovą su prašymu pakoreguoti paraišką pagal 2015-03-06 Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausimą ir/ar konsultuoti atsakovę su tuo susijusiais klausimais. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kiti asmenys ieškovui būtų įteikę šį paklausimą ir/ar pateikę aukščiau nurodytą ar panašų prašymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad arba 2015-03-06 Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausimo dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo Nr. S-PP-0155149 gavimo metu atsakovė netraktavo prašymo patikslinti paraiškos duomenis jos trūkumų identifikavimu, arba, jei ir traktavo, – savo rizika nesikreipė ieškovą dėl jų šalinimo sutarties 1.1.2. punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog agentūros paklausime nurodyta, kad atsakovei suteikiama galimybė patikslinti paraiškos duomenis bei pateikti papildomus dokumentus, kas sąlygoja, jog ieškovo rengta paraiška nebuvo atmesta, o priešingai – buvo pradėta vertinti. Be to, agentūros paklausime siūloma tikslinti duomenis ar pateikti informaciją, iš esmės išskirtinai susijusią su atsakovės asmeniu (apie jos įsiskolinimą biudžetui, nuomojamo nekilnojamojo turto areštą, dėl patalpų nuomotojo adreso tikslinimo bei reikalingų pažymų pateikimo). Tad, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste 2015-03-06 Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo Nr. S-PP-0155149 negali būti traktuojamas ieškovo parengtos paraiškos trūkumų, eliminuojančių atsakovės pareigą atsiskaityti pagal sutarties 3.2.3. punktą, identifikavimu. Šiame kontekste papildomai pažymėtina, jog nustačius, kad sutarties 3.2.3. punkte užfiksuotas rezultatas – atsakovei skirta parama pagal ieškovo parengtą paraišką – buvo pasiektas, CK 6.718 straipsnio 5 dalies nuostata nėra aktuali. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie apeliantės patirtus nuostolius: 2015-03-02 sutartį Nr. INV/15/03/12 ir UAB „Initium verum“ išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INV/15/09/01. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovės argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė jokių įrodymų tyrimą ir/ar vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovei, pareiškusiai reikalavimą priteisti 1 451,90 Eur nuostolių, privalu įrodyti sutartinių prievolių pažeidimo faktą, tačiau teismui byloje nustačius aplinkybes, kad savo įsipareigojimus ieškovas atliko tinkamai, t. y. sutarties nepažeidė, ieškovui civilinė atsakomybė nekyla. Atitinkamai spręstina, jog atsakovė su UAB „Initium verum“ 2015-03-02 sudarė sutartį Nr. INV/15/03/12 bei šios sutarties pagrindu pirko konsultavimo paslaugas savo rizika, todėl pareiga padengti dalį pagal šią sutartį atsakovės patirtų išlaidų, ieškovui perkelta būti negali.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad yra pagrindas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti, o ieškovo – tenkinti, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiant 580,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės UAB „Vinitas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovui R. Š. iš atsakovės UAB „Vinitas“ priteisti 580,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.