Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2024-02-14 · Administracinė byla Nr. eA-1166-822/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-14
Bylos Nr.
eA-1166-822/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07908-2023-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Iveta Pelienė, Skirgailė Žalimienė
Pareiškėjas
A. Y., S. Y., K. A., E. G.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Adventure architects“
Advokatai
Michail Parchimovič
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-1166-822/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07908-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Y. (A. Y.), S. Y., K. A. (K. A.) ir E. G. (E. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Y., S. Y., K. A. ir E. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Adventure architects“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai A. Y. (A. Y.), S. Y., K. A. (K. A.), atstovaujamas atstovų pagal įstatymą A. Y. ir S. Y., ir E. G. (E. G.) (toliau – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 23S117050 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 23S117154 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 23S119787 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3); 4) panaikinti Migracijos departamento 2023 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 23S119831 (toliau – ir Sprendimas Nr. 4); 5) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie yra Azerbaidžano Respublikos piliečiai, kurie atvyko į Lietuvos Respubliką Šengeno vizos pagrindu ir pateikė atsakovui prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, nes ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Adventure architects“ (toliau – ir Bendrovė) pagal profesijas, kurios įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą: S. Y. ir A. Y. – plataus profilio statybininkais, o E. G. – betonuotoju. Iš skundžiamų Sprendimų Nr. 1. Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 (toliau visi kartu – Sprendimai), kuriais buvo atsisakyta pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turinio matyti, jog atsisakymas išduoti leidimus buvo grindžiamas aplinkybe, kad Bendrovė neva nevykdo deklaruojamos statybų veiklos, todėl pareiškėjai neatitinka leidimų išdavimo sąlygų.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad Bendrovę 2019 m. įsteigė Lietuvos Respublikos piliečiai A. Č. ir A. J., pastarajam nuo 2019 m. liepos 1 d. einant Bendrovės vadovo pareigas. Bendrovė buvo įsteigta siekiant vykdyti pramogų parkų projektavimo, statybų ir įrengimo veiklą Kinijos Liaudies Respublikoje, Japonijoje, JAV ir arabų šalyse. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos rinka yra daug mažesnė ir labiau konkurencinga nei Kinijos Liaudies Respublikos rinka, Bendrovė susikoncentravo ne į pramogų parkų, o į vaikų žaidimų aikštelių projektavimo, statybų ir įrengimo veiklą. Užmezgus bendradarbiavimą su UAB „Citus Construction“, pastarosios užsakymu Bendrovė suprojektavo, pastatė ir įrengė tris vaikų žaidimų aikšteles. Individualios įmonės „Inteligentiškos statybinės medžiagos“ užsakymu Bendrovė taip pat atliko rekuperatorių montavimą, o UAB „Alansta“ užsakymu – antresolės metalo konstrukcijų montavimo darbus. Kadangi Bendrovė neturėjo daug užsakymų vaikų žaidimų aikštelių projektavimui, statyboms ir įrengimui, todėl buvo nuspręsta išplėsti veiklos profilį, vykdant ir kitus statybos darbus, t. y. Bendrovė pradėjo bendradarbiauti su statybos bendrove UAB „Grelda“ dėl betonavimo darbų. Bendrovė pradėjo ieškoti statybos darbų specialistų ir darbuotojų ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje. Bendrovė pasamdė apie 10 darbuotojų ir visiems šiems darbuotojams atsakovas suteikė leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai akcentavo, kad Bendrovės veiklos realumą įrodo Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, kiekvienais metais sumokėti mokesčiai, Bendrovės pirkimų ir pardavimų žiniaraščiai, Bendrovės vardu įregistruoti du prekės ženklai, Bendrovė turi veikiantį tinklalapį, Bendrovės banko sąskaitose nuolat vyksta lėšų judėjimas, Bendrovėje šiuo metu dirba 7 darbuotojai. Taip pat tarp Bendrovės užsakovų yra statybų rinkoje gera reputacija pasižyminčios įmonės.

4. Pareiškėjai pažymėjo, kad Migracijos departamentas prašė Bendrovės pateikti aktualią informaciją apie vykdomą veiklą, t. y. ne visų duomenų apie Bendrovės veiklą, o tik atsakovo vykdomo patikrinimo metu galiojančių rangos sutarčių. Tuo metu Bendrovė vykdė tris rangos sutartis, pagal kurias dar nebuvo atsiskaityta, todėl atitinkamų sąskaitų ir apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų ji negalėjo pateikti. Po to, kai Bendrovė gavo dalinį mokėjimą pagal rangos sutartį, Bendrovė, reaguodama į pakartotinį atsakovo paklausimą, informavo Migracijos departamentą, kad su ja yra atsiskaityta. Pareiškėjai akcentavo, kad UAB „Grelda“ tariamo atstovo paaiškinimais nereikėtų vadovautis, nes šis asmuo galimai buvo ką tik įdarbintas ar ėjo paprasto darbininko pareigas, todėl apie su UAB „Grelda“ sudarytas sutartis galėjo nežinoti.

5. Pareiškėjų teigimu, Sprendimai neatitinka įstatymų nuostatų ir jų nurodytoje teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų, nes Sprendimuose ne tik nėra atsižvelgta į jų ir Bendrovės pateiktus dokumentus, bet ir nėra pasisakyta dėl šių dokumentų atmetimo priežasčių. Taip pat atsakovo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiami Sprendimai, yra tik prielaidos, teisiškai nereikšmingi teiginiai, nes jie niekaip neįrodo, jog Bendrovė nevykdo statybų veiklos.

Atsiliepimas

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai (S. Y., A. Y. ir E. G.) darbo Bendrovėje pagrindu pateikė Migracijos departamentui prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi. S. Y. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi K. A., kaip nepilnamečiui, kurio tėvai gyvena ir turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjus ketinusiai įdarbinti Bendrovei per MIGRIS sistemą buvo išsiųstas pranešimas, kuriame prašoma pateikti aktualias statybos rangos/subrangos sutartis, banko išrašus ir sąskaitas faktūras už atliktus darbus. Bendrovė 2023 m. vasario 27 d. pateikė 2021 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 2021/PJS-R3 su UAB „Citus Construction“ (toliau – Rangos sutartis Nr. 1), 2022 m. lapkričio 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 2022/LNK-R46 su UAB „Citus Construction“ (toliau – Rangos sutartis Nr. 2), 2023 m. vasario 3 d. statybos rangos sutartį Nr. 2023/02/03 su UAB „Grelda“ (toliau – Rangos sutartis Nr. 3) ir paaiškinimą, kuriame nurodė, jog Rangos sutartyje Nr. 1 ir Rangos sutartyje Nr. 3 nurodyti darbai dar nėra atlikti, tačiau Rangos sutartyje Nr. 2 nurodytus darbus Bendrovė yra pabaigusi. Sąskaitų faktūrų ir banko išrašo Bendrovė nepateikė, todėl vien tik veiklos sutarties sudarymas, nepateikiant veiklos sutarties vykdymą įrodančių dokumentų, savaime nepatvirtino Bendrovės ekonominės veiklos vykdymo statybos sektoriuje.

9. Atsižvelgdamas į tai, jog, Migracijos departamento vertinimu, gauti duomenys nepagrindė Bendrovės ekonominės veiklos vykdymo statybos sektoriuje, atsakovas Bendrovei išsiuntė dar vieną pranešimą, kuriuo paprašė pateikti: 1) Bendrovės banko sąskaitų išrašus; 2) Bendrovės išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų registrus; 3) aktualių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus; 4) išsamų paaiškinimą apie tai, kur (kokiuose objektuose), nurodant tikslius adresus, šiuo metu įmonėje įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai atlieka bei artimiausius 3 mėnesius atliks darbus statybos sektoriuje. Bendrovė 2023 m. gegužės 10 d. pateikė tą patį paaiškinimą, tik nurodė, kad darbai pagal Rangos sutartį Nr. 1 bus baigti 2023 m. liepos 31 d., o darbai pagal Rangos sutartį Nr. 2 ir Rangos sutartį Nr. 3 yra pabaigti. Taigi, Bendrovė nepateikė jokių atliktų darbų perdavimo priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų ir banko sąskaitos išrašų.

Atsiliepimas

10. Atsakovas nurodė, kad įvertinęs tai, jog Bendrovė nepateikė visų prašytų dokumentų ir paaiškinimų, jis atliko patikrinimą Bendrovės nurodytame statybos darbų objekte. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), statybų aikštelėje buvęs UAB „Grelda“ atstovas informavo, kad Bendrovės darbuotojai statybose nedirbo ir nedirba, taip pat jis nėra girdėjęs apie kokias nors sutartis su Bendrove. Atsakovas pažymėjo, kad 2023 m. liepos 21 d. duomenimis Bendrovėje dirbo penki trečiųjų šalių piliečiai, šie asmenys yra įdarbinti įmonėje nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. ir iki šiol dirba, jiems yra mokamas darbo užmokestis, tačiau mažesnis negu minimali mėnesinė alga, visi šie asmenys vykdo individualias veiklas, o užsieniečiai yra įdarbinti pagal profesijas, kurios yra statybų sektoriuje.

11. Atsakovas teigė, kad Bendrovė, ketinanti įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, turi vykdyti veiklą pagal atitinkamos ekonominės veiklos rūšį, t. y. Bendrovė, norėdama įdarbinti pareiškėjus (S. Y., A. Y. ir E. G.) plataus profilio statybininkais ar betonuotojais, turi vykdyti ekonominę veiklą statybos sektoriuje. Šiuo atveju, atsakovo nuomone, Bendrovės pateikti dokumentai nepagrindžia jos vykdomos veiklos statybų srityje. Bendrovė taip pat nepateikė visų Migracijos departamento prašomų dokumentų, o atlikus patikrinimą Bendrovės nurodytame statybos objekte nustatyta, kad juose Bendrovė jokios statybų veiklos nevykdė ir nevykdo. Aplinkybė, jog Bendrovė nurodė statybos objektus, iš kurių viename niekada nevykdė jokių statybos darbų, o kitame statybos darbai buvo baigti prieš pusę metų, atsakovo teigimu, sudaro pagrindą vertinti, jog Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis.

12. Atsakovo nuomone, skundžiami Sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendimų išvados yra išsamios ir motyvuotos, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Atsiliepimas

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Adventure architects“ atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį tenkinti. Kartu su atsiliepimu teikė teismui naujus dokumentus, kurie, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, papildomai įrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą statybų sektoriuje, t. y. 2023 m. rugpjūčio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 2023/MAR3-R36 su UAB „Citus Construction“ dėl vaikų žaidimų aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo. Ši sutartis buvo sudaryta jau po atsakovo Sprendimų priėmimo. Sutarties kaina yra 16 800 Eur, iš kurių 30 % (5 040 Eur) jau sumokėta kaip avansas; 2023 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo pardavimo sutartis Nr. 20230831-01 su UAB „Bolle Modular“ dėl 6 modulinių karkasinių namelių gamybos ir sumontavimo. Ši sutartis buvo sudaryta jau po atsakovo Sprendimų priėmimo. Sutarties kaina yra 50 820 Eur, iš kurių pusė sumokėta kaip avansas; atsiskaitymo dokumentas pagal 2021 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 2021/PJS-R3, kuri per patikrinimą buvo pateikta atsakovui, tačiau atsakovas pasigedo atsiskaitymo dokumentų: mokėjimo nurodymas dėl 63 88,80 Eur (30 % avansas, skaičiuojant nuo sutarties sumos su PVM, kuris buvo sumokėtas dar 2021 m. spalio 7 d., t. y. iki atsakovo įvykdyto patikrinimo); mokėjimo nurodymas dėl 3 520 Eur (20 % avansas, skaičiuojant nuo sutarties sumos be PVM, kuris buvo sumokėtas 2023 m. birželio 22 d., t. y. po atsakovo įvykdyto patikrinimo); mokėjimo nurodymas dėl 11 387,20 Eur (atsiskaitymo dokumentai pagal 2022 m. lapkričio 22 d. statybos rangos sutartį Nr. 2022/LNK-R46 su UAB „Citus Construction“, kuri per patikrinimą buvo pateikta atsakovui, tačiau atsakovas pasigedo atsiskaitymo dokumentų: mokėjimo nurodymas dėl 2 100 Eur (30 % avansas, skaičiuojant nuo sutarties sumos be PVM, kuris buvo sumokėtas dar 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. iki atsakovo įvykdyto patikrinimo); mokėjimo nurodymas dėl 1 400 Eur (20 % avansas, skaičiuojant nuo sutarties sumos be PVM, kuris buvo sumokėtas 2023 m. sausio 5 d., t. y. iki atsakovo įvykdyto patikrinimo); mokėjimo nurodymas dėl 3 500 Eur (likutis, kuris buvo sumokėtas 2023 m. vasario 23 d., t. y. iki atsakovo įvykdyto patikrinimo, kurį patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas atsakovui); PVM sąskaita faktūra pagal minėtą sutartį visai sutarties kainai, kuri yra apmokėta (užsakovas šiam darbui pritaikė atvirkštinį PVM, todėl jis neturėjo būti mokamas); PVM sąskaita faktūra už statybos (betonavimo) darbus, kuriuos atliko užsakovui UAB „Grelda“, kartu su elektroniniu laišku, kuris rodo, kad ši sutartis buvo išsiųsta UAB „Grelda“; 2023 m. rugsėjo 12 d. paslaugų teikimo sutarties projektas Nr. 20230905 su UAB „Citus Construction“ dėl vaikų žaidimų aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), projektavimo; 2023 m. rugpjūčio 31d. darbo sutartis Nr. 11 su nauju plataus profilio statybininku iš Ukrainos, tarpininkaujant Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba).

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad atsakovas per patikrinimą paprašė pateikti aktualias sutartis, tačiau nepaaiškino, ką jis laiko aktualiomis sutartimis ir paliko tai spręsti Bendrovės nuožiūra. Taigi atsakovui reikėjo ne visų rangos sutarčių, o tik tų sutarčių, pagal kurias tuo metu dar nebuvo priduoti darbai. Tokių sutarčių tuo metu buvo tik trys. Atsakovui buvo pateikti paaiškinimai dėl šios situacijos, taip pat buvo pateiktas dokumentas, rodantis dalinį mokėjimą, kurio atsakovas savo Sprendimuose net nepaminėjo ir neteisingai nurodė neva nebuvo jokių mokėjimų.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su atsakovu, kad visi Bendrovės darbuotojai vykdo individualias veiklas. Teigė, kad pasikalbėjęs su darbuotojais nustatė, jog tokių darbuotojų yra tik du, todėl tai, jog kai kurie darbuotojai po darbo papildomai verčiasi individualiomis veiklomis, niekaip nerodo, jog Bendrovė nevykdo veiklos. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nesutiko su atsakovo teiginiu, kad nebuvo vykdomi darbai pagal sutartį su UAB „Grelda“.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, atsakovo veiksmai, atsisakant išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kelia tiesioginę grėsmę Bendrovei. Šiuo metu darbams atlikti reikia darbuotojų. Pareiškėjai turi profesiją, kuri reikalinga užsakymams vykdyti ir kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Bendrovė šiuo metu veda derybas dar su keliais statybų specialistais iš užsienio, nes statybų specialistų Lietuvoje trūksta, jų darbo užmokesčiai labai dideli, o Bendrovė yra maža įmonė, todėl konkuruoti su kitomis įmonėmis yra sudėtinga.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, darė išvadą, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimus jam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatytų įgaliojimų ribose, laikydamasis teisės aktuose nustatytos tokio pobūdžio sprendimų priėmimo tvarkos (jokių procedūrinių pažeidimų savo skunde nenurodė ir pareiškėjai), išsamiai išnagrinėjo tiek savo surinktus, tiek pareiškėjų pateiktus duomenis, sudarė galimybę pareiškėjams ir jų įvardytam būsimam darbdaviui (UAB „Adventure architects“) pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, Sprendimuose įvertino visas nustatytas faktines aplinkybes.

19. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas ginčijamuose Sprendimuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodė, kad Bendrovė 2023 m. vasario 27 d. pateikė Rangos sutartis Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir paaiškinimą, kuriame teigė, kad Rangos sutartyse Nr. 1 ir Nr. 3 nurodyti darbai dar nėra atlikti, tačiau Rangos sutartyje Nr. 2 nurodytus darbus Bendrovė yra pabaigusi. Rangos sutartis Nr. 1 sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „Citus Construction“. Sutarties objektas yra tai, kad „Rangovas įsipareigoja objekte (duomenys neskelbtini), atlikti šiuos darbus: nerūdijančio plieno čiuožyklų, laipiojimo sienučių kybių, didelių armuotų lynų tinklų, laipiojimo virvių tarp tinklų įrengimas, o užsakovas įsipareigoja priimti kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais“. Rangos sutartis Nr. 2 sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „Citus Construction“, o sutarties objektas yra tai, kad „Rangovas įsipareigoja objekte (duomenys neskelbtini), atlikti šiuos darbus: metalinių „šakos“ formos dviejų spalvų tvirtinant prie monolitinės perdangos gamyba ir įrengimas (sumontavimas), o užsakovas įsipareigoja priimti kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais“. Rangos sutartis Nr. 3 sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „Grelda“, o sutarties objektas yra tai, kad „Rangovas įsipareigoja atlikti statinio sienų, kolonų, perdangos bei kitus betonavimo darbus, objekte (duomenys neskelbtini), o užsakovas įsipareigoja patiekti laiku medžiagas ir įrankius bei už darbus atsiskaityti sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka“. Rangos sutartis Nr. 3 pasirašyta tarp Bendrovės direktoriaus ir UAB „Grelda“ direktoriaus, tačiau valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis nuo 2015 m. spalio 16 d. šios įmonės direktoriumi yra kitas asmuo.

20. Teismas sutiko su atsakovu, kad vien tik veiklos sutarties sudarymas, nepateikiant veiklos sutarties vykdymą įrodančių dokumentų, savaime nepatvirtina Bendrovės ekonominės veiklos vykdymo statybos sektoriuje. Teismas akcentavo, kad Bendrovei buvo išsiųstas pakartotinis pranešimas, kuriuo paprašyta pateikti: 1) Bendrovės banko sąskaitų (visų turimų) išrašus; 2) įmonės išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų registrus; 3) aktualių sutarčių vykdymą patvirtinančius dokumentus; 4) išsamų paaiškinimą apie tai, kur (kokiuose objektuose), nurodant tikslius adresus, šiuo metu įmonėje įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai atlieka bei artimiausius 3 mėnesius atliks darbus statybos sektoriuje. Tačiau Bendrovė pateikė tą patį paaiškinimą, tik nurodė, kad darbai pagal Rangos sutartį Nr. 1 bus baigti 2023 m. liepos 31 d., o darbai pagal Rangos sutartį Nr. 2 ir Nr. 3 jau yra pabaigti. Bendrovė nepateikė jokių atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų, sąskaitų faktūrų ir banko sąskaitos išrašų. Taip pat Migracijos departamentas atliko patikrinimą Bendrovės nurodytame statybos darbų objekte ir nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), statybų aikštelėje buvęs UAB „Grelda“ atstovas informavo, kad Bendrovės darbuotojai statybose nedirbo ir nedirba ir jis nėra girdėjęs apie kokias nors sutartis su Bendrove.

21. Teismas vertino, kad byloje pateikti Bendrovės dokumentai, kurie, jos teigimu, papildomai įrodo, kad Bendrovė realiai vykdo veiklą statybų sektoriuje, neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimo kontekste, nes ginčijami Sprendimai buvo priimti 2023 m. liepos mėn., o Bendrovės teikiami įrodymai (sąskaitos, sutartys ir pan.) sudarytos vėlesniais laikotarpiais, t. y. neaktualiu ginčui laikotarpiu. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktų 2023 m. sausio 5 d. ir 2023 vasario 23 d. mokėjimų nurodymų matyti, jog Bendrovei buvo atliktas mokėjimas už sūpynių pagaminimą (1 400 Eur) ir 3 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant AAR2300001, tačiau, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, pavyzdžiui, Bendrovės su UAB „Citus Construction“ sutarties kaina yra 17 600 Eur, tačiau atlikti mokėjimai yra mažesni, kas suponuoja, jog Bendrovės darbai nebuvo baigti. Teismo manymu, kiti Bendrovės pateikti mokėjimo nurodymai yra tik avansiniai, taigi taip pat neįrodo, jog Bendrovė vykdo statybų veiklą, nes minėti avansiniai mokėjimai neįrodo su Bendrove sudarytose sutartyse nurodytų darbų baigtumo. Teismas akcentavo, kad pati Bendrovė nurodė, jog atsakovui buvo pateiktas dokumentas, rodantis tik dalinį mokėjimą. Taigi, teismo nuomone, aplinkybė, jog atsakovas minėtos aplinkybės neaptarė Sprendimuose, neturi teisinės reikšmės.

22. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti pareiškėjų deklaruojamu gyvenimo Lietuvoje tikslu ir sąlygomis. Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas Bendrovei įrodyti vykdomos statybų veiklos tikrumą, tačiau ji šių aplinkybių neįrodė, pareiškėjai skunde teismui taip pat apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

23. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendė, jog skundžiami Sprendimai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, atitinkamai nuo jų neatsietinas Sprendimas Nr. 4, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas akcentavo, kad nors Migracijos departamentas Sprendimuose aiškiai ir išsamiai nurodė Sprendimų priėmimo aplinkybes, tačiau pareiškėjai nei skunde, nei pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu jų nepaneigė, įrodymų, paneigiančių Migracijos departamento Sprendimuose išdėstytas aplinkybes, pareiškėjai taip pat nepateikė. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

III.

24. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jų skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, jog Bendrovė per atsakovo įvykdytą patikrinimą neįrodė, kad vykdo statybų veiklą, nes nepateikė nei darbų priėmimo-perdavimo aktų, nei sąskaitų faktūrų, nei visišką atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų, tačiau šių dokumentų pateikti nebuvo objektyvios galimybės. Atsakovas pareikalavo pateikti aktualias sutartis, tačiau nepaaiškino, ką jis laiko aktualiomis sutartimis ir paliko tai spręsti Bendrovės nuožiūra. Bendrovės supratimu, atsakovui reikėjo ne visų rangos sutarčių, o tik tų sutarčių, pagal kurias tuo metu dar nebuvo priduoti darbai. 2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje atsakovas patvirtino, kad Bendrovė teisingai suprato, jog turėjo būti pateiktos dar neįvykdytos sutartys.

26. Pareiškėjai pažymi, kad vykdydama atsakovo reikalavimą Bendrovė elektroniniu paštu pateikė atsakovui teismo sprendime aptartas Rangos sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Pasak pareiškėjų, tiek pagal minėtų sutarčių sąlygas, tiek pagal statybos sektoriaus praktiką ir logiką darbai priduodami ir už juos sumokama tik po darbų atlikimo. Tai reiškia, kad atsakovo reikalaujamus darbų priėmimo-perdavimo aktus, sąskaitas faktūras ir visiško atsiskaitymo dokumentus buvo galima pateikti tik pagal įvykdytas, o ne aktualias sutartis. Tai reiškia, kad atsakovas pareikalavo iš Bendrovės neįmanomo dalyko – pateikti vykdomas sutartis kartu su darbų priėmimo-perdavimo aktais, sąskaitomis faktūromis ir visiško atskaitymo dokumentais, kurių pagal vykdomas sutartis dar net negalėjo būti.

27. Pareiškėjai paaiškina, kad per patikrinimą Bendrovė buvo pateikusi atsakovui dokumentą, įrodantį dalinį atsiskaitymą pagal Rangos sutartį Nr. 2. Taigi atsakovo Sprendimuose neteisingai nurodoma, kad nebuvo pateikta jokių atsiskaitymo dokumentų. Bendrovė atsiskaitymą pagrindžiančius dokumentus pateikė pirmosios instancijos teismui, nes tuo metu jau buvo gavusi avansą pagal Rangos sutartį Nr. 1, taip pat jau buvo įvykdyta Rangos sutartis Nr. 3. Pareiškėjų teigimu, teismas matė, kad Bendrovės sudarytos rangos sutartys, kurios per patikrinimą buvo išsiųstos atsakovui, yra tikros ir įvykdytos.

28. Pareiškėjai pabrėžia, kad atsakovas nepareikalavo iš Bendrovės kitų dokumentų savo abejonėms pašalinti. Pati Bendrovė neturėjo pareigos pateikti neišreikalautų dokumentų, kadangi pateiktinų dokumentų sąrašo teisės aktai nenumato. Atsakovas dėl pateiktinų dokumentų sprendžia pagal savo diskreciją. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad atsakovas, atlikdamas patikrinimą, nebendradarbiavimo su Bendrove (nepareikalavo papildomų duomenų, neįspėjo apie galimai neigiamą sprendimą, kad Bendrovė galėtų pasikonsultuoti su teisininku).

Šalies argumentai

29. Pareiškėjai teigia, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės veiklos realumą įrodo: Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (nuo Bendrovės įsteigimo finansinės atskaitomybės dokumentai reguliariai kiekvienais metais teikiami Juridinių asmenų registrui); nuo Bendrovės įsteigimo reguliariai teikiamos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos; Bendrovės pirkimų ir pardavimų žiniaraščiai rodo, kad Bendrovė nuo įsteigimo iki dabar nuolat atlieka įvairias ūkines operacijas; Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazės duomenys, pagal kuriuos Bendrovės vardu yra įregistruoti du prekės ženklai; Bendrovė turi veikiantį tinklalapį; Bendrovės banko sąskaitose nuolat vyksta lėšų judėjimas, tiek išmokant, tiek gaunant pinigų sumas; tarp Bendrovės užsakovų yra didelės ir statybų rinkoje gera reputacija pasižyminčios įmonės; Bendrovė yra sudariusi įvairių sutarčių dėl statybos darbų (daugiau, negu nurodoma atsakovo Sprendimuose); pagal minėtas sutartis buvo išrašomos sąskaitos, buvo pasirašomi darbų priėmimo-perdavimo aktai, gaunami mokėjimai; viešojoje erdvėje Bendrovė pristatoma kaip statybos įmonė; beveik visi Bendrovės darbuotojai buvo priimami į Bendrovę statybinio pobūdžio darbui atlikti; išrašas iš Bendrovės banko sąskaitos rodo, kad Bendrovė gauna pajamas iš įmonių, kurios užsakė būtent statybos darbus; išrašas iš Bendrovės banko sąskaitų rodo, kad Bendrovė atsiskaito su darbuotojais, įdarbintais statybinio pobūdžio darbui atlikti, tai yra darbuotojai realiai vykdo savo darbo funkcijas; aiškinamuosiuose raštuose, kurie yra Bendrovės finansinės atskaitomybės dalis, nurodoma, kad Bendrovė vykdo statybų veiklą; tuo metu, kai Bendrovė neturėjo darbuotojų, Bendrovei tekdavo samdyti subrangovus statybos darbams atlikti.

30. Pareiškėjų manymu, skundžiami Sprendimai priimti nenustačius nė vieno teisinio pagrindo, leidžiančio atsakovui neišduoti jiems leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš atsakovo Sprendimų matyti, kad jie savo esme yra prevencinio pobūdžio, priimti atsakovui manant, jog Bendrovė ir pareiškėjai nevykdys savo įsipareigojimų, tačiau teisės aktai šios kategorijos bylose nenumato galimybės priimti prevencinio pobūdžio sprendimą. Pareiškėjai teigia, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o atsakovo Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės migracijos politikos, buvo priimti nesilaikant nustatytos tvarkos, nes pareiškėjai apie atsakovo Sprendimus sužinojo tik po jų priėmimo. Nėra suprantama, kodėl atsakovas anksčiau nesikreipė į pareiškėjus tam, kad situacija būtų visapusiškai išnagrinėta. Jeigu atsakovui trūko duomenų apie Bendrovės veiklą ir dėl to kilo abejonių, atsakovas galėjo apklausti pareiškėjus apie jų planuojamą darbą, paprašyti pateikti dokumentus ir paaiškinimus. Pasak pareiškėjų, jų atžvilgiu buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, atsakovo atliktas patikrinimas nebuvo išsamus, o padarytos išvados nepagrįstos surinktų įrodymų visuma.

Atsiliepimas

31. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovo teigimu, pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia ginčijamuose Sprendimuose nurodytų objektyviai nustatytų faktinių aplinkybių. Sprendimų priėmimo metu Bendrovė nevykdė ekonominės veiklos statybos sektoriuje, taip pat pareiškėjai skunde neneigė, jog Bendrovėje dirbantiems trečiųjų šalių piliečiams mokamas darbo užmokestis yra mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga ir šie asmenys vykdo individualias veiklas, kas taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog Bendrovė nevykdė ekonominės veiklos statybos sektoriuje.

33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad jis, prieš priimdamas ginčijamus Sprendimus, turėjo prašyti pateikti daugiau papildomų dokumentų. Atsakovas teigia, kad būtent pareiškėjai arba Bendrovė (suinteresuota, kad pareiškėjai gautų leidimus laikinai gyventi) turėjo pateikti aktualius dokumentus dėl Bendrovės ekonominės veiklos vykdymo statybos sektoriuje.

34. Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Adventure architects“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikia naujus įrodymus: 2024 m. sausio 15 d. patvirtinimą; 2023 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00006; 2023 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymą Nr. SI23112442533473; 2023 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymą Nr. 0233631528509802; 2023 m. lapkričio 13 d. paslaugų teikimo sutarties projektą Nr. 20231113; 2023 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. SI23111635466436; 2023 m. gruodžio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. SI23122170806717; 2023 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00005.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad visiškai palaiko pareiškėjų apeliacinį skundą, sutinka su jame išdėstytais argumentais ir patvirtina apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Teigia, kad Migracijos departamentas neteisingai suformulavo reikalavimą pateikti dokumentus. Migracijos departamentas pareikalavo aktualių sutarčių, t. y. ne įvykdytų, o tebevykdomų sutarčių, nors pagal vykdomas sutartis darbai dar nebuvo priduoti, todėl darbų priėmimo-perdavimo aktai nebuvo sudaryti. Dėl tos pačios priežasties nebuvo ir PVM sąskaitų faktūrų su visišku atsiskaitymu. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu visos sutartys, kurios buvo pateiktos Migracijos departamentui per patikrinimą, jau buvo įvykdytos ir gauti visi atsiskaitymai, o įvykdymo dokumentai pateikti į bylą.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad Migracijos departamentas selektyviai tikrina statybų aikšteles. Nors atsakovas nurodė, kad jis atliko patikrinimą statybos aikštelėje, kurioje turėjo būti atliekami betonavimo darbai pagal rangos sutartį su UAB „Grelda“, ir toje statybos aikštelėje nebuvo Bendrovės darbuotojų, tačiau Bendrovė tris kartus pranešė Migracijos departamentui, kad darbai šioje aikštelėje pagal rangos sutartį su UAB „Grelda“ dar neprasidėjo. Tai, kad darbai statybos aikštelėje pagal sutartį su UAB „Grelda“ buvo atlikti, įrodo už šiuos darbus UAB „Grelda“ išsiųsta PVM sąskaita faktūra.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad jis yra maža įmonė, esanti augimo stadijoje, bet gaunanti vis geresnių užsakymų, kuriems vykdyti reikia darbuotojų. Bendrovė nėra pasiekusi tokio lygio, kad kiekvienam specialistui galėtų mokėti po kelis tūkstančius eurų siekiantį atlyginimą, todėl yra priklausoma nuo pigesnės darbo jėgos iš užsienio. Bendrovė nėra pažeidusi įstatymų, moka mokesčius, prisideda prie ekonomikos augimo, niekada nebuvo bausta už nelegalų darbą, neturėjo jokių bylų, Bendrovės darbu užsakovai yra patenkinti, todėl tiek atsakovo, tiek teismo teiginiai, jog Bendrovės veikla kelia abejonių dėl veiklos realumo, yra neteisingi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 23S117050, 2023 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. 23S117154, 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 23S119787 ir 2023 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 23S119831, kuriais pareiškėjams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje pagrįstumo.

40. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjų skundą, sutikdamas su ginčijamuose atsakovo Sprendimuose padaryta išvada, kad Bendrovė neįrodė, jog siekdama įdarbinti pareiškėjus darbams statybos srityje, ji pati vykdė veiklą statybos sektoriuje. Pareiškėjai, nesutikdami su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad ginčijami Sprendimai priimti nenustačius nė vieno teisinio pagrindo, leidžiančio atsakovui neišduoti pareiškėjams leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės migracijos politikos, buvo priimti nesilaikant nustatytos tvarkos, nes pareiškėjai apie atsakovo Sprendimus sužinojo tik po jų priėmimo, t. y. atsakovas nesikreipė į pareiškėjus dėl papildomų duomenų pateikimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą su jame išdėstytais teiginiais nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir pateikia naujus įrodymus, siekdamas paneigti atsakovo Sprendimuose padarytas išvadas.

41. Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas ir siekdama visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti bylą, nutaria pridėti prie bylos medžiagos trečiojo suinteresuoto asmens pateiktus naujus įrodymus.

42. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

43. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas (ginčui aktuali Įstatymo redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai S. Y. 2023 m. gegužės 2 d., A. Y. 2023 m. gegužės 1 d. ir E. G. 2023 m. kovo 12 d. padavė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jie ketina dirbti UAB „Adventure architects“ pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų Lietuvos Respublikoje trūksta, sąrašą, t. y. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat S. Y. 2023 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jos vaikui K. A., tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena nepilnamečio vaiko tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

45. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <...> šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį <...>.

46. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 yra išaiškinusi, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nagrinėjamam ginčui aktualios Įstatymo redakcijos 44 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius darbo sutarties pagrindu turi būti realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nurodytą prašymą (pagal nagrinėjamam ginčui aktualią Įstatymo redakciją – prašymas, paduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu) užsienietis arba darbdavys pateikė siekdami kitų nei Įstatyme numatytų tikslų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir leidimas neišduodamas. Jei kompetentingai institucijai kyla abejonių dėl tikrųjų minėtą prašymą pateikusių asmenų tikslų, ši institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus, susijusius su prašymu išduoti aptariamą leidimą.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad Migracijos departamentas yra vienas iš subjektų, kontroliuojančių užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Taigi, Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam Įstatymu suteikta kompetencija ir įgalinimai priimti administracinius sprendimus dėl užsieniečių teisinės padėties, šiuo tikslu atlikti reikiamų duomenų rinkimą, aplinkybių tyrimą bei faktų patikrinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3809-756/2019). Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje priimdamas sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymu, kurio 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.); administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

48. Atsakovas ginčijamus Sprendimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kuriais atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi pareiškėjams A. Y., S. Y. ir E. G., priėmė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų pagrindais, o Sprendimą Nr. 4, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi K. A., priėmė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.

49. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 p.); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (14 p.).

50. Iš ginčijamų Sprendimų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 turinio matyti, kad išvada dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktų taikymo buvo grindžiama argumentais, jog darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, turi vykdyti veiklą pagal atitinkamos ekonominės veiklos rūšį, t. y. Bendrovė, norėdama įdarbinti pareiškėjus A. Y. ir S. Y. plataus profilio statybininkais, o E. G. – betonuotoju, turi vykdyti ekonominę veiklą statybos sektoriuje. Atsakovo nuomone, Bendrovės pateikti dokumentai nepagrindžia jos vykdomos veiklos statybų srityje, Bendrovė nepateikė visų Migracijos departamento prašomų dokumentų, o atlikus patikrinimą Bendrovės nurodytame statybos objekte nustatyta, kad juose Bendrovė jokios statybų veiklos nevykdo. Atsakovo teigimu, aplinkybė, jog Bendrovė nurodė statybos objektus, iš kurių viename niekada nevykdė jokių statybos darbų, o kitame statybos darbai buvo baigti prieš pusę metų, sudaro prielaidas vertinti, jog Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis.

51. Pagal suformuotą teismų praktiką esminis reikalavimas, sprendžiant dėl ketinantiems dirbti užsieniečiams išduodamų leidimų laikinai gyventi – darbo santykių darbo sutarties pagrindu realumas, o darbdavio vykdomos veiklos srities sąsajos su darbuotojo profesija nereikalaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019, 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019, 2019 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3663-556/2019 ir kt.). Taigi, aplinkybė dėl tokios sąsajos nebuvimo ipso facto (savaime) neturėtų nulemti sprendimo ketinančiam dirbti užsieniečiui atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.

52. Kaip jau buvo minėta, atsakovas ginčijamus Sprendimus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 grindė abejonėmis dėl UAB „Adventure architects“ vykdomos statybų veiklos realumo ir Bendrovės teiktų duomenų atitikimo tikrovei. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo pateiktus duomenis, kuriuos jis gavo iš Bendrovės ir kuriuos surinko pats, tikrindamas Bendrovės veiklą, atkreipia dėmesį, kad atsakovo teiktos užklausos Bendrovei yra susijusios su kitų asmenų prašymais išduoti leidimus laikinai gyventi, pavyzdžiui, Bendrovės 2023 m. vasario 2 d. informacinis raštas atsakovui buvo teiktas dėl darbuotojo F. A., be to, šio rašto pateikimo metu pareiškėjai dar net nebuvo pateikę prašymų išduoti leidimus laikinai gyventi; Migracijos departamento 2023 m. gegužės 4 d. el. laiškas, siųstas Bendrovei, ir Bendrovės 2023 m. gegužės 9 d. informacinis raštas, kaip atsakymas į atsakovo el. laišką, buvo teikti dėl darbuotojo Y. D. (I t., b. l. 85, 88, 107). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs užklausas Bendrovei būtent dėl darbo santykių su pareiškėjais, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kilusių abejonių, susijusių su UAB „Adventure architects“ vykdoma statybų veikla ir pareiškėjų darbo pobūdžio, būtų kreipęsis į pačius pareiškėjus. Nors atsakovas atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą tvirtina, kad būtent pareiškėjai turi pareigą pateikti aktualius duomenis apie Bendrovės ekonominės veiklos vykdymą statybos sektoriuje, tačiau, kaip nustatyta pagal byloje pateiktus duomenis, pareiškėjai nebuvo informuoti apie atsakovui kilusias abejones ar pateiktų duomenų trūkumą. Pareiškėjai apie jų atžvilgiu priimtus neigiamus sprendimus sužinojo tik gavę ginčijamus Sprendimus. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (2022 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 1V-354 redakcija) 80.2 papunkčio nuostatas Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus organizuoja užsieniečio apklausą ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas sutikti su pareiškėjų teiginiais, kad nagrinėjant jų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje buvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

53. Įvertinusi atsakovo Sprendimų priėmimo metu surinktus duomenis apie Bendrovės vykdomos veiklos realumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie nėra pakankami daryti vienareikšmišką išvadą, jog UAB „Adventure architects“ pareiškėjų prašymų pateikimo metu nevykdė statybų veiklos. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas prašė Bendrovės pateikti aktualias statybos rangos/subrangos sutartis, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, sąskaitas faktūras už atliktus darbus ir atsiskaitymą (2023 m. banko sąskaitos išrašą) patvirtinančius dokumentus (I t., b. l. 88). Bendrovė pateikė atsakovui paaiškinimą, kad pagal Rangos sutartį Nr. 1 dėl vėlavimo iš vystytojo pusės darbai buvo pradėti tik 2023 m. gegužės mėnesį ir juos planuojama užbaigti iki 2023 m. liepos 31 d.; pagal Rangos sutartį Nr. 2 darbai yra atlikti, bet dar nėra gautas galutinis apmokėjimas, sumokėtas tik avansas, kurį Bendrovė pateikė atsakovui; pagal Rangos sutartį Nr. 3 Bendrovė įsipareigojo atlikti statinio sienų, kolonų, perdangos bei kitus betonavimo ir statybos darbus, objekte (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 85, 87). Taigi, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai Bendrovė, pateikdama informaciją apie atsakovo prašomas pateikti aktualias rangos/subrangos sutartis, dar nebuvo įvykdžiusi minėtų sutarčių, t. y. nebuvo atlikusi sulygtų darbų, todėl negalėjo pateikti darbų priėmimo-perdavimo aktų, sąskaitų faktūrų už atliktus darbus ir galutinių atsiskaitymų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsakovu, kad Bendrovė turi teisę savo nuožiūra teikti duomenis, kurie, jos nuomone, įrodo įmonės vykdomą veiklą (pavyzdžiui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, apie kurį buvo užsiminta teismo posėdžio metu), tačiau šiuo atveju Migracijos departamentas konkrečiai apibrėžė, kokių dokumentų jis prašo ir šio savo reikalavimo nepatikslino atsižvelgdamas į Bendrovės nurodytą situaciją dėl minėtų aktualių Rangos sutarčių vykdymo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija mano, kad atsakovo argumentai, jog Bendrovė nepateikė visų Migracijos departamento prašomų duomenų, kurių šiuo atveju pateikti objektyviai nebuvo galimybės, nėra pakankami išvadai dėl Bendrovės deklaruotos veiklos nevykdymo.

54. Akcentuotina, kad pareiškėjai be kitų įrodymų apie Bendrovės įvykdytus (vykdomus) darbus pirmosios instancijos teismui kartu su skundu pateikė įrodymus apie Rangos sutarčių Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 įvykdymą ir galutinį atsiskaitymą, kuriuos teismas nepagrįstai įvertino kaip teisiškai nereikšmingus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad rangos sutartys yra tęstinio pobūdžio, todėl įrodymai apie Rangos sutarčių Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kurios buvo vykdomos pareiškėjų prašymų nagrinėjimo metu, įvykdymą yra tiesiogiai susiję su byloje vertinama aplinkybe dėl UAB „Adventure architects“ vykdytos veiklos realumo ir turėjo būti įvertinti byloje pateiktų duomenų visumoje.

55. Pasisakydama dėl atsakovo teiginių, kad Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes nurodė statybos objektus, iš kurių viename niekada nevykdė jokių statybos darbų, o kitame statybos darbai buvo baigti prieš pusę metų, teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje pateikto atsakovo 2023 m. birželio 12 d. tarnybinio pranešimo „Dėl UAB „Adventure architects“ vykdomų darbų patikrinimo“ matyti, kad buvo parengta užduotis patikrinti, ar UAB „Adventure architects“ įrengė žaidimų aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat, ar darbuotojai vykdo darbus objektuose, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 86). Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant užduotį 2023 m. gegužės 18 d. apie 12:40 val. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal rangos sutartį su UAB „Grelda“ turėjo dirbti Bendrovės darbuotojai. Statybų aikštelėje buvęs UAB „Grelda“ atstovas informavo, kad Bendrovės darbuotojai statybose nedirbo ir nedirba ir jis nėra girdėjęs apie kokias nors sutartis su minėta įmone. Nustatyti, kas įrengė žaidimų aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), dėl laiko stokos, nebuvo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie asmenį, kurį Migracijos departamento specialistas patikrinimo metu apklausė kaip UAB „Grelda“ atstovą. Teismo posėdžio metu šios aplinkybės Migracijos departamento atstovas negalėjo patikslinti, todėl pareiškėjų nurodytos abejonės dėl minėto asmens pateiktos informacijos teisingumo nėra pašalintos. Akcentuotina ir tai, kad Bendrovė 2023 m. gegužės 9 d. pateiktame informaciniame rašte nurodė, jog darbai pagal Rangos sutartį Nr. 3 dar tik bus atlikti, o teisminio proceso metu Bendrovė patikslino, kad UAB „Adventure architects“ darbuotojai darbus UAB „Grelda“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdė nuo 2023 m. gegužės mėn. vidurio iki birželio mėn. pabaigos (II t., b. l. 85), taigi byloje taip pat nėra pašalinta abejonė, jog Migracijos departamento atlikto patikrinimo metu darbai UAB „Grelda“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), galbūt dar nebuvo pradėti. Atkreiptinas dėmesys, kad objekto – žaidimų aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), kurią Bendrovė teigė pastačiusi pagal Rangos sutartį Nr. 2 ir už kurią buvo gavusi avansinį apmokėjimą, tačiau su ja visiškai dar nebuvo atsiskaityta, Migracijos departamentas apskritai netikrino dėl laiko stokos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, byloje nėra neginčijamai įrodyta, kad Bendrovė nevykdė veiklos UAB „Grelda“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrįsta atsakovo išvada, jog Bendrovė dėl Rangos sutarties Nr. 3 teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Taip pat nėra pagrįstas vertinimas, jog statybos darbų atlikimas prieš pusę metų nuo atlikto patikrinimo prilygsta tikrovės neatitinkančios informacijos teikimui.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjų prašymų suteikti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tyrimą dėl pareiškėjus ketinusios įdarbinti UAB „Adventure architects“ vykdomos veiklos realumo, siekiant pašalinti abejones dėl pareiškėjų galbūt kitokių nei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto prašymo padavimo tikslų, atliko paviršutiniškai, išvadas grindė neobjektyviais duomenimis. Migracijos departamento atliktas pareiškėjų prašymų vertinimas nebuvo išsamus, atsakovas nepagrįstai, t. y. nesurinkęs pakankamai duomenų, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais. Akcentuotina, kad atsakovas, atsisakydamas pareiškėjams A. Y., S. Y. ir E. G. išduoti leidimus laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, turėjo pagrįsti, jog minėti pareiškėjai pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tačiau tokių objektyvių duomenų byloje nėra. Ginčijamuose Sprendimuose nėra pagrįstos išvados dėl pareiškėjų neatitikimo sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, todėl atsakovas nepagrindė ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami Migracijos departamento Sprendimai, kuriems skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas, dėl atlikto tyrimo neišsamumo negali būti laikomai pagrįstais ir teisėtais, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą ir atsakovo Sprendimus panaikinti.

57. Dėl nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Migracijos departamento Sprendimai panaikinami ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

58. Pareiškėjai yra pateikę prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus, pareiškėjai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

59. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą aplyginti 1 663 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 100 Eur už skundo teismui parengimą, 200 Eur už atstovavimą teismo posėdžio metu ir 90 Eur už sumokėtą žyminį mokestį) bei pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš byloje pateikto 2023 m. lapkričio 7 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad 1 663 Eur bylinėjimosi išlaidas už pareiškėjus sumokėjo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Adventure architects“.

60. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti 786,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 90 Eur sumokėtą žyminį mokestį su apeliacinio skundo padavimą, kurį buvo sumokėjęs pareiškėjų atstovas advokatas Michail Parchimovič. Pareiškėjų atstovas advokatas Michail Parchimovič pateikė įrodymus, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Adventure architects“ kompensavo jam sumokėtą 90 Eur žyminį mokestį.

61. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

62. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 2,5. Už skundo parengimo paslaugą buvo apmokėta 2023 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2000,1 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 5 000,25 Eur. Kadangi pareiškėjų prašoma priteisti 1 100 Eur suma už skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ji yra priteistina pareiškėjų naudai.

63. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali išlaidų suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą apskaičiuojama taikant 0,1 koeficientą. Pirmosios instancijos teismo posėdis vyko 2023 m. lapkričio 8 d. ir truko 1 val. 28 min. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl laikytina, jog teismo posėdis iš viso truko 1 val., ir maksimali pareiškėjams priteistina suma už atstovavimą teisme yra 200,01 Eur (2000,1 Eur x 0,1 x 1). Pareiškėjų prašoma priteisti suma už atstovavimą teismo posėdyje neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ji priteistina pareiškėjų naudai.

64. Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą už apeliacinio skundo parengimą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientais yra 2,5. Apeliacinio skundo parengimo paslauga apmokėta 2024 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2023 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2018,2 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 5 045,5 Eur. Kadangi pareiškėjų prašoma priteisti 786,50 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, ji yra priteistina pareiškėjų naudai.

65. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjams iš atsakovo priteistina 2 086,50 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir 33,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

66. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 Eur žyminis mokestis. Šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos (ABTĮ 35 straipsnio 3 dalis). Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Byloje nustatyta, jog pareiškėjų atstovas advokatas Michail Parchimovič už skundo pirmosios instancijos teisme padavimą yra sumokėjęs 90 Eur žyminį mokestį. Taip pat pareiškėjų atstovas advokatas Michail Parchimovič buvo sumokėjęs 90 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, tačiau trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Adventure architects“ 2024 m. vasario 6 d. jam kompensavo sumokėtą 90 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atstovui advokatui Michail Parchimovič grąžintina 67,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoka už pirmosios instancijos teismui paduotą skundą, o UAB „Adventure architects“ grąžintina 78,75 Eur sumokėto žyminio mokesčio permoka už apeliacinės instancijos teismui paduotą apeliacinį skundą. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40–41 straipsniais, 38 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Y. (A. Y.), S. Y., K. A. (K. A.) ir E. G. (E. G.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 23S117050, 2023 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 23S117154, 2023 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 23S119787, 2023 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 23S119831 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų A. Y. (A. Y.), S. Y., K. A. (K. A.) ir E. G. (E. G.) prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti pareiškėjams A. Y. (A. Y.), S. Y., K. A. (K. A.) ir E. G. (E. G.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 120,25 Eur (du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Grąžinti pareiškėjų atstovui advokatui Michail Parchimovič 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio permoką.

Grąžinti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Adventure architects“ 78,75 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 75 centų) žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Iveta PelienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė