Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-572-324/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-12
Bylos Nr.: e2A-572-324/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-02637-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Edita Šliumpienė
Ieškovas: I. B. G.
Atsakovas: V. V., V. M.

Kategorijos

2.5.6Atsakomybė už palikėjo skolas
2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-572-324/2022Teisminio proceso Nr.

2-69-3-02637-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6; 2.6.1.1; 2.6.10.2; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginija Gudynienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. G. ir atsakovės V. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. G. ieškinį atsakovei V. V. dėl laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų, paveldėto turto išlaikymo išlaidų ir skolos priteisimo ir pagal atsakovės V. M. priešieškinį ieškovei I. B. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. B. G. (toliau – ieškovė) ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės V. M. (toliau - atsakovė) 2 983,09 Eur skolą, 255,18 Eur skolą už paveldėto turto išlaikymą, 2 075,88 Eur skolą už D. G. (toliau – ir palikėja) laidojimą bei kapo sutvarkymą, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atnaujinti ieškovei terminą pareikšti kreditoriniams reikalavimams dėl 2 983,09 Eur, 255,18 Eur ir 2 075,88 Eur sumų, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sesuo D. G., po kurios mirties atsirado paveldėjimas pagal įstatymą, kadangi palikėja nebuvo surašiusi testamento. Palikėja turėjo vienintelį įpėdinį, sūnų R. S. G., kuris atsisakė palikimo savo dukters V. M. naudai, todėl atsakovė tapo viso palikėjos turto paveldėtoja, jai (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas Nr. 6227. Ieškovė ir palikėja 2009 m. kovo 2 d. pasirašė paskolos raštelį, kuriuo ieškovė paskolino palikėjai 10 300 Lt (2 983,09 Eur) buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Ieškovė dar esant gyvai palikėjai yra sumokėjusi 162,23 Eur jos buto komunalinių mokesčių. Palikėja turėjo ir kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė taip pat paveldėjo. Ieškovė už buto (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas yra sumokėjusi 92,95 Eur įsiskolinimą. Ieškovė už dviejų palikėjos butų komunalines paslaugas viso sumokėjo 255,18 Eur, kuriuos prašo teismo priteisti iš atsakovės. Ieškovė padengė visas išlaidas palikėjos laidotuvėms surengti bei kapui sutvarkyti, prie kurių atsakovė neprisidėjo, t.y. laidojimo biurui „Ašara“ sumokėjo 579,38 Eur, UAB „Praradimas“ 36,80 Eur už palikėjos kūno pervežimą, 50 Eur už duobės iškasimą, 100 Eur už mišias Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, 75 Eur giedotojams, 289,70 Eur už gedulingus pietus kavinėje „Pas Prancišką“, iš viso palikėjos laidotuvių išlaidos sudarė 1 130,88 Eur. Palikėjos kapas 2019 m. gruodžio 5 d. buvo padengtas plokštėmis už 1 890 Eur. Tame pačiame kape palaidota ir palikėjos bei ieškovės motina, todėl kapo sutvarkymo patirtos išlaidos dalintinos pusiau ir iš atsakovės priteistina 945 Eur. Ieškovė yra ne kartą kreipusis į atsakovę žodžiu dėl patirtų laidojimo išlaidų, buvo susitarta, jog visos šios išlaidos bus padengtos atsakovei priėmus palikėjos palikimą, tačiau atsakovė šio susitarimo nesilaikė.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu teismo prašė taikyti 10 metų senaties terminą ieškinio daliai dėl skolos priteisimo pagal 2009 m. kovo 2 d. paskolos raštelį, taikyti 3 metų senaties terminą ieškinio daliai dėl paveldėto turto buto išlaikymo, visiems ieškovės reikalavimams, išskyrus išlaidas už turto palikėjos palaidojimą, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti, ieškinį patenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 130,88 Eur ieškovės patirtų turto palikėjos laidojimų išlaidų, kitus ieškinio reikalavimus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad mirus atsakovės močiutei D. G., ieškovė turėjo vienintelį prašymą – atvažiuoti į laidotuves automobiliais, kadangi reikės pagalbos pavežant žmones laidotuvių metu. Laidotuvių dieną atsakovė į laidotuves nuvyko kartu su savo pussesere bei pasirūpino, kad laidotuvių metu būtų du automobiliai. (duomenys neskelbtini) kapinėse kapavietė, kurioje buvo laidojama velionė, buvo tvarkinga, uždėtas naujas antkapis su prosenelės vardu, pavarde, gimimo ir mirties metais, viduryje kapo buvo gražus marmurinis rombas, kapas aptvertas tvarkinga tvorele. Po laidotuvių ieškovė papasakojo atsakovei, jog velionė D. G. paliko butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė, pasitarusi su atsakovės tėvu, nusprendė, kad palikimas turėtų atitekti atsakovei. Atsakovė 2019 m. liepos 2 d. kartu su ieškove bei savo tėvu susitiko Kauno m. 3-jame notarų biure dėl klausimų, susijusių su paveldėjimo teisiniais santykiais. Ieškovė atsakovei nurodė, jog, kai bus sutvarkyti paveldėjimo dokumentai, ji aprodys paveldėtus butus ir perduos raktus. Nei iki tol, nei susitikimo metu notarų biure nebuvo jokių kalbų apie tariamas turto palikėjos skolas ieškovei. Priėmusi palikimą, atsakovė nusprendė šiuos butus parduoti.

Šalies argumentai

5. Atsakovė priešieškiniu teismo prašė priteisti jai iš ieškovės 1 180 Eur turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodė, kad 2020 m. vasario 25 d. ji kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą dėl iš atsakovės paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dingusių baldų ir dokumentų, tačiau 2020 m. vasario 27 d. buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, kad ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu įėjimu į turto palikėjos buto patalpas ir daiktų neteisėtu pasisavinimu. Atsakovė dėl ieškovės neteisėtų veiksmu patyrė 1 180 Eur žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2075,88 Eur skolos už D. G. laidojimą bei kapo sutvarkymą, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1495,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 717,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovės priteisė 7,33 Eur išlaidų, iš atsakovės 4,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė dėl laidojimo ir kitų išlaidų priteisimo prievolę pripažino visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisė 1130,88 Eur laidojimo išlaidų.

9. Sprendė, jog byloje nėra duomenų, kad kapą būtų nuolat tvarkiusi atsakovė, bylos nagrinėjimo metu nurodžiusi, kad nuvyko į kapus per visus šventus kaip per šventes. Ieškovė yra garbaus amžiaus, todėl jos teiginius, kad jai tai daryti yra sunku ir kapo sutvarkymas buvo būtinas, teismas nusprendė laikyti patikimais. Sutiko su ieškovės argumentu, kad uždengtas akmens plokštėmis kapas reikalauja mažiau priežiūros. Atsakovė neneigė savo pareigos sutvarkyti kapą, tačiau su šiais ieškinio reikalavimais nesutinka, nes su ja niekas nepasitarė dėl kainos, nurodė, kad ji gali neturėti tokių pinigų. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovės sumokėta ir reikalaujama priteisti 945 Eur suma yra per didelė ar neatitinka rinkos kainų. Atsakovė pripažįsta prievolę visiškai, teismui nenustatė, kad reikalaujama sumokėti suma už kapo sutvarkymą (945 Eur) neatitiktų teisingumo ir protingumo reikalavimų, todėl reikalavimą priteisti 2075,88 Eur skolos už D. G. laidojimą bei kapo sutvarkymą patenkino visiškai.

10. Konstatavo, kad 2009 m. kovo 2 d. skolos raštelis patvirtina tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, tačiau sutarties sudarymo faktą teismas vertino kritiškai. Byloje esantys įrodymai nepaneigia, kad palikėja taip pat turėjo finansines galimybes įsigyti nekilnojamojo turto. Tą iš dalies pripažino ir pati ieškovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kur nurodė, kad nupirkti kambarį (duomenys neskelbtini), labai daug reikėjo taupyti neįgaliam žmogui (D. G.), ji pridėjo iš savo santaupų 4000 Lt, kurias jai velionė po truputį grąžino. Tai taip pat patvirtina liudytojos N. B. parodymai, kuri nurodė, kad ieškovė, jos nuomone, pirko butą asmeniškai, sutaupė butui, nes sudarė taupaus žmogaus įspūdį. Teismas kritiškai vertino liudytojų V. C. ir V. V. parodymus, esą jos matė, kaip buvo perduodami pinigai ir pasirašoma sutartis. V. C. taip pat patvirtino, kad šią sutartį kaip liudytoja pasirašė, nurodė, kad ieškovė tikėjosi (duomenys neskelbtini) esantį butą gauti kaip palikimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad susitarimas palikti palikimą ieškovei būtų egzistavęs (ji būtų surašiusi testamentą ieškovės naudai ir pan.), o byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ant 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutarties nėra jokio liudytojos parašo. Tuo tarpu V. V. klausiama neatsakė į klausimus, susijusius su sutarties pasirašymo faktu, liudijo tik apie pinigų perdavimą. Abi liudytojos nurodė, kad vyko į notarų kontorą, kur buvo pasirašoma pagrindinė buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartis, tačiau šiuos jų teiginius paneigė liudytojos N. B. parodymai, kuri nurodė, kad į notarų kontorą buto pirkėja atvyko tik su ieškove ir daugiau asmenų nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų (išskyrus ieškovės teiginius), kad iki 2019 m. gruodžio 7 d., kai ieškovė pateikė atsakovei „Pareiškimą dėl pažado nesilaikymo, apgavystės ir melagystės, siekiant tik asmeniškos naudos ir pasipelnijimo“, ji būtų kokiu nors būdu kėlusi skolinių atsakovės pareigų egzistavimo klausimą.

11. Konstatavo, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo palikėjos D. G. mirties momento (duomenys neskelbtini), o skolinio reikalavimo patenkinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyje nurodytus procesinius naikinamuosius terminus. Atsakovė pateikė prašymą taikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių procesinį terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti ir šiuo pagrindu reikalavimus atmesti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, žinodama apie savo kreditorinius reikalavimus, skolininkės mirtį, sąmoningai nesiekė susigrąžinti skolos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, nereiškė kreditorinių reikalavimų, ji siekė ir reikalavo perrašyti turtą jos vardu, į teismą su reikalavimu kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 17 d. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių vertinti CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje nurodyto termino praleidimo priežastis kaip svarbias, t. y. nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų egzistavusios ir kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, ir kurios nepriklausė nuo ieškovės valios. Ieškovės teiginius, jog egzistavo žodiniai susitarimai dėl buto perrašymo ir tikėdamasi jų įgyvendinimo ji ir nepareiškė kreditorinių reikalavimų, teismas vertino kritiškai, kadangi šie teiginiai yra paneigiami atsakovės teiginiais. Atsakovės nesutikimą su žodinių susitarimų egzistavimu patvirtina ir liudytojų parodymai. Net ir ieškovei esant įsitikinus tokių susitarimų buvimu, faktas, kad jie nevykdomi, ji pati suprato vėliausiai 2019 m. gruodžio 7 d., ką patvirtina jos pačios pateiktas laiškas „Pareiškimas dėl pažado nesilaikymo, apgavystės ir melagystės, siekiant tik asmeniškos naudos ir pasipelnijimo“ atsakovei. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdė ieškovei realizuoti savo subjektines teises, byloje nenustatyta.

12. Reikalavimas priteisti iš ieškovės skolą už paveldėto turto išlaikymą atmestas pritaikius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą ir jo neatnaujinus. Iš pateiktų įrodymų nenustatyta, kad prievolę įvykdė ieškovė. Nors užfiksuota palikėjos mirties data (duomenys neskelbtini), matyti, kad iki nurodyto termino sąskaitos buvo išrašomos velionės vardu ir apmokamos grynais pinigais Perlo terminale arba Lietuvos pašte, jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apmokėjimus vykdė būtent ieškovė, byloje nepateikta. Po palikėjos mirties apmokėtą sumą sudaro 95,15 Eur, tačiau pateikti įrodymai nepatvirtina, jog šių sumų mokėtoja yra ieškovė. Aplinkybė, kad šiuos duomenis pateikė ieškovė, savaime nėra pagrindas daryti kitokią išvadą. Faktą, kad iš paveldėtų butų dingo dokumentai, nurodė ir atsakovė, teikdama atsiliepimą ir pasisakydama teismo posėdyje. Dėl šios ieškinio dalies (dėl paveldėto turto –buto – išlaikymo) atsakovė prašo taikyti 3 metų senaties terminą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių ieškovė dar skolininkei esant gyvai per trijų metų terminą į ją nesikreipė ir nereikalavo grąžinti skolos, juolab, kaip nurodo pati ieškovė, velionė jai skolas grąžindavo. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas dėl 162,35 Eur, yra suėjęs ir teismo neatnaujintinas nesant CK 1.129 – 1. 130 straipsniuose nurodytų pagrindų, nenustačius ir CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nurodyto ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindo.

13. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė žalos buvimo fakto ir dydžio, atsakomybės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio tarp sutarties nevykdymo ir prašomų priteisti nuostolių. Teismas padarė išvadą, kad po palikėjos mirties atsakovės bendravimas su ieškove buvo draugiškas, jos kartu rūpinosi turtu ir jo perdavimu, todėl ieškovės elgesys šiuo požiūriu negali būti vertinamas kaip nepakankamai apdairus, ar rūpestingas (neteisėtas), nenustatytas ir pakankamas neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšys, neįrodytos kilusios neigiamos pasekmės (nuostoliai ir jų dydis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimo dalį dėl atmestų ieškinio reikalavimų, bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei paskirstyti bylinėjimosi išlaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1 Reikalavimą dėl 2 983,09 Eur skolos priteisimo (pagal 2009 m. kovo 2 d. skolos raštelį) teismas atmetė todėl, kad buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutarties pripažinti nesudaryta teismas negalėjo, nes toks reikalavimas atsakovės nebuvo pareikštas.

14.2 Nesutiktina su teismo argumentu, jog, žinodama apie palikėjos mirtį, turėjo galimybę laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą, bet elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, sąmoningai nesiekė susigrąžinti skolos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, nereiškė kreditorinių reikalavimų, siekė ir reikalavo perrašyti turtą jos vardu, o į teismą su reikalavimu kreipėsi tik 2020 m. gruodžio 17 d. Ieškinys teisme buvo gautas 2020 m. vasario 17 d. CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą. Iki trijų mėnesių termino po palikimo atsiradimo dienos atsakovė žodžiu buvo informuota apie palikėjos skolas ieškovei. Iš ieškovės 2019 m. gruodžio 7 d. rašyto rašto matyti, jog visos aplinkybės buvo atsakovei nurodytos. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu bei atsiliepime į ieškinį patvirtino žinojusi apie dalį skolų dar nepraėjus trijų mėnesių terminui (dėl tos dalies, kuria ji sutinka su ieškiniu), o dėl tos dalies, kuri jai nenaudinga, ji nurodė nieko nežinojusi. Apie susidariusią palikėjos skolą ieškovė nurodė atsakovei dar kartą 2019 m. liepos 2 d. R. G. pas notarę atsisakant palikimo atsakovės naudai (2021 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolas 1:05:00–1:05:10 min.). Ieškovė nurodė, jog buvo susitarta, kad visos išlaidos bus padengtos atsakovei priėmus palikėjos palikimą ir paskui jos turimą butą adresu (duomenys neskelbtini) perrašius ieškovei. Reikšminga aplinkybė, jog visus notarinių veiksmų mokesčius dėl atsakovės palikimo priėmimo kompensavo ieškovė, kas leidžia daryti išvadą, jog buvo susitarimas dėl skolų likvidavimo, padengiant jas (duomenys neskelbtini) esančiu turtu. Atsakovei priimant palikimą, šiame veiksme dalyvavo ir ieškovė. Kadangi atsakovė nurodyto susitarimo nesilaikė, su ieškove nebebendravo, ieškovė 2019 m. gruodžio 7 d. pakartotinai į ją kreipėsi raštu, kuriame išdėstė visas susitarimų aplinkybes, tačiau jokio atsakymo iš atsakovės negavo. Svarbu tinkamai įvertinti atsakovės pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus, jog ieškovė nenurodė buvus jokių palikėjos skolų, neprašė už jas perrašyti turtą, labai džiaugėsi, kad atsakovės tėvas jos naudai atsisako palikėjos palikimo, tačiau, pradėjus pardavinėti turtą (duomenys neskelbtini), ieškovės „džiaugsmas“ dėl nežinomų priežasčių pasikeitė. Tokias pat aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovės sutuoktinis, kuris nurodė, jog iki pranešant, kad atsakovė ketina parduoti butą (duomenys neskelbtini), jų santykiai buvo puikūs, o po šio pranešimo jie pasikeitė. Tokios faktinės aplinkybės turėjo pirmosios instancijos teismui sukelti abejonių atsakovės dėstomos įvykių versijos pagrįstumu.

14.3 Teismas turėjo įvertinti ir tai, kad šalis siejo draugiški, giminiški santykiai, ieškovė norėjo, jog dalį močiutės turto paveldėtų atsakovė. Niekas per trijų mėnesių laikotarpį su rašytiniais kreditoriniais reikalavimais ar per teismus nesprendžia skolų klausimo, bando tai išspręsti draugiškai ir įprastai tai vyksta žodine forma. Teismas turėjo įvertinti ir svarbią aplinkybę, jog ieškovė yra senyvo amžiaus.

14.4 Nesutiktina su teismo motyvais dėl liudytojų parodymų ir jų reikšmės nustatant, ar buvo susitarimai. Liudytojų žodžiai panaudoti atsietai nuo konteksto, todėl vertinimas teisiškai nepagrįstas.

14.5 Atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditorių reikalavimus tikslą svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Atsakovė dar iki palikimo priėmimo buvo informuota apie visas palikėjos skolas – visos su skolomis susijusios aplinkybės jai buvo nurodytos dar iki 2019 m. liepos 2 d., kuomet notarų biure atsakovės tėvas atsisakė palikimo jos naudai, taip pat šio vizito metu. Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei išduotas tik (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nežinojo ar negalėjo žinoti apie palikėjos skolas per nustatytą trijų mėnesių terminą. Nors atsakovė buvo informuota apie neįvykdytas palikėjos prievoles, tačiau jokių priemonių siekiant išsiaiškinti prievolių buvimo faktą bei jų dydį nesiėmė, palikimą priėmė ne trijų mėnesiu termino pabaigoje, o pradžioje, todėl darytina išvada, kad būtent atsakovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, o kreditorinių reikalavimų pareiškimas neturėjo įtakos jos apsisprendimui priimti palikimą. Notarų biure priimant palikimą atsakovei buvo išaiškinta, kad ji gali palikimą priimti pagal turto apyrašą, bet ji to daryti nenorėjo dėl papildomų išlaidų, taigi terminas pareikšti kreditoriniams reikalavimams praleistas nebuvo.

14.6 Jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti yra praleistas, manytina, kad šis terminas turėjo būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino termino praleidimo priežasčių svarbą, neatsižvelgė į CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tikslus ir byloje esančias faktines aplinkybes. Teismas neanalizavo ir nevertino esminių faktinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja galėjo praleisti terminą. Palikėjos sūnui R. S. G. nutarus atsisakyti paveldimo turto atsakovės naudai buvo susitarta, kad atsakovė atsisakys savo reikalavimo tėvui dėl alimentų įsiskolinimo, o už palikėjos skolas ieškovei perleis butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė naiviai tikėjosi, jog atsakovė vykdys savo susitarimą, jas siejo giminystės ryšiai, draugiški santykiai, apeliantė pasitikėjo atsakove, mokėjo visus mokesčius už atsakovės palikimo priėmimą, manė, kad ji vykdys susitarimą, bandė situaciją spręsti neteisminiu būdu nusiųsdama jai 2019 m. gruodžio 7 d. pranešimą. Šios aplinkybės ir suponavo situaciją, jog ieškovė su ieškiniu kreipėsi vėliau nei per trijų mėnesių terminą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra garbaus amžiaus, virš 80 metų, neturinti teisinio išsilavinimo, todėl jai nebuvo žinomi įstatyme numatyti terminai. Vertindamas ginčo situaciją, teismas turėjo vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi atsakovė, nevykdydama susitarimų ir sąmoningai tempdama laiką, apgavo senyvo amžiaus moterį. Be to, naikinamasis trejų metų terminas pareikšti kreditoriniam reikalavimui dar nesuėjęs. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-495-773/2017 nurodė, kad „teisėjų kolegija taip pat įvertina šalis siejančius asmeninius santykius. <...> Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo, atsižvelgtina į tai, jog ieškovė yra nejauno amžiaus (70 metų), reikalavimą dėl skolos grąžinimo pareiškė pirmos eilės įpėdiniams, byloje nustatyta, kad paskola buvo suteikta, todėl atsisakymas atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei suvaržytų ieškovės teisę atgauti paskolintas pinigines lėšas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu termino atnaujinimas atsakovų teisių iš esmės nepažeidžia. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovai dėl savo senelės palikimo priėmimo į notarą kreipėsi nepasibaigus įstatyme nustatytam terminui kreditorių reikalavimams pareikšti, taigi, įpėdinių valiai priimti palikimą neturėjo įtakos patikėjos galimi kreditoriai (CK 5.63 straipsnio 1 dalis)“.

Žemesnės instancijos teismas

14.7 Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog 2009 m. kovo 2 d. skolos raštelis patvirtina tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, tačiau kritiškai vertino paskolos sutarties sudarymo faktą. Teismas negalėjo vertinti šios paskolos negaliojimo ar jos sudarymo aplinkybių, kadangi tokie reikalavimai byloje nebuvo pareikšti. Nurodydamas, jog sutarties sudarymo faktas vertinamas kritiškai, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, pasisakė dėl byloje nepareikštų reikalavimų.

14.8 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo įrodymus, patvirtinančius faktą, jog D. G. neturėjo finansinių galimybių įsigyti nekilnojamojo turto. Palikėjos gaunamos lėšos nebuvo tokios didelės, kad ji nebūtų stokojusi lėšų pragyvenimui ir dargi būtų įsigijusi du butus, todėl 2009 m. kovo 2 d. ieškovė ir palikėja pasirašė paskolos raštelį, kuriuo ieškovė paskolino palikėjai 10 300 Lt (2 983,09 Eur) pinigų sumą butui įsigyti. Ši sutartis nėra pripažinta negaliojančia ar nesudaryta įstatymų nustatyta tvarka. Vertindamas patikėjos finansines galimybes ir sutarties sudarymo aplinkybes, teismas be pagrindo rėmėsi liudytojų parodymais.

14.9 Nesutiktina su teismo argumentais, kad ieškovės pateikti 2011 m. gegužės 25 d. Perlo terminalo mokėjimo kvitai – 38,85 Lt, 2010 m. rugpjūčio 9 d. – 90,85 Lt, 2011 m. gegužės 25 d. – 45,85 Lt, 2011 m. rugsėjo 13 d. – 99,85 Lt, 2011 m. lapkričio 5 d. – 90,85 Lt, 2016 m. gegužės 27 d. – 12,95 Eur, AB „Lietuvos paštas“ liepos 26 d. kvitas – 100,99 Lt, 2014 m. balandžio 29 d. – 48,19 Lt – neįrodo, jog už atsakovės paveldėtą butą (duomenys neskelbtini), būtų mokėjusi ieškovė. Šis butas nuo pat jo pirkimo dienos buvo prižiūrimas išskirtinai ieškovės. Teismo nurodomi mokėjimo kvitai surašyti ieškovės ranka, ką ji patvirtino 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžiuose. Tokių aplinkybių atsakovė negalėjo paneigti, todėl šios išlaidos pagrįstai laikytinos turto paveldėtojos skola ieškovei.

14.10 Nepagrįstas teismo teiginys, jog, nors užfiksuota palikėjos mirties data (duomenys neskelbtini), matyti, kad iki nurodyto termino sąskaitos buvo išrašomos velionės vardu ir apmokamos grynais pinigais Perlo terminale arba Lietuvos pašte, o byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apmokėjimus vykdė būtent ieškovė. Ieškovė neneigia, jog palikėja už buto (duomenys neskelbtini) komunalinius patarnavimus mokėjo pati, tačiau tiek likus kelioms dienoms iki jos mirties, tiek ir po mirties ieškovė iš savo lėšų padengė įsiskolinimus už šiam butui suteiktas komunalines paslaugas. Tai 2021 m. vasario 25 d. teismo posėdyje patvirtino liudytoja G. Ž., nurodžiusi, jog po palikėjos mirties buto (duomenys neskelbtini), komunalinių mokesčių lapus atiduodavo ieškovei, būtent ji 2019 metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais mokėjo mokesčius už šį butą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo patvirtinti, jog už butus būtų mokėjusi jos močiutė, kadangi tokios aplinkybės jai nebuvo žinomos. Minėti dokumentai yra surašyti ieškovės ranka, todėl labiau tikėtina, kad būtent ji ir mokėjo už buto išlaikymą. Teismas šią ieškinio reikalavimo dalį atmetė dėl to, kad buvo praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo, t. y. nurodė vienas kitam prieštaraujančius argumentus ieškinio reikalavimą vertindamas ir kaip skolą, ir kaip žalą (šiems reikalavimams taikomi skirtingi ieškinio senaties terminai). Apie tai, kad šios sumos ieškovei nebus grąžintos, paaiškėjo tik nuo palikėjos mirties dienos, todėl teismas netinkamai taikė ieškinio senaties pradžios skaičiavimo taisykles – ieškinio senatis pradedama skaičiuoti nuo tada, kai asmuo sužino apie savo teisių pažeidimą.

14.11 Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos dalis už priešieškinio parengimą yra 300 Eur, todėl, visiškai atmetus atsakovės reikalavimą, šios sumos iš ieškovės nepriteisė. Iš ieškovės priteista 717,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su priešieškiniu, sudaro ne tik priešieškinio parengimas, bet ir atsakovės atstovavimas teismo posėdžiuose, kurių metu buvo įrodinėjamos priešieškinyje nurodytos aplinkybės bei keliami reikalavimai, dėl to, visiškai atmetus atsakovės priešieškinį, teismas iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų turėjo atimti ir iš ieškovės nepriteisti ne tik 300 Eur už priešieškinio parengimą, tačiau ir už kitų teisinių paslaugų teikimą įrodinėjant priešieškinio reikalavimus.

Šalies argumentai

15. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovės 1130,88 Eur, kitus ieškinio reikalavimus atmesti, priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1 Atsakovė sutiko ieškovei atlyginti visas su turto palikėjos laidojimu susijusias išlaidas (1 130,88 Eur), tačiau vienasmeniško ieškovės sprendimo pagerinti šeimos kapavietę pagal jos norą padariniai neturėtų būti apmokami ieškovės, o vėliau priteistini iš atsakovės. Kapavietė nėra vien tik velionės palikėjos, joje palaidoti ir kiti žmonės, dėl kapavietės tobulinimo ieškovė nei su atsakove, nei su kitais asmenimis nesitarė, o tai leidžia pagrįstai manyti, kad ji suvokė veikianti savo rizika ir lėšomis. Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė sutinka su kapavietės tvarkymo išlaidomis – atsiliepime į ieškinį, teismo posėdžio metu, baigiamojoje kalboje ji nurodė nesutinkanti su reikalavimu priteisti 945 Eur už kapavietės tvarkymą, nes buvo sutvarkyta visa kapavietė (ne vien D. G., bet ir (duomenys neskelbtini) mirusios B. G.). Palyginus atsakovės pateiktas nuotraukas su ieškovės pateikta antkapio nuotrauka matyti, kad buvo tvarkoma B. G. kapavietė, o vėliau, mirus D. G., atliktas įrašas ant to paties antkapio. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, kad antkapis buvo sutvarkytas iki D. G. mirties ir tik pastarąją palaidojus buvo atliktas įrašas ant jau esančio antkapio. Teismas nepasisakė dėl to, kad pastarasis reikalavimas buvo grindžiamas ieškovės pateiktu užsakymu, sudarytu su UAB “Gransta”. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad užsakyme nurodytos sumos buvo sumokėtos, nors toks dokumentas yra privalomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu. Šią sprendimo dalį teismas motyvavo tik bendraisiais CK principais, tačiau neatskleidė ir netaikė ginčui spręsti aktualių teisės aktų – Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo, Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių, kurių 20 punktas nurodo, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė. Už ieškovės vienasmeniškus sprendimus negali būti atsakinga atsakovė, nes ji neturi net teisinio pagrindo rūpintis ir/ar tvarkyti kapą.

15.2 Nors teismas rėmėsi CK 6.233 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi, nagrinėjant bylą nebuvo nustatinėjamos reikalų apimtys. Tai pažeidė atsakovės procesines teises, dėl ko buvo neteisingai pritaikytos materialiosios teisės normos.

15.3 Nesutiktina su teismo išvada, kad sprendžiant dėl atsakovės reikalavimo priteisti iš ieškovės 1 180 Eur turtinės žalos atsakovė neįrodė ir kitų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir priežastinio ryšio tarp sutarties nevykdymo ir prašomų priteisti nuostolių). Aplinkybes, kad priešieškinyje nurodyti daiktai buvo pasisavinti ieškovės, įrodo ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštas, liudytojų G. Ž., Z. Š. parodymai. Nesutiktina su teismo argumentu, kad byloje yra neįrodyta priešieškinio suma – ieškovė, atsikirtinėdama į atsakovės argumentus, nepateikė jokių įrodymų apie daiktų vertes.

15.4 Iš teismo sprendimo matyti, kad tos pačios teisės normos yra skirtingai taikomos šio ginčo šalims, t. y. ieškovei nereikėjo įrodinėti antkapio kainos pagrįstumo, pinigų sumokėjimo fakto ir šie ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, tačiau atsakovei dėl tokių pačių aplinkybių įrodinėjimo našta jau buvo kitokia – teismas konstatavo, kad nėra dokumentų, patvirtinančių daiktų kainą ir jos sumokėjimą.

Atsiliepimas

16. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

16.1 Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė kapavietę tvarkė savo mirusios motinos interesais ir tai buvo atlikta dar iki palikėjos mirties. Iš atsakovės pateiktų foto nuotraukų matyti, jog kapavietė iki palikėjos mirties nebuvo padengta plokštėmis, jos tvarkymo darbai buvo pradėti vykdyti po palikėjos mirties (kapas buvo padengtas plokštėmis 2019 m. gruodžio 5 d.). Iš fotonuotraukų taip pat matyti, jog kapavietėje palaidota D. G., kad kapavietė skirta jai atminti. Būdama sąžininga, ieškovė prašo tik pusės kapo padengimo plokštėmis išlaidų.

16.2 Teismas teisingai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškovė, nors ir negavusi aiškiai išreikšto atsakovės sutikimo, įvykdė atsakovės interesus atitinkančią prievolę, kurios esant būtinybei nesiėmė vykdyti ji pati. Atsakovė, priėmusi palikimą, turėjo visas galimybes įspėti ieškovę, kad ji pati pasirūpins kapavietės sutvarkymu ir kad to nedarytų ieškovė savo iniciatyva, tačiau nagrinėjant bylą tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Atsakovė savo pasyviais veiksmais priėmė neprieštaraujančio asmens poziciją, niekam neišsakė savo prieštaravimų, todėl darytina pagrįsta išvada, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko su tuo metu atliekamais ieškovės veiksmais. Atsakovės prieštaravimai buvo pradėti reikšti tik atsiliepime į ieškinį, kai ieškovė pradėjo reikalauti atlyginti patirtas kapo sutvarkymo išlaidas.

16.3 Atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad užsakyme UAB „Gransta“ sumokėtos sumos buvo realiai sumokėtos – šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kapo sutvarkymo išlaidos yra protingos, ieškovė kapo sutvarkymui taupiai panaudojo lėšas, o atsakovė nepateikė priešingų argumentų bei įrodymų, jog lėšos buvo panaudotos neracionaliai. Teismas teisingai nurodė, atsakovė neginčijo išlaidų dydžio, nors nesutikdama su jomis galėjo tai daryti.

16.4 CK nėra normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį – laidojimo, kapo sutvarkymo ir kitų išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, todėl egzistuoja teisės spraga. Tokiu atveju ginčas yra sprendžiamas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, taikant teisės analogiją. Priėmus žmogaus palikimą atsiranda ne tik teisės, bet ir pareigos, todėl paveldėtoja turi pasirūpinti asmens kapo sutvarkymu. Nors atsakovė pirmosios instancijos teisme nurodė pripažįstanti, kad turi pareigą sutvarkyti palikėjos kapą, tačiau jokių aktyvių veiksmų iki šiol nebuvo atlikusi. Atsakovei nesiėmus vykdyti tiek teisinės, tiek moralinės pareigos, moralinės pareigos vykdymą prisiėmė ieškovė, kurios iniciatyva palikėjos kapas buvo padengtas plokštėmis, dėl ko ir pačiai atsakovei bus lengviau kapą prižiūrėti, taigi ieškovės atliktas kapo sutvarkymas atitinka atsakovės interesus.

16.5 Teismas teisingai nurodė, kad atsakovė neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp sutarties nevykdymo ir prašomų priteisti nuostolių. Atsakovė turėjo įrodyti, jog būtent ieškovė paėmė jos nurodytus daiktus, kad tokie daiktai apskritai egzistavo bei priklausė palikėjai. Nesutiktina su atsakove, jog daiktų pasisavinimą įrodo Kauno AVPK raštas, liudytojų G. Ž., Z. Š. ir V. G. parodymai. Dalies daiktų paėmimo ieškovė neneigia, tačiau dalis tų daiktų priklausė ieškovės draugei Z. Š., kuri juos davė naudotis ieškovei, o ne palikėjai, dėl ko po palikėjos mirties ieškovė juos ir grąžino šių daiktų savininkei (2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolas 43:53 - 44:12 min.), ieškovė galėjo šiais daiktais disponuoti savo nuožiūra, kadangi jie priklausė ne palikėjai. Atsakovė negalėjo įgyti teisių į ne jai priklausančius daiktus ir reikalauti nuostolių atlyginimo už jų netekimą. Kyla pagrįstos abejonės dėl atsakovės galimybės kelti reikalavimą dėl po palikėjos mirties likusių kilnojamųjų daiktų – iš 2019 m. spalio 16 d. paveldėjimo teisės liudijimo matyti, kad apeliantė paveldėjo banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir du butus, tačiau kilnojamųjų daiktų paveldėjimo teisės liudijime nėra. Be to, palikėjai dėl jos sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini)) nuo 2011 m. gruodžio 21 d. buvo nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, ji iš esmės gyveno kartu su ieškove (tai pas ieškovę, tai pas palikėją), kadangi palikėja reikėdavo rūpintis. Šias aplinkybes patvirtina medicininiai išrašai, 2011 m. lapkričio 7 d. įgaliojimas, pagal kurį ieškovė tapo palikėjos globėja, slaugytoja, prižiūrėtoja ir visur ją atstovavo. Pagal CK 5.14 straipsnį, įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, gyvenusiems kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, nepaisant to, kurios eilės įpėdiniai pagal įstatymą jie yra ir kokia jų paveldima dalis. Dėl to visi namų apyvokos daiktai turėjo būti paveldėti ieškovės.

16.6 Pagal CPK 178 straipsnį, pareigą įrodyti žalą bei dingusių daiktų vertes turėjo apeliantė, kuri nepateikė objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų apie dingusių daiktų būklę bei vertes, dalies jų egzistavimo nepagrindė. Atsakovė negalėjo paaiškinti, kaip apskaičiavo prašomas priteisti sumas, kas patvirtina, jog prašomos priteisti sumos už morališkai pasenusius daiktus yra neadekvačios (tokie daiktai internete yra dovanojami, o ne pardavinėjami). Atsakovė nesugebėjo paaiškinti, kaip ir už kokį laikotarpį daiktų nusidėvėjimas buvo įvertintas. Byloje nesant kitų objektyvių duomenų, vien tik subjektyvaus atsakovės vertinimo ir fotonuotraukų nepakanka žalai ir žalos dydžiui nustatyti.

17. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė, nuo 2019 m. birželio 7 d. žinodama apie palikėjos mirtį, turėjo galimybę laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą, bet elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, sąmoningai nesiekė susigrąžinti skolos CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais, nereiškė kreditorinių reikalavimų, siekė ir reikalavo perrašyti turtą jos vardu, o į teismą su reikalavimu kreipėsi tik 2020 m. vasario 17 d. Nors pirmosios instancijos teismas ir padarė rašymo apsirikimą nurodydamas kreipimosi į teismą datą, tai nepaneigia aplinkybės, kad ieškovė į teismą kreipėsi nuo velionės mirties praėjus 8 mėnesiams.

17.2. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių naikinamajam terminui atnaujinti.

17.3. Ginčydama teismo sprendimo dalį dėl reikalavimo priteisti skolą atmetimo ieškovė nurodė argumentus, kurie prieštarauja vienas kitam. Ieškovė, teikdama paaiškinimus teismui, nebuvo nuosekli ir tai buvo įvertinta, t. y vieną kartą ji nurodė, kad pinigus skolino, kitą – kad prisidėjo prie buto pirkimo, trečioji versija – kad sutarė su velione, jog jai atiteks nekilnojamas turtas po velionės mirties. Taip pat buvo įvertinti ir liudytojos N. B. parodymai, kuri nurodė, kad ieškovė, jos nuomone, pirko butą asmeniškai, sutaupė butui, nes sudarė taupaus žmogaus įspūdį (2021 m. vasario 25 d. vykusios teismo posėdžio 2 val. 03 min. 45 sek.). Liudytojos V. C. ir V. V. parodymai, esą jos matė kaip buvo perduodami pinigai ir pasirašoma sutartis, įvertinti kritiškai. V. C. taip pat patvirtino, kad šią sutartį kaip liudytoja pasirašė, taip pat nurodė, kad ieškovė tikėjosi (duomenys neskelbtini) esantį butą gauti kaip palikimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog susitarimas palikti palikimą ieškovei būtų egzistavęs (ji būtų surašiusi testamentą ieškovės naudai ir pan.), o ant 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutarties nėra liudytojos parašo.

17.4. Ieškovė pateikė dokumentus nuo 2010 m. rugpjūčio d. iki 2016 m. gegužės 27 d., tai reiškia, kad ji įrodinėja savo reikalavimo teisės pagrįstumą ir realumą į velionės skolas. Dėl to šis kreditorinis reikalavimas turėjo būti pareikštas per tris mėnesius po velionės mirties. Atsakovė sutinka su teismo motyvais, kad, nors užfiksuota palikėjos mirties data (duomenys neskelbtini), matyti, jog iki nurodyto termino sąskaitos buvo išrašomos velionės vardu ir apmokamos grynais pinigais Perlo terminale arba Lietuvos pašte, nėra jokių rašytinių įrodymų, kad apmokėjimus vykdė ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

20. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriniams reikalavimams mirusios skolininkės turto paveldėtojai ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, ar teisingai priteisė iš palikėjos įpėdinės kapavietės sutvarkymo išlaidas, netenkino reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Dėl paskolos sutarties

21. Pirmosios instancijos teismas nepripažino nesudaryta ar negaliojančia 2009 m. kovo 2 d. paskolos sutarties, kuria ieškovė paskolino savo seseriai D. G. 10 300 Lt (2 983,09 Eur) buto įsigijimui, šį ieškovės reikalavimą atmetė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu dėl to, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriniams reikalavimams D. G. palikimą priėmusiai įpėdinei ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, todėl nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad teismas, nesant atsakovės priešieškinio reikalavimo, negalėjo pripažinti nesudaryta paskolos sutarties.

Dėl termino pareikšti kreditorės reikalavimus palikimą priėmusiai įpėdinei

22. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės ieškovės teiginiu, kad ji nėra praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, skaičiuotino nuo palikimo atsiradimo dienos, pareikšti reikalavimus palikėjos įpėdinei atsakovei.

23. Byloje nustatytos tokios objektyviai egzistuojančios faktinės aplinkybės: palikėja mirė (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 2 d. palikėjos sūnus atsisakė palikimo savo dukters (atsakovės) naudai ir ji palikimą priėmė; (duomenys neskelbtini) atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas; 2019 m. gruodžio 7 d. ieškovė parengė atsakovei skirtą „Pareiškimą dėl pažado nesilaikymo, apgavystės ir melagystės, siekiant tik asmeniškos naudos ir pasipelnijimo“, kuriame pareikalavo jos turėtas išlaidas grąžinti iš paveldėto turto (ieškovė nurodė, jog pareiškimą paliko atsakovės paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų plyšyje; nėra įrodymų, kad šis pareiškimas atsakovei buvo įteiktas); 2020 m. vasario 17 d. ieškovė teisme pareiškė byloje nagrinėjamus ieškinio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

24. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės kreditorinių reikalavimų palikėjos įpėdinei pareiškimo terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini) ir kad ieškovė tiek 2019 m. gruodžio 7 d. rašytinį pareiškimą parengė, tiek į teismą kreipėsi šį terminą praleidusi.

25. Atmestini apeliantės ieškovės argumentai, kad apie visas palikėjos skolas ji atsakovę informavo iki palikimo priėmimo. Apeliaciniame skunde ji pažymėjo, jog tai nebuvo padaryta raštu, tačiau neteisingai nurodė, kad žodinį informavimą atsakovė pripažino atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu. Atsiliepime tokio pripažinimo nėra – atsakovė nurodė nesutinkanti su ieškovės teiginiu, kad per tris mėnesius po palikimo atsiradimo dienos ieškovė būtų į ją pasikreipusi žodžiu ir pranešusi apie tariamas turto palikėjos skolas ieškovei, teigė, jog buvo priešingai – mirus turto palikėjai ieškovė džiaugėsi, kad atsakovės tėvas R. S. G. atsisakė palikimo jos naudai. Žinojimą apie byloje pareikštus ieškovės kreditorinius reikalavimus atsakovė nuosekliai neigė viso bylos proceso metu.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad atsakovė neginčijo savo pareigos atlyginti su palikėjos laidojimu susijusias išlaidas, negalima sutapatinti su kitų ieškovės kreditorinių pretenzijų žinojimu – palikėją laidojant artimiesiems laidojimo išlaidos yra neišvengiamos, tačiau skolų turi ne kiekvienas palikėjas. Nelikviduoti įsiskolinimai nėra kiekvieno asmens egzistencinė būtinybė, todėl nelogiška būtų vertinti, jog atsakovė, sutikdama atlyginti palikėjos laidojimo išlaidas, savaime turėjo žinoti ir apie tai, kad palikėja skolinosi iš ieškovės pinigų buto įsigijimui, kad ieškovė savo lėšomis apmokėjo velionės buto išlaikymo išlaidas, juolab apie su tuo susijusius ieškovės kreditorinius reikalavimus.

27. Atmestini apeliantės argumentai, jog šalių susitarimą dėl palikėjos skolų likvidavimo, padengiant jas (duomenys neskelbtini) esančiu palikėjos butu, kas reikštų ir atsakovės informavimą apie palikėjos skolas ieškovei, įrodo tai, kad ieškovė dalyvavo notarų biure atsakovei priimant palikimą bei sumokėjo su tuo susijusį mokestį, taip pat atsakovės pripažįstamas ieškovės palankumo atsakovei pasikeitimas, pastarajai pradėjus pardavinėti (duomenys neskelbtini) esantį butą bei liudytojų parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomo susitarimo tai nepatvirtina.

28. Ieškovė aktyviai dalyvavo palikėjos gyvenime, globojo ją pasiligojus, palaidojo, savo iniciatyva dalyvavo ir palikimo priėmimo procese – nurodė susitarusi su palikėjos sūnumi, kad jis atsisakys palikimo atsakovės naudai mainais už atsakovės išlaikymo įsiskolinimo atsisakymą ir (duomenys neskelbtini) esančio buto perleidimą ieškovei; su notare susitarė dėl priėmimo laiko, nors atsakovė to neprašė; 2021 m. birželio 18 d. teismo posėdyje paaiškino, kad apie buto (duomenys neskelbtini) įgijimą už ieškovės pinigus notarei pasakė prieš einant dėl palikimo priėmimo; atvykus priimti palikimo ir ieškovei pranešus, kad palikėjos įpėdinis palikimo atsisako savo dukters naudai, kuriai atitenka butas (duomenys neskelbtini), o ieškovei atitenka butas (duomenys neskelbtini), notarė pasakė, kad „atsisakoma viso palikimo arba nieko, paskui dalinkitės kaip norit“, po to notarės kabinete liko tik atsakovė. 2021 m. spalio 4 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, jog mirus palikėjai ieškovė paklausė atsakovės, ar ji „apsiims tuos du butus“, atsakovė sutikusi. Ieškovė apie skolas nekalbėjo; jei būtų parodžiusi skolos raštelį, atsakovė palikimo būtų neėmusi. Priimant palikimą ieškovė dalyvavo todėl, kad buvo susitarusi su jos tėvu palikėjos butus perrašyti atsakovei; kodėl ji sumokėjo notarinį mokestį, reikėtų klausti ieškovės. Kai gavusi paveldėjimo teisės liudijimą patalpino skelbimą apie buto (duomenys neskelbtini) pardavimą internete bei ant namo durų, ieškovė tapo jos atžvilgiu nemaloni, rašė negražias žinutes, priežasties atsakovė nežino, nes tarp jų nebuvo jokio susitarimo dėl šio buto perleidimo ieškovei už palikėjos skolas. Apie alimentų įsiskolinimą nežino, jie buvo mokami jos motinai (garso įrašas nuo 00.42). Ieškovė pripažino, kad palikėjos sūnus atsisakė būti jos įrodinėjamų aplinkybių liudytoju.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš šių aplinkybių negalima spręsti apie atsakovės informavimą apie ieškovės kreditorinius reikalavimus atsakovei kaip D. G. palikimą priėmusiai įpėdinei. Nurodyti ieškovės paaiškinimai leidžia daryti prielaidą nebent apie tai, kad ieškovė, neturėdama įstatyminio pagrindo pretenduoti į sesers palikimą, ieškojo kokio nors būdo gauti jo dalį. Nei vienas liudytojas nepatvirtino girdėjęs ar stebėjęs šalių susitarimą dėl palikėjos skolų kompensavimo (duomenys neskelbtini) esančiu butu ar kad ieškovė pranešė atsakovei apie palikėjos skolas. Jokie bylos duomenys nei objektyviai, nei tikėtinai nepatvirtina jos susitarimo su atsakove dėl palikėjos skolų likvidavimo, padengiant jas (duomenys neskelbtini) esančiu palikėjos butu (CPK 185 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad kreditorinius reikalavimus atsakovei pateikė anksčiau, nei teisme pareiškė ieškinį (CPK 178 straipsnis). Be kita ko, tai patvirtina ir jos paaiškinimas 2021 m. birželio 18 d. teismo posėdyje, kuriame ieškovė nurodė, jog 2019 m. liepos 2 d. su atsakove ir jos tėvu atvykus į notarų biurą ieškovė turėjo visus dokumentus (skolos raštelį, butų įgijimo, mokėjimų, laidojimo dokumentus), sudėtus į segtuvą, rodė jį atsakovei, bet ji visiškai nežiūrėjo ir nekreipė dėmesio; po to atsakovė su motina pas ją atvažiavo pasiimti butų dokumentų „iš rejestro skyriaus“ pateikti notarei, padavė tik tuos dokumentus ir nuo to karto atsakovės daugiau nematė (teismo posėdžio garso įrašas nuo 37.20); vėliau tame pačiame posėdyje paaiškino, kad pas notarę segtuvą padėjo ant stalo, tačiau jokių dokumentų notarė iš jos neėmė, tik palikimo atsisakymą iš palikėjos sūnaus.

30. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad kreditorinį reikalavimą atsakovei ieškovė pateikė praleidusi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

31. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

32. Formuodamas teismų praktiką dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino pratęsimo pagrindų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015, pažymėjo, kad įstatymuose nėra nustatyta, kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui pagal šio straipsnio 4 dalį pratęsti. „Tai kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų spektro investicija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-546/2006). Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009).“

33. Prašymą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pirmosios instancijos teisme ieškovė grindė naiviu tikėjimu, jog atsakovė vykdys jų susitarimą, garbiu savo amžiumi, teisinio išsilavinimo neturėjimu, dėl ko jai nebuvo žinomi įstatyme numatyti terminai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdė ieškovei realizuoti savo subjektines teises byloje nenustatyta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad ieškovė savo valiniais veiksmais kurį laiką sąmoningai atsisakė savo teisių realizavimo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais. Tokios aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis ar užkirtusiomis kelią teisių realizavimui.

34. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka.

35. Ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą dėl termino neatnaujinimo apeliantė ieškovė remiasi ieškinyje nurodytais argumentais, šalis siejusiais draugiškais santykiais, aktyviu savo veikimu bandant situaciją išspręsti be teismo nusiunčiant atsakovei 2019 m. gruodžio 7 d. pranešimą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes atsakovė, nevykdydama susitarimo, sąmoningai ją apgavo, taip pat tuo, kad nėra pasibaigęs trejų metų naikinamasis terminas.

36. Teikdama paaiškinimus apie ginčo teisinių santykių eigą 2021 m. birželio 18 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad rugsėjo mėnesį suėjo trijų mėnesių terminas, todėl ji paskambino atsakovei, kuri pareiškė dar neturinti paveldėjimo teisės liudijimo, o ieškovė jai nurodžiusi, kad tą liudijimą atsakovė jau turinti gauti. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji yra aktyvi, socialiai orientuota asmenybė, turinti plačią gyvenimišką patirtį, išsilavinusi (nurodė baigusi mokslus Maskvoje ir Leningrade). Visa tai paneigia apeliantės argumentus apie CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino nežinojimą dėl senyvo amžiaus ir teisinio išsilavinimo nebuvimo.

37. Ieškovei neįrodžius, kad ji apskritai buvo pareiškusi reikalavimus atsakovei dėl palikėjos skolų pagal paskolos sutartį ir už butų komunalinius mokesčius ar sudariusi su ja susitarimą dėl šių skolų kompensavimo vienu iš palikėjos turėtų butų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė ją apgavo ir trijų mėnesių terminą būtų teisinga atnaujinti vien dėl šios aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra ir apeliantės teiginiai apie pagrindą šio termino atnaujinimui remiantis gerais šeiminiais ryšiais, dėl kurių, apeliantės teigimu, įprastai per trijų mėnesių terminą niekas neteikia kreditorinių reikalavimų raštu, tai bando išspręsti geruoju. Apeliantės argumentus apie gerus šeiminius ryšius paneigia jos pačios paaiškinimai apie tai, kad palikėjos sūnus savo dukros neaugino, turėjo jos išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė atsakovę yra mačiusi vos kelis kartus (dar vaiką, 2015 m. ir po palikėjos mirties), 2019 m. gruodžio 7 d. ieškovės pareiškime nurodytos abejonės giminyste, grasinimas atlikti atsakovei genetinį tėvystės nustatymo testą. Siejant šias aplinkybes su ieškovės suvokimu, kad kreditorinius reikalavimus atsakovei reikia pateikti per tris mėnesius nuo palikėjos mirties, taip pat su faktu, kad ji neįrodė minėto susitarimo su atsakove, nėra pagrindo daryti išvadą, jog trijų mėnesių terminą ieškovė praleido dėl svarbių objektyvių priežasčių. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė savo valiniais veiksmais kurį laiką sąmoningai atsisakė savo teisių realizavimo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Vien tai, kad nėra pasibaigęs naikinamasis trijų metų terminas, negali būti laikoma svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimui.

38. Teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl, bylų faktinėms aplinkybėms iš esmės sutampant, bendrosios kompetencijos teismai turi pareigą laikytis savo pačių sukurtų precedentų (to paties lygmens ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82-916/2015). Nagrinėjamu atveju pagrindo atnaujinti ginčo terminą vadovaujantis apeliantės nurodyta horizontaliąja teismų praktika, t. y. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-495-773/2017, nėra, nes bylų aplinkybės nesutampa – minimoje byloje yra nustatyta, kad atsakovas žinojo apie palikėjos kreditorės reikalavimus. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje atsakovė nurodė apie tai nežinojusi, žinodama palikimą būtų priėmusi pagal apyrašą, tai paneigiančių aplinkybių ieškovė neįrodė.

Dėl mokesčių už palikėjos butų išlaikymą

39. Jeigu ir būtų galima laikyti, kad ieškovės nurodytus komunalinius mokesčius už palikėjos butuose suteiktas paslaugas iki palikėjos mirties sumokėjo ieškovė, reikalavimas juos priteisti iš atsakovės negali būti tenkinamas dėl to, kad ieškovė praleido trijų mėnesių terminą šiems reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovė pateikė įrodymus, kad pagal AB „Lietuvos pašto“ kvitą 2019 m. birželio 28 d. sumokėjo 26,40 Eur, Perlo terminale 2019 m. gegužės 28 d. 3,94 Eur, pagal sąskaitas už 2019 m. liepos mėn. AB „Lietuvos pašto“ kvitu 10,15 Eur, Perlo terminale 2019 m. liepos 31 d. 6,06 Eur, 3,94 Eur, 10,17 Eur, 9,15 Eur palikėjos butų komunalinių mokesčių (iš viso 69,81 Eur). 2021 m. vasario 25 d. teismo posėdyje liudytoja G. Ž. parodė, kad po D. G. mirties iki liepos mėnesio sąskaitas ji perduodavo ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie įrodymai yra pakankami pripažinti, jog ieškovė už atsakovę įvykdė atsakovės paveldimo turto išlaikymo prievolę, todėl pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista suma padidintina iki 2145,69 Eur (2075,88+69,81 Eur) (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Atmestini apeliantės ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs atsakovės priešieškinio, jos patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą turėjo sumažinti ne tik priešieškinio parengimui skirtomis advokato pagalbos išlaidomis, bet ir atsakovės atstovavimo teismo posėdžiuose, kuriuose buvo įrodinėjami priešieškinio reikalavimai, išlaidomis. Teismo posėdžiuose buvo įrodinėjamas ne tik priešieškinis. Advokatas atsakovę atstovavo nuo 2020 m. kovo 2 d., dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, kuriuose buvo ir atsikirtinėjama į ieškinį, ir įrodinėjamas 2020 m. birželio 12 d. pareikštas priešieškinis, su tuo susijusių atstovavimo išlaidų faktiškai neįmanoma atskirti, todėl pirmosios instancijos teismas iš advokato pagalbos išlaidų pagrįstai minusavo tik priešieškinio parengimo išlaidas.

Dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo

42. Atmestini apeliantės atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė jos poziciją dėl sutikimo su palikėjos kapavietės sutvarkymo išlaidomis, kad ieškovė nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų ir nebuvo nustatytos ieškovės už atsakovę sutvarkytų reikalų apimtys, kad buvo sutvarkytas ne palikėjos, o ten pat palaidotos ieškovės ir palikėjos motinos B. G. kapas.

43. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė nesutinka su kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžiu. Apeliantės argumentą, kad nebuvo nustatytos už ją sutvarkytų reikalų apimtys, paneigia ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog kapavietė iki palikėjos mirties nebuvo padengta plokštėmis, buvo pastatytas tik antkapis mirusiai motinai, kuriame po palikėjos mirties buvo nurodytas ir pastarosios vardas bei pavardė. Antkapio pastatymo ieškovė neįtraukė į ieškinio sumą, ji apima tik kapo padengimą plokštėmis 2019 m. gruodžio 5 d., ką patvirtina prie ieškinio pateiktas UAB „Gransta“ užsakymas 1890 Eur sumai, jo atlikimo data 2020 m. balandžio 15 d. ir atlikimą patvirtinantys įrodymai. Tai, kad byloje nėra užsakymo apskaitymą šios bendrovės buhalterinėje apskaitoje patvirtinančių duomenų, nepaneigia nei ieškovės patirtų kapo sutvarkymo išlaidų, nei sutvarkymo fakto. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovei priteisė pusę padengimo plokštėmis išlaidų, todėl apeliantė nepagrįstai teigia apie ieškovės ir palikėjos motinos kapo sutvarkymo išlaidų priteisimą. Kadangi atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu neįrodinėjo, jog ieškovės reikalauta ir priteista 945 Eur suma yra per didelė ar neatitinka rinkos kainų, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad 945 Eur palikėjos kapo sutvarkymo išlaidos nėra per didelės, atitinka teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis), geros moralės sampratą dėl vaikų pagarbos tėvams ir jų palikimui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalis) ir yra tiesiogiai susijusi su reikalavimu atlyginti laidojimo bei su tuo susijusias papildomas išlaidas.

44. Atsakovė neneigia savo pareigos sutvarkyti palikėjos kapavietę, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šią pareigą už atsakovę įvykdžiusiai ieškovei kapavietės sutvarkymo išlaidas, teisingai rėmėsi teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir geros moralės principais (CK 1.5 straipsnis). Apeliantės atsakovės išvardinti specialieji žmonių palaikų laidojimą reglamentuojantys įstatymai teismo išvados nepaneigia, juolab kad atsakovė, priėmusi palikimą, neįspėjo ieškovės, jog pati pasirūpins kapavietės sutvarkymu ir kad to nedarytų ieškovė. Svarbi ir aplinkybė, kad ieškovės parinktas kapavietės sutvarkymo atitinka ir geriausius atsakovės interesus, palengvindamas rūpinimąsi kapavietės priežiūra.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

45. Atmestini apeliantės atsakovės argumentai, kuriais ji ginčija pirmosios instancijos teismo vertinimą dėl neįrodytų ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat kad aplinkybes, jog priešieškinyje nurodytus daiktus pasisavino ieškovė, patvirtina Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raštas ir liudytojų G. Ž. bei Z. Š. parodymai.

46. 2020 m. vasario 27 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato rašte Nr. 20-S nurodoma tik tai, kad atsakovės pareiškimas dėl iš (duomenys neskelbtini) esančio buto dingusių baldų nenagrinėtinas, nes, kaip matyti iš pareiškimo, šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai. Dalies daiktų paėmimo ieškovė neneigė, tačiau ji ir liudytoja Z. Š. nurodė, jog tie daiktai priklausė ieškovės draugei Z. Š., kuri juos davė naudotis ieškovei, o ne palikėjai, dėl ko po palikėjos mirties ieškovė juos ir grąžino šių daiktų savininkei (2021 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 43:53 - 44:12). Liudytoja G. Ž. neparodė apie jokias aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie ieškovės įvykdytą palikėjos daiktų pasisavinimą. Atsakovei neįrodžius neteisėtų ieškovės veiksmų, neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo sprendimo kritika dėl priešieškinyje nurodytų daiktų vertės – civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas CK 6.246 straipsnyje įtvirtintas jos sąlygas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

47. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad išlaidos, po palikėjos mirties ieškovės patirtos dėl jos butų išlaikymo, nepriteistinos dėl ieškovės praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, netinkamai pritaikė materialinės teisės normą, todėl ši sprendimo dalis pakeistina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Likusi sprendimo dalis atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus, todėl nekeistina.

48. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 3 738 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovė 1 550 Eur šių išlaidų (1 850-300). Ieškovei pirmosios instancijos teismo priteistą sumą padidinus iki 2 145,69 Eur, procentinė patenkintos ieškinio dalies išraiška nepasikeitė (2 145,69x100/5 314,15), todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nekeistina.

50. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo 73 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 815 Eur advokatės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo parengimą bei 1 089 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš viso 2 977 Eur. Atsakovė sumokėjo po 700 Eur už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio.

51. Iš dalies (2 proc.) (69,81x100/3 238,27) patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, jai iš atsakovės priteistina 37,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo pateikimu (1 888x2/100) ir 1 089 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą. Proporcingai atmestų apeliantės ieškovės reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteistina 686 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys). Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutą, ieškovei iš atsakovės priteistina 440,76 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (37,76+1 089-686).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti, ieškovei iš atsakovės priteistą sumą padidinant iki 2 145,69 (dviejų tūkstančių šimto keturiasdešimt penkių eurų 69 centų) Eur.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 440,76 (keturis šimtus keturiasdešimt eurų 76 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėGintautas KoriaginasEdita Šliumpienė