Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-07 · Byla Nr. PK-15-791/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-07
Bylos Nr.
PK-15-791/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. PK-15-791/2017Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00018-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.11.1; 2.11.10. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 7 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant Jurgitai Ražanauskienei,dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui V. S.,jo atstovui advokatui V. B.,kaltinamajam A. D.,jo gynėjui advokato padėjėjui A. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nesusituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. privataus kaltinimo skundas buvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinant A. D. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. D. 2017-06-10 apie 10.00 val. Alovės kaime Alytaus rajone priešingais teisei veiksmais, keikdamasis ir grasindamas, priėjęs prie nukentėjusiojo V. S., dešinės rankos dviem pirštais dūrė nukentėjusiajam V. S. į akis, tačiau jam išsisukus, A. D. pirštais smūgį sudavė nukentėjusiajam į kaktos sritį, dėl ko nukentėjusysis susvirduliavo ir pajuto fizinį skausmą, taip pat buvo sugadinti akiniai nuo saulės.

Kaltinamasis A. D. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad 2017-06-10 apie 10 val. ryto važiavo Alovės kaime Parko gatve. Privažiavęs namą adresu (duomenys neskelbtini), vidury kelio pastebėjo juodos spalvos automobilį „VW Passat“, kuris akivaizdžiai trukdė eismui, buvo neįjungtas avarinis signalas. Pastebėjo, kad vairuotojas kalba telefonu. Susigretinęs su jo automobiliu, mandagiai paprašė patraukti automobilį į kelkraštį ir toliau kalbėtis. Automobilis stovėjo nuokalnėje viduryje kelio. Pagal taisykles draudžiama taip stovėti. Jam paaiškino, kad kita transporto priemonės gali įvažiuoti į jo automobilį, todėl automobilį reikia patraukti į kelkraštį. Nukentėjusysis pradėjo rėkti, išvadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis nieko jam nesakė. Pavažiavo apie 20 metrų ir automobilį pastatė kieme, kuriame buvo kaimynas M. G.. M. G. sodyba šalia kelio. Jam papasakojo apie situaciją ir nuėjo pas V. S. paklausti, kodėl jis įžeidinėja jį. Pamatęs, kad jis eina link jo, nukentėjęs iššoko iš automobilio, grėsmingai artinosi prie jo. Priartėjęs prie jo metro atstumu, pradėjo mosuoti kumščiais jam aplink veidą. Kad išvengtų smūgio nuo šio asmens, jis jį abejomis rankomis atsistūmė nuo savęs ir apsisukęs nuėjo atgal į sodybą. Rankomis palietė nukentėjusiojo krūtinę. Jokių smūgių nukentėjusiajam į veido sritį nesudavė. Šis įvykis įvyko maždaug 6-7 metrai nuo nukentėjusiojo automobilio. Kol ėjo į kiemą, V. S. toliau keikėsi, po to nuvažiavo. Nepastebėjo, ar akiniai buvo nukritę ant žemės. Negali pasakyti, ar N. matė konfliktą, kadangi jis dėmesį buvo susikoncentravęs į V. S.. N. jų neskyrė. Po pusvalandžio nukentėjęs grįžo atgal, įėjo į kiemą, pradėjo keiktis įvairiais žodžiais, rėkė, neva jis sulaužė jo akinius nuo saulės. Matė, kad jis rankoje turėjo akinius nuo saulės, tačiau jie nebuvo sulūžę, akinių kojelės buvo sulenktos į vidų. Jis rėkė, tačiau akinių nerodė. Prašė, kad sumokėtų 100 eurų arba jis sukels jam problemų. Jis nesutiko sumokėti pinigų. Reikalaudamas pinigų, apie jokį smurtą nekalbėjo. Prieš 5-6 metus jo įmonė tarpininkavo parduodant nukentėjusiojo namą. Namo nepardavė, todėl sutartis nutrūko. Jokių pinigų iš nukentėjusiojo jis nereikalavo. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

N. V. S. parodė, kad su kaltinamuoju jo santykiai yra blogi, kadangi kaltinamasis maždaug prieš 5 metus laiko reikalavo iš jo pinigų už namo pardavimą. Jis namą pardavė pats savarankiškai pagal skelbimą. Dėl to kaltinamasis ant jo yra piktas. Įvykio dieną jis važiavo į Alovės kaimą pirkti arklio. Jis sustojo kelkraštyje, kalbėjo telefonu. A. N. pažįsta iš matymo. A. N. iš namų ėjo į parduotuvę, jis sustojau prie jo, paklausė, kur B. gyvena. Jis pasakė, kad daugiabučiuose. Tuo metu A. N. buvo priešingoje kelio pusėje, nei jo automobilis. Jis automobilį sustabdė kelkraštyje. Bešnekant pamatė, kad privažiavo A. D.. A. D. pradarė langą, klausė, kodėl čia jis stovi, pasakė, kad miškovežis sutrins. Jam atsakė, kad kalba su žmogumi, ar negali kelkraštyje stovėti. Liepė jam toliau važiuoti. Jis buvo pagiringas, važiavo alučio dar pagerti. A. D. nuvažiavo, paskui pamatė, kad jis vėl ateina. Tuo metu jis buvo išlipęs iš automobilio, kalbėjosi su A. N.. Kaltinamasis atėjo prie automobilio, dūrė pirštais jam į akis. Jis stengėsi išvengti smūgio, pasikreipė į šoną, kaltinamasis pirštais pataikė į kaktą, akiniai, kurie buvo ant galvos, nurito ant asfalto ir pateškėjo. Po smūgio susvirduliavo, tačiau nenukrito. Policijoje akiniai nufilmuoti. A. N. juos išskyrė. Jei ne A. N., būtų nenusileidęs A. D.. A. N. liepė baigti, juos išskyrė. Jie abu nebuvo susikibę, A. N. atsistojo tarp jų ir taip juos išskyrė. A. N. stovėjo greta automobilio, už metro-dviejų nuo jo automobilio. A. D. apsisuko ir nuėjo. Kai įvyko šis konfliktas, jis buvo šalia savo automobilio, nuo jo nutolęs nebuvo, link kaltinamojo nėjo. Po įvykio jis nuvažiavo, o A. N. nuėjo į parduotuvę. Buvo sulankstytas akinių rėmelis, nulaužta plastmasinė akinių kojelė. Nukritus akiniams, nulėkė kojelės plastmasė. Akiniai susideformavo, susikraipė. Bylos medžiagoje esančioje nuotraukoje matosi, kad nėra plastmasės, akiniai sulankstyti, perkreipti, kreivi. Ieškojo plastmasinės kojelės įmautės, jos nerado. Po kiek laiko nuvažiavo į M. G. kiemą, kuriame buvo kaltinamasis, rodė akinius, liepė sumokėti už padarytą žalą. Prašė 100 eurų sumos, tada nesikreips į policiją. Kai buvo pas M. G. kieme, jam galvos neskaudėjo, po pietų pradėjo skaudėti galvą. M. G. liepė nesimušti kieme. Jis atsiprašė ir kultūringai išėjo. Necenzūrinių žodžių pas M. G. nevartojo. M. G. grasino jam iškviesti policiją Akiniai nenaudojami. Jei akiniai būtų nesudužę, tai proceso būtų nepradėjęs. Po smūgio pajautė skausmą. Skausmas atsirado po nakties. Pradėjo skaudėti galvą, tačiau jokių sužalojimo pėdsakų nebuvo. Po įvykio pas medikus nesikreipė. Policijoje nurodė, kad kaltinamasis dūrė į jo akis, matyt norėjo, kad nieko nematyčiau. Necenzūrinių žodžių nevartojo. A. D. jį palietė vieną kartą. Akinių kaltinamajam nerodė, parodė, tik policijoje. A. N. pažįsta, žino, kur jis gyvena ir dirba. Po šio įvykio bendravo su A. N., tačiau jo nieko neprašė, klausė tik, ar liudys teisme. Prašo priteisti jam padarytą 100 eurų turtinės žalos ir neturtinės žalos, kurią mažina iki 1000 eurų sumos.

Liudytojas M. G. parodė, kad įvykio dieną dirbo kieme. Matė, kaip kaimynas A. N. ėjo keliu nuo parduotuvės link savo namų. Kelyje buvo sustojęs juodos spalvos automobilis „Passat“. Automobilis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Tuo metu privažiavo kaltinamasis, sustojo prie automobilio. Iš automobilio pasigirdo keiksmai. Tuomet A. D. atvažiavo į jo kiemą, pastatė automobilį. Pasakė, kad sustojo prie automobilio ir gražiai paprašė patraukti automobilį, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Kaltinamasis nuėjo link nukentėjusiojo, kadangi pastarasis išlipęs iš automobilio rėkė ir keikėsi. Jis šį įvykį stebėjo. Maždaug buvo 10-15 metrų iki įvykio. Matomumas buvo geras, niekas neužstojo. Jis matė, kaip A. atstūmė nukentėjusįjį ir sugrįžo atgal. Nukentėjusysis buvo nuėjęs nuo automobilio, ėjo link kaltinamojo, šūkavo, šokinėjo. Pokalbio jokio nebuvo, nukentėjusysis tik keikėsi. Kaltinamasis nuo savęs atstūmė nukentėjusįjį, kadangi nukentėjusysis ėjo link kaltinamojo, šūkavo, mosikavosi rankomis. Kaltinamasis atsistūmė nuo nukentėjusiojo delnais, palietė nukentėjusiojo krūtinę. Kaltinamasis smūgių nukentėjusiajam į veido sritį nesudavė. Jis matė kaltinamojo rankas, matė, kad rankomis buvo paliesta nukentėjusiojo krūtinė, jokių smūgių nesudavė. Kai kaltinamasis atsistūmė nuo nukentėjusiojo, A. N. jau buvo nuėjęs. Nukentėjusysis kažkiek pasėdėjo automobilyje ir nuvažiavo. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje. Jie nuėjo į terasą gerti kavos. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo nukentėjusysis į jo kiemą, šūkavo, keikėsi, atėjo į terasą, kuri yra už namo, prašė iš kaltinamojo 100 eurų už sulaužytus akinius. Akinių nematė. Nukentėjusysis akinių nerodė. A. D. liepė jam eiti iš kiemo, tačiau nukentėjusysis neklausė. Kadangi kieme buvo maži vaikai, o nukentėjusysis keikėsi, todėl jis liepė jam išeiti iš jo kiemo. Apie patirtą skausmą nukentėjusysis nekalbėjo.

Liudytojas A. N. parodė, kad abu proceso dalyvius pažįsta iš matymo. Santykiai normalūs. Jam įvykis yra žinomas. Jis ėjo į parduotuvę, sustojo V. S., paklausė, kur gyvena tam tikras asmuo, iš kurio norėjo pirkti arklį. Pasakė, kad daugiabučiuose. Tuo metu išgirdo atvažiuojantį automobilį. Jis užėjo už stovinčios mašinos kitą pusę. Kaltinamasis sustojo, paklausė, kodėl nukentėjusysis stovi viduryje kelio. Jie apsižodžiavo. Nukentėjusysis atsakė „ką tau kelio trūksta pravažiuot?“. Nukentėjusysis išlipo iš automobilio. Kaltinamasis nuvažiavo į šalia esantį kiemą. Sodyba nuo tos vietos yra prie pat, už kokių 5 metrų. Kai kaltinamasis nuvažiavo į sodybą, nukentėjusysis išlipo, sako, „ką tau, ereli, vietos trūksta?“. Kaltinamasis tada grįžo atgal ir jie susistumdė. Aš stovėjau kitoje mašinos pusėje. Nukentėjusysis buvo išlipęs iš automobilio. Kaltinamasis iš karto negrįžo, jie barėsi per atstumą, tada kaltinamasis grįžo atgal. Nukentėjusysis stovėjo prie automobilio. Jie vienas kitą pastūmė. Kaltinamasis pastūmė nukentėjusįjį nuo savęs. Tuo metu nukentėjusysis nieko nedarė. Jie tarpusavy pasistumdė ir viskas. Smūgių į kaktą, į veidą nebuvo suduota. Tik pastūmė rankomis ir daugiau jokių veiksmų nebuvo. Jis jiems pasakė baigti dėl tokių niekų. Juos išskyrė tik žodžiais, o ne fiziškai. Jie stovėjo vienas prie kito, o jis stovėjo kitoje automobilio pusėje, jo matomumui niekas netrukdė. Matė A. S. veidą, nematė, kad kaltinamasis paliestų nukentėjusiojo veidą. Po susistumdymo kaltinamasis nuėjo atgal. Nuo mašinos, kur vyko konfliktas, iki sodybos 5-10 metrų atstumas. Sodyba prie pat kelio. Matomumas nuo sodybos iki automobilio geras. Tarp sodybos ir automobilio medžių nėra. M. G. stovėjo kieme ir stebėjo įvykį. Nepastebėjo, ar akiniai buvo nukritę ant žemės. Jie su nukentėjusiuoju sėdo į mašiną ir kartu nuvažiavo prie daugiabučių, parodė, kur gyvena tas žmogus, kurio jis ieškojo. Nukentėjusysis nesakė, kad jam kažką skauda, nesiskundė. Nukentėjusysis važiavo su akiniais. Akiniai buvo tamsinti. Kai įlipo į automobilį, nukentėjusysis buvo užsidėjęs akinius. Nukentėjusysis vairavo su akiniais. Nemačiau, kad prieš nukentėjusįjį būtų panaudotas smurtas, suduoti smūgiai. Mašinoje nukentėjusysis sakė: „labai jau čia blatnas vyrukas, jam čia vietos trūksta, erelis labai jau čia“. Nukentėjusiojo automobilis stovėjo ant kelio, važiuojamojoje dalyje, ne ant kelkraščio, o ant paties kelio. Kai kalbėjosi su nukentėjusiuoju, jis buvo kitoje kelio pusėje nei automobilis. Kai išgirdo atvažiuojant mašiną, pasitraukė nuo važiuojamosios dalies prie nukentėjusiojo automobilio. Automobilis pravažiavo pro nukentėjusiojo automobilį. Buvo galima nukentėjusiajam automobilį daugiau į kelkraštį patraukti, bet pravažiuoti pro nukentėjusiojo automobilį buvo galima. Su nukentėjusiuoju išsiskyrė prie daugiabučių. Jis išlipo iš automobilio, o nukentėjusysis nuėjo kalbėtis dėl arklio. Po šio įvykio nukentėjusysis buvo du kartus pas jį atvažiavęs, klausė, ar važiuos į teismą, klausė, ar nebijo kalbėsi. Atsakė, kad jie abu jam yra vienodi.

Liudytoja R. G. patvirtino, kad akinius nuo saulės pirko Anglijoje, mokėjo 177,99 svarų. Akinius išmetė, kadangi jie nenaudojami. V. S. pasakė, kad akinius policijoje nufotografavo ir jų daugiau neprireiks. Po įvykio matė akinius. Akinių kojelė buvo sulankstyta, palenkta į vidų, nebuvo plastmasės, jie buvo kreivi. Deformuota ta vieta, kur yra stiklai. Akinių rėmas ties stiklais perkreiptas, vienas stiklas buvo truputį aukščiau. Akiniai buvo netinkami nešioti. V. S. sakė, kad konfliktas įvyko dėl ne vietoje pastatyto automobilio. Po įvykio jam skaudėjo galvą.

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis V. S. 2017-06-10 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2017-06-10 apie 10 val. Alovės kaime, Alytaus rajone, tarp jo ir A. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu prie jo priėjęs A. D. savo dviem pirštais dūrė jam į abi akis, taip sukeldamas fizinį skausmą, taip pat dėl jo dūrio nuo galvos nukrito akiniai ir sulūžo jų kojelė (b.l. 32).

Iš fotonuotraukos matyti, kad užfiksuoti akiniai nuo saulės, matosi, kad ant dešinės akinių kojelės nėra baltos plastmasės, kitų sugadinimų nestebima (b.l. 42). Teismui pareikalavus iš nukentėjusiojo pateikti daiktinį įrodymą – akinius jų apžiūrai, akiniai teismui nebuvo pateikti, todėl teismas negali vertinti nukentėjusiojo V. S. parodymų dėl akinių sugadinimo.

Motyvuojamoji dalis

Iš medžiagos matyti, kad pagal nukentėjusiojo pareiškimą Alytaus apskrities VPK buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 26-47).

Įvertinus visus byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nėra patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad kaltinamasis A. D. sudavė nukentėjusiajam V. S. smūgį į veido kaktos sritį, dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą.

Byloje nustatyta, kad 2017-06-10 tarp nukentėjusiojo V. S. ir kaltinamojo A. D. įvyko konfliktas dėl ne vietoje sustojusio automobilio. Šią aplinkybę patvirtina visi proceso dalyviai, taip pat ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai M. G. ir A. N.. Aplinkybę, kad kaltinamasis A. D. dviem pirštais sudavė smūgį nukentėjusiajam V. S. į kaktą, nurodo tik vienas nukentėjusysis V. S.. Pats kaltinamasis A. D. neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, nurodė, kad konflikto metu dviem rankomis atstūmė nukentėjusįjį nuo savęs, delnais paliesdamas nukentėjusiojo kūtinę. A. N., kuris matė konfliktą, taip pat parodė, kad kaltinamasis jokio smūgio nukentėjusiajam į veido sritį nesudavė, jie tik susistumdė. M. G., kuris įvykį stebėjo nuo savo sodybos kiemo, parodė, kad matė, kaip kaltinamasis A. D. abejomis rankomis atsistūmė nuo nukentėjusiojo. Pats nukentėjusysis V. S. patvirtino, kad kaltinamasis jį palietė tik vieną kartą. Visi konfliktą matę asmenys patvirtina, kad kaltinamasis A. D. vieną kartą palietė nukentėjusįjį, tačiau ne į veido sritį, kaip nurodo nukentėjusysis, tačiau rankų delnais atstumdamas nuo savęs V. S.. Jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių smūgio sudavimą ir fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajam, nėra. Nukentėjusiajam sužalojimas neužfiksuotas, taip pat iš jo parodymų negalima kategoriškai teigti, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, kadangi nukentėjusiojo parodymai dėl fizinio skausmo sukėlimo nėra nuoseklūs.

BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 140 str. numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 str. 1 d. dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas. Fizinio skausmo sukėlimas šiuo atveju yra būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga, būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą. Ištyrus įrodymus teisme, darytina išvada, kad fizinio skausmo sukėlimo nepatvirtina jokie šios bylos objektyvūs duomenys.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Remiantis nekaltumo prezumpcija visos abejonės, kurių byloje negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bylą nagrinėjant teisme pagal privataus kaltintojo pateiktą skundą patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad kaltinamasis A. D. sudavė nukentėjusiajam V. S. smūgį į veido kaktos sritį, dėl ko nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, nėra. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis A. D. išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 2 p.).

Privatus kaltintojas skundu prašė priteisti 100 eurų turtinės žalos, 1500 eurų neturtinės žalos ir advokato atstovavimo išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu neturtinę žalą sumažino iki 1000 eurų sumos. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi atsižvelgiant į tai, jog A. D. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, V. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Kaltinamasis A. D. į bylą pateikė išlaidas advokato pagalbai apmokėti patvirtinančius dokumentus, prašo jas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš privataus kaltintojo. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 866123 (84, 85) patvirtina, kad A. D. už gynybą advokato padėjėjui A. Z. sumokėjo 500 eurų.

BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015-11-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461-895/2015). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš privataus kaltintojo V. S.. Priteistinos išlaidos nėra aiškiai per didelės, proporcingos gynėjo įdėtam darbui ir laiko sugaišimui (byla išnagrinėta per keturis posėdžius).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Privataus kaltintojo V. S. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, advokato atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Iš privataus kaltintojo V. S. išteisintojo A. D. naudai priteisti 500 eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė