Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-10-17 · Civilinė byla Nr. e2A-1341-450/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
e2A-1341-450/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11174-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, Loreta Bujokaitė
Atsakovas
ADB „Gjensidige“, A. O.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1341-450/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11174-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.20.; 2.6.39.2.6.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams ADB „Gjensidige“ ir A. O. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė solidariai priteisti iš atsakovų ADB „Gjensidige“ ir A. O. 769,20 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad 2015 m. kovo 26 d. įvykio, Vingio g 1, Klaipėdoje, metu buvo sugadintas UAB „Balticum TV“ priklausantis automobilis ŠKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ŠKODA), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 769,20 Eur draudimo išmoką, paskaičiuotą UAB „Armi servisas“. Eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad atsakovė A. O., atidarinėdama transporto priemonės SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau SEAT), dureles apgadino šalia važiuojantį automobilį ŠKODA. Automobilio SEAT valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu yra apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“. Atsakovams buvo teikta pretenzija dėl žalos atlyginimo, tačiau jie jos neatlygino.Atsakovas ADB „Gjensidige“ su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. kovo 26 d. įvykio metu iš stovėjusio automobilio SEAT, kurio valdytojų civilinė atsakomybė yra drausta atsakovo privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (draudimo liudijimas AYA Nr. 955708), į važiuojamąją dalį išlipant keleiviui, durelėmis buvo apgadinta pro šalį važiuojantis automobilis ŠKODA, savanoriškuoju transporto priemonių (KASKO) draudimu drausta ieškovo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo apsauga neapima transporto priemonės keleivių civilinės atsakomybės už tretiesiems asmenims padarytą žalą, todėl atsakovas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką automobilio ŠKODA savininkui. Ieškovo draustai transporto priemonei, žala buvo padaryta SEAT dalimi - durelėmis, atidarytomis šio automobilio keleivio, todėl pats žalos padarymas nėra siejamas su transporto priemonės vairavimu. Kadangi žala padaryta ne dėl SEAT valdytojos - atsakovės A. O. veiksmų, tai atsakovui ADB „Gjensidige“ nekyla pareiga atlyginti žalą dėl minėto eismo įvykio.Atsakovė A. O. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš atsakovės A. O. ir atsakovo ADB „Gjensidige“, ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 769,20 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (769,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų ieškovo naudai priteisė 17 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 8,50 Eur.Teismas nustatė, kad 2015 m. kovo 26 d, Klaipėdoje, Vingio g. 1, eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „Balticum TV“ priklausantis automobilis ŠKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 769,20 Eur draudimo išmoką. Automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu UAB DK „PZU Lietuva“ (Gjensidige).Dėl atsakingo už žalą asmens. Teismo vertinimu, taksi automobilio valdytoja yra pripažintina jo vairuotoja atsakovė A. O. (CK 6.270 str. 2 d.), todėl ji privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Byloje tokių duomenų nėra.Atsakovas ADB „Gjensidige“, nesutikimą su ieškinio reikalavimais argumentuoja tuo, kad už žalą yra atsakinga ne atsakovė A. O., o taksi automobilio keleivis. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, paneigia tokius atsakovo teiginius. Teismas pažymėjo, kad atsakovė A. O. - taksi automobilio vairuotoja, po eismo įvykio užpildžiusi eismo įvykio deklaraciją, joje pasirašė kaip už eismo įvykį atsakingas asmuo, ko apdairus asmuo, manydamas, jog dėl eismo įvykio yra nekaltas, nedarytų, t. y. kaltės neprisiimtų. Byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės A. O. atsakomybę dėl kilusio eismo įvykio, nes nėra žinomi duomenys asmens, taksi keleivio, atidariusio galines automobilio dureles, nors atsakovė, būdama taksi automobilio vairuotoja, turėjo galimybę tokius duomenis sužinoti, kadangi taksi keleiviai po įvykio dar kurį laiką buvo eismo įvykio vietoje. Be to, taksi vairuotojai yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, todėl konkrečiu atveju ji yra atsakinga už keleivio sukeltą žalą. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse numatyta, kad vežėjai ir vairuotojai privalo užtikrinti keleivių, vežamų taksi, saugumą ir kultūringą aptarnavimą, todėl atsakovė keleivius turėjo išleisti tam skirtoje vietoje, o prieš išleisdama - įsitikinti keleivių ir kitų saugumu. Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad nurodytą pareigą atliko.Teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, sprendė, kad atsakovė A. O. yra kalta dėl žalos, kilusios įvykusio eismo įvykio metu.Dėl pareigos atlyginti žalą. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad ieškovas, apgadinto automobilio ŠKODA savininkui UAB „Balticum TV“, išmokėjo 769,20 Eur draudimo išmoką, pagal UAB „Armiservisas“ pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovai draudimo išmokos dydžio neginčija. Teismo vertinimu, ieškovo apskaičiuota 769,20 Eur draudimo išmoka laikytina pagrįsta. Teismas, konstatavęs, kad už žalą yra atsakinga atsakovė A. O., transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusį ADB „Gjensidige“ laikė solidariai atsakingu už žalą.Teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimą laikė pagrįstu ir tenkino, iš atsakovų solidariai priteisiant 769,20 Eur žalos atlyginimo.Tuo pačiu teismas laikė pagrįstu ir tenkino ir ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir tenkinamas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, remdamasis CPK 93 str. 1 d., ieškovo turėtas 17 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis, priteisė iš atsakovų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas ADB „Gjensidige“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl įrodymų vertinimo. Teismas apsiribojo formaliu vienintelio dokumento - eismo įvykio deklaracijos vertinimu, tuo tarpu kitų byloje esančių dokumentų - eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų paaiškinimų, pranešimų apie įvykį, liudytojo parodymų, nevertino ir dėl jų visiškai nepasisakė. Teismų praktikoje nurodyta, kad automobilių avarijos jų vairuotojams sukelia didelį stresą, todėl dažnai jų nurodomos avarijų aplinkybės gali ir nesutapti su realiai įvykusiomis aplinkybėmis, todėl eismo įvykio deklaracijoje pateikti duomenys turi būti vertinami ryšium su kitais byloje esančiais dokumentais. Atsakovė A. O. atsakomybės už eismo įvykį nepripažino, tai patvirtina ŠKODA automobilio vairuotojo duoti parodymai posėdžio metu bei byloje esantys atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Abiejų automobilių vairuotojų teigimu, šalims nesutariant dėl eismo įvykio kaltininko į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie eismo įvykio deklaracijoje kaip kaltininkei liepė pasirašyti atsakovei. Taigi atsakovė iš esmės buvo suklaidinta į eismo įvykio vietą iškviestų pareigūnų. Dėl nukrypimo nuo teismų suformuotos praktikos. Teismas nukrypo nuo teismų suformuotų precedentų, sprendžiant automobilio keleivio veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimą (Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas byloje Nr. 2-165-829/2012, Vilniaus apygardos teismas 2013-07-08 nutartis byloje Nr. 2A-478-881/2013; Vilniaus apygardos teismo 2011-12-23 nutartis byloje 2A-1387-567/2011). Dėl CK 6.270 str. aiškinimo ir taikymo. LAT yra išaiškinęs, kad stovinti transporto priemonė, kuri nedalyvauja eisme, nėra didesnio pavojaus šaltinis. Kai žala didesnio pavojaus šaltiniui padaroma sutrukdant eismui ar sudarant kliūtį, ji atlyginama vadovaujantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais. Atsakovė keleivius sustojo išleisti leistinoje vietoje, tačiau keleivis išlipdamas iš taksi automobilio neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kliudė taksi automobilio durelėmis pravažiuojantį ŠKODA automobilį, tokie keleivio veiksmai laikytini neteisėtais (CK 6.248 str.). Šie keleivio neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su ŠKODA automobiliui padaryta žala (CK 6.247 str., CK 6.249 str.). Taksi keleivis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl jis pagrįstai laikytinas kaltu dėl ŠKODA automobiliui padarytos žalos (CK 6.248 str.). Teismas atsakomybės už padarytą žalą perkėlimą atsakovei nepagrįstai motyvavo tuo, kad nėra žinomi duomenys taksi keleivio, atidariusio galines automobilio dureles. Analogiškas galimybes sulaikyti pasišalinančius keleivius ir sužinoti jų duomenis turėjo ir ŠKODA automobilio vairuotojas bei į įvykio vietą iškviesti pareigūnai. Teisės aktuose yra nustatytos pareigos ne tik taksi automobiliu vairuotojams, bet ir keleiviams. Kelių eismo taisyklėse yra aiškiai nurodyta, kad keleiviams leidžiama įlipti (išlipti) tik tada, kai transporto priemonė visiškai sustoja (50 p.): iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti i transporto priemone (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams (52 p.). Taigi už žalą, atsiradusią šių keleiviui nustatytų pareigų nevykdymo pasėkoje, yra atsakingas pats keleivis, kuris, atidarydamas taksi automobilio dureles, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Teismas nesprendė liudytojo A. J. patirtų išlaidų atlyginimo klausimo, todėl jis po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kreipėsi tiesiogiai į atsakovą, prašydamas atlyginti jo patirtas išlaidas. Atsakovas liudytojui viso išmokėjo 87 Eur, kuriuos sudaro 50 Eur kelionės (Klaipėda-Vilnius-Klaipėda) išlaidos ir 37 Eur nakvynės išlaidos, kurios turėtų būti priteistos iš ieškovės.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsakingas už padarytą žalą šiais pagrindais: žala padaryta eismo įvykio metu, nes automobilis Škoda šio įvykio metu važiavo; žala padaryta dėl Taksi automobilį valdžiusio ar naudojusio asmens kaltės (CK 6.263 str); taksi automobilio valdytojas atsakingas ir CK 6.270 str. numatytu pagrindu; keleivių vežimas taksi vairuotojui yra profesinė veikla, teikdamas šias paslaugas taksi vairuotojas turėjo užtikrinti keleivių bei kitų asmenų saugumą; deklaracijoje savo atsakomybę pripažinusio asmens kaltė sprendžiant žalos atlyginimo klausimus preziumuojama. Atsakovas neįrodė, kad deklaracijoje kaltę pripažinusi vairuotoja A. O. neatsakinga. Nors atsakovas teigia, kad automobilio keleivis automobilio nevaldo, o draudikas draudžia tik vieno valdytojo (vairuotojo) civilinę atsakomybę, tačiau įstatyme numatyta, kad išmoka mokama ne tik tada, kai žala padaroma valdant transporto priemonę, bet ir tada, kai žala padaroma naudojant šią transporto priemonę. Durų atidarymo atveju nėra jokio skirtumo, kas atidarė duris - ar tas asmuo, kuris anksčiau vairavo šį automobilį, ar kitas asmuo. Duris atidarantis buvęs vairuotojas ir keleivis turi tas pačias pareigas ir jiems kyla tokia pati atsakomybė. Abu šie asmenys, atidarydami duris lygiai taip pat naudoja automobilį. Vairuotojui keliami papildomi reikalavimai, nes vairuotojas turi sustoti ir išleisti keleivius ten ir iš tos automobilio pusės, kuri yra saugi. Automobiliuose įrengiami užraktai, kuriais galima blokuoti automobilio kairėje pusėje esančių keleivio durų atidarymą, ties vairuotojo vieta yra veidrodis ir vairuotojas gali stebėti eismą ne tik iš priekio bet ir iš galo, keleivis tokių galimybių neturi. Be to, taksi vairuotojas yra vairavimo ir keleivių aptarnavimo profesionalas. Ar taksi vairuotojas šias pareigas vykdė ir kodėl keleivis atidarė duris, šių aplinkybių nežino nei nukentėjusiojo automobilio vairuotojas nei AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi taksi vairuotojas tyčia ar dėl neatsargumo nenurodė keleivių duomenų, ieškovui nebuvo galimybės patikslinti žalos padarymo aplinkybių. Taksi vairuotojas atsakingas prieš trečiuosius asmenis kaip transporto priemonės valdytojas ir kaip verslininkas, nes komercinę veiklą vykdantis asmuo neužtikrino ne tik klientų bet ir trečių asmenų saugumo, nepasirūpino, kad jo klientai galėtų saugiai naudotis verslininkui priklausančiu turtu. Atsakovas nedraudžia verslininko civilinės atsakomybės, dėl to A. O. šiuo pagrindu pati atsakinga už padarytą žalą. Nors atsakovas teigia, kad taksi vairuotoją suklaidino policijos pareigūnai, tačiau taksi vairuotojas yra verslininkas bei keleivių pervežimo kelių transportu profesionalas, kuris neturėtų teisintis tuo, kad nežino jo verslą reglamentuojančių teisės aktų. Taksi vairuotojas, žinodamas šio eismo įvykio aplinkybes turėjo pareikalauti, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes raštu (savo parašu) patvirtintų ir taksi keleivis. Net jeigu taksi vairuotojas suklydo, dėl to kilusiais neigiamas pasekmes jis negalėtų perkelti trečiajam asmeniui. Jei nenustatomas automobilį valdęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui ar kitam nustatytam teisėtam valdytojui. Kiekvienas draudikas privalo ištirti aplinkybes, reikšmingas draudiminio įvykio faktui, ar draudiminio įvykio nebuvimui nustatyti. Ieškovas draudė automobilį Škoda savanorišku „kasko“ draudimu ir išmokos mokėjimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kuris eismo įvykio dalyvis yra atsakingas, įstatymas neįpareigojo AB „Lietuvos draudimas“ ištirti šias aplinkybes.Atsakovė A. O. atsiliepimo į atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. kovo 26 d, Klaipėdoje, Vingio g. 1, eismo įvykio metu į važiuojamąją dalį išlipant keleiviui iš taksi automobilio SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), durelėmis buvo apgadintas pro šalį važiuojantis UAB „Balticum TV“ priklausantis automobilis ŠKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 769,20 Eur draudimo išmoką. Automobilio SEAT valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu ADB „Gjensidige“ (UAB DK „PZU Lietuva“).Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės keleivio padarytos žalos, į važiuojamąją dalį atidarant automobilio dureles ir apgadinant pro šalį važiuojantį automobilį, atlyginimo.Apeliantas nurodo, kad taksi automobilio SEAT keleivis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl jis laikytinas kaltu dėl ŠKODA automobiliui padarytos žalos, o ne taksi automobilio valdytoja atsakovė A. O., tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais sutinka tik iš dalies. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šio straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. SEAKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (SEAKĮ 12 straipsnio 5 dalis). SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, to paties straipsnio 12 dalyje – jog transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. SEAKĮ 16 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje keleivių pareigas, nustatyta, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Panašios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 4, 9, 18 ir 52 punktuose. KET 148 punkte nustatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017 konstatavo, kad teisinis eismo dalyvių veiksmų eisme reglamentavimas iš visų transporto priemone važiuojančių asmenų jos vairuotojams kelia didžiausius reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad nurodytos nuostatos reglamentuoja ne tik kelių eismo dalyvių judėjimą ir ne tik kelyje, bet ir daugiau situacijų, reikšmingų eismo saugumui: eismą kiemuose, stovėjimą, išlaipinimą iš transporto priemonės. Šios nuostatos įpareigoja vairuotoją (atsakovę) aktyviai dalyvauti kelionės saugumo užtikrinimo procese iki pat kelionės, įskaitant saugų keleivių išlaipinimą iš jo vairuojamos transporto priemonės, pabaigos. Vairuotojas turi tam panaudoti visas turimas žinias ir automobilyje sumontuotas technines priemones (SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad iš visų eismo dalyvių reikalaujama žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau transporto priemonių vairuotojų žinios yra tikrinamos egzaminuose, taip užtikrinant, kad vairuotojai suvoktų eisme vykstančius procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti (SEAKĮ 13 straipsnio 11 dalis). Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, taksi vairuotojai yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse numatyta, kad vežėjai ir vairuotojai privalo užtikrinti keleivių, vežamų taksi, saugumą ir kultūringą aptarnavimą, todėl atsakovė keleivius turėjo išleisti tam skirtoje vietoje, o prieš išleisdama - įsitikinti keleivių ir kitų saugumu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vairuotojui tenka pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams.Keleivių išlaipinimas yra baigiamoji kelionės dalis, ji reglamentuojama teisės normose (KET 52, 148 punktai). Todėl saugų išlaipinimą užtikrinti pirmiausia turi vairuotojas, parinkdamas saugią išlaipinimo vietą ir momentą, taip pat imdamasis kitų prieinamų priemonių. Sustojęs vietoje, kurioje vyksta eismas, vairuotojas turi imtis visų turimų priemonių, kad užtikrintų saugų keleivių išlaipinimą. Vairuotojas turi galimybę pasinaudoti galinio vaizdo veidrodėliais, kurie sudaro galimybę pastebėti iš galo artėjančią transporto priemonę, ir įspėti keleivius neatidaryti automobilio durelių, kol ji nepravažiuos. Keleivis turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau jo veiksmus išsilaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Turėjęs galimybę vykdyti, tačiau nevykdęs SEAKĮ 13 straipsnio 3, 12 dalyse ir KET 18 punkte nustatytų pareigų, neužtikrinęs saugaus keleivių išlaipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kreditorius turi teisę reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017). Nagrinėjamu atveju nėra žinomi taksi keleivio, atidariusio galines automobilio dureles, duomenys, tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovė, būdama taksi automobilio vairuotoja, turėjo galimybę tokius duomenis sužinoti, nes taksi keleiviai po įvykio dar kurį laiką buvo eismo įvykio vietoje. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojas A. J., parodęs, kad į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai išsiaiškinę aplinkybes nurodė, jog įvykio kaltininkas yra taksi vairuotoja, vėliau turinti teisę reikšti reikalavimus keleiviams, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad apdairus ir rūpestingas asmuo būtų dėjęs maksimalias pastangas, jog kaltę už įvykį prisiimtų atsakingas asmuo, t. y. keleivis. Nors apeliantas nurodo, kad sužinoti keleivio duomenis galėjo ir ŠKODA automobilio vairuotojas, tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta, nes kai žala padaryta keleivio veiksmais, tai automobilio, kuriame buvo šis keleivis, vairuotojas paprastai turi didesnes galimybes nei žalą patyręs eismo dalyvis tiksliau žinoti aplinkybes, kaip buvo padaryta žala, kokius veiksmus keleivis atliko, jis turi ne tik pareigą, bet ir geresnes galimybes užkirsti kelią keleivio veiksmams, kurie kelia pavojų eismo saugumui, į juos reaguoti, taip pat paprastai turi daugiau duomenų, reikalingų keleiviui identifikuoti, siekiant patraukti jį atsakomybėn, arba lengviau nei nukentėjusysis gali tokius duomenis gauti. Tam tikrais atvejais nukentėjusiajam gali būti net neįmanoma nustatyti žalą padariusio keleivio, pvz., jei šis iškart pasišalina iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017).Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Draudžiamojo įvykio apibrėžtis yra esminė draudimo sutarties sąlyga, kylanti iš įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos (CK 6.987 straipsnis). Draudžiamasis įvykis nustatomas draudimo sutartyje arba įstatyme. Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiams būdinga tai, kad draudžiamasis įvykis yra nustatytas įstatymo. TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje jis įvardijamas kaip draudžiamasis eismo įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka. Kaip minėta, SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės automobilis SEAT įvykio metu stovėjo, todėl įvykis, kurio metu apgadintas automobilis ŠKODA, nelaikytinas eismo įvykiu SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalies prasme. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovui ADB „Gjensidige“ kyla solidari atsakomybė atlyginti ieškovui žalą subrogacijos tvarka, nes atsakovas ADB „Gjensidige“ pagrįstai pripažino įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis ŠKODA, nedraudžiamuoju.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad žala padaryta bendrais vairuotojos (parinkus nesaugią keleivio išlaipinimo vietą ir momentą, nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) ir keleivio (nesiėmus atsargumo priemonių pavojui išvengti) veiksmais, todėl vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys, į tai, kad įvykis, kurio metu apgadintas automobilis ŠKODA, nelaikytinas eismo įvykiu SEAKĮ 2 straipsnio 12 dalies prasme, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovų atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimą, netinkamai įvertino byloje pateiktus šalių argumentus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl to iš dalies priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinant iš dalies. Minėta, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog solidariąją prievolę įvykdytų bet kuris solidarusis skolininkas (CK 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovui pareiškus ieškinį atsakovei A. O., žalos atlyginimas bei 5 procentų metinės palūkanos ieškovui priteistinos iš atsakovės A. O. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Išsprendus atsakovų atsakomybės dėl žalos atlyginimo klausimą, kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai laikytini teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovui iš atsakovės A. O. 17 Eur už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį (CPK 93 str. 2, 5 d.). Atsakovas ADB „Gjensidige“ nurodė, kad liudytojas A. J. po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos kreipėsi tiesiogiai į jį, prašydamas atlyginti jo patirtas 87 Eur išlaidas (50 Eur kelionės (Klaipėda-Vilnius-Klaipėda) išlaidos ir 37 Eur nakvynės išlaidos), kurias atsakovas liudytojui atlygino. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo ADB „Gjensidige“ atžvilgiu atmestas, liudytojo patirtos išlaidos, kurias apmokėjo atsakovas, priteistinos iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ADB „Gjensidige“ naudai (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, apelianto ADB „Gjensidige“ patirtos 18 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) išlaidos apeliacinės instancijos teisme atlygintinos iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ neprašė atlyginti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti bei sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 769,20 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 20 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (769,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, naudai 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, naudai 18 Eur (aštuoniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Loreta BujokaitėAsta RadzevičienėRūtos Veniulytės-Jankūnienės