- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1387-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- Ž. B.
- Trečiasis asmuo
- IF P
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2215-466/2010 pagal ieškovės Ž. B. (buvusi B.) ieškinį atsakovei V. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys IF P&C Insurance AS filialas, UAB „MARTONO TAKSI“, M. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti 757,46 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-05-15 Stirnų g., Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo apgadintas atsakovei V. V. atidarius taksi automobilio dureles ir kliudžius pro šalį važiuojantį ieškovės automobilį. Vilniaus apskrities VPK Eismo priežiūros tarnyba pripažino atsakovę kalta, pažeidus Kelių eismo taisyklių 59 p., 716 p., už kurių pažeidimą atsakovei buvo skirta 100 Lt dydžio administracinė nuobauda. Dėl patirtos žalos ieškovė kreipėsi į IF P&C Insurance AS filialą, kuris buvo apdraudęs taksi Volkswagen Sharan automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Draudimo įmonė apžiūrėjo ieškovės automobilį, užfiksavo padarytus sugadinimus ir nustatė, kad ieškovės automobiliui padaryta 757,46 Lt dydžio žala. Draudimo įmonė atsisakė atlyginti ieškovei žalą, motyvuodama tuo, kad Vilniaus apskrities VPK Eismo priežiūros tarnyba eismo įvykio kaltininkę pripažino atsakovę, kuri turi atlyginti žalą ieškovei. Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai. Atsakovė, atidarydama taksi automobilio dureles, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kadangi neįsitikino, kad atidaryti dureles bus saugu ir ji savo veiksmais nesukels žalos kitiems eismo dalyviams. Neteisėtus veiksmus konstatavo Vilniaus apskrities VPK Eismo priežiūros tarnyba, paskirdama jai administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Priežastinis ryšys pasireiškė tame, jog ieškovės automobilis buvo apgadintas tuo metu, kad atsakovė atidarė taksi automobilio dešinės pusės keleivio dureles. IF P&C Insurance AS filialo darbuotojai nustatė pagal sąmatą žalos dydį, kuris buvo padarytas 2009-05-15 eismo įvykio metu (LR CK 6.245 str., 6.251 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti, priteisti iš šio įvykio nustatyto kaltininko atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes 2009-05-15 atsakovė, važiuodama taksi automobiliu, taksi vairuotojas, neprivažiavęs jai reikalingos vietos ir neįsitikinęs jos, kaip vežamos keleivės, saugumu, sustabdė taksi automobilį kairėje važiuojamosios kelio dalyje, neprivažiavęs šaligatvio. Kadangi į kairę atsakovė išlipti negalėjo, ji lipo iš taksi dešiniosios pusės ir atidarydama automobilio dešinės pusės dureles, kliudė pro šalį važiuojančio automobilio Nissan Almera, kurį vairavo ieškovė, kairįjį sparną. Po šio įvykio atsakovė mobiliuoju telefonu iškvietė kelių policijos pareigūnus, kurie tyrė įvykio aplinkybes. Atsakovė teigia, jog tuo metu, t.y. eismo įvykio dieną ieškovė važiavo automobiliu per kelio ženklą „motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, tuo grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakovė teigia, jog dėl įvykio kaltas yra UAB „MARTONO TAKSI“, kaip transporto priemonės savininkas. LR susisiekimo ministerijos 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimų kelių transporto taisyklės, kuriose numatyta, kad vežėjas privalo užtikrinti keleivių, vykstančių transporto priemonėse, saugumą. Keleiviai turi būti išlaipinami jų nurodytose vietose ir atsižvelgiant į keleivių saugumą. Vežėjai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos. Kadangi UAB „MARTONO TAKSI“ vairuotojas M. K. pažeidė minėtus norminius aktus, todėl dėl eismo įvykio, įvykusio 2009-05-15, yra kaltas vežėjas.
Trečiasis asmuo IF P&C Insurance AS filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą, priklausomai nuo bylos baigties, paskirstyti tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, sudarydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su UAB „MARTONO TAKSI“, apdraudė Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civiline atsakomybę. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d., draudikas moka išmoką, jei transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Trečiasis asmuo pažymi, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neapima transporto priemonių keleivių civilinės atsakomybės. Pagal šią sutartį draudikas turi atlyginti žalą, kurią padaro tik transporto priemonės valdytojas trečiajam asmeniui. Atsakovė V. V. 2009-05-15 taksi automobiliu važiavo keleivio teisėmis. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda pagal LR CK 6.270 str. tik tada, kai žala yra didesnio pavojaus šaltinio veiklos rezultatas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veikla, susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams asmenims ar jų turtui, yra bet koks veikimas, sukeliantis didesnę grėsmę padaryti žalą, naudojant didesnio pavojaus šaltinį. Taksi vairuotojas išlaipino keleivę tam skirtoje vietoje, taip nepažeisdamas kelių eismo taisyklių. Nėra priežastinio ryšio tarp M. K. (taksi vairuotojo) veiksmų ir keleivės veiksmų, kai jai nerūpestingai atsidarius automobilio durelės, buvo apgadintas kitas automobilis. M. K., kuris vairavo IF P&C Insurance AS filialo apdraustą automobilį Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmuose nėra nė vienos sąlygos, leidžiančios teigti, kad kyla M. K. civilinė atsakomybė. Nesant valdytojo civilinės atsakomybės, draudikas neprivalo atlyginti jokių nuostolių (LR CK 6.245 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., 6.263 str. 6.270 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, nurodydama, jog jei taksi vairuotojas neprivažiavo atsakovei reikalingos vietos, ji galėjo pareikalauti, kad vairuotojas atvežtų ją iki reikalingos sustojimo vietos. Kelių eismo taisyklių 59 p. numato, kad keleiviams leidžiama išlipti iš transporto priemonės į važiuojamąją dalį, jei tai padaryti bus saugu ir jie nesukels savo veiksmais žalos eismo dalyviams. Atsakovės paaiškinimai negali būti laikomi teisiniais argumentais, paneigiančiais administracinės baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą paskyrimo ir jos sumokėjimo pasekmes. Taip pat ieškovė nesutinka su atsakovės paaiškinimais apie taksi automobilio vairuotojo pažeistus teisės aktų reikalavimus, kadangi jie nėra pagrįsti jokiai įrodymais. Civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai. Atsakovė, atidarydama taksi automobilio dureles, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kadangi neįsitikino, kad atidaryti dureles bus saugu ir ji savo veiksmais nesukels žalos kitiems eismo dalyviams. Neteisėtus veiksmus konstatavo Vilniaus apskrities VPK Eismo priežiūros tarnyba, paskirdama jai administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Priežastinis ryšys pasireiškė tame, jog ieškovės automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai atsakovė atidarė taksi automobilio dešinės pusės keleivio dureles.
Atsiliepimas
Atsakovė V. V. pateikė tripliką, nurodydama, jog ieškovė iškraipo atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Taksi automobilis buvo priverstas sustoti dėl didelio lengvųjų automobilio skaičiaus, kurie buvo sustoję gatvėje ir tolimesnis važiavimas buvo komplikuotas. Atsakovė jai paskirtos baudos neginčijo. Civilinės atsakomybės vertinimą gali spręsti tik teismas, bet ne ieškovė, todėl su jos vertinimu dėl draudimo išmokos atsakovė nesutinka.
Trečiasis asmuo UAB „MARTONO TAKSI“ pateikė atsileipimą į ieškinį, nurodydamas, jog Vilniaus apskrities VPK Eismo priežiūros tarnyba, įvertinusi autoįvykio aplinkybes, pripažino, kad atsakovė pažeidė Kelių eismo taisyklių 59 p., 716 p. Už šiuos pažeidimus jai paskirta administracinė nuobauda. Atsakovė su šia nuobauda sutiko, jos neskundė. Tai liudija, kad ji pripažino, kad pažeidė minėtas kelių eismo taisykles ir savo kaltės neneigė.
Trečiasis asmuo M. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog už kelių eismo taisyklių pažeidimą trečiajam asmeniui buvo paskirta bauda, kurią jis sumokėjo. Tačiau minėtas pažeidimas niekaip neįtakojo situacijos, dėl kurios atsirado minėta žala. Atsakovės nurodyto ženklo, jog toje zonoje draudžiamas motorinių priemonių eismas, trečiasis asmuo nematė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-30 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 757,46 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (757,46 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme - 2009-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1306 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš V. V. į valstybės biudžetą 35 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2009-05-15 Vilniuje, Stirnų gatvėje, autoįvykio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis lengvasis automobilis Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio priežastis buvo tai, jog atsakovė, išlipdama iš trečiojo asmens M. K. vairuojamo taksi automobilio Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), staiga atidarė galines dešinės pusės taksi automobilio duris, kuriomis kliudė pro šalį važiavusį, ieškovės vairuojamą automobilį Nissan Almera, kuriam buvo apgadintas priekinis vairuotojo pusės sparnas, įbrėžtas priekinis bamperis kairėje pusėje. Atsakovei V. V. 2009-05-15 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., t.y. kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrengimų arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Atsakovei pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 30² str. 2009-05-15 nutarimu buvo skirta 100 Lt bauda. Teismas padarė išvadą, kad V. V. savo veiksmais 2009-05-15 autoįvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 59 p. reikalavimus, t.y. keleivio pareigą iš važiuojamosios dalies pusės įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Atsakovės pažeidimas ir dėl to kilusios pasekmės pilnai atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius. Teismas sutiko su trečiojo asmens IF P&C Insurance AS argumentu, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neapima transporto priemonių keleivių civilinės atsakomybės, o skirta tik transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei. Tai patvirtina ir LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 1d., 2 str. 17 d., 3 str. 2, 3 d., 16 str. 2 d. nuostatos. Kadangi žalą padarė atsakovė, važiavusi taksi automobilyje Volkswagen Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivės teisėmis, draudiko pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą neatsirado. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad dėl šio įvykio kalti tretieji asmenys UAB „MARTONO TAKSI“ ar M. K.. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad taksi automobilio vairuotojas M. K. pažeidė LR susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių“ reikalavimus. Minėtu įsakymu buvo patvirtintos ir „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklės. Pagal taisyklių 14. p. vežėjai ir vairuotojai privalo užtikrinti keleivių, vežamų taksi, saugumą ir kultūringą aptarnavimą. Teismas konstatavo, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad taksi vairuotojas neužtikrino atsakovės saugumo. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad M. K. pažeidė taisyklių 3.1.7 p. reikalavimą, nes atsakovė, sėdėjusi ant taksi automobilio galinės sėdynės, galėjo išlipti pasirinktinai per duris abiejose pusėse, tačiau pati atsakovė pasirinko mažiau saugesnę pusę. Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje eismo įvykio schemoje, kur pavaizduotos ieškovės ir taksi automobilio padėtys po įvykio, nėra pažymėta jokių kitų automobilių (kitų objektų), kurie būtų trukdę atsakovei išlipti per vairuotojo pusės duris, t.y. duris priešingoje pusėje, nei ieškovė. Taksi vairuotojas M. K. taip pat patvirtino, kad atsakovė turėjo galimybę išlipti iš taksi automobilio per kitą pusę. Pagal nustatytas aplinkybes taksi automobilio vairuotojas M. K. įvykio metu nesėdėjo taksi automobilyje, o buvo išlipęs paimti atsakovės bagažo. Todėl jis neturėjo net fizinės galimybės perspėti atsakovę, kad ji atidarytų taksi automobilio dureles tik įsitikinusi, jog tai bus saugu. Be to, viskas įvyko staiga, t.y. atsakovė staiga, neįsitikinusi, kad tai saugu, kad nekliudys kitos transporto priemonės, norėdama išlipti, atidarė taksi automobilio dureles ir kliudė ieškovės vairuojamą automobilį. Minėtomis aplinkybėmis ir ieškovė iš esmės neturėjo galimybės išvengti kliūties, kuri atsirado dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė teigė, jog ieškovė neturėjo teisės įvažiuoti į Stirnų gatvę, nes gatvės pradžioje buvo eismą lengvaisiais automobiliais draudžiantis ženklas (b.l. 31, 49-51). Tačiau ieškovė bei taksi automobilio vairuotojas M. K. teigė, jog eismo įvykio dieną netoliese buvo vykdomi statybos darbai ir draudžiančio kelio ženklo tuo metu nebuvo. Pagal vidinį įsitikinimą teismas nurodė, jog neturi pagrindo netikėti ieškove, kuri paaiškino, jog netoliese dirba, nuolatos pravažiuoja šia kelio atkarpa ir būtų pastebėjusi, kad įvažiavimas į Stirnų gatvę draudžiamas. Tačiau net ir esant šiam ženklui nebūtų pagrindo daryti išvadą, jog galimas ieškovės Kelių eismo taisyklių pažeidimas turi priežastinį ryšį su atsakovės padarytu pažeidimu. Teismas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo sprendžiamas ieškovės atsakomybės klausimas (surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ar pan.) dėl tokio pažeidimo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., 6.245 str. 4 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neobjektyvus, šališkas, priimtas, pažeidžiant materialinės teisės normas. Vertindamas ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo, teismas ignoravo atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike pateiktus paaiškinimus dėl autoįvykio, kuriuos ji parėmė fotonuotrauka bei iš kurios aiškiai matosi, kad pati ieškovė sudarė galimybes šiam incidentui įvykti, nes įvažiavimą į Stirnų g. draudžia kelio ženklas „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ ir ieškovė, važiuodama vienpusio eismo gatve, grubiai pažeidė kelių eismo taisyklų 1 priedo kelio ženklai III skyriuje nurodytus draudžiamuosius ženklus Nr. 303. Teismo posėdžio metu pateikti atsakovės ir jos atstovo paaiškinimai buvo ignoruoti. Teismas rėmėsi ieškovės ir taksi vairuotojo argumentais, neparemtais jokiais įrodymais. Kadangi teismo sprendimas neatitiko realių įvykusio autoįvykio aplinkybių, atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos komunalininko ūkio departamento Eismo organizavimo skyrių su prašymu, atsakyti, ar įvykio dieną atsakovės nurodytas ir teismui pateiktas įrodymas - fotonuotrauka, kurioje užfiksuoti draudžiamieji kelio ženklai, nebuvo pašalinti iš Stirnų g., įvykusio autoįvykio metu. 2010-12-16 atsakovė gavo šios institucijos atsakymą „Dėl informacijos suteikimo“, iš kurio paaiškėjo, jog šio skyriaus specialistai, patikrinę situaciją Stirnų g., nustatė, kad draudžiamieji kelio ženklai Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ šioje vietoje įrengti nuo 2008-06-27 ir nuimti ar keičiami nebuvo. Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė teismui neteisingus paaiškinimus, kuriais rėmėsi teismas, padarydamas neteisingą išvadą dėl draudžiamųjų kelio ženklų buvimo įvykio vietoje 2009-05-15. Teismas neatsižvelgė į vežėjo, t.y. UAB „MARTONO TAKSI“ vairuotojo aplaidumą ir kaltę. Apeliantė pažymi, jog nesuprantamas teismo sprendimo teiginys, jog atsakovė neginčijo paties pažeidimo, todėl neginčijo žalos dydžio. Ši išvada paneigiama tuo pačiu sprendimu, kuriame konstatuojama, kad atsakovė ieškinio nepripažino ir atsakovės atstovas prašė teismo ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu vairuotojas M. K. paaiškino, jog ieškovė galėjo pravažiuoti saugiai ir neužkliudyti šalia sustojusio taksi automobilio, nes vietos užteko, tačiau ieškovė pasielgė aplaidžiai ir nerūpestingai. Ieškovė nesutiko su trečiojo asmens paaiškinimu, tačiau įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, nepateikė. Kelių eismo taisyklių 3 p. leidžia aptarnaujančiam transportui įvažiuoti į draudžiamaisiais ženklais pažymėtą zoną, bet tai yra draudžiama visoms kitoms transporto priemonėms, taip pat ir ieškovės automobiliui. Ši aplinkybė nebuvo teismo vertinama.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad ieškovė nesutinka su naujų įrodymų prijungimu. Iš pateikto Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus atsakymo nėra aišku, ar nurodomas draudžiamasis ženklas buvo įrengtas 2008-06-27. Tačiau, jei apeliantės nurodomas ženklas ir buvo toje vietoje, tai nepanaikina apeliantės atsakomybės už padarytą žalą ieškovei.
Tretieji asmenys nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjant bylas dėl žalos atlyginimo, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas jai atsirasti: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o taip pat atsakovo kaltę. Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius norminiuose aktuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos norminiai aktai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė atsakovės kaltus neteisėtus veiksmus, padariusius žalą ieškovei, nes atsakovės veiksmai, norinti išlipti iš taksi automobilio, neįsitikinus, kad tai saugu ir nekliudys kitos transporto priemonės, pačiai atidarius taksi automobilio dureles, kuriomis buvo kliudytas ieškovės vairuojamas automobilis, buvo neteisėti.
Teisėjų kolegija priima apeliantės naujai pateiktus rašytinius įrodymus - jos advokato parengtą 2010-12-13 užklausimą (b.l. 116) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus 2010-12-16 atsakymą (b.l. 117), nes jų pateikimo būtinybė atsirado vėliau ir šių įrodymų apeliantė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui iki sprendimo priėmimo, nes jų neturėjo (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus 2010-12-16 atsakyme (b.l. 117) nurodyta, kad 2010-12-15 buvo nuvykta į vietą ir patikrinta esama situacija Stirnų gatvėje, pažymint, kad draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ minėtoje vietoje buvo teisėtai įrengtas 2008-06-27 pagal parengtą ir suderintą schemą. Vertindama šio rašto duomenis, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė neteisingai interpretuoja šio rašto turinį, nes jame nėra jokių duomenų apie tai, kad draudžiamasis kelio ženklas Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“ nuo 2008-06-27 nebuvo nuimtas ar keičiamas.
Situacija, kai apeliantė apeliaciniam skunde nurodo aplinkybes, kurių nėra naujai pateiktame rašte, patvirtina, kad ji nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, bandydama išvengti civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegija, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pagrindine įvykio priežastimi buvo atsakovės neteisėti veiksmai - norinti išlipti iš taksi automobilio, neįsitikinus, kad tai saugu ir nekliudys kitos transporto priemonės, pačiai atidarius taksi automobilio dureles, kuriomis buvo kliudytas ieškovės vairuojamas automobilis ir padaryta žala, kurios minimalus dydis atitinka faktines aplinkybes ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą abejoti IF P&C Insurance AS filialas sudaryta žalos sąmata (b.l. 8-8A), nes atsakovė nepateikė įrodymų, kad galima atlikti lengvojo automobilio Nissan Almera, remontą už mažesnę sumą. Atsakovės pateikta fotolentelė (b.l. 51) nepanaikina jos pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą, nes pagrindinė įvykio kilimo priežastis buvo atsakovės veiksmai, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir Kelių eismo taisyklių 59 p. reikalavimus, t.y. keleivio pareigą iš važiuojamosios dalies pusės įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apskrities VPK 2009-07-08 pažymos dėl eismo įvykio administracinėje byloje (b.l. 6-7) duomenys nėra nuginčyti ar panaikinti nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo ja abejoti ir remiasi, darydama išvadą, kad atsakovė neįrodė, kad eismo įvykis kilo dėl ieškovės kaltų veiksmų. Atsakovės procesiniuose dokumentuose nėra pateikta duomenų, kurie teismui leistų ją atleisti nuo civilinės atsakomybės. Tokiu būdu atsakovei neįvykdžius procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kutriomis ji grindė savo atsikirtimų pagrindą, nėra teisinio pagrindo atmesti ieškovės ieškinį.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ir prievolės atlyginti ieškovei padarytą žalą. Tai, kad atsakovė nurodė, kad dėl laiko stokos neapskundė administracinio teisės pažeidimo nutarimo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos dalykui, nes pagal faktines aplinkybes yra akivaizdu, kad pati atsakovė, pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir Kelių eismo taisyklių 59 p. reikalavimus, sukėlė teisines pasekmes ir įgijo pareigą atlyginti ieškovei žalą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių vežėjo, t.y. UAB „MARTONO TAKSI“, ar jo vairuotojo aplaidumą ir kaltę. Atsakovė neįrodė, kad taksi vairuotojas neužtikrino atsakovės, kaip keleivės, saugumo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą atmesti ieškinį. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jai nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, ir ji neįgijo pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme kitiems proceso dalyviams, nes jie nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.245 str. – 6.249 str., CPK 3 str., 7 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 95 str., 96 str., 98 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą nepakeistą.