Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Alčauskienė, sekretoriaujant N. N., dalyvaujant prokurorams L. S., J. A., nukentėjusiajai ir nukentėjusiosios įstatyminei atstovei V. E., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2005-06-02 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - 25 parų areštu; 2006-01-17 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 4 d., 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams 15 dienų; 2007-12-03 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 metams; 2009-04-17 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 metams 1 mėn.; 2012-12-11 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. - 15 parų areštu; 2013-09-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - 55 paroms arešto, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas LR BK 284 str. 1 d., 242 str.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M. G. 2013 m. rugpjūčio 20 d., apie 17 val. 45 min., viešoje vietoje, t.y. Telšių mieste, Džiugo-Rambyno gatvių sankryžoje, įžūliu elgesiu, suduodamas delnu vieną smūgį mažametei S. R., gim. (duomenys neskelbtini) per veidą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis, būdamas nuteistas 2013 m. rugsėjo 11 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d., padarymą 55 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje, tačiau dar nesuimtas, nuo 2013 m. spalio 2 d. iki 2014 m. kovo 20 d., vengė atlikti jam paskirtą 55 parų arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

M. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis bausmės nevengė, tik norėjo užsidirbti pinigų. Žinojo, kad 2013 metais buvo nuteistas 55 parų arešto bausme. Nuosprendžio apskundęs nebuvo. Gyveno ir neoficialiai dirbo Klaipėdos mieste. Buvo susitaręs su areštinės viršininku, kad pradės bausmę atlikti tik 2014 m. vasario mėnesį. 2014 m. kovo mėnesį buvo surastas ir sulaikytas sugyventinės bute, su kuria jau dveji metai gyvena.

Iš 2013-09-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-339/2013, matyti, kad M. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir jam paskirta galutinė subendrinta 55 parų arešto bausmė, bausmę atliekant areštinėje. Iki nuosprendis įsiteisės, M. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 4-6).

Iš 2014-04-08 Telšių rajono apylinkės teismo rašto Nr. S-343 matyti, kad 2013-09-11 teismo nuosprendis M. G. buvo paskelbtas ir įteiktas asmeniškai 2013-09-11 (b. l. 45).

Iš 2013-10-02 Telšių rajono apylinkės teismo patvarkymo matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-339/2013, įsiteisėjo 2013-09-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuris pateiktas vykdymui Telšių apskrities VPK (b. l. 3).

Iš 2013-11-27 nutarimo pradėti paieškos bylą matyti, kad 2013-11-27 Telšių apskrities VPK M. G. pradėta paieškos byla Nr. 86-07-0059-13 (b. l. 9).

Iš 2014-04-20 nutarimo nutraukti paieškos bylą matyti, kad 2014-03-20 M. G. buvo sulaikytas (b. l. 10).

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, sakydamas, kad buvo susitaręs su areštinės viršininku dėl bausmės atlikimo laiko, tačiau to nepagrindė jokiais įrodymais. Be to, net ir neva sutartu laiku, kaip jis kad nurodė - 2014 m. vasario mėnesį, į policiją nenuvyko ir neprisistatė. Iš paminėtų rašytinių įrodymų: 2013-09-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, patvarkymo, teismo rašto, nutarimo paskelbti paiešką (b. l. 4-6; 3; 9; 10; 45) matyti, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį, nagrinėjant baudžiamą bylą, M. G. dalyvavo ir išklausė nuosprendį, nuosprendis jam buvo įteiktas pasirašytinai, jo neskundė. Todėl, būdamas ne kartą teistas, žinodamas procedūras, suprato, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, jis turės vykdyti paskirtą arešto bausmę. Paskelbus nuosprendį jam buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl iki nuosprendžio vykdymo jis negalėjo išvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Kaltinamasis nurodė, kad išvažiavo gyventi ir dirbti į Klaipėdą, tačiau savo gyvenamosios vietos nedeklaravo, dirbo neoficialiai, todėl nėra duomenų, kad jis iš viso dirbo. Visi kaltinamojo veiksmai, nepriklausomai nuo jų motyvo, rodo, kad kaltinamasis, būdamas nuteistas arešto bausme, vengė ją atlikti, todėl jo veika pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 242 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

K. M. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, 2013 metų vasarą sugyventinės vaikai žaidė lauke prie Vaikų globos namų. Parėjusios mergaitės pasakė, kad kieme spjaudosi kitos mergaitės. Jis išėjo į lauką, nuėjo prie Vaikų globos namų. Jam parodė, kuri mergaitė spjaudėsi. Ten sėdėjo dvi mergaitės ir jos pradėjo bėgti. Jis vijosi, peršoko tvorą ir vieną mergaitę sučiupo. Kiti matė kaip vijosi. Paklausė, kodėl ji taip darė, bet mergaitė nieko nesakė. Jis tikrai nesudavė, tik paėmė ir supurtė. Tuo metu susirinko aplinkui dar žmonių, nes jis mergaitę dar laikė. Nežinojo, kad negalima purtyti vaikų. Matė, kad mergaitė išsigando. Nežino, kodėl jai ant veido liko žymė, nes jis tikrai nemušė per veidą. Po to, išvažiavo į kaimą. Vaiko ir mamos neatsiprašė.

Nukentėjusioji ir atstovė pagal įstatymą V. E. parodė, kad 2013-08-20 jos vaikai žaidė kieme. Turi dvi dukras dvynes. Apie 17 val. išgirdo kieme adresu (duomenys neskelbtini) triukšmą ir išėjo į lauką. Pamatė, kad grįžta jos dukra S. R., jai dabar 13 metų, kuri pasakė, kad jai ranka per veidą trenkė nepažįstamas vyriškis. Ji ėjo aiškintis pas tą vyriškį į butą, bet niekas neatidarė durų. Iškvietė policiją, kad pamatytų ant mergaitės veido rausvą žymę. Ant veido matėsi, kad buvo suduota, be to, kiti vaikai tai paliudijo. Kaip ten tiksliai viskas buvo nematė, bet svetimų vaikų nepažįstamas asmuo neturi teisės mušti. Patys tėvai neturi teisės mušti savų vaikų. Dukros papasakojo, kad dukra supdamasi valgė saulėgrąžas ir kitai mažai mergaitei užspjovė. Dėl to ta mergaitė pasiskundė. Dukra sakė, kad bijo liudyti teisme. Bijo kaltinamąjį pamatyti, pradeda verkti prisiminusi įvykį. Išgyvena šį įvykį iki šios dienos - patyrė ir skausmą ir gėdą. Kaltinamasis nebuvo atėjęs nei jos nei mergaitės atsiprašyti. Civilinio ieškinio byloje nereiškia.

N. S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-08-20 po pietų, tikslaus laiko nežino, ji kartu su seserimi dvyne U. R. ir kitais kiemo vaikais nuėjo į Telšių vaikų globos namų teritoriją pasisupti ant sūpynių. Vaikų būryje sesuo netyčia apspjovė kažkokią mergaitę, kuri su draugais nuėjo apie tai pasakyti savo mamai. Po kiek laiko iš namo (duomenys neskelbtini), išėjo suaugęs vyriškis su minėta mergaitė. Tada ji su kitais vaikais išsigandusi pradėjo bėgti. Ją pasivijęs vyriškis paklausė, kodėl ji spjaudosi ir ranka trenkė per veidą. Tai pamatę, atbėgo kaimynai R. ir J. K., kurie pradėjo šaukti, kodėl jis muša vaiką. Dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, gėdą ir išgąstį (Vadovaujantis LR BPK 280 str. 3 d., mažametės nukentėjusiosios apklauso protokolas pagarsintas b. l. 13-14).

L. U. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-08-20 po pietų, tikslaus laiko nežino, ji kartu su seserimi dvyne S. R. ir kitais kiemo vaikais nuėjo į (duomenys neskelbtini) teritoriją pasisupti ant sūpynių. Tada priėjo apie dviejų metų mergaitė ir prašė leisti jai pasisupti. Ji spjovė ir pataikė tai mergaitei. Mergaitė nubėgo. Po kiek laiko pamatė, kad mergaitė ateina su kažkokiu suaugusiu vyru. Tada jie visi išsilakstė. Kai grįžo namo sužinojo, kad vyras ieškojo jos, bet sumaišė su seserimi ir jai sudavė per veidą (Vadovaujantis LR BPK 280 str. 3 d., mažametės liudytojos apklausos protokolas pagarsintas b. l. 24).

L. R. K. parodė, kad nepamena, kada buvo įvykis, galėjo būti 2013 metų rugpjūčio mėnuo. Jis stovėjo su draugais ant kalnelio ir pamatė kaip bėga dvi mergaitės ir šoka per tvorą, o iš paskos bėgo kaltinamasis. Kaltinamasis pasivijo vieną mergaitę ir sudavė jai per veidą. Jis pažino, kad tai kaimynės mergaitė, todėl pribėgo ir pasakė kaltinamajam, kad taip elgtis nedera.

Liudytojas J. K. parodė, kad nepamena kada tai buvo. Jis grįžo po darbo į namus ir pamatė, kad jo brolis R. K. kažką vejasi. Kas tiksliai įvyko jis nematė.

Iš 2013-08-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ties Džiugo-Rambyno gatvių sankryža Telšių mieste, tiksli įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) ribą skirianti metalinė tvora (b. l. 8-11).

Iš 2013-08-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad S. R. atpažino M. G. kaip asmenį, kuris jai sudavė per veidą (b. l. 32-34).

Iš 2013-11-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. K. atpažino M. G. kaip asmenį, kuris sudavė jo kaimynei S. per veidą (b. l. 29-31).

Nors kaltinamasis M. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies - pripažindamas faktines įvykio aplinkybes ir nurodydamas, kad nukentėjusiąją S. R. tik papurtė, tačiau jai nesudavė per veidą, šias aplinkybes paneigė kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusioji V. E. parodė, kad dukra papasakojo, kad kaltinamasis jai sudavė per veidą ir ant veido buvo matyti paraudimas; nukentėjusioji S. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiama parodė, kad kaltinamasis, kurį ji atpažino parodymų atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką metu, jai sudavė per veidą; liudytojas R. K. taip pat patvirtino, kad matė, kaip kaimynės dukra peršoko per tvorą ir bėgo, ją vijosi kaltinamasis M. G., o pasivijęs, sudavė mergaitei per veidą. Visi šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, jų pagrįstumas patikrintas teisme, bylos nagrinėjimo metu, jais abejoti teismas neturi pagrindo. Aiškindamasis vaikų tarpusavio santykius, M. G. elgėsi įžūliai: vijosi mergaites, sudavė nukentėjusiajai per veidą. Šiuos veiksmus M. G. atliko viešai, stebint aplinkiniams. Jo elgesys sukėlė kitų asmenų pasipiktinimą, išgąsdino vaikus, dėl ko liudytojas R. K. įsikišo į konfliktą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. G. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra pilnai įrodyta ir pagal LR BK 284 str. 1 d., kvalifikuota teisingai nes jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, t.y. suduodamas delnu vieną smūgį mažametei per veidą, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę M. G., teismas atsižvelgė į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamas nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nusikalto teistumui neišnykus, tačiau kaltinamasis yra jaunas žmogus, pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai, todėl jam skirtinos minimalios laisvės atėmimo bausmės (BK 56 str., 61 str. 1 d.). Paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje, bei su 2013-09-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., 9 d. nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 242 str. ir paskirti:

Pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

Pagal BK 242 str. – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes su 2013-09-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos. Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal 2013-09-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.