Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Kantaravičius, susipažinęs su gauta baudžiamąja byla, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga turėdamas tikslą ją platinti ir įvykdė jos kontrabandą, o būtent:

neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabeno narkotines medžiagas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. metu, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, Didžiojoje Britanijoje, savo reikmėms, už 1500 eurų, neteisėtai įgijo – nusipirko, iš tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, bet ne mažiau nei 10,867 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 7,7 % iki 16,2 %, o 2019 m. rugpjūčio 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šias narkotines medžiagas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu autobusu, priklausančiu UAB ,,D.“, neturėdamas leidimo, kontrabanda, per (duomenys neskelbtini) pasienio punktą, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, atgabeno į Lietuvos Respubliką, kur kirtęs valstybinę sieną ir tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą, narkotines medžiagas, tą pačią dieną, neteisėtai atgabeno ir laikė savo tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2020-03-25, kuomet (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai įvykio vietos apžiūros metu surado ir paėmė 0,211 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 9,0 % , bei 10,150 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 7,7 % , bei 2020-03-26 kratos metu, namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai surado ir paėmė 0,506 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 16,2 % .

Šiais veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje.

Bylos parengimo nagrinėti teisme tikslas – pasiruošti netrukdomam bei sklandžiam bylos nagrinėjimui bei įvertinti ar teismui perduotoje byloje nėra kliūčių, kurios trukdytų šį tikslą įgyvendinti.

Kauno apygardos teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-371-813/2020 konstatuoja, jog byla negali būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir turi būti perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai iš esmės apsunkintų ir trukdytų bylos nagrinėjimą.

Šiame kontekste būtina pažymėti Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje pabrėžiama bendrosios kompetencijos teismų praktikoje išreikšta kaltinimo pareiškimo reikšmė ir svarba: kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas, nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką – asmeniui pareiškus kaltinimus, yra išreiškiama prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, veikiančių valstybės vardu, oficiali pozicija, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas byloje Byla Nr. 3/2015-13/2015-15/2015).

BPK 219 straipsnio, kuris apibrėžia reikalavimus keliamus kaltinamajam aktui, 1 dalies 3 punkte imperatyviai apibrėžiama, kad be kita ko kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad kaltinamasis aktas neatitinka šių reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, atskleidžiant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – LAT) pažymėjo, kad kaltinamasis aktas turi būti surašomas itin kruopščiai, ypač turinio prasme jame neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes (LAT 2011 m. lapkričio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).

Be to, teismo įsitikinimu, kuris pabrėžtas ir kitose nagrinėtose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-215-1020/2017, 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartis byloje 1-295-1020/2017) kaltinamajame akte, kaip ikiteisminį tyrimą užbaigiančiame ir svarbiausiame šios stadijos procesiniame dokumente, kaip valstybės vardu reiškiamoje oficialioje pozicijoje (būtent taip apibrėžiamas valstybinis kaltinimas ir kaltinamasis aktas Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarime byloje Nr. 3/2015-13/2015-15/2015), turi atspindėti ne tik tiesiogiai BPK 219 straipsnyje nurodyti reikalavimai kaltinamajam aktui, bet jis, konkrečioje byloje, siekiant objektyviai, išsamiai ir greitai ištirti visas bylos aplinkybes teisme, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir joje kylančius ginčo aspektus, turi būti pagrįstas racionaliais tokį valstybinį kaltinimą pagrindžiančiais argumentais, tiek, kad kaltinamasis aktas ir valstybės kaltintojo pozicija būtų visiškai aiški. To nesant bylos nagrinėjimas rungtyniškame procese, kurį įtvirtina BPK 7 straipsnis, negali būti sklandus ir taip pat gali sąlygoti bylos nagrinėjimo trukdymą. Tinkamas kaltinamojo akto surašymas yra reikšmingas ir teisės į gynybą užtikrinimo aspektu. Tokia teismo išvada grindžiama ir Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje, be kita ko, pabrėžiama, jog „ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui teisingai išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad jeigu ikiteisminis tyrimas yra atliktas nekvalifikuotai, neišsamiai ar turi kitų trūkumų, ikiteisminį tyrimą (ar atskirus jo veiksmus) būtų galima atlikti pakartotinai. Ypač pabrėžtina, kad per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, inter alia, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o BPK 44 straipsnio 7 dalyje, be kitų principų, nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą. Kaltinamajam pilnai ir efektyviai įgyvendinti savo teisę gintis galima tik esant aiškiam ir konkrečiam kaltinimui. Aiškumas ir konkretumas pasireiškia per tiksliai nurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – vietą, laiką, būdus, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl bylos perdavimo prokurorui ir netinkamai surašyto kaltinamojo akto pažymėta, kad nei proceso dalyviai, nei teismas negali būti įpareigojami spėlioti dėl byloje pareikšto kaltinimo ir atskirų inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių bei ieškoti šių duomenų baudžiamosios bylos medžiagoje. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimo, nes taip būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijų, esmė (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-195-453/2017). Panašios pozicijos laikomasi ir vėlesniuose teismo sprendimuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 1S-318-654/2019).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad vienas iš esminių klausimų byloje yra narkotinės medžiagos – kanapių disponavimas turint tikslą jas platinti ar šio tikslo neturint. Kaltinamajame akte A. M. inkriminuotame kaltinime abu šie tikslai yra suplakti į vieną tekstą, jį kaltinant neteisėtai iš nenustatyto asmens įgijus nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 10,867 g kanapių savo reikmėms, tačiau kaltinant kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai autobusu gabenant jau turint tikslą platinti. Be to, A. M. inkriminuota ir šio kiekio kanapių laikymo tėvų namuose veika, tačiau tikslo platinti turėjimo ar neturėjimo požymis išvis nenurodytas.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis BK 260 ir 259 straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje sutinkami atvejai, kai kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti). Tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, Nr. 2K-315-139/2015, Nr. 2K-309-495/2019). Taigi, šie požymiai yra itin svarbūs, todėl BPK 219 straipsnio prasme – būtini kaltinamojo akto turinio elementai.

Teismo vertinimu, tokie prokurorės kaltinamojo akto prieštaringi teiginiai rodo, kad kaltinimas yra nesuprantamas. Pagal Konstituciją ir baudžiamojo proceso įstatymą tik prokuroras gali priimti sprendimą dėl konkrečių kaltinimų asmeniui, jis turi pareigą ir išimtinę kompetenciją palaikyti valstybinį kaltinimą, todėl tik jis yra atsakingas dėl surašyto ir paties pasirašyto kaltinamojo akto bei privalo būti užtikrintas dėl palaikomo kaltinimo. Nagrinėjamu atveju kaltinimas suformuluotas neatsakingai. Toks kaltinimas teisme yra nederamas ir iškreipia Konstitucijoje bei baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą procesinių funkcijų paskirstymą.

Teismas pažymi, kad daugeliu atvejų kaltinamojo akto trūkumus ir baudžiamojo proceso teisės pažeidimų teisinius padarinius galima pašalinti bylą nagrinėjant teisme, tačiau visais atvejais turi būti įvertinama, koks būdas taisant padarytus pažeidimus yra greičiausias ir labiausiai atitinka proceso dalyvių bei teisingumo interesus. Tais atvejais, kai tokie pažeidimai įžvelgiami rengiantis nagrinėti bylą ar tik pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje, o prokuroras neįžvelgia padarytų pažeidimų, galimybės perduodant bylą prokurorui ištaisyti padarytus pažeidimus yra kur kas platesnės ir gali paspartinti bendrą proceso trukmę. Tais atvejais, kai pažeidimus galima ištaisyti teisme ir kaltinamojo akto trūkumų taisymas perduodant bylą prokurorui lemtų ilgesnę viso baudžiamojo proceso trukmę, bylos perdavimas į pirmesnę proceso stadiją prieštarautų BPK paskirčiai.

Teismas byloje įvertino galimybes pačiam ištaisyti minėtus pažeidimus teisminio nagrinėjimo metu. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas, laikydamasis BPK 256 straipsnyje nustatytos tvarkos, kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti ar patikslinti ir pats, tačiau neturi įgaliojimų kaltinamajam inkriminuoti naujos nusikalstamos veikos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-162-303/2019). Teismas pastebi, kad šios bylos specifika, tikslus visų BK 259 ar (ir) 260 straipsnyje numatytų alternatyvių veikų (narkotinės medžiagos įgijimas, gabenimas, laikymas) aprašymas, tikslo parduoti ar kitaip platinti (ne)inkriminavimas dėl kiekvienos alternatyvios veikos atskirai, galimai papildomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimas A. M. yra galimas tik taikant bylos perdavimo prokurorui proceso institutą. Tai sąlygoja neabejotiną išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, perdavus bylą prokurorui, teismo nustatyti trūkumai gali būti pašalinti tiek paprasčiau, tiek aiškiai greičiau, be to, netrukdant proceso dalyvių, patiriant mažesnes procesines išlaidas teisinėms paslaugoms ir užtikrinant teisingumo interesus šioje byloje. Dėl šių esminių priežasčių, siekiant užtikrinti tinkamą procesą bylos nagrinėjimo teisme metu ir teisingumo interesus, baudžiamoji byla grąžintina prokurorei kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Turint omenyje konstatuotų trūkumų turinį, nedidelį proceso dalyvių skaičių, mažą bylos apimtį (vienas tomas), nustatytinas 1 (vieno) mėnesio terminas, skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo, minėtiems pažeidimams pašalinti. Per šį laiką, pašalinus visus minėtus trūkumas, teisminis nagrinėjimas ir bendra proceso trukmė, turint omenyje bylos pobūdį, kaltinamojo gynybos pozicijas, galėtų būti trumpesnė, o procesas vyktų nepažeidžiant kaltinamojo teisių, užtikrinant teisę į gynybą, lygiateisį, rungtynišką ir nešališką bylos nagrinėjimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-371-813/2020, teisminio proceso Nr. 1-01-1-12210-2020-3, kurioje A. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, padarymu, perduoti prokurorui ir nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.