Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2579-153/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
2S-2579-153/2014
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-02138-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Suinteresuotas asmuo
D. Ž.
Pareiškėjas
Kauno teritorinės muitinės
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2579-153/2014;Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02138-2014-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 129.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. Ž. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2740-571/2014 pagal pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės prašymą suinteresuotiems asmenims D. Ž., antstolei S. Ž., A. Ž. dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja Kauno teritorinė muitinė prašė nustatyti skolininkės D. Ž. turto ½ dalį sutuoktinio A. Ž. gaunamame darbo užmokestyje, į kurį būtų galima nukreipti įregistruotos mokestinės prievolės išieškojimą ir skolininkės vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m., nustatyti kaip D. Ž. turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi (b. l. 66–68) prašymą tenkino iš dalies, nustatė, kad skolininkei D. Ž. priklauso 1/3 A. Ž. gaunamo darbo užmokesčio, skolininkės D. Ž. vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m., nustatė kaip D. Ž. turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, iš skolininkės D. Ž. valstybei priteisė 17,63 Lt (5,11 Eur) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad antstolė S. Ž. vykdo Kauno teritorinės muitinės vykdomuosius dokumentus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš D. Ž. (b. l. 4-5, 10-13). Pažymėjo, jog D. Ž. parodė, kad ji cigaretes vežė turėdama tikslą realizuoti ir gauti pajamų šeimai, tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog D. Ž. prievolė Kauno teritorinei muitinei yra asmeninė, nėra aktuali sprendžiamo klausimo kontekste. Taip pat nurodė, jog iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog A. Ž. dirba, o D. Ž. registruota darbo biržoje tik nuo 2014-08-13, o vykdomieji dokumentai išduoti 2010-02-11 ir 2013-09-11.

Atsižvelgęs į turto pobūdį ir į tai, kad iš skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio yra išlaikoma nepilnametė bei pilnametė dukterys, teismas nustatė, kad skolininkei D. Ž. priklauso 1/3 A. Ž. gaunamo darbo užmokesčio (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Taip pat skolininkės D. Ž. vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m., nustatė kaip D. Ž. turto dalį, esančią bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo D. Ž. (b. l. 14) prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-10-08 nutartį ir priimti naują. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė j aplinkybę, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2-3995-896/2014 pagal pareiškėjų D. Ž. ir A. Ž. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Civilinės bylos Nr. 2-3995-896/2014 dėl santuokos nutraukimo sprendimo pagrindu galėtų būti priimtas sprendimas šioje byloje dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Kadangi tarp bylų yra tiesioginis prejudicinis ryšys, todėl nagrinėjama civilinė byla LR CPK 163 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais turėjo būti sustabdyta.

Apeliantės nuomone, teismui patenkinus, nors ir iš dalies, pareiškėjos prašymą ir nustačius, kad skolininkei D. Ž. priklauso 1/3 A. Ž. gaunamo darbo užmokesčio, tokiu būdu yra aiškiai pažeidžiami vaikų – nepilnametės dukros R. Ž. ir pilnametės dukros K. Ž. interesai. Nurodo, kad ji – apeliantė, turi realią galimybę įsidarbinti, o gaudama darbo užmokestį, turi ir realią galimybę asmeniškai mokėti susidariusią skolą. A. Ž. gaunamas darbo užmokestis yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, iš kurio turi pragyventi keturių asmenų šeima. Šeima gyvena nuomojame būste, dukra R. Ž., gim. 2002-11-29, yra nepilnametė ir yra visiškai priklausoma nuo tėvų. Kita dukra – K. Ž., gim. 1995-09-15, nors ir yra pilnametė, tačiau šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur mokosi Koventrio universitete, taigi ir jai, siekiančiai aukštojo mokslo, yra būtina tėvų parama, taip pat ir materialinė. Be to, A. Ž. mėnesinio darbo užmokesčio vidurkis yra iki 1300 Lt, o išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Kauno teritorinė muitinė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių terminą vykdomajam dokumentui pateikti, taikymo.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad antstolė S. Ž. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0076/13/01811 bei Nr. 0076/10/00409 pagal Kauno teritorinės muitinės vykdomuosius dokumentus – 2013-09-11 vykdomąjį dokumentą Nr. 10000250865 dėl 19085 Lt skolos su procesinėmis palūkanomis išieškojimo ir 2010-02-11 vykdomąjį dokumentą Nr. 10000144190 dėl 1195 Lt skolos išieškojimo iš D. Ž.. Išieškojimas nėra įvykdytas. Pareiškėja, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Sutuoktiniai registruoto turto neturi, išskyrus transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1991 m. Skolininkė D. Ž. nedirba, nuo 2014-08-13 registruota darbo biržoje, skolininkės sutuoktinis A. Ž. dirba UAB „Transcat Baltic“. Šeimoje yra dukros R. Ž., gim. 2002-11-29, ir K. Ž., gim. 1995-09-15, gyvenanti Jungtinėje Karalystėje, kur mokosi Koventrio universitete.

Dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo pareigos stabdyti bylą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, kai teisme nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Pagal „Liteko“ duomenis, pareiškėjai D. Ž. ir A. Ž. 2014-08-20 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (civilinė byla Nr. 2-3955-896/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi (2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014), kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą vykdymo procese dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kad nukreiptų išieškojimą į skolininko dalį ir nepažeistų kito bendraturčio teisių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad kreditorius turi teisę inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kad nagrinėjama byla yra užvesta anksčiau nei byla pagal pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškimą išnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, remdamasis proceso operatyvumo principu, pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl bylos sustabdymo ir pareiškėjos prašymą išnagrinėjo nepažeisdamas nei rungimosi, nei kitų procesinio teisingumo principų. Taip pat pažymėtina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 540 straipsnio 4 dalimi, 2014-10-02 nutartimi civilinę bylą Nr. . 2-3955-896/2014 sustabdė, iki įsiteisės teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2740-571/2014 pagal pareiškėjų kreditorės Kauno teritorinės muitinės prašymą dėl skolininko turto dalies, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kauno apygardos teismas 2014-12-09 nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-02 nutartį.

Dėl skolininkės turto dalies nustatymo sutuoktinio gaunamame darbo užmokestyje. Kaip nurodyta anksčiau, nagrinėjamoje byloje pareiškėja pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą dėl skolininkės dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pagal CPK 667 straipsnio nuostatas nustatė skolininkės turto dalį bendrame turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Atskirajame skunde apeliantė nenurodo argumentų dėl teismo išvadų dėl skolininkės prievolės pareiškėjai pobūdžio ar dėl skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nepagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies pareiškėjos prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – kad iš A. Ž. darbo užmokesčio yra išlaikomos nepilnametė ir pilnametė dukros, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo – nustatė skolininkės D. Ž. turto 1/3 dalį sutuoktinio A. Ž. gaunamame darbo užmokestyje bei skolininkės vardu registruotą transporto priemonę nustatė kaip skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Apeliantė atskirajame skunde neginčija teismo išvados ir nustatyto pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tačiau iš esmės nesutinka, kad jos – skolininkės, turto dalis būtų nustatytas sutuoktinio darbo užmokestyje, nes tai apriboja A. Ž. galimybes teikti savo vaikams visapusišką aprūpinimą.

Minėta, kad turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininkės dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Teismas gali nukrypti nuo turto lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog šeima augina vieną nepilnametę dukrą, ir atsižvelgdamas nepilnamečio vaiko interesus, nustatė skolininkei mažesnę dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teikia paramą ir pilnametei dukrai, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), t. y. šių aplinkybių egzistavimo teismui neįrodė. Pažymėtina ir tai, kad vaiko išlaikymo pareiga (taip pat ir tais atvejais, kai teisę į išlaikymą pagal įstatymą turi pilnametis vaikas) tenka abiems sutuoktiniams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, sudarančias pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo nustatant skolininko turto dalį išieškojimo procese, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiko interesus.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas atmestinas, teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Galina Blaževič