Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjui J. A. R., jo atstovei advokatei G. M. , suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei S. T. ,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. R. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas termino atnaujinimo klausimas paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001m. gruodžio 31d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms.

Byloje nustatyta, kad V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 853 m²žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas B. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas mirusio tėvo B. R. turtą paveldėjo pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13429-454/2014.Kauno apylinkės teismo 2015-02-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2992-775/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės, pastaroji pripažino, jog pareiškėjas po savo tetos S. D. mirties priėmė jos palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti. Pareiškėjas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 853 m²žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjui. Kartu su minėtu prašymu pareiškėjas pateikė Kauno notariato archyvo 1931 metų pripažinimo aktų knygos pirmykštį išrašą, patvirtinantį V. R. nuosavybės teises į jos valdytą 853 m²žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nustatytais terminais iki 2001 m. gruodžio 31 d. nebuvo pateikęs prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė giminystės ryšį su žemės savininkais bei nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų dėl jo senelės V. R. nuosavybės teise valdyto 853 m²žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas, pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.

Istoriniu aspektu vertinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisinius santykius reglamentavusių įstatymų raidą, matyti, kad įstatymų leidėjas nuo pirmojo tokio įstatymo – 1991m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ – priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, pateikdami kompetentingoms institucijoms atitinkamus prašymus bei įstatymo nustatytus dokumentus. Paskutinį kartą terminas prašymams pateikti buvo pratęstas 2001m. rugpjūčio 3d. įstatymu Nr. IX-489 nustatant, kad prašymai atkurti nuosavybės teises turi būti pateikti iki 2001m. gruodžio 31d., terminas papildomiems dokumentams pateikti paskutinį kartą buvo pratęstas 2003m. birželio 19d. įstatymu Nr. IX-1634, nustatant, kad nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003m. gruodžio 31d.; šiuos terminus praleidę piliečiai pagal nurodytą teisinį reguliavimą buvo laikomi praradusiais teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Taigi, faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, teisėjų kolegija vertina, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Priimdamas 2004m. spalio 12d. įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t.y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atkuriamaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas, nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo.

Kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos priežastys, kadjis nežinojo apie nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus ir juose numatytus terminus, tai, kad tvarkėsi paveldėjimo dokumentus, nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali būti atnaujintinas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. lapkričio 24 d. išrašas, patvirtinantis, jog pareiškėjas nuo 2015 m. lapkričio 24 d. yra gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini), savininkas, šį namą ir statinius paveldėjęs 2015 m. spalio 13 d. iš savo tetos S. D. , mirusios (duomenys neskelbtini)., Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 11d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2992-775/2015, Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2015 m. spalio 13 d. liudijimo Nr. 2-3844 ir Pirkimo – pardavimo 2015 m. spalio 13 d. sutarties Nr. 8724 pagrindais, taip pat Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13429-454/2014, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po savo tėvo B. R. , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą ir faktiškai pradėjęs jį valdyti, neturi jokios teisinės reikšmės pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimui, nes tai su nuosavybės teisių atkūrimu visiškai nesusiję juridiniai faktai, todėl negali būti pripažinti priežastimis Atkūrimo įstatyme numatytiems terminams atnaujinti. Kitų svarbių priežasčių atnaujinti praleistus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytus terminus pareiškėjas nenurodė ir teismas tokių priežasčių nenustatė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai iki 2001 m. gruodžio 31 d. prašymams pateikti ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. dokumentams pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo įtakos terminų praleidimui neturi.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po jo tėvo B. R. mirties (duomenys neskelbtini) nedalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese ir nesidomėjo vykstančiu nuosavybės teisių atkūrimo procesu iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo, kadangi nepretendavo į jo senelės V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą853 m²žemės sklypą (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjo prašyme nurodytos svarbios priežastys, tai, kad tik 2014 – 2015 metais teismo sprendimais buvo nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, t. y. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-13429-454/2014 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po savo tėvo B. R. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2992-775/2015 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po savo tetos S. D. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, nuosavybės teisių atkūrimo įgyvendinimui į pareiškėjo senelės valdytą žemę nesukuria jokių teisinių pasekmių, kadangi pareiškėjas ir nenustačius minėtų juridinių faktų buvo tinkamas subjektas pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas atkurti nuosavybės teises į jo senelės iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai teismo posėdyje apie tai, jog intensyviai dirbo, turėjo kitų rūpesčių, nežinojo nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių aktų, nepatvirtino reikšmingų aplinkybių, kad pareiškėjo elgesys buvo tinkamas, rūpestingas ir apdairus praėjus daugiau nei 10 metų po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelės V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą853 m²žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų ir siekė savo teisių įgyvendinimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jo senelės V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą853 m²žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo. Pareiškėjo kreipimasis praėjus daugiau nei dešimt metų po Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo, t.y.2016 m. lapkričio 30 d. į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelės V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą853 m²žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nepatvirtino, jog pareiškėjas buvo aktyvus ir rūpestingas nuosavybės teisių atkūrimo procese iki Atkūrimo įstatyme nustatytų terminų pabaigos.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, turėdamas subjektinę teisę atkurti nuosavybės teises į jo senelės V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą853 m²žemės sklypą (duomenys neskelbtini), prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų teisės aktų nustatytu terminu nepateikė dėl subjektyvių priežasčių. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo kokių nors objektyvių kliūčių iki įstatymo nustatyto termino pabaigos pasirūpinti nuosavybės teisių atkūrimu į jo senelės V. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą853 m²žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo pateikti prašymo ir dokumentų per Atkūrimo statymo nustatytus terminus, kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys.

Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad terminas pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus praleistas ne dėl svarbių priežasčių ir nėra jokio teisinio pagrindo jį atnaujinti. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio1punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo J. A. R. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.